Administracinė byla Nr. R17-18/2007

Procesinio sprendimo kategorija 18.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, reikalaudamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 89 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo buvo pripažinti kaltais, įregistravimo panaikinimo” dalį dėl A. G. išbraukimo iš kandidatų į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius sąrašo.

Pareiškėjas nurodo, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, 9  klausime, pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalyje išdėstytus reikalavimus, reikėjo atsakyti į klausimą, ar buvo kada nors po 1990 m. kovo 11 d. pripažintas kaltu „dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo”. Kadangi dėl tokio pobūdžio nusikaltimo niekada nebuvo pripažintas kaltu, atsakė neigiamai. Pareiškėjas pažymi, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 246-1 straipsnio l dalį vieneriems metams pataisos darbais be laisvės atėmimo, išskaitant iš darbo užmokesčio 10 procentų, o, pritaikius tada veikusio Baudžiamojo kodekso 47-1 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Šilalės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi A. G. atleistas nuo bausmės paskirtos Šilalės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu ir panaikintas pareiškėjo atžvilgiu teistumas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija skundžiamame sprendime vadovaujasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l ir 2 dalimis, numatančiomis, kad „teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo”. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis įvykdė netyčinį nusikaltimą, kuris niekada nebuvo priskirtas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Jokių pasekmių dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo. Pagal dabar veikiantį Baudžiamąjį kodeksą, patvirtintą 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, pareiškėjo padarytoje veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nėra. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis pareiškėjui netaikytinas. Pareiškėjo manymu, anketoje reikia nurodyti teistumą tik vadovaujantis naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatomis, nes nusižengimas padarytas po 2000 m. rugsėjo 26 d. ir pareiškėjo veikoje nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas pažymi, kad niekada neslėpė, jog buvo teistas už vairavimą neblaivaus. Dienraščio „Vakarų ekspresas” 2006 m. spalio 30 d. leidinyje, 14 puslapyje, buvo išspausdintas pareiškėjo interviu su korespondentu, kuriame tiesiai prisipažino, jog buvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimą. Korespondentui papasakota ir apie panaikintą teistumą. Šis dienraštis labai populiarus Vakarų Lietuvoje, ypač Klaipėdoje. Jau tuomet (2006 m. spalio 30 d.) žinojo, kad bus kandidatu į savivaldybės tarybą. 2003 m. vasario mėnesį L. G. medicinos paslaugų firmos, kurią atstovavo, automobilio plėšimo ikiteisminio tyrimo anketoje taip pat pažymėjo, jog buvo teistas, nes teistumas tuo metu dar buvo nepanaikintas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalį, kuri nustato, kad „kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo        11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas.” Taigi įstatymas reikalauja nurodyti anketoje teismo pripažinimą kaltu po     1990 m. kovo 11 d. dėl bet kokios nusikalstamos veikos, o ne dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kaip aiškina pareiškėjas. Teistumo išnykimas nėra juridiškai reikšminga aplinkybė. Ta aplinkybė, kad 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis kodeksas veikos, už kurios padarymą pareiškėjas buvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, šiuo metu nelaiko nusikalstama, taip pat nėra juridiškai reikšminga. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnis reglamentuoja rinkimų proceso santykius, kuriuose nuteisimo instituto reikšmė yra specifinė ir netapati baudžiamajai teisei. Pagal rinkimų teisės specifiką ir principus, rinkimų procesai vyksta ir sprendimai priiminėjami labai greitai, teisė rinkti yra visuotinė, o pagrindinis vertintojas, apsprendžiantis rinkimų rezultatus, yra rinkėjai. Rinkimų teisėje nedraudžiama kandidatuoti ir nuteistiems asmenims (Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 4 ir 5 d.), tačiau įsakmiai reikalaujama kandidato anketoje nurodyti patį nuteisimo faktą. Būtų nelogiška reikalauti tiek iš kandidato, tiek iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos studijuoti baudžiamuosius įstatymus ir lyginti, ar pasikeitė nusikalstamų veikų sudėtys nuteisimo ir kandidatavimo metu, todėl nagrinėjamu atveju juridiškai reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu veika buvo priskirta nusikalstamai (po 1990 m. kovo 11 d.) ar sunkiam ar labai sunkiam nusikaltimu (bet kada). Vėlesnės veikos sudėties ar baudžiamumo modifikacijos rinkimų teisėje nėra reikšmingos ir tai yra specialiai nurodyta Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalyje „nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas”. Įstatymas reikalauja nuteisimo faktą nurodyti būtent kandidato anketoje, kuri, užpildyta paties kandidato ranka, laikoma svarbiu pareiškimu dokumentu, kurio pagrindu rinkimų komisija leidžiamame plakate nurodo asmens nuteisimo faktą (Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 str. 3 d. 2 p. ir 4 d.,     89 str. l d.), todėl jokie kiti paskelbimai ar pranešimai apie kandidato nuteisimo faktą teisinės reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: 

II.

Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 89 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo buvo pripažinti kaltais, įregistravimo panaikinimo” dalį dėl A. G. išbraukimo iš kandidatų į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius sąrašo.

Asmenims, siekiantiems tapti oficialiais kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, būtina įvykdyti atitinkamus įstatymų leidėjo keliamus reikalavimus. Vienas iš jų kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos užpildymas, atsakant į anketoje pateiktus klausimus, laikantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų. Anketos devintame klausime kandidatas turi įrašyti informaciją apie teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jei tokia buvo paskirta. Siekiant išvengti klaidos tikimybės, neaiškumų, abejonių, prie anketos devinto klausimo yra išspausdinta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies norma: „Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius  turi viešai  paskelbti,  jeigu  jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos   ar   užsienio  valstybės   teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos  arba  įsiteisėjusiu  Lietuvos  Respublikos  ar užsienio valstybės   teismo  nuosprendžiu  (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.  Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius  anketoje, nepaisant  to,  ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai  pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“. Cituota teisės akto norma aiški. Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos arba iki 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusiu  Lietuvos  Respublikos  ar   užsienio valstybės teismo  nuosprendžiu  (sprendimu)  buvo pripažintas kaltu tik dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Pastaroji išvada darytina atsižvelgiant į sakinio pirmosios dalies prasmę dėl viešo paskelbimo dėl nusikalstamos veikos ir į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio antroje dalyje vartojamą žodžių junginį „bet kada“, o tai leidžia teigti, jog kandidatas į savivaldybės narius, būdamas teistas pirmiau iki 1990 m. kovo 11 d., privalo teistumo aplinkybę nurodyti tik tokiu atveju, jei jis buvo pripažintas kaltu įsiteisėjusius nuosprendžiu ne už bet kokią nusikalstamą veiką, o tik tokią, kuri pagal galiojusį Baudžiamąjį kodeksą laikyta sunkia ar labai sunkia. Teistumo pasibaigimas, panaikinimas neatleidžia kandidato į savivaldybės tarybos narius nuo pareigos pažymėti apie teistumą. Tai expressis verbis akcentuota Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje.

Rinkimų teisė ir baudžiamoji teisė – skirtingos teisės šakos, reguliuojančios skirtingus visuomeninius santykius, kurių metu nustatyti juridiniai faktai vienoje teisės šakoje gali būti teisiškai reikšmingi, kitoje - priešingai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas – vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių rinkiminius santykius į savivaldybių tarybų narius, nedraudžia kandidatuoti ir nuteistiems asmenims, tačiau tokiu atveju jiems keliama pareiga, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, informaciją apie teistumą pateikti rinkėjams, kurių interesus ir pretenduoja atstovauti potencialus kandidatas. Rinkėjai, naudodamiesi aktyviąja rinkimų, teise turi disponuoti visapusiška informacija apie asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais. Jie turi žinoti ne tik tą informaciją, kuri kandidatų atžvilgiu yra pozityvi, bet ir rinkiminės teisės požiūriu negatyvi, galimai silpninanti kandidato galimybes būti išrinktam ir atstovauti atitinkamos savivaldybės visuomenės interesus.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje neginčytinai įrodyta, kad pareiškėjas             A. G. įsiteisėjusiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, t. y. po 1990 m. kovo 11 d., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2461 straipsnio 1 dalį (b.l. 5). Pastaroji faktinė aplinkybė, turint omenyje, kad juridinės reikšmės neturi nusikaltimo kaltės forma, nusikaltimo sunkumas, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nenurodyta, o tai nulemia savivaldybės tarybos nario mandato netekimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 121 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

A. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Antanas Ablingis

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė