Civilinė byla Nr. 2-341-676/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09437-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.1.3.8; 2.1.2.7; 2.3.2.6.1; 2.4.2.9.2; 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys,
sekretoriaujant Renatai Garuolienei,
dalyvaujant ieškovui A. M.,
atsakovo D. M. atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,
trečiajam asmeniui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. M., tretieji asmenys D. M., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai yra įsigyti ieškovo iki santuokos, taip pat santuokos metu ir priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise; panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įrašą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą; įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras padaryti naują įrašą, kuriame nurodoma, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieškovo nuosavybė; pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovui D. M. 2015 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro. Nurodo, kad ieškovo žmona I. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, tačiau šis turtas buvo įsigytas už asmenines ieškovo pinigines lėšas. Ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypus Jakuose, Klaipėdoje, plėvelės pūtimo aparatą „Ekstrader“, už kuriuos gavo 25 000 JAV dolerių, iš kurių 8 500 JAV dolerių paskolino J. S. ir šiuos pinigus jam vėliau J. S. grąžino – visi šie pinigai buvo panaudoti butų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui bei namo rekonstrukcijai. Taip pat buvo panaudoti pinigai gauti pardavus sklypus Jakuose; Panevėžio autokompresorių gamykla „Aurida“ ir UAB „Gildija“ ieškovui išmokėjo 235 000 rublių. Įgytus butus adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas nugriovė ir jų vietoje pasistatė gyvenamąjį namą. Ieškovas kartu su savo vaikais D. M. ir D. M. surašė 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimą, jog vaikai po mamos I. M. mirties atsisako paveldėjimo į paliktą turtą ir jį palieka ieškovui, šį susitarimą teikė notarui tvirtinti, tačiau notaras atsisakė tvirtinti šį susitarimą, nes jis prieštaravo įstatymui, D. M. ir D. M. jau buvo priėmę palikimą po mamos I. M. mirties savo pareiškimais, todėl notarė paaiškino, jog išdavus paveldėjimo teisės liudijimus D. M. ir D. M. ir įregistravus juos VĮ Registrų cente jie galėtų perleisti jiems priklausančias paveldėtas turto dalis ieškovui jeigu jis to pageidaus; D. M. ir D. M. su tuo sutiko. D. M. ir D. M. 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimas su ieškovu buvo D. M. atsisakymas nuo palikimo dalies, atsiradusios po jų mamos I. M. mirties. A. D. M. nesilaikė susitarimo ir priėmė palikimą, jam 2015 m. sausio 8 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Duktė D. M. įvykdė jų susitarimą ir po mamos mirties paveldėtą turto dalį dovanojimo sutartimi dovanojo ieškovui (T.1, b.l. 1-2, 54-58, 147-151, T.2, b.l. 17-18, 56-57, 69-73, T.3, b.l. 87-89, 107-111). Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. palaikė ieškinio reikalavimus, prašo juos tenkinti.
A. D. M. atsiliepimu ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visas ginčo turtas buvo sukurtas jo tėvo A. M. ir mamos I. M. jiems kartu gyvenant bei vedant bendrą ūkį, perkant daiktus, perduodant vienas kitam pinigus pažymint jog jie skirti bendro turto įgijimui, visas jų įgytas turtas santuokos metu yra jų bendra jungtinė nuosavybė, iki mamos mirties jų bendras turtas nebuvo pasidalintas, jis nebuvo padalintas ir iki palikimo priėmimo bei buvo visų priimtas, ginčo dėl to nebuvo. Jis, D. M. ir ieškovas surašė susitarimą dėl paveldimo turto dalies atsisakymo, tačiau tokio atsisakymo jis neteikė notarui ir toks susitarimas nėra niekur registruotas, toks atsisakymas nuo paveldėjimo turi būti savanoriškas ir atitikti asmens valią, tačiau savo tikrą valią atsakovas išreiškė priimdamas po mamos mirties likusią turto dalį. (T.1, b.l. 143-144, T.2, b.l. 106-107, T.3, b.l. 97-98, 122-123). Teismo posėdžio metu atsakovas D. M. ir jo atstovas advokatas Vaclovas Januškevičius laikėsi atsiliepimuose į ieškinį išdėstytos pozicijos.
Tretysis asmuo D. M. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu sutinka. Nurodo, kad ieškovas ginčo statinius pasistatė iš savo lėšų. Atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimu su ja ir ieškovu atsisakė savo palikimo dalies, šį susitarimą pateikė notarei, tačiau notarė atsisakė jį patvirtinti nes jis prieštaravo įstatymams, ji ir D. M. jau buvo priėmę palikimą po I. M. mirties savo 2014 m. gegužės 6 d. pareiškimais ir atsisakyti priimti palikimą nebegalėjo, taip pat notarė paaiškino, jog išdavus jiems paveldėjimo teisės liudijimus ji ir D. M. įregistravus juos VĮ Registrų centre galėtų perleisti jiems priklausančias paveldėtas turto dalis ieškovui jeigu jis to pageidaus; ji ir D. M. su tuo sutiko; taip pat sutiko ir ieškovas. Ji dovanojimo sutartimi perleido ieškovui paveldėtą nekilnojamojo turto dalį (T.1, b.l. 146, T.2, b.l. 53, 92-94, T.3, b.l. 99-100, 125-128). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo D. M. pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, prašo jo netenkinti; taip pat papildomai paaiškino, jog šiuo metu ji taip pat pareiškė teisme ieškinį dėl savo paveldėtos dalies padovanojimo savo tėvui, t.y. ieškovui, nuginčijimo.
Tretysis asmuo Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2014 m. gruodžio mėnesį A. M., D. M. ir D. M. buvo atvykę į notarų biurą ir prašė patvirtinti jų susitarimą dėl namo, esančio Šturmanų g. 7A, Klaipėdoje. Notarė atsisakė jį tvirtinti, nes D. M. ir D. M. jau buvo priėmę palikimą po savo motinos I. M. mirties (duomenys neskelbtini), todėl atsisakyti priimti palikimą nebegalėjo ir paaiškino jiems, kad išdavus jiems paveldėjimo teisės liudijimus ir įregistravus juos VĮ Registrų centre D. M. ir D. M. galėtų perleisti jiems priklausančias paveldėtas turto dalis ieškovui A. M. jeigu jis to pageidaus; D. M. ir D. M. su tuo sutiko (T.2, b.l. 112-113). Teismo posėdžio metu notarė Raimonda Kundrotienė palaikė savo atsiliepime nurodytą poziciją, papildomai paaiškino, kad ji visus veiksmus atliko teisėtai.
Tretysis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį dėl pareikšto reikalavimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie pastatus, statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtojus atitinka pateiktus dokumentus, teisinė registracija nepanaikinta (T.2, b.l. 96-98, T.3, b.l. 101-102). Teismo posėdyje tretysis asmuo nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą); teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kitos). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t.y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t.y. įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
Byloje nustatyta, jog ieškovas A. M. ir I. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 20). A. D. M. ir tretysis asmuo D. M. yra ieškovo A. M. ir I. M. vaikai (T.2, b.l. 123-124). I. M. mirė (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 122). Ieškovas A. M. dėl jo mirusios sutuoktinės I. M. turto paveldėjimo 2014 m. balandžio 29 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą, nurodydamas, jog palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. dėl jų mirusios motinos I. M. turto paveldėjimo 2014 m. gegužės 6 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą, nurodydami, jog palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus; pareiškimai notarės priimti, A. M., D. M., D. M. palikimo priėmimo faktai įregistruoti Testamentų registre atitinkamai 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 6 d. (T.2, b.l. 115-121). A. M. 2014 m. birželio 16 d. pareiškimu kreipėsi į notarę, prašydamas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų kitiems įpėdiniams, nes jis kreipėsi į teismą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe (T.2, b.l. 125-127); teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nurodytas ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui neištaisius teismo nurodytų ieškinio trūkumų, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė 2015 m. sausio 8 d. d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. M. paveldi ¼ dalį, D. M. ir D. M. paveldi po 3/8 dalis mirusiosios I. M. turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio įvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų išvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 2-22).
Bylos duomenimis 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu „Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Susitarimas) A. M., D. M., D. M. susitarė, kad mirus žmonai ir mamai I. M. visas namas esantis (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais kiemo įrenginiais asmeninės nuosavybės teise atitenka A. M.. D. M. ir D. M. sau priklausančios namo dalies atsisako A. M. naudai (1 punktas); A. M. įsipareigoja niekam kitam namo, esančio (duomenys neskelbtini) neparduoti, neperleisti, nedovanoti ir neišnuomoti (2 punktas); A. M. įsipareigojo sudaryti testamentą, kuriuo namą, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka lygiomis dalimis savo sūnui D. M. ir dukrai D. M. (3 punktas); susitarimas pasirašytas A. M., D. M., D. M. (T.1, b.l. 69).
Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. M. priklauso 9/16 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 16 d. priklausančių 2014 m. gruodžio 23 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovui D. M. priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 21 d. priklausančių 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 224 pagrindu; trečiajam asmeniui D. M. priklausė nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. birželio 16 d. 3/16 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, išregistruota 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (T.1, b.l. 111-116, T.2, b.l. 99-105). Tretysis asmuo D. M. 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojo ieškovui A. M. 3/16 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų įvado Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvado Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 117-136). Taip pat Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. liepos 9 d. iki I. M. mirties priklausė nuosavybės teise po ½ dalį ieškovui A. M. ir I. M. 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (T.2, b.l. 99-105).
Dėl pripažinimo asmenine nuosavybe.
Byloje pateiktais Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. liepos 9 d. iki I. M. mirties priklausė nuosavybės teise po ½ dalį ieškovui A. M. ir I. M. 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (T.2, b.l. 99-105).
Ieškovas byloje pateikė 1992 m. balandžio 5 d., 2011 m. gegužės 5 d. raštelius apie pinigų išmokėjimą A. M. (T.1, b.l. 78, 83), 1992 m. balandžio 22 d. mokėjimo dokumentą dėl išankstinio apmokėjimo (T.1, b.l. 22), 1992 m. birželio 25 d. sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo A. M. vardu (T.1, b.l. 73), 1992 m. liepos – rugpjūčio mėnesių kasos pajamų orderio kvitus (T.1, b.l. 27), 1994 m. birželio 3 d. sutartį dėl automobilio NISSAN pardavimo (T.1, b.l. 16), 1995 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl 0,21 ha ir 0,108 ha žemės sklypų Jakų kaime Klaipėdos rajone pardavimo (T.1, b.l. 14-15), 1996 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo I. M. ir A. M. vardu (T.1, b.l. 28, 31-33), 1996 m. spalio 1 d. Sutartį Nr. 6-96 dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) projektinės dokumentacijos paruošimo (T.1, b.l. 9-10), 1996 m. spalio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo I. M. ir A. M. vardu (T.1, b.l. 29-30), 1996 m. lapkričio 5 d. sutartį dėl statybos darbų atlikimo rekonstruojamame name adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 74), 1997 m. spalio 24 sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), įgyto A. M. vardu 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pardavimo (T.1, b.l. 12), 1999 m. vasario 3 d. I. M. ir A. M. pajamų deklaracijas registruojant rekonstruotą namą (T.1, b.l. 17-18), 2000 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl skolos priteisimo A. M. iš J. S. (T.3, b.l. 130-133), 2002 m. birželio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštus dėl A. M. pajamų brangiam turtui įsigyti pagrįstumo (T.1, b.l. 94-96, 154-156, T.2, b.l. 46), 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. gruodžio 11 d. pažymėjimą apie turto arešto akto išregistravimą turto arešto aktų registre (T.1, b.l. 25-26, 76, 86), 2011 m. vasario mėnesio pažymas apie draudžiamąsias pajamas pensijai gauti (T.1, b.l. 23-24), 2011 m. kovo 22 d. susitarimą tarp I. M. ir A. M. dėl inžinierinių tinklų registravimo A. M. vardu (T.1, b.l. 11), A. M. rašytą susitarimą be datos, kad jis savo uždirbtus pinigus perduoda žmonai I. M. bendram turtui įsigyti (T.1, b.l. 90), namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelę (T.4, b.l. 27-29) – šiais pateiktais įrodymais ieškovas įrodinėja, jog ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė.
Ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje išreikalauta ir prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-141-380/2006, iš kurios matosi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1141-380/2006 A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad deklaruodamas 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos išlaidas, 1999 m. sausio 28 d. - 1999 m. vasario 3 d. laikotarpiu, tikslesnė data nenustatyta, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į 1999 m. sausio 28 d. UAB "Gerida" „Gyventojui išmokėtų pajamų, išskaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai išduoto turto ar suteiktų paslaugų“ pažymą, duodamas nurodymus I. M. įrašyti joje žinomai melagingas žinias apie 1996 metais A. M. išmokėtus dividendus 147 00 litų ir šią pažymą jis patvirtino savo parašu; be to jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į 1999 m. sausio 28 d. UAB „Gildija – 7“ „Gyventojui išmokėtų pajamų, išskaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai išduoto turto ar suteiktų paslaugų“ pažymą, duodamas nurodymus I. M. įrašyti joje žinomai melagingas žinias apie 1996-1997 metais A. M. išmokėtus dividendus 28 300 litų; be to jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į savo – A. M. 1999 m. vasario 2 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigysiančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, duodamas nurodymus I. M. įrašyti joje žinomai melagingas žinias apie 1996 - 1997 metais gautus dividendus 82 400 litų, iš UAB „Gerida“ 1996 metais 14 700 litų ir 1997 metais 39 400 litų, iš viso 54 100 litų, bei iš UAB „Gildija–7“ 1996-1997 metais 28 300 litų, ir šią deklaraciją jis patvirtino savo parašu; 1999 m. vasario 3 d. A. M. šią suklastotą deklaraciją ir šias suklastotas pažymas panaudojo, pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui (baudžiamoji byla Nr. 1-141-380/2006, T.10, b.l. 125-126). Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, baudžiamasis procesas dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas)( baudžiamoji byla Nr. 1A-201-107/2006, T.12, b.l. 12-20). Nors ši baudžiamoji byla prijungta ieškovo prašymu ir jo iniciatyva, ieškovas bei tuo metu dar dalyvavęs jo atstovas advokatas negalėjo nurodyti kokias aplinkybes įrodinėja šia baudžiamąja byla bei joje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t.y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), nagrinėjamu atveju – 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartys Nr. KL5S-1650, Nr. KL5S-1652, 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartys Nr. KL5S-1652, Nr. KL5S-1658, 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti aktas, kurių pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).
Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė nuosavybė, šiuo atveju ši pareiga tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Bylos duomenimis ginčo turtas buvo įgytas ieškovo A. M. ir I. M. santuokos metu, todėl laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės preziumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ginčo namas ir/ar jo dalys buvo statomas ilgą laiką ūkio būdu, ieškovui A. M. gyvenant santuokoje su I. M.. Nors ieškovas teismo posėdžio metu ir aiškino, kad ginčo turtas buvo statomas tik iš jo asmeninių lėšų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, bylos duomenimis I. M. ilgą laiką gyveno santuokoje su ieškovu A. M., byloje nėra duomenų, kad tarp jų buvo sudaryta vedybų sutartis, atsakovas paaiškino, kad tėvai namą statė kartu, vedė bendrą ūkį, vienas kitam perduodavo pinigus. Taigi ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas atsirado ieškovui A. M. ir I. M. esant santuokoje, t.y. dar iki I. M. mirties. Dėl to nuosavybės teisę kuriančios ir jos formą lemiančios aplinkybės turi būti vertinamos kaip kilusios šalių santuokos metu, o turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai tai patvirtina ir jokiu būdu nepaneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Nagrinėjamu atveju yra susidariusios tokios aplinkybės, jog ginčo turto bendrasavininkė I. M. jau yra mirusi. Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nustačius, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo ieškovo bei I. M. nuosavybė, nesant duomenų apie tai, jog ieškovas A. M. ir I. M. būtų sudarę vedybų sutartį, nesant duomenų, kad minėtas turtas priklausytų sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise, laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl ginčo turto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės išduotą atsakovui 2015 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą tuo pagrindu, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu „Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini)“ atsisakė nuo palikimo dalies, atsiradusios po jo mamos I. M. mirties.
CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 ). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t.y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloj Nr. 3K-3-382/2011).
Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.
Byloje nustatyta, kad I. M. mirė (duomenys neskelbtini); ieškovas A. M. dėl jo mirusios sutuoktinės I. M. turto paveldėjimo 2014 m. balandžio 29 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą, nurodydamas, jog palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. dėl jų mirusios motinos I. M. turto paveldėjimo 2014 m. gegužės 6 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą, nurodydami, jog palikimą priima ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus; pareiškimai notarės priimti, A. M., D. M., D. M. palikimo priėmimo faktai įregistruoti Testamentų registre atitinkamai 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 6 d. Taip pat nustatyta, kad A. M., D. M., D. M. 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu susitarė, kad mirus žmonai ir mamai I. M. visas namas esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, garažas, žemės sklypas su visais kiemo įrenginiais asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui A. M., o D. M. ir D. M. sau priklausančios namo dalies atsisako ieškovo A. M. naudai (Susitarimo 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėja, kad šis Susitarimas yra įpėdinių D. M. ir D. M. atsisakymas nuo jiems priklausančios paveldimos turto dalies ieškovo naudai, atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. iš esmės to neginčija (T.1, b.l. 89). Teismo posėdžio metu Susitarimo šalys paaiškino, kad tokio namuose pasirašyto susitarimo tuo metu sąlygos buvo ieškovo siekimas visą nekilnojamojo turto dalį, likusią po I. M. mirties, registruoti vieno ieškovo vardu vaikams D. M. ir D. M. atsisakant savo paveldimos turto dalies tėvo, t.y. ieškovo A. M., naudai, ieškovui įsipareigojant ateityje atlikti tam tikrus veiksmus D. M. ir D. M. naudai; tokio tuometinio, t.y. Susitarimo surašymo momentui, atsisakymo nuo paveldimo turto dalių bei Susitarimo surašymo fakto ir sąlygų atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. iš esmės bylos nagrinėjimo metu neginčijo, tačiau atsakovas nurodė, jog tokio savo atsisakymo įstatymo nustatyta tvarka notarui neteikė ir iš esmės atsisakyti savo paveldimos turto dalies nenorėjo ir nesiruošė. Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė paaiškino, kad ieškovas 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ar 2015 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, tačiau jau praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams po I. M. mirties ir 7 mėnesiams po D. M. ir D. M. pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreipėsi į ją dėl paveldimo turto išduodant ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą įpėdiniams D. M. bei D. M. atsisakant savo paveldimo turto dalies, tačiau notarė jam išaiškino, kad D. M. ir D. M. jau priėmus palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, įpėdinių atsisakymas nuo palikimo priėmimo nustatyta tvarka nebėra galimas bei pasiūlė įpėdiniams D. M. ir D. M. paveldėtas turto dalis perleisti ieškovui A. M. atskiromis sutartimis ir tai tuo metu toks notarės paaiškinimas A. M., D. M., D. M. tenkino, jie daugiau jokių prašymų ar reikalavimų neteikė; kadangi tai buvo konkretus kreipimasis į notarą dėl įpėdinių atsisakymo nuo paveldėtos turto dalies įforminimo, notarė tai sprendė atsisakydama įforminti atsisakymą nes palikimo dalys buvo įpėdinių jau priimtos ir tai darydama ji elgėsi teisėtai. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad šis notarės veiksmas būtų ginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad vienašalis sandoris – atsakovo atsisakymas nuo palikimo, buvo sudarytas notarų biure. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taip pat minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir neturi būti pagrindo abejonėms, kad šios pasekmės asmeniui atsisakant palikimo yra išaiškinamos. Įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, tai yra jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.60 straipsnis), o nurodyti preliminarūs veiksmai ne įstatymo nustatyta forma, tvarka ir būdu negali būti laikomi ir vertinami kaip atsakovo atsisakymas nuo palikimo.
Nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies išskyrimą; palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešajame registre (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis įpėdiniai A. M., D. M., D. M. teises į daiktus viešajame registre kartu įregistravo 2015 m. sausio 21 d. Byloje nepateikta duomenų, jog įpėdiniai iki teisių į paveldimus daiktus įregistravimo tarėsi ir/ar buvo susitarę dėl paveldėto turto pasidalinimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalis); dalyvaujantys byloje asmenys tokių faktinių aplinkybių nenurodė, jų neįrodinėjo, tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad atsakovas D. M. notarine tvarka raštu būtų pateikęs palikimo atsisakymą (CK 5.60 straipsnio 3 dalis), taigi nustatyta tvarka teisės paveldėti neatsisakė (CPK 178 straipsnis). Esant duomenų, kad atsakovas paveldėjimo teisę į mirusios motinos palikimą įgyvendino CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu – paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, įvertinama tai, kad byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas būtų atvykęs pas notarą ir pateikęs notarui rašytinį palikimo atsisakymą. Ieškovo byloje pateiktas Susitarimas negali būti vertinamas kaip tinkamas atsakovo atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka nuo savo įstatyminės teisės paveldėti; pateiktas Susitarimas yra su sąlygomis bei išlygomis, o tai įstatymo yra draudžiama (CK 5.60 straipsnio 1 dalis); taip pat Susitarimas surašytas jau praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui palikimo priėmimui; taip pat Susitarimas surašytas priėmus atsakovui palikimą bei pateikus prašymą atsakovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o tai įstatymo draudžiama (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Todėl ieškovo nurodytu pagrindu pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės išduotą atsakovui D. M. 2015 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, nėra pagrindo; kitų pagrindų ieškovas nenurodė, neįrodinėjo, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, todėl reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismas taip pat įvertina ir tai, kad ieškovas byloje daug kartų teismo siūlymu tikslino savo ieškinio reikalavimus, ieškovo prašymu byloje buvo daromos pertraukos bei atidedamas nagrinėjimas siekiant sudaryti ieškovui sąlygas tikslinti savo ieškinio reikalavimus bei kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatą, advokato padėjėją, papildomų įrodymų pateikimui, tačiau ieškovas nepageidavo tinkamai ir pilnai naudotis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, jo teikiami teismui ieškinio reikalavimų tikslinimai iš esmės buvo to paties turinio, reikalavimų, aplinkybių įrodinėjimu, teismui neteikė duomenų apie tai kad dėl teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą ar advokato padėjėją.
Teismas įvertina taip pat ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė trečiojo asmens D. M. poziciją dėl pareikšto reikalavimo – ji su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo jo netenkinti; taip pat ir tai, kad ji įstatymų nustatyta tvarka ginčija 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ji dovanojo ieškovui A. M. paveldėtas po savo mamos I. M. 3/16 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų įvado Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvado Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (T.4, b.l. 66-69). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9689-991/2017 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, D. M..
Dėl teisinės registracijos panaikinimo.
Ieškovas prašo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įrašą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , įrašą; įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras padaryti naują įrašą, kuriame nurodoma, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
Bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Kaip jau nurodyta, teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Duomenys, įrašyti į viešą Nekilnojamojo turto registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia civilinė byla turėtų būti nutraukta, tačiau toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius – valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas nekilnojamuosius daiktus adresu (duomenys neskelbtini), jam pateiktų dokumentų pagrindu ginčo laikotarpiu registravo A. M. ir I. M. vardu, o vėliau ir atsakovo D. M., D. M. vardu; duomenų, kad šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo ieškovo apskųstas Centriniam registratoriui, nėra.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, jei ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Įvertinus tai, kad ieškovas VĮ „Registrų centras“ sprendimui apskųsti nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, be to, bendrosios kompetencijos teismai neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, todėl ieškovo reikalavimas nurodytoje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmais, o jo traktavimas priklauso nuo konkrečių individualios bylos aplinkybių. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Šiuo atveju prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto (CPK 95 straispnis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovas patyrė 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį atmetus, atsakovui priteistina iš ieškovo 800 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 15,90 EUR pašto išlaidų valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinio dalį dėl ieškovo A. M. reikalavimo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą; įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras padaryti naują įrašą, kuriame nurodoma, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, palikti nenagrinėtu.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui D. M. iš ieškovo A. M. 800 EUR (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. 15,90 EUR (penkiolika eurų devyniasdešimt centų) pašto išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Raimondas Dilys