Civilinė byla Nr. e2S-1507-560/2016

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01879-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.2.3.; 3.4.4.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. J., AB „Swedbank“ , ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. P. pateikė skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės patvarkymą 2015-10-08 patvarkymą dalyje, kuria atsisakyta persiųsti pareiškėjo skundą Ukmergės rajono apylinkės teismui; 2) panaikinti antstolės 2015-09-22 patvarkymą, kuriuo nutarta nuo 2015-09-22 iki 2015-10-22 vykdyti kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) turto varžytines, nustačius pradinę turto pardavimo kainą – 688 000,00 Eur; 3) leisti pareiškėjui atlikti turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) perkainojimą, kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2015-05-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-535-603/2015, arba paskirti turto vertintoją teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolė tęsia varžytines nerealiai žema turto pradine kaina, nors pareiškėjas prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Tiek pirminė, tiek papildoma turto vertės ekspertizė gali būti paskirta tiek antstolio iniciatyva, tiek vykdymo proceso šalių iniciatyva. Antstolė 2015-08-28 patvarkymu buvo paskyrusi turto pakartotinę ekspertizę, tačiau pareiškėjas tuo metu neturėjo lėšų įmokėti į antstolio sąskaitą nurodytą lėšų sumą. Šiuo atveju antstolė galėjo iš savo depozitinės sąskaitos sumokėti už ekspertizės atlikimą, o vėliau šias išlaidas galėjo išieškoti iš skolininko.
2. Suinteresuotas asmuo  antstolė N. J. atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi netenkino pareiškėjo skundo, todėl jis atskiruoju skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2015-05-20 nutartimi panaikino nurodytą Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį, patenkindamas pareiškėjo skundą, kuriuo įpareigojo antstolę organizuoti ir leisti skolininkams atlikti kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) perkainojimą. UAB „Verslavita“ antstolės  lėšomis atliko turto įvertinimą, 2015-07-31 buvo gauta turto vertinimo medžiaga. 2015-08-03 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto kainos nustatymo, patvarkymas ir turto vertinimo išvada buvo išsiųsta išieškotojui ir skolininkams. 2015-08-24 gautas skolininko advokato skundas dėl nustatytos per mažos turto kainos ir prašymas leisti skolininkui perkainuoti turtą. 2015-08-28 patvarkymu antstolė leido skolininkams pakartotinai atlikti turto vertinimo ekspertizę savo lėšomis, įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo išsiuntimo dienos įmokėti į jos depozitinę sąskaitą 3 025,00 Eur sumą už pakartotinę ekspertizę. Antstolės nurodyta pinigų suma nebuvo įmokėta į jos depozitinę sąskaitą, todėl antstolė neskyrė pakartotinės ekspertizės. 2015-09-22 tinklalapyje evaržytinės.lt buvo paskelbtos ginčo turto varžytinės. Antstolės patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo per įstatymo nustatytą terminą nebuvo skundžiamas, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų turi būti paliktas nenagrinėtu.
3. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, todėl skundas turi būti atmestas dėl praleisto procesinio termino,  o patvarkymas neskirti pakartotinės ekspertizės CPK nustatyta tvarka nėra skundžiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-04-12 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Nurodė, kad antstolė jau buvo skyrusi ir mokėjusi už ekspertizę UAB „Verslavita“, bet to, prašymas pratęsti terminą ekspertizės išlaidoms sumokėti ar antstolei sumokėti skolininko nebuvo pateiktas.
6. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad skolininkas skundė antstolės 2015-08-03 patvarkymą Nr. 0092/12/00784, kuriuo antstolė nustatė pradinę ginčo turto rinkos vertę.
7. Antstolės 2015-09-11 patvarkymas neskirti pakartotinės ekspertizės nėra skundžiamas CPK nustatyta tvarka.
8. Teismas darė išvadą, kad skolininko skundas yra atmestinas, nes skolininko išdėstytus teiginius pilnai paneigia vykdomojoje byloje esantys procesiniai ir informaciniai dokumentai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

9. Pareiškėjas J. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 nutartį ir paskirti pakartotinę ekspertizę kaimo turizmo sodybai (duomenys neskelbtini) įkainoti, paskiriant vieną iš pareiškėjo pasiūlytų turto vertintojų: D. G. arba J. P..
10. Nurodo, jog motyvai, kuriais teismas netenkino skundo yra visiškai formalaus pobūdžio: pareiškėjas, neturėdamas lėšų, pakartotinės ekspertizės išlaidų neapmokėjo, termino pratęsti terminą nurodytai sumai apmokėti pareiškėjas neprašė.
11. Ukmergės rajono apylinkės teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sudaro prielaidas turtą, iš kurio turi būti tenkinamas 916 616,14 Eur skolos ir 5% metinių palūkanų reikalavimas, parduoti už 688 000,00 Eur. Tai reiškia, kad užbaigtas ir eksploatuojamas objektas parduodamas už žymiai mažesnę kainą, negu buvo paskolinta lėšų tam objektui sukurti, nežiūrint nuosavų piniginių išteklių, kurie investuoti turizmo sodybai (duomenys neskelbtini) pastatyti ir įrengti.
12. Suinteresuotas asmuo antstolė N. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad antstolės motyvuotas 2015-08-28 patvarkymas atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo skųstas.
14. Antstolės patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo per įstatymo nustatytą laiką nebuvo skundžiamas.
15. Patenkinus pareiškėjo prašymą, buvo nustatytas terminas įmokėti pinigų sumai, reikalingai apmokėti už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Nurodyta ar mažesnė suma nebuvo sumokėta, todėl antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę neskundžiamas (CPK 682 straipsnio 2 dalis)
16. Atskirajame skunde pareiškėjo išdėstyti motyvai, kuriais skundžiama teismo nutartis, tik įrodo, kad pareiškėjas neturi lėšų ir galimybės sumokėti skolą išieškotojui, o nuolat skundžiami antstolės veiksmai ir pateikiami dažnai nemotyvuoti prašymai yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis bei kliudymas antstolei vykdyti skolos išieškojimą.
17. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo atskirąjį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 nutartį palikti nepakeistą.
18. Pareiškėjas savo skundu iš principo prašė skirti pakartotinę įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o šis klausimas jau buvo išspręstas antstolės 2015-08-28 patvarkymu – antstolė nusprendė paskirti pakartotinę ekspertizę tuo atveju, jeigu pareiškėjas į antstolės depozitinę sąskaitą sumokės užstatą pakartotinės ekspertizės išlaidoms atlyginti.
19. Antstolės 2015-09-11 patvarkymas neskirti pakartotinės ekspertizės dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo užstato ekspertizės išlaidoms atlyginti, nėra skundžiamas CPK nustatyta tvarka.
20. Nauji įrodymai neturi būti priimti, pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
23. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naują įrodymą – 2015-09-03 prašymą antstolei  pratęsti terminą lėšoms įnešti. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateikto naujo įrodymo matyti, jog jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastarąjį naują įrodymą atsisako priimti.
24. Bylos duomenimis nustatyta, Vilniaus apygardos teismas 2015-05-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S-535-603/2015, įpareigojo antstolę organizuoti arba leisti pareiškėjui atlikti įkeisto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perkainojimą. Antstolė, vykdydama šią Vilniaus apygardos teismo nutartį, paskyrė naują įkeisto turto vertinimą ir pavedė jį atlikti UAB „Verslavita“. Atlikus ekspertizę turtas buvo įvertintas 860 000,00 Eur suma. 2015-08-20 pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl per mažos turto kainos nustatymo ir paprašė leisti jam pačiam užsakyti aptariamo turto rinkos vertės nustatymą. Antstolė tenkino šį pareiškėjo prašymą ir 2015-08-28 patvarkymu  paskyrė pakartotinę ekspertizę dėl įkeisto turto, nurodydama per penkias darbo dienas į jos depozitinę sąskaitą sumokėti 3 025,00 Eur sumą ekspertizės išlaidoms padengti. Pareiškėjas nurodytos sumos per nustatytą terminą nesumokėjo, pratęsti terminą nurodytai sumai sumokėti neprašė, nebuvo gautas skundas dėl šių antstolės veiksmų. 2015-09-11 patvarkymu antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. 2015-09-22 patvarkymu antstolė paskelbė varžytines ir nurodė pradinę parduodamo turto vertę esant 688 000,00 Eur.
25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei nustatyta UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
26. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
29. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, skolininkui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
30. Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo formuojama praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju antstolė, priimdama 2015-09-22 patvarkymą, savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių ginčo turto tinkamą įkainojimą, nes, pirma, antstolė buvo sudariusi galimybę pakartotinės ekspertizės skyrimui, priėmusi 2015-08-28 patvarkymą, kuriuo paskyrė  pakartotinę ekspertizę bei nurodė, kad per penkias darbo dienas į jos depozitinę sąskaitą pareiškėjas privalo sumokėti 3 025,00 Eur sumą ekspertizės išlaidoms padengti, tačiau pareiškėjas nurodytos sumos per nustatytą terminą nesumokėjo, antra, pareiškėjas pratęsti termino nurodytai sumai sumokėti neprašė, neapskundė 2015-08-28 antstolės patvarkymo, trečia, pareiškėjas neskundė 2015-09-11 antstolės patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Pastarosios aplinkybės sąlygoja, kad, viena vertus, pareiškėjas neapmokėjęs pakartotinės ekspertizės išlaidų, užkirto kelią šios ekspertizės skyrimui ir atlikimui, antra vertus, neskųsdamas 2015-08-28 ir/ar 2015-09-11 antstolės patvarkymų pareiškėjas antstolei nepateikė argumentų bei šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, iš kurių antstolė galėtų spręsti, kad turtas įvertintas vykdomojoje byloje netinkamai, dėl ko antstolei būtų galėjusios kilti abejonės dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo ir būtų atsiradęs teisinis pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę antstolės iniciatyva, apmokant ekspertizės išlaidas iš antstolės depozitinės sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aukščiau nurodytų įrodymų pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus, nepateikė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams.
31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nustatytąja ginčo turto verte, todėl pareiškėjo skundo netenkino pagrįstai. Atsižvelgdamas pastarąsias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                               Dainius Rinkevičius