Civilinė byla Nr. e3K-3-166-701/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00521-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.1.7.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 20 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Th. M. H. (Th. M. H.) ir N. H. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai prašė teismo panaikinti atsakovės Palangos skyriaus 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. 16SD-88-(14.16.104.) ir atsakovės 2017 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 1SS-1164-(8.5.) bei įpareigoti atsakovę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), parduoti ieškovams žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso statiniai – vandens bokštas, gręžinys ir tvora, esantys 0,1318 ha ploto valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), kuriuos jie įsigijo iš UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. balandžio 30 d. aukciono metu. Atsakovės Palangos skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu davė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teisę, kartu patvirtindamas, kad sklypas yra tinkamai suformuotas ir jį galima naudoti pagal paskirtį. 2015 m. gegužės 25 d. ieškovų ir UAB „Palangos vandenys“ pasirašyta statinių pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2015 m. gegužės 26 d. perdavimo–priėmimo aktu pardavėja perdavė ieškovams visus įsigytus statinius, taip pat nuomos teisę į ginčo žemės sklypą. Ieškovai perėmė nuomos teisę į nurodytą sklypą pagal 2008 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18. Ieškovai naudoja žemės sklypą ir jame esančius statinius pagal paskirtį, atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, sumontavo gręžinyje siurblį bei reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir prijungė katilinėje. Žemės sklype esantis gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre.

4.       2016 m. spalio 28 d. ieškovai kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių su prašymu ginčo žemės sklypą parduoti, tačiau 2017 m. sausio 25 d. raštu buvo atsisakyta tai padaryti. Ieškovai apskundė šį sprendimą atsakovei, ši 2017 m. gegužės 2 d. raštu ieškovų skundą atmetė. Nurodyti sprendimai motyvuojami tuo, kad žemės sklypas yra per didelio ploto statiniams eksploatuoti.

5.       Atsakovės sprendimai nepagrįsti, nes ieškovai pateikė visus Taisyklėse nurodytus dokumentus, o prašymas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta ir nustatyta valstybinės žemės sklypo dalis, nėra reikalavimas dėl trūkstamų dokumentų pagal Taisyklių 13 punktą, nes planas buvo pateiktas su 2016 m. spalio 28 d. prašymu. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko administracija įregistravo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir 2008 m. liepos 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18, kuria išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti. Tokiu būdu buvo pripažinta, kad sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas, o ne jo dalis, todėl atsakovės reikalavimas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, yra nepagrįstas. Tai, kad nėra kliūčių parduoti žemės sklypą, konstatuota ir įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuriuo panaikintas atsakovės Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 16VĮ-271-(14.16.2.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

6.       Žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2008 m. sausio 22 d. įsakymu, įregistravo žemės sklypą tokio dydžio, koks jis yra, ir būtent tokiu tikslu, kokiam jis buvo išnuomotas UAB „Palangos vandenys“, t. y. inžineriniams statiniams eksploatuoti. Atsakovė 2015 m. gegužės 21 d. raštu davė sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teisę su nuoroda, kad sklypas skirtas inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, jog žemės sklype esantys statiniai priskirtini inžineriniams tinklams. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti, todėl jis priskirtinas inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei ir turi būti taikomas Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami poįstatyminiai aktai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnį žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, gali būti perkamas ar išsinuomojamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino.

8.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. sausio 22 d. įsakymu įpareigojo Klaipėdos apskrities Palangos miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėją pateikti duomenis VĮ Registrui centrui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei šį sklypą išnuomoti UAB „Palangos vandenys“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. liepos 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18, kuria išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti iki 2044 metų. UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. balandžio 30 d. viešo aukciono metu pardavė ieškovams savo nekilnojamąjį turtą: vandens bokštą, gręžinį ir tvorą (duomenys neskelbtini). Atsakovės Palangos skyrius 2015 m. gegužės 21 d. davė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teisę, nurodant, kad naujas statinių savininkas ir žemės sklypo nuomininkas privalo sklypą eksploatuoti pagal sutartyje nustatytą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį (kita) bei naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). 2015 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktu prie 2015 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. KIES-3952 pardavėja UAB „Palangos vandenys“ perdavė ieškovams visus įsigytus statinius (kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius) (vandens bokštą, gręžinį, tvorą), taip pat nuomos teisę į ginčo žemės sklypą.

9.       Atsakovės Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą, tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 šis įsakymas panaikintas, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktas galioti. 2016 m. spalio 28 d. ieškovai kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių, prašydami parduoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą, tačiau 2016 m. lapkričio 30 d. raštu ieškovams buvo nurodyta pateikti žemės ribų planą, kuriame būtų išskirta ir nustatyta valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams eksploatuoti. Ieškovams 2016 m. gruodžio 27 d. raštu paprašius atsakovės Palangos skyrių patikslinti savo atsakymą, šis 2017 m. sausio 25 d. nurodė, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto. Ieškovai atsakovės Palangos skyriaus 2017 m. sausio 25 d. raštą apskundė atsakovei, ši 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1167-(8.5.) ieškovų skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad: 2017 sausio 24 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei iš viešai prieinamo Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio nustatyta, jog žemės sklypas, suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto, nes didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama pagal paskirtį, o esami kiemo statiniai užima mažesnę ploto dalį; 0,1318 ha ploto žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti.

10.       Teismas nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimas).

11.       Kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, kuria paliktas galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimas, pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (6.2.3, 11.5.1 punktai). Hidrotechnikos statinių statybą bei rūšis reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tokie kaip STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ ir STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Šiame akte apibrėžta vandenvietės sąvoka – tai žemės paviršiaus teritorija, užimanti požeminio vandens telkinio dalį, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo ir kiti inžineriniai statiniai, pakėlimo ir perdavimo vartotojui statiniai ir įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą (10.15 punktas), o vandens ėmykla – tai statinys vandeniui paimti iš paviršinių ir požeminių vandens šaltinių (10.17 punktas).

12.       Teismas nurodė, kad iš naujo nenustato aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiuose Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), bei konstatavo, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, esantys (duomenys neskelbtini), negali būti priskiriami prie inžinerinių tinklų pagal Reglamento IV skyriaus 5 skirsnį ir laikomi inžinerinės infrastruktūros objektais, kuriems aptarnauti nereikalingas didesnis nei 0,01 ha žemės plotas.

13.       Atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovė nurodė nustačiusi, jog didžioji ginčo žemės sklypo dalis nėra naudojama žemės sklype esantiems kiemo statiniams eksploatuoti ir naudojama ne pagal paskirtį, todėl 0,1318 ha ploto žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti, teismas konstatavo, kad atsakovė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, negalėjo nurodyti, koks būtent plotas naudojamas ir yra reikalingas statiniams eksploatuoti (CPK 178 straipsnis).

14.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad, analogiškai kaip ir valstybinės žemės pardavimo atveju, valstybinės žemės nuomos be aukciono būdu žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismo vertinimu, pripažinus, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, preziumuota ir tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

15.       Ieškovai kartu su skundu atsakovei pateikė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127, bei detaliojo plano sprendinius, kuriais, iš dalies koreguojant Palangos miesto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros sprendinius planuojamai teritorijai, formuojami 9 sklypai, tarp jų – ir ginčo sklypas Nr. 1, kurio plotas 1318 kv. m, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) – infrastruktūros teritorija, inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti (indeksas 14). Taip pat ieškovai pateikė žemės sklypo planą, suformuotą UAB „Vakarų matininkai“ atliekant kadastrinius matavimus, iš kurio matyti, kad sklypas suformuotas 1318 kv. m ploto ir su šiuo žemės planu bei jo ribomis sutiko visos suinteresuotos šalys, tarp jų – ir Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto Žemėtvarkos skyrius, kurio funkcijas yra perėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius.

16.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka) apie įregistruotą ieškovams turtą, t. y. vandens bokštą, gręžinį, tvorą (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio turto tikslinė paskirtis yra „kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai“. Naudojamo žemės sklypo plotas prie šių statinių pagal registro duomenis ir detalųjį planą yra 0,1318 ha. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija; užstatyta teritorija – 0,1318 ha.

17.       Kaip matyti iš 2008 m. liepos 2 d. sutarties Nr. (4.12)Ž1-18, Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti iki 2044 metų. UAB „Palangos vandenys“ viešame aukcione, įvykusiame 2015 m. balandžio 30 d., pardavus nekilnojamąjį turtą – vandens bokštą, gręžinį ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo perleista ir nuomos teisė į ginčo žemės sklypą. Atsakovės Palangos skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu sutiko perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises, kartu nurodydamas, kad naujas statinių savininkas ir žemės sklypo nuomininkas privalo sklypą eksploatuoti pagal sutartyje nustatytą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį (kita) bei naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos).

18.       Pažymėjęs, kad atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog jos Palangos skyriaus 2015 m. gegužės 21 d. sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises buvo klaidingas, teismas konstatavo, jog jokių veiksmų šiai menamai klaidai ištaisyti atsakovė nesiėmė, prieštaravimų dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių nepareiškė, jo neginčijo, su ginčo žemės sklypo planu sutiko. Teismas padarė išvadą, kad jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog detalusis planas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, nenustatyta.

19.       Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu nustatyta, kad ieškovai į viešame aukcione įsigytą turtą – vandenvietę – investavo 4646,16 Eur lėšų (atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, sumontavo jame siurblį ir reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir prijungė katilinėje) tam, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, ir tuo tikslu, kuriuo įsigijo; žemės sklypas faktiškai yra naudojamas ir jame pastatyti statiniai eksploatuojami pagal jų nustatytą paskirtį. Teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti žemės sklypo formavimo tvarką nustatantys norminiai aktai ir žemės sklypas yra suformuotas per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, nėra.

20.       Nurodęs, kad byloje nėra nustatyta, jog nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo būtų pasikeitusios kokios nors aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, kad pastatų yra sumažėję, ar atsirado kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad esantiems sklype statiniams eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės sklypas, nei yra suformuotas šiuo metu – 0,1318 ha, teismas padarė išvadą, kad ieškovams priklausantiems inžineriniams statiniams – vandens bokštui, gręžiniui ir tvorai eksploatuoti yra būtinas būtent toks žemės plotas, koks ir yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įtvirtintas detaliuoju planu bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

21.       Teismas nustatė, kad ieškovai kartu su prašymu parduoti jiems naudojamą žemės sklypą pateikė ir šio sklypo plano kopiją. Atsakovės Palangos skyrius, 2016 m. spalio 28 d. priėmęs ieškovų prašymą, per Taisyklių 13 punkte nustatytą terminą jokių prašymo trūkumų nenustatė, trūkumų šalinimo instituto netaikė ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui pareikalavo, kad ieškovai pateiktų duomenis, kurie nėra nurodyti Taisyklių 12 punkte. Teismas konstatavo, kad atsakovės Palangos skyrius nepagrįstai atsisakė tęsti žemės sklypo pardavimo ieškovams be aukciono procedūrą.

22.       Byloje nesurinkus įrodymų, kad ieškovai nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, nepaneigus, jog žemės sklypas yra visiškai užstatytas ieškovams priklausančiais statiniais ir yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, įvertinęs tai, jog, sprendžiant ieškovų prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo, buvo pareikalauta pateikti duomenis, kurie nėra nurodyti teisės aktuose (Taisyklių 12 punktas), teismas konstatavo, kad atsakovės Palangos skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą nespręsti ieškovų prašymo dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo, o atsakovė nepagrįstai šį sprendimą paliko galioti. Teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę įsigyti žemės sklypą, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomi statiniai, lengvatinėmis sąlygomis (neviešo aukciono būdu), todėl atsakovė įpareigotina parduoti ieškovams ginčo žemės sklypą.

23.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais (šios nutarties 11 punktas) ir išvada, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, esantys (duomenys neskelbtini) negali būti priskiriami prie inžinerinių tinklų pagal Reglamento IV skyriaus 5 skirsnį ir laikomi inžinerinės infrastruktūros objektais, kuriems aptarnauti nereikalingas didesnis nei 0,01 ha žemės plotas.

25.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, jog, analogiškai kaip ir valstybinės žemės pardavimo atveju (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), valstybinės žemės nuomos be aukciono būdu žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-118-824/2016 ir pripažinus, jog žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, preziumuota ir tai, kad žemės sklypas yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

26.       Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos Palangos skyriaus specialistai, atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad žemės sklypas, kuris suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto, kolegija vertino kritiškai, nes byloje nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsakovė negalėjo nurodyti, koks būtent plotas naudojamas ir yra reikalingas statiniams eksploatuoti (CPK 178 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 nebuvo sprendžiamas klausimas, ar inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (vandens bokštui, gręžiniui, tvorai) eksploatuoti reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamos žemės sklypo plotas. 

27.2.                      Atsakovės Palangos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.J-475), 2017 m. sausio 24 d. atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad žemės sklypas, suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, yra per didelio ploto. Iš viešai prieinamų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio bei žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimų vietoje metu atliktos vietovės fotofiksacijos nustatyta, kad didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama, o esami kiemo statiniai užima mažesnę dalį ploto. Todėl visas žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. 

27.3.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ IV skyriuje nurodytos dvi pagrindinės statinių rūšys – pastatai ir inžineriniai statiniai. Pastarieji skirstomi į grupes, kurių viena – kiti inžineriniai statiniai. Reglamento IV skyriaus 7 skirsnyje kiti inžineriniai statiniai suskirstyti į dvi grupes, kurių viena – kitos paskirties inžineriniai statiniai. Statiniai – vandens bokštas ir gręžinys nenurodyti, todėl šie statiniai priskirti Reglamento IV skyriaus 5 skirsnyje nurodytiems inžineriniams tinklams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 punkto 2 dalyje įtvirtinta, jog kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskreciją, t. y. veiksmų laisvę, veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, galioja administracinės teisės principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymo. Tai reiškia, kad institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi diskrecijos peržengti jai nustatytos kompetencijos ribų ir priimti sprendimus savo nuožiūra interpretuojant galiojančias teisės aktų nuostatas.

27.4.                      Valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja reglamentuojančiais teisės aktais siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, kuris yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

27.5.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi išvadas padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. 

28.       Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą kasacinį skundą, todėl piktnaudžiauja procesine teise tokį skundą reikšti. Kasaciniame skunde nėra nė vieno argumento, kuris atitiktų CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kasaciniame skunde yra perrašomi motyvai apeliacinio skundo, kuriame pažodžiui perrašyti atsiliepimo į ieškinį motyvai. Visi šie motyvai detaliai ir išsamiai buvo išnagrinėti ir expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) atmesti teismų. Atsakovė savanoriškai įvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartį. 2019 m. sausio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 punktu atsakovės (pardavėjos) atstovas pareiškė, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ir apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į žemės sklypą. Taip pat kasacinio skundo pareiškimas yra iš esmės šios garantijos pažeidimas. Be to, kasaciniu skundu iš esmės siekiama peržiūrėti prejudicinius faktus. Kasacinio skundo argumentai dėl tariamai per didelio žemės sklypo statiniams eksploatuoti (tai fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį), dėl statinių kvalifikavimo yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių ieškovai prašo skirti atsakovei teismo nustatytino dydžio baudą valstybės naudai (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

28.2.                      Ieškovams priklauso žemės sklype stovintys vandens bokštas, gręžinys ir tvora, kurie eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Tai reiškia, kad egzistuoja visos sąlygos žemės sklypą parduoti ieškovams (Žemės įstatymo 5 dalies 1 punktas).

28.3.                      Kasacinio skundo argumentai dėl tariamai per didelio žemės sklypo ploto yra nenagrinėtini kasaciniame teisme, nes tai fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, kasacinio skundo argumentai paneigiami Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nes žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Taigi ieškovai turi teisę įsigyti būtent tokio dydžio žemės sklypą, kuris buvo suplanuotas detaliuoju planu. Kasacinio skundo argumentai, kad žemės sklypas yra per didelio ploto statiniams eksploatuoti, kad statiniai priskirtini inžineriniams tinklams, kuriems žemės sklypai neformuojami pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punktą, yra paneigti bylą nagrinėjusių teismų argumentais. Be to, atsakovės pozicija prieštaringa, nes, viena vertus, ji teigia, kad prašomas parduoti žemės sklypas yra per didelio ploto ir parduotina dalis turėtų būti mažesnio ploto, kita vertus, įrodinėja, kad žemės sklypo pirkti apskritai negalima, nes žemės sklypai, kuriuose yra tik inžineriniai tinklai, neformuojami ir neparduodami inžinerinių tinklų savininkams.

28.4.                      Ieškovai su 2016 m. spalio 28 d. prašymu pateikė visus Taisyklėse nustatytus dokumentus (Taisyklių 12.1–12.4 punktai). Atsakovė pareikalavo pateikti dokumentus, nenustatytus Taisyklėse, nesinaudojo pateiktų dokumentų trūkumų šalinimo galimybe (Taisyklių 13 punktas). Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko administracija įregistravo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir 2008 m. liepos 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18, kuria išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti. Taigi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas perėmė atsakovė, pripažino, kad sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas, o ne jo dalis.

28.5.                      Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties 26 punkte konstatuota, kad nėra Taisyklių 28 punkte nurodytų sąlygų neišnuomoti sklypo ne aukciono tvarka. Tos pačios sąlygos taikytinos žemės sklypų pardavimui ne aukciono tvarka. Statinius eksploatuojančių įrenginių savininkas pats sprendžia, ar naudojamą žemės sklypą išsinuomoti ar išsipirkti. Jeigu teismas civilinėje byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo konstatavo, kad ieškovai turi teisę nuomotis žemės sklypą, t. y. žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta neteisėtai (prejudicinis faktas), jos galiojimas atkurtas ir ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai reiškia, kad ieškovai turi teisę ir žemės sklypą išsipirkti.

28.6.                      Žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija įregistravo žemės sklypą tokio dydžio, koks jis yra, ir tokiu tikslu, koks jis buvo išnuomotas UAB „Palangos vandenys“, t. y. inžineriniams statiniams eksploatuoti. Atsakovė davė sutikimą perleisti sklypo nuomos teisę nurodydama, kad žemės sklypas reikalingas inžineriniams statiniams eksploatuoti.

28.7.                      Pagal Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnį žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, gali būti perkamas ar išsinuomojamas. Civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarties 29 punkte konstatavo, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, (duomenys neskelbtini) priskirtini prie statinių, kuriems valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Ieškovai eksploatuoja žemės sklype esančius statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, investavo lėšas į aukcione įsigytą turtą, kad galėtų jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

28.8.                      Kasaciniame skunde nepateikiama jokių konkrečių argumentų, koks viešasis interesas yra pažeistas ir kodėl. Valstybinė žemė buvo išnuomota griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo yra konstatuotas žemės sklypo nuomos teisėtumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

29.       Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi išvadas padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Anot atsakovės, jos Palangos skyriaus specialistai, 2017 m. sausio 24 d. atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad ginčo žemės sklypas, suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto. Atsakovės teigimu, iš viešai prieinamų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio bei žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimų vietoje metu atliktos vietovės fotofiksacijos nustatyta, kad didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama, o esami kiemo statiniai užima mažesnę dalį ploto, todėl visas ginčo žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį.

30.       Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, tačiau gali patikrinti, ar bylą nagrinėję teismai jas nustatydami tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

32.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

33.       Šioje byloje atsakovė savo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas, suformuotas statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto, didžioji jo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, naudojama ne pagal paskirtį, todėl visas 0,1318 ha ploto žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį, įrodinėjo savo paaiškinimais ir viešai prieinamais Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio duomenimis, iš kurių matyti, kad ginčo žemės sklype, be kita ko, auga medžiai. Bylą nagrinėję teismai šiuos atsakovės pateiktus įrodymus įvertino. Teisėjų kolegija, aptariamus įrodymus įvertinusi pagal nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, sprendžia, kad iš byloje surinktų įrodymų visumos teismai padarė pagrįstą išvadą dėl šių įrodymų nepakankamumo faktui nustatyti, jog ginčo žemės sklypas nėra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Tokia teismų išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, tuo tarpu atsakovės kasacinio skundo teiginys, esą apeliacinės instancijos teismas padarė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, vertintinas kaip nepagrįstas.

34.       Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti teismo pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį nurodoma, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį). Išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindą, turi būti nurodyti kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. neužtenka paminėti vieną iš įstatyme įtvirtintų kasacijos pagrindų ar pacituoti teisės normą, bet reikia pateikti teisinius argumentus, patvirtinančius esant vieną ar kitą kasacijos pagrindą.

36.       Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 nebuvo sprendžiamas klausimas, ar inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (vandens bokštui, gręžiniui, tvorai) eksploatuoti reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamos žemės sklypo plotas, taip pat nurodo į Žemės įstatymo 9, 10 straipsniuose, 40 straipsnio 6 punkto 2 dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ IV skyriaus normose, Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tačiau, tai nurodant, kasaciniame skunde nėra nurodyti, atsakovės vertinimu, pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismo padaryti materialiosios ar proceso teisės pažeidimai bei kiti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų sudėties elementai. Pažymėtina, kad analogiškus atsakovės argumentus bylą nagrinėję teismai vertino. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

37.       Kasaciniame skunde atsakovė tik cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013 ir 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 pateiktus išaiškinimus dėl valstybinės žemės teisinių santykių reglamentavimo ir sandorių dėl valstybinės žemės sudarymo, tačiau skunde nesiremia CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu ir nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kad šią bylą nagrinėję teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl to tokie atsakovės kasacinio skundo teiginiai taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 3 dalis). Dėl to skundžiami teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti.

Dėl ieškovų prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

39.       Ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą kasacinį skundą, todėl piktnaudžiauja procesine teise tokį skundą reikšti. Anot ieškovų, kasaciniame skunde nėra nė vieno argumento, kuris atitiktų CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o yra perrašomi motyvai apeliacinio skundo, kuriame pažodžiui perrašyti atsiliepimo į ieškinį motyvai, tuo tarpu visi šie motyvai detaliai ir išsamiai buvo išnagrinėti bei teismų atmesti, atsakovė savanoriškai įvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ieškovai prašo skirti atsakovei teismo nustatytino dydžio baudą valstybės naudai už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

40.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

41.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Vertinant aptariamo ieškovų prašymo pagrįstumą pažymėtina tai, kad CPK 340 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas peržiūrėjimo kasacine tvarka dalykas yra apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys. Dėl jų kasaciniai skundai gali būti paduodami laikantis CPK XVII skyriuje nustatytos kasaciniams skundams pateikti jų turinio, formos, terminų tvarkos. Atsakovė kasacinį skundą pateikė įgyvendindama jai įstatymo suteiktą teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartimi įvertinus atsakovės kasacinio skundo atitiktį įstatymo keliamiems kasacinių skundų reikalavimams, kartu pripažinus jame suformuluotų teisės klausimų ir teisinių argumentų pakankamumą, jis priimtas nagrinėti kasacine tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kasacinio skundo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, atsakovei elgiantis nesąžiningai, todėl atsakovės kasacinio skundo pateikimo nepripažįsta atsakovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl to ieškovų prašymas netenkintinas ir atsakovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, tačiau šių dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl toks ieškovų prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartimi, tenkinant atsakovės prašymą, iki nutarties kasacinėje byloje priėmimo atsakovei buvo atidėtas 31 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas. Netenkinant kasacinio skundo, šio atidėto žyminio mokesčio sumokėjimas priteistinas iš atsakovės valstybei.

45.       Kasacinis teismas patyrė 9,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo, iš atsakovės priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 31 (trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio ir 9,32 Eur (devynis Eur 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

                                        Virgilijus Grabinskas

                                        Antanas Simniškis