Civilinė byla Nr. 2A-631-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00420-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-405-856/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatas“ ieškinį atsakovams R. T., R. S., R. V. ir V. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rotonda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Pastatas“ kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu atsakovams – juridinio asmens valdymo organų nariams, prašydama priteisti 60 602,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. sausio 30 d. iki bylos iškėlimo teisme bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. gegužės 3 d. ieškovė ir atsakovo R. S. vadovaujama UAB „Rotonda“ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato (Korsako g. 10, Šiauliai) rekonstravimo darbų 1 etapo pirkimo, 2010 m. liepos 20 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, 2011 m. sausio 14 d. sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį. Šalys 2011 m. kovo 2 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbų 2 etapo pirkimo, 2011 m. gegužės 16 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, 2011 m. rugpjūčio 4 d. ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse, atsižvelgiant į ieškovės dalykinę reputaciją, gebėjimus ir veiklos specifiką, šalys susitarė, kad ieškovei už dalyvavimą konkurse su UAB „Rotonda“ laimėjimo atveju priklausys 3 procentai nuo bendros sutarčių vertės (Sutarčių 1 p.).
3. Iš viso pagal ieškovės nurodytas projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis bei PVM sąskaitas faktūras už projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas likusi neapmokėta suma yra 25 235,60 Eur. Pagal jungtinės veiklos sutartis ieškovė jokio atsiskaitymo negavusi. Remiantis VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra” ir Ūkio ministerijos viešai teikiamais duomenimis, bendra projekto kaina sudarė 951 799,12 Eur. Tokiu atveju ieškovės dalis iš jungtinės veiklos sutarčių sudarytų 28 553, 97 Eur. Pasak ieškovės, kitas projekto metu pagal jungtinę veiklą jos patirtas išlaidas sudarė kuro ir kelionių bilietų sąnaudos. Tokių išlaidų suma – 4 300 Eur. Be to, ieškovė turėjo sumokėti 2 513,61 Eur pelno mokestį.
4. 2012 m. birželio 6 d. UAB „Rotonda“ iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovė apie tai nebuvo informuota, į šią bylą kreditore neįtraukta, nors jos kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Rotonda“ iškelta bankroto byla, 2014 - 2017 metais patvirtintuose kreditorių sąrašuose ieškovės reikalavimas nurodytas 25 235,60 Eur dydžio. Tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. iš BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriaus buvo sužinota, kad skolos ieškovei suma pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis į kreditorinių reikalavimų sumą neįtraukta. Paskirtas BUAB „Rotonda“ bankroto administratorius neteikė ieškovei jokių atsakymų iki 2017 metų rugpjūčio mėn. Iš gautų duomenų ieškovė suprato, kad BUAB „Rotonda“ valdę asmenys – valdybos nariai – savarankiškai sprendė, kuriuos kreditorinius reikalavimus apmokėti, o kuriuos – ne, tokiu būdu turėdami sprendimo laisvę kolegialiai sprendė ieškovei UAB „Pastatas“ nemokėti, o mokėti kitiems kreditoriams, nepaisant kreditorių eiliškumo. UAB „Rotonda“ valdyba, tikėtina, nuslėpė jungtinės veiklos sutartis ir nepranešė apie jų egzistavimą net teismui.
5. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai, būdami UAB „Rotonda“ valdybos nariais, tiesiogiai dalyvaudami įmonės finansinės apskaitos tvirtinimo sprendimuose, spręsdami sandorių/sutarčių, kurių vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, sudarymo klausimus turėjo žinoti ir žinojo, kad neįtraukdami į finansinę atskaitomybę jungtinės veiklos sau ieškove sutarčių ir nenurodydami trijų procentų dydžio nuo viešųjų pirkimų konkurse gautos sumos kaip ieškovės kreditorinio reikalavimo, savo veiksmais padarė žalą ieškovei, kuri, turėdama teisę į jungtinės veiklos sutarčių pagrindu laimėto konkurso finansinį rezultatą, šio negavo. Atsakovų veiksmai nebuvo sąžiningi, nes pradėjus vykdyti pirkimo sutartį ir gavus pirmąsias įmokas iš Šiaulių miesto savivaldybės, trijų procentų nuo gautų pajamų UAB „Rotonda“ ieškovei nemokėjo, nesistengė informuoti ieškovės apie gautas pajamas, teigė, kad pinigų esą negavo.
6. Ieškovės teigimu, jei nebūtų tarp atsakovų neteisėtų susitarimų bei sąmoningai nevykdomų ir netinkamai vykdomų sandorių, savo nuožiūra atliekamų pavedimų ir/ar atsiskaitymų, taip privedant UAB „Rotonda“ prie bankroto ir išvengiant mokėjimų ieškovei, ieškovė būtų gavusi atlygį už UAB „Rotonda“ naudai sukurtą turtą – intelektinę nuosavybę. Yra visos sąlygos atsakovų atsakomybei kilti, nes: atlikti nesąžiningi juridinio asmens dalyvių veiksmai ieškovės atžvilgiu – nevykdymas ir akivaizdus neketinimas vykdyti sutartinių prievolių ieškovės atžvilgiu, nors ieškovės indėlis į bendrą veiklą padėjo pasiekti pageidaujamą rezultatą – laimėjimą konkurse; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės – UAB „Rotonda“ nemokumas; priežastinis ryšys tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės – esamų kreditorinių reikalavimų padengimo, nuslepiant informaciją, turinčią įtakos ieškovės kreditorinio reikalavimo tenkinimo galimybei.
7. Atsakovai R. T., R. S., R. V. ir V. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, be kita ko, taikyti ir ieškinio senatį.
8. Atsakovai nurodė, kad pagal bendrovės įstatus bendrovės veiklai vadovavo bendrovės vadovas – direktorius. Bendrovės įstatų 10.3 punktas numatė, jog bendrovės vadovas bendrovės vardu sudaro sandorius, organizuoja ir vykdo bendrovės kasdieninę veiklą ir t. t. Bendrovės valdyba nėra priėmusi nei vieno sprendimo dėl Šiaulių Gytarių pagrindinės mokyklos pastato rangos darbų atlikimo ir nėra sprendusi klausimų dėl jų apmokėjimo ar ieškovės kreditorinio reikalavimo dydžio, nes tai buvo ne valdybos kompetencijos klausimai.
9. Atsakovai pažymėjo, kad žala yra kildinama iš ieškovės sudarytų su UAB „Rotonda“ sutarčių vykdymo tinkamumo, neatsiskaitymo už atliktus rangos darbus, ką sąlygojo ne konkretūs valdybos narių atlikti neteisėti veiksmai, bet UAB „Rotonda” nemokumas. UAB „Rotonda” bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, todėl ieškovė neturi teisės pateikti tiesioginį ieškinį atsakovams, kaip buvusiems trečiojo asmens valdymo organo nariams. Pagal pasirašytas jungtinės veiklos sutartis šalys susitarė dėl jų įsipareigojimų dalių bendroje sutarties vertėje: UAB „Rotonda“ – 97 procentai, o UAB „Pastatas“ – 3 procentai. UAB „Rotonda“, laimėjus konkursą, buvo įgaliota pasirašyti rangos darbų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, taip pat buvo sutarta, kad kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, o dėl gauto pelno iš bendros jungtinės veiklos paskirstymo šalys nesusitarė.
10. Ieškovė vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl perkančioji organizacija negalėjo pervesti lėšų už atliktus darbus. Šiaulių Gytarių pagrindinės mokyklos pastato rangos darbų projektas rangovei UAB „Rotonda” buvo nuostolingas ir ji pelno negavo, be to, už darbų vėlavimą Šiaulių miesto savivaldybei teko sumokėti 44 270 Eur dydžio netesybas, kuriomis buvo sumažinta Šiaulių miesto savivaldybės mokėtina suma už atliktus rangos darbus.
11. Ieškovė apie tai, kad turi teisę gauti bendro pelno dalį ar reikalauti atlyginti patirtas bendras išlaidas, turėjo sužinoti nuo tada, kai buvo atlikti visi projektavimo ir statybos darbai, t. y. 2012 metų sausio mėnesį, apie ką ieškovė ir nurodo savo ieškinyje. Vadinasi, ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. liepos 15 d., kai gavo UAB „Rotonda” balansus. Neaišku, kuo balansų gavimas yra susijęs su bendro pelno gavimu, paskirstymu pagal 2010-2011 metais sudarytas jungtinės veiklos sutartis. Be to, ieškovė įmonės balansus yra gavusi su UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo planu dar 2012 metais, balansai kreditoriams buvo teikiami tiek ir UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo metu, tiek ir iškėlus bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Sprendime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Rotonda“ iškelta restruktūrizavimo byla, o 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Rotonda“ kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių patvirtintas ir ieškovės UAB „Pastatas“ 28 922 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Rotonda“ iškelta bankroto byla, 2014 m. gegužės 19 d. patvirtinti BUAB „Rotonda“ kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovės UAB „Pastatas“ 25 232,6 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad UAB „Rotonda“ netinkamai apskaitė duomenis apie minėtų jungtinės veiklos sutarčių vykdymą. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-560-368/2018) ieškovės UAB „Pastatas“ pareiškimas dėl UAB „Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi paminėta nutartis palikta nepakeista, konstatavus, kad teiginių apie BUAB „Rotonda“ finansų valdymo neskaidrumą, netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą nepagrįstumą patvirtina 2012 m. gegužės 4 d. atliktas UAB „Rotonda“ veiklos auditas bei pateikta UAB „Audilita“ audito ataskaita. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais.
15. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl pagal Jungtinės veiklos sutartis jai priklausančios 3 procentų bendros sutarties vertės dalies. Išanalizavęs Jungtinės veiklos sutartis, teismas nustatė, kad jose nebuvo susitarta dėl tokios pinigų sumos išmokėjimo ieškovei konkurso laimėjimo atveju – sutarties šalys susitarė tik dėl įsipareigojimų dalies bendroje sutarties vertėje (UAB „Rotonda“ įsipareigojimų dalis yra 97 procentai, UAB „Pastatas“ – 3 procentai).
16. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus tiesiogiai į ieškovę, dėl ko jai esą buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, be to, neįrodė ir žalos padarymo fakto, todėl ieškinį atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai, atsiskaitydami su kreditoriais, būtų pažeidę atsiskaitymų eiliškumą.
17. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl praleistos ieškinio senaties. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovės direktorė aktyviai dalyvavo UAB „Rotonda” restruktūrizavimo procese, pati pasirašė 2012 m. lapkričio 29 d. UAB „Rotonda” kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenį, turėjo visą kreditoriams reikalingą informaciją, buvo susipažinusi su įmonės balansais, pati pritarė pateiktam RUAB „Rotonda” restruktūrizavimo plano projektui, teikė dokumentus kreditorinio reikalavimo patvirtinimui. Be to, nei UAB „Rotonda“ restruktūrizavimo, nei bankroto proceso metu nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovės didesnio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Teismas sprendė, kad ieškovė apie savo interesų pažeidimą turėjo sužinoti 2014 m. gegužės 19 d., kai tos dienos Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas BUAB „Rotonda” bankroto byloje.
18. Teismas konstatavo, kad ieškinys teisme pareikštas 2017 m. spalio 6 d., t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl ko šis terminas galėtų būti atnaujintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
24. Ieškovė UAB „Pastatas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
24.1. Teismas neteisingai aiškino jungtinės veiklos sutarčių nuostatas ir pažeidė CK 6.976 straipsnį, pagal kurį pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei. Teismas paneigė UAB „Rotonda” pareigą atsiskaityti su ieškove, įvertinus gautą pelną.
24.2. Teismas neteisingai įvertino jungtinės veiklos sutarčių partnerių pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu. UAB „Rotonda”, būdama pagrindiniu partneriu, privalėjo buhalterinę apskaitą, susijusią su jungtine veikla, vesti atskirai nuo kitos buhalterijos. Byloje apklausta atsakovė V. Š. pripažino, kad jungtinei veiklai skirtos apskaitos nevedė.
24.3. Jei nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų – savo nuožiūra atliekamų atsiskaitymų, nesilaikant eiliškumo ir tokiu būdu privedant UAB ,,Rotonda“ prie bankroto bei išvengiant mokėjimų ieškovei, ieškovė būtų išvengusi turtinių praradimų.
24.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi BUAB „Rotonda” bankroto byloje priimta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuria atmestas ieškovės prašymas pripažinti BUAB „Rotonda” bankrotą tyčiniu. Teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nenagrinėjo šioje byloje kilusio ginčo ir jam aktualių aplinkybių. Ieškinys šioje byloje pareikštas atsakovams kaip valdymo organo nariams, o ne bankrutavusiai bendrovei.
24.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2012 m. gegužės 4 d. UAB „Audilita“ atlikta BUAB „Rotonda” audito ataskaita, kuri, kaip įrodymas, nebuvo įtraukta į bylą, nebuvo vertinama šios bylos kontekste (kiek tai susiję su byla).
24.6. Teismas neteisėtai atsisakė tenkinti prašymus dėl įrodymų iš BUAB „Rotonda” išreikalavimo, todėl ieškovė negalėjo įrodyti savo teiginių dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.
24.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Aplinkybės, kad įmonė buvo valdoma ir sutartinės prievolės buvo įgyvendinamos netinkamai, kad įmonė nėra pajėgi įvykdyti restruktūrizavimo plane numatytų įsipareigojimų, paaiškėjo tik sudarius 2014 metų finansinius duomenis, kurie buvo pateikti viešam registrui 2015 metų gegužės mėnesį. Būtent tada ieškovė įgijo pagrindą reikšti ieškinį dėl turtinės žalos.
24.8. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
2. Atsakovai R. T., R. S., R. V. ir V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
25.1. UAB ,,Rotonda“ apskaita buvo vedama tinkamai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Teismas, konstatuodamas šį faktą, pagrįstai rėmėsi atsakovų pateikta UAB ,,Audilita“ audito ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Rotonda“ apskaitą tvarkė tinkamai, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šioje audito ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi.
25.2. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB ,,Rotonda“ apskaita buvo vedama pagal gautus juridinę galią turinčius buhalterinės apskaitos dokumentus, suvedant juos pagal atskirus apskaitos objektus.
25.3. Pati ieškovė sprendė, kokio dydžio kreditorinį reikalavimą pareikšti bankrutuojančiai įmonei. Šiuo atveju kreditorinis reikalavimas dėl 60 602,61 Eur nebuvo pareikštas, o atsiradusi skola yra kildinama iš neįvykdytų rangos ir jungtinės veiklos sutarčių, kurias turėjo įvykdyti ne atsakovai kaip fiziniai asmenys, o UAB ,,Rotonda“, su kuria tos sutartys ir buvo sudarytos. Pagrindinė sutarčių su ieškove neįvykdymo ir neatsiskaitymo priežastis buvo ne apgaulingi atsakovų veiksmai ar neveikimas, bet UAB „Rotonda“ nemokumas.
25.4. Ieškovė galėtų reikšti tik netiesioginį ieškinį pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, remdamasi motyvu, kad žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi pripažinta, kad BUAB „Rotonda“ bankrotas nebuvo tyčinis. Taigi šiuo atveju nebuvo sąlygų, dėl kurių ieškinys galėjo būti patenkintas.
25.5. Teismas tinkamai aiškino jungtinės veiklos sutartį. Šalys susitarė, kad jų įsipareigojimų dalys bendroje sutarties vertėje yra tokios: UAB ,,Rotonda“ – 97 proc., o UAB ,,Pastatas“ – 3 proc., taip pat buvo sutarta, kad kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Taigi dėl gauto pelno iš bendros jungtinės veiklos paskirstymo šalys nesusitarė. Tam, kad teismas galėtų paskirstyti šalių gautą pelną, pagal CK 6.976 straipsnio1 dalyje įtvirtintą taisyklę ieškovė turi pirmiausia tokį reikalavimą pareikšti bankrutuojančiai įmonei ir įrodyti, kokį bendrą pelną šalys gavo vykdydamos rangos sutartį, o tik po to reikalauti atlyginimo iš valdybos narių, jeigu jie atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.
25.6. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2014 m. gegužės 19 d., kai Šiaulių apygardos teismas patvirtino pačios ieškovės 2014 m. balandžio 16 d. pateiktą kreditorinį reikalavimą. Iki to ieškovė buvo gavusi visus dokumentus, iš kurių galėjo suprasti, kad jos teisės ir interesai dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo gali būti pažeisti. Tai, kad ieškovė, siekdama pateisinti praleistą ieškinio senaties terminą, 2017 m. liepos 15 d. pakartotinai gavo UAB ,,Rotonda“ balansus, nepaneigia tos aplinkybės, kad apie savo galimą teisių pažeidimą ieškovė jau žinojo anksčiau.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bankrutavusios BUAB ,,Rotonda“ valdymo organo – valdybos nariams dėl žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė sutiko sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su atsakovų vadovaujama įmone tik dėl to, jog buvo numatyta konkreti ieškovei mokėtina dalis nuo projekto kainos (vertės). Atsakovai, neįtraukdami į įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus Jungtinės veiklos sutarčių ir nenurodydami ieškovės trijų procentų dydžio dalies kaip kreditorinio reikalavimo, ieškovės teigimu, pažeidė jos turtinius interesus, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo neturįs pagrindo išvadai, kad atsakovai (trečiojo asmens valdybos nariai) atliko neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, nukreiptus tiesiogiai prieš ieškovę. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliuoja į netinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą, jungtinės veiklos partnerystę reguliuojančių teisės normų aiškinimą ir įrodymų vertinimo proceso ydingumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.
5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos. Taigi kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
6. Pažymėtina, kad tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.).
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Svarbu įvertinti juridinio asmens dalyvio vaidmenį ir jo realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimą kildina iš jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių ir teigia, kad jas pažeidę atsakovai privalo atlyginti padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Rotonda“ 2010 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. kovo 2 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbų 1 ir 2 etapo pirkimo. Išanalizavęs Jungtinės veiklos sutartis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jose nebuvo susitarta dėl 3 procentų nuo bendros sutarties vertės išmokėjimo ieškovei konkurso laimėjimo atveju – sutarties šalys susitarė tik dėl įsipareigojimų dalies bendroje sutarties vertėje, t. y. UAB „Rotonda“ įsipareigojimų dalis sudarė 97 procentus, UAB „Pastatas“ – 3 procentus (Sutarčių 1 punktas). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas neteisingai aiškino tiek sutarčių nuostatas, tiek ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, nes pagal CK 6.976 straipsnį pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
20. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 ir kt.).
21. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
22. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir kt.).
23. Išanalizavus byloje pateiktų Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių turinį, jose, priešingai nei teigia apeliantė, nėra jokių konkrečių nuostatų nei apie ieškovei neva priklausančią gauti 3 procentų dalį nuo bendros projekto kainos, nei apie tokios dalies mokėjimų tvarką, nei apie atskiros apskaitos vedimą. Taigi šiuo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse šalys būtų susitarusios dėl pelno paskirstymo ieškovės nurodomu būdu ir sąlygomis (CPK 185 straipsnis).
24. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokias išvadas iš esmės patvirtina ir pačios apeliantės veiksmai, kiek tai susiję su Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių vykdymo aplinkybėmis. Šios sutartys buvo pasirašytos 2010 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. kovo 2 d. dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbų. Kaip nurodė pati ieškovė, šio projekto pabaiga – 2012 metų sausio mėnuo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovė tiek šio projekto vykdymo metu, tiek jį užbaigus, būtų reiškusi kokias nors pretenzijas partnerei UAB „Rotonda“, prašiusi suteikti su šių sutarčių vykdymu susijusią informaciją ar reikalavusi mokėti atitinkamą pelno dalį. Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „Rotonda“ taip pat buvo sudariusi ir Projektavimo darbų, Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo. Kaip teigė šalys bylos nagrinėjimo metu, visi atsiskaitymai buvo vykdomi būtent šių sutarčių vykdymo pagrindu.
25. Ieškovė 2014 m. balandžio 16 d. BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriui pateikė UAB „Rotonda“ atžvilgiu keliamus reikalavimus įrodančių dokumentų kopijas, t. y. 2012 m. gegužės 14 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, projektavimo darbų, jungtinės veiklos, statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kuriomis ieškovė iš esmės grindė ir ieškininius reikalavimus šioje byloje. Ieškovė, teikdama BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriui prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, apie reikalavimą, kylantį būtent iš Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių, nebuvo užsiminusi. Bankroto administratorius neginčijo prašomų patvirtinti ieškovės reikalavimų, atsiradusių iš šios nutarties 24 punkte nurodytų Projektavimo darbų ir Statinio projekto vykdymo priežiūros darbų sutarčių vykdymo; BUAB „Rotonda“ bankroto byloje buvo patvirtintas būtent pačios ieškovės nurodyto dydžio kreditorinis reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė teigė, jog BUAB „Rotonda“ bankroto administratorius neteikė jokios informacijos ir jokių atsakymų iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi suteikti kokią nors informaciją ar teikusi paklausimus bankroto administratoriui iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje apeliantė sako netiesą, teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie 2012 m. birželio 6 d. UAB „Rotonda“ iškeltą restruktūrizavimo bylą. Tokius jos teiginius paneigia byloje pateikti duomenys, kad ieškovė 2012 m. lapkričio 29 d. RUAB „Rotonda“ kreditorių susirinkime pasirašė balsavimo raštu biuletenį. Taigi reikalavimo dėl 3 procentų dalies nuo projekto Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo bendros darbų kainos (vertės) sumokėjimo ieškovė nereiškė nei sutartinei partnerei UAB „Rotonda“, nei restruktūrizuojamai UAB „Rotonda“, nei bankrutuojančiai UAB „Rotonda“.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei šalys būtų Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse įtvirtinusios tokias atsiskaitymo sąlygas, kokias nurodo apeliantė, ši aplinkybė neįrodo neteisėtų atsakovų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos jų civilinės atsakomybės taikymui, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime.
27. Bendrovei atstovauja įmonės vadovas, būtent jis atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju apeliantė ieškinį pareiškė juridinio asmens valdymo organo – valdybos nariams. Vadinasi, ieškovė privalėjo įrodyti neteisėtus visų atsakovų veiksmus, kurie būtų nukreipti būtent į ją, kaip bendrovės kreditorę, t. y. įrodyti, kad atsakovai tiesiogiai siekė pakenkti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų. Tiesėjų kolegija pritaria tokioms teismo išvadoms.
28. Apeliantė skunde teigia, kad valdybos nariai, turėdami jungtinės veiklos valdytojo teises, privalėjo pagal Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis vykdyti ieškovei priklausančių lėšų apskaitą. Anot ieškovės, jei nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų – savo nuožiūra atliekamų atsiskaitymų, nesilaikant eiliškumo ir tokiu būdu privedant UAB ,,Rotonda“ prie bankroto bei išvengiant mokėjimų ieškovei, ieškovė būtų išvengusi turtinių praradimų.
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Šiuo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos deklaratyvius teiginius. Apeliantės išreikšta pozicija dėl neteisėtų atsakovų veiksmų iš esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o subjektyviomis prielaidomis ir samprotavimais. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, išskyrus pačios apeliantės išsakytus teiginius, kad atsakovai esą sąmoningai siekė pakenkti būtent ieškovės interesams, nekonkretizuota, kaip buvo pažeistas kreditorių eiliškumas vykdant atsiskaitymus.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad UAB „Rotonda“ netinkamai apskaitė veiklos duomenis, remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-560-368/2018 nustatytomis aplinkybėmis. Toje byloje buvo atmestas ieškovės UAB „Pastatas“ pareiškimas dėl BUAB „Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatavus, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl BUAB „Rotonda“ finansų valdymo neskaidrumo, netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinių UAB ,,Rotonda“ valdymo organų veiksmų, nukreiptų į sąmoningą kreditoriaus interesų pažeidimą. Paminėta nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje dėl BUAB „Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, o paminėtoje byloje pateikta 2012 m. gegužės 4 d. UAB „Audilita“ atlikta BUAB „Rotonda” veiklos audito ataskaita teismas esą vadovavosi nepagrįstai. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus.
31. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis yra įsiteisėjusi, abejose bylose ieškovė buvo ta pati – UAB ,,Pastatas“, šioje byloje atsakovu esantis R. T. paminėtoje kitoje byloje dalyvavo trečiojo asmens procesiniu statusu, o šioje byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo BUAB ,,Rotonda“ kitoje byloje buvo atsakove. Tiek šioje byloje, tiek kitoje byloje sprendžiant klausimą dėl BUAB ,,Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovė teigė, kad UAB ,,Rotonda“ apskaita buvo vykdoma netinkamai, kad nesilaikyta atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kad įmonės valdymas buvo neskaidrus. Sutiktina su apeliante, kad kitoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo daug platesnis – ieškovė siekė išsiaiškinti, ar BUAB ,,Rotonda“ bankrotas nėra tyčinis, joje nebuvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir šios bylos atsakovų. Tačiau kaip matyti iš paminėtoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinio, abiejose bylose buvo įrodinėjamos iš esmės tos pačios aktualios aplinkybės, o šioje byloje ieškovės nurodomos aplinkybės neabejotinai sudarė įrodinėjimo dalyko kitoje nurodytoje byloje dalį (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis).
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškininių reikalavimų šioje byloje pagrįstumo, vadovavosi ne tik kitoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėms, bet taip pat analizavo bei įvertino ir šioje byloje ieškovės pateiktus faktus ir argumentus (CPK 263 straipsnis).
34. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigia, kad ji negalėjo įrodyti savo teiginių dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos: teismas neteisėtai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl įrodymų iš BUAB „Rotonda” išreikalavimo – sąskaitų išrašų, mokėjimų, valdybos posėdžio protokolų, buhalterinių duomenų apie Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, taip pat atsiskaitymo su Šiaulių miesto savivaldybe dokumentacijos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus taipogi atmeta kaip nepagrįstus.
35. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, apibrėžta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013 ir kt.). Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
37. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir įpareigojo BUAB ,,Rotonda“ bankroto administratorių pateikti teismui ieškovės nurodomus dokumentus. Teismas 2018 m. sausio 9 d. posėdžio metu taip pat įpareigojo trečiąjį asmenį BUAB ,,Rotonda“ pateikti teismui įmonės sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismas buvo patenkinęs jo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliantė nurodo, kad ne visi būtini duomenys buvo pateikti, o pateiktų duomenų esą nepakako, todėl teismas privalėjo papildomai išreikalauti trūkstamus įrodymus.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip CPK 160, 178, 198, 199 straipsnių netinkamas taikymas ir aiškinimas, ar kaip ribojančios ieškovės teises įrodinėjimo procese. Iš bylos medžiagos ir paties ieškinio matyti, kad apeliantė, prašydama išreikalauti minėtus duomenis, iš esmės siekė surinkti informaciją galimiems jos spėjimams patvirtinti, kad atsakovai, tikėtina, pažeidė jos kaip kreditorės interesus ir atliko neteisėtus veiksmus. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o šiuo atveju apeliantė iš esmės siekė perkelti įrodinėjimo pareigą teismui. Tai patvirtina ieškovės teismo prašytų išreikalauti įrodymų gausa ir byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo teiginius, iš esmės jokių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų.
39. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo bei nenustačius ieškovės procesinių teisių pažeidimo, nėra pagrindo CPK 329 straipsnio taikymui.
40. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį, neturi pagrindo nepritarti teismo išvadoms ir ieškinio senaties termino klausimu. Be to, apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė jos prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame nurodyta, kad nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas.
41. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai patyrė po 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl priteisiamos atsakovų naudai iš ieškovės (apeliantės).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatas“ (j. a. k. 121986782) atsakovui R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct), atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct), atsakovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct), atsakovei V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas