Administracinė byla Nr. I-1534-331/2010
Proceso Nr. 3-61-3-00705-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 38, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Remigijui Pilkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tanagra“ skundą atsakovui LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui (toliau ? VDI Vilniaus skyrius) dėl reikalavimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, gavęs darbuotojų skundus dėl išskaitų iš jų darbo užmokesčio pagal įmonės inventorizacijos rezultatus, 2010 m. vasario mėn. atliko UAB „Tanagra“ patikrinimą. Patikrinimo metu nustačius darbo teisės pažeidimus, UAB „Tanagra“ gen. direktoriui G. D. buvo surašytas 2010-02-20 reikalavimas Nr. R1 0583-0452 nustatytiems pažeidimams pašalinti, nustatytas įvykdymo terminas ? 2010-03-09 (b. l. 21?22).
Pareiškėja nesutikdama su tokiu reikalavimu skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010-02-20 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0583-0452. Skunde paaiškino, kad skundžiamame reikalavime pašalinti pažeidimus nustatyti trumpesni terminai pažeidimams pašalinti nei gali būti apskųstas pats reikalavimas. Reikalavimas yra neteisėtas, nes atima ir nepagrįstai, pažeidžiant ABTĮ 33 str. 1 d. nuostatas, susiaurina pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Be to, reikalavime nėra nurodyta, kaip pašalinti pažeidimus.
Atsakovas nurodė, kad įsakymas dėl nuostolių išskaičiavimo priimtas vėliau nei per vieną mėnesį. Pasak, pareiškėjos šis įsakymas priimtas pirmą darbo dieną po termino pabaigos, t. y. pirmadienį, todėl terminas nėra praleistas. VDI nepateikė skaičiavimo, kodėl jų nuomone, išskaitos viršija leistinas normas. Pagal DK 225 str. 1, 3 dalis iš Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, tačiau iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Išskaitų iš V. K. darbo užmokesčio dydžiai atitiko DK reikalavimus. VDI nenurodė kaip nustatė pažeidimą.
Reikalavime nurodoma, neva su V. K. ne dėl jo kaltės nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dieną. Pažymėjo, kad pareigas turi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. V. K. turėjo atvykti į UAB „Tanagra“ atleidimo dokumentų sutvarkymui, tačiau neatvyko. Su pačiu darbuotoju buvo atsiskaityta dar iki jo atvykimo į UAB „Tanagra“ 2010-02-04 mokėjimo pavedimu. Nuobaudos skyrimo tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas advokatas Remigijus Pilkis prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovas VDI Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 18?20) paaiškino, kad VDI reikalavimo teisėtumas negali būti siejamas su jo (skundžiamo akto) apskundimo galimybe teisės aktų nustatytais terminais. LVAT 2006-01-04 nutartyje yra konstatavęs, kad VDI pareigūnų reikalavimų teisėtumas reiškia, kad tokį reikalavimą turi pateikti kompetentingas pareigūnas, kad reikalavimas būtų pagrįstas teisės aktu bei realiai vykdytinas; esant šių aplinkybių visumai reikalavimas gali būti laikomas teisėtu. Savo skunde pareiškėjas nenurodo skundžiamo VDI reikalavimo neteisėtumo aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų.
Vadovaujantis reikalavime pateiktų nurodymų pašalinti pažeidimus vykdymo terminų tikslinimo tvarkos aprašo 1 punktu, tuo atveju, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo neturi galimybės nustatytais terminais įvykdyti nurodymų, jis gali kreiptis su prašymu tikslinti vykdymo terminus. Pareiškėja, nesutikdama su, jos nuomone, per trumpais terminais reikalavime nurodytiems pažeidimams pašalinti, dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo turėjo teisę kreiptis į VDI Vilniaus skyrių su prašymu, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Darbdaviui turint neaiškumų, kaip pašalinti VDI nurodytus pažeidimus, socialinio dialogo būdu juos būtų galima išspręsti. Tačiau VDI Vilniaus skyriaus atliekamo įmonės patikrinimo metu darbdaviui atstovaujantis asmuo su patikrinimą vykdančia institucija bei patikrinimą vykdančia jos pareigūne tiesioginio socialinio dialogo nepalaikė, paaiškinimus ir dokumentus teikė per tarpininkę.
Pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi DK 26 str. 3 d. dėl terminų skaičiavimo, kai terminas skaičiuojamas mėnesiais. DK 224 str. 2 d. 1 p. ir DK 258 str. 2 d. yra nustatytas vieno mėnesio terminas, tad šiuo atveju skaičiuojant vieno mėnesio terminą taikytina DK 26 str. 2 dalis. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad reikalavimu „susiaurinta dirbto laiko sąvoka“ pagal DK 256 str. 2 d. nuostatas. VDI reikalavimo 2 punkte nurodyta pažeidimo prevencija dėl išskaitų iš darbuotojų, kuriems nustatytas ne viso darbo laiko režimas („dirbtos valandos“) ir kurie nėra išdirbę viso apskaitinio laikotarpio. Skunde nepateikia savų skaičiavimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad išskaitos iš V. K. darbo užmokesčio atitiko DK reikalavimus. Tokiu būdu pareiškėjos skundas dėl VDI reikalavimo 3 punkto panaikinimo neatitinka ABTĮ 23 str. 1 d. 6 p., kadangi skunde nenurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai.
Įmonės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojas V. K. atleistas iš darbo 2010-02-02, o galutinį atsiskaitymą įmonė jam pervedė 2010-02-04, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 141 str. 1,2 d. ir DK 206 str. 1d. 1 p. Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, darbuotojas V. K. jo atleidimo dieną (2010-02-02) dirbo 4 darbo valandas, taigi tuo remiantis konstatuotina, kad atleidimo dieną darbuotojas buvo atvykęs į darbą ir darbdavys turėjo faktinę galimybę su juo visiškai atsiskaityti grynais pinigais arba bankiniu pavedimu per banką. Patikrinimo metu darbdavys VDI Vilniaus skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įmonės banko sąskaitoms yra uždėtas areštas, dėl ko bankinis mokėjimas taptų neįmanomas, taip pat nepateikė dokumentų, nurodančių darbuotojo V. K. kaltę dėl įmonės galutinio neatsiskaitymo su juo. Darbdaviui visiškai neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, darbdaviui atsiranda prievolė pagal DK 141 str. 3 d. paskaičiuoti ir darbuotojui išmokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Darbdaviui to nepadarius, šį pažeidimą pašalinti buvo nurodyta VDI reikalavime.
Pareiškėja neigia VDI reikalavimu nurodytą pažeidimą dėl darbo ginčų komisijos įmonėje nesudarymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojas V. K. 2010-01-19 su prašymu kreipėsi į darbdavį reikalaudamas sudaryti darbo ginčų komisiją. Remiantis DK 288 str. 2 d., jei įmonėje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą, nepažeisdamas šio Kodekso 291 str. 1 d. nustatytų terminų, privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Pareiškėjos motyvai, esą turto inventorizacija nėra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, šiuo atveju nėra svarbūs, jei darbdavys yra gavęs darbuotojo prašymą įmonėje sudaryti darbo ginčų komisiją išnagrinėti individualų darbo ginčą, tiesiogiai liečiantį darbuotojo interesus.
Atsakovo VDI Vilniaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s.
Ginčo esmė ? ar Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010-02-20 reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0583-0452 yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 21?22).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ? DK), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
Nustatyta, kad 2010-02-02 UAB „Tanagra“ direktorius įsakymu Nr. P-384 V. K. skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bei nutraukė darbo sutartį su V. K. be įspėjimo nuo 2010-02-02 (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.) (b. l. 31). Šiuo įsakymu nustatyta, kad darbuotojas 2010-02-01 laiku neatvyko į darbą, destabilizuoja situaciją kolektyve ir sukėlė nepasitikėjimą Ukmergės g. sandėlio kolektyvo bei sandėlio viršininko.
VDI Vilniaus skyrius patikrino darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi UAB „Tanagra“ ir nustatė pažeidimus; reikalavo pašalinti šiuos pažeidimus: 1) įmonės generalinio direktoriaus 2010-01-18 įsakymas Nr. P-367 „Dėl materialinio nuostolio išskaičiavimo pagal inventorizacijos rezultatus“ dėl išskaitų iš materialiai atsakingų asmenų yra duotas vėliau nei per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos (2009-12-16), be teisinio pagrindo, pažeidžiant teisės, tuo pažeidžiant DK 224 str. 2 d. 1 p. ir 258 str. 2 d.; 2) darbuotojų, kuriems nustatytas ne viso darbo laiko darbo režimas, atlygintinos žalos dydis pagal darbdavio įsakymą dėl žalos išieškojimo nėra nustatytas proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, ir yra vienodo dydžio kaip ir darbuotojams, kuriems nustatytas viso darbo laiko režimas. Išieškant žalą iš materialiai atsakingų asmenų su kuriais yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe, kiekvieno šių darbuotojų atlygintinos žalos dydis nėra nustatytas proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, tuo pažeidžiant DK 256 str. 2 d.; 3) iš darbuotojo galutinio atsiskaitymo padaryta išskaita viršija įstatymo nustatytus dydžius, tuo pažeidžiant DK 225 str. 1 d.; 4) atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju V. K., atleidimo iš darbo dieną neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju V. K., neskaičiuojamas ir nemokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su atleistu darbuotoju laiką, tuo pažeidžiant DK 141 str. 1 d., DK 141 str. 3 d., DK 206 str. 1 d. 1 p.; 5) drausminė nuobauda darbuotojui skirta be darbdavio rašytinio kreipimosi į darbuotoją pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbuotojo pasiaiškinimo, darbuotojo raštiško supažindinimo su darbdavio įsakymu (nurodymu) dėl drausminės nuobaudos skyrimo, taip pat įmonėje neužtikrinta teisės aktų nustatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, tuo pažeidžiant DK 240 str. 1, 3 d., DK 136 str. 4 d.; 6) įmonėje nesudarytas darbo ginčus nagrinėjantis organas – darbo ginčų komisija ? nagrinėti nesutarimus tarp darbuotojų ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, tuo pažeidžiant DK 288 str. 2d., DK 291 str. (b. l. 21?22).
Pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės darbo teisei V. L. 2010-02-20 reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0583-0452 nurodymus.
DK 32 straipsnyje nustatyta, kad, kaip darbdaviai laikosi šio Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos. 2003-10-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose vykdyti prevenciją pažeidimų, kurie gali atsirasti darbo teisinių santykių srityje bei nurodyta, kad ši prevencija vykdoma, kontroliuojant, kaip laikomasi teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus ir darbdavius. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (minėto įstatymo 6 str. 1 p.); konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais (6 str. 20 p.), atlieka kitas jos kompetencijai priskirtas funkcijas.
Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Valstybinei darbo inspekcijai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priimti dėl jų sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją (2003-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003, 2005-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-717-05, 2006-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-909-06, 2007-02-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-145/2007).
Teisė nagrinėti darbo ginčus pagal DK 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui. Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie LR DK 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
Pareiškėja nesutinka su tuo, kad V. K. turi išmokėti su darbo užmokesčiu susijusias sumas, teigia, kad V. K. padarė pareiškėjai žalą, kuri išskaitoma iš darbuotojo darbo užmokesčio. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju V. K. Laikytina, kad tarp pareiškėjos UAB „Tanagra“ ir V. K. yra kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas. Kadangi, kaip minėta, darbo ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, todėl minėtas atsakovo reikalavimas, kiek jis apima darbo ginčo, kilusio tarp pareiškėjo ir darbuotojų išsprendimą, yra neteisėtas.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktais reguliuojančiais ginčo teisinius santykius, teismų praktika, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės darbo teisei V. L. 2010-02-20 reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0583-0452 nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos UAB „Tanagra“ skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės darbo teisei V. L. 2010-02-20 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0583-0452.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Irena Paulauskienė