Civilinė byla Nr. 3K-3-340-415/2016

Proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. prašymą ištaisyti aritmetines klaidas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartyje ir prašymą išaiškinti, ar minėta nutartimi yra išspręstas kasacinio skundo reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovų proporcingą dalį nuo 14 798,37 Eur dydžio iki kasacinio skundo pateikimo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. birželio 29 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir ieškovės G. L. ieškinį tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija pripažino G. L. nuosavybės teisę į palėpėje (duomenys neskelbtini) esančias 1230,31 kv. m dydžio patalpas. Iš ieškovės teismas priteisė kompensacijas atsakovams už ieškovei atitekusią jų turto dalį neįrengtoje palėpėje.

Ieškovė G. L. pateikė prašymą ištaisyti aritmetines klaidas, nes, jos vertinimu, priimdama nutartį teisėjų kolegija neteisingai apskaičiavo, kad buvo patenkinta tik 50 procentų ieškovės reikalavimų, ir dėl to neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, yra patenkintas jos reikalavimas priteisti jai nuosavybės teise 13 butų (reikalavimo suma – 785 605,88 Eur) ir atmestas reikalavimas dėl 128 391,45 Eur kompensacijos, taigi, laikytina, kad patenkintų reikalavimų dalis sudaro 85,95 proc (785 605,88 Eur/913 997,33 Eur x 100 proc. = 85,95 proc.), o atmestų – atitinkamai 14,05 proc. (100 – 85,95) = 14,05 proc.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, byloje nustatant, kiek procentų ieškinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti ją teisėta ir sąžininga ginčo name įrengtos palėpės valdytoja; pripažinti jos bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1060 kv. m palėpės butų plotą; atidalyti jos dalį iš palėpės, priteisiant jai atitinkamus butus, o ieškinio priede nurodytiems atsakovams priteisiant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šioje palėpėje įrengtą butą Nr. 121 bei įpareigojant juos sumokėti ieškovei 443 309 Lt (128 391,16 Eur) kompensaciją; pripažinti, kad dalis atsakovų nėra palėpės bendraturčiai; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Iš visų nurodytų ieškovės reikalavimų buvo patenkintas tik reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į palėpėje esančias patalpas. Kiti ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad priimtas teismo sprendimas buvo palankus ir atsakovams, nes, kaip jie ir siekė, ieškovė buvo įpareigota sumokėti jiems kompensacijas.

Ieškovė, apskaičiuodama patenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgė tik į turtinio pobūdžio reikalavimus, nevertindama savo pareikštų neturtinių reikalavimų, kurie, kaip minėta, nebuvo patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas proporcijų apskaičiavimo taisykles, taip pat atsižvelgdama į reikalavimų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija sprendė, kad byloje laikytina, jog yra tenkinama 50 proc. ieškinio reikalavimų, ir, vadovaudamasi šia proporcija, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taigi, skaičiavimo ar aritmetinė klaida nutartyje nebuvo padaryta, o ieškovės nesutikimas su teisėjų kolegijos nurodytomis proporcijomis yra jos nesutikimas su sprendimo esme, kuriam klaidų taisymo institutas netaikytinas (CPK 276 straipsnis). Dėl šios priežasties ieškovės prašymas ištaisyti aritmetines klaidas negali būti tenkinamas.

Ieškovė taip pat teigia, kad kasacinio teismo nutartyje yra padaryta klaida, nes jai yra priteista 1230,31 kv. m palėpė. Ji nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi nusprendė, jog ieškovės siūlomas atidalijimo būdas iš dalies keistinas, nes palikti vieną butą atsakovų nuosavybe yra neracionalu, ir priteisė kasatorei ne 13, o 14 butų, juos identifikuodamas pagal butų suminį plotą – 1134,05 kv. m. Ši nutarties dalis įsiteisėjo ir kasacine tvarka skundžiama nebuvo, todėl, ieškovės vertinimu, kasacinis teismas, priteisdamas ieškovei 1230,31 kv. m, peržengė kasacinio skundo ribas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nutartyje kasacinis teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo motyvaciją bei apskaičiuotas atsakovams tenkančias kompensacijas (kurių dydį ieškovė ginčijo kasacine tvarka), sprendė, jog ieškovei turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į 1230,31 kv. m dydžio patalpas palėpėje, nes rekonstruotoje palėpėje įrengtas koridorius, kurio plotas yra 96,26 kv. m, funkciniu požiūriu yra patalpa, naudotina tik ieškovei tenkančios nuosavybės reikmėms, todėl taikant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – pripažinimą nuosavybės vienam bendraturčiui, kitiems išmokant kompensaciją, – nėra teisinio pagrindo koridorių palikti bendram ieškovės ir atsakovų naudojimui, taigi koridorius pripažintinas ieškovės nuosavybe (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Kitaip tariant, kasacinis teismas, įvertinęs apeliacinės instancijos teismo motyvaciją ir atsakovams priteistų kompensacijų dydžius, iš kurių matyti, kad ieškovei priskirtinos visos palėpėje esančios patalpos, ištaisė apeliacinės instancijos padarytą rašymo apsirikimą, todėl toks apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimas nelaikytinas kasacijos ribų peržengimu. Kasacinio teismo teisė ištaisyti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose padarytus rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas yra patvirtinama ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Nr. 3K-3-304-684/2015). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pastarasis prašymas ištaisyti klaidas taip pat atmestinas.

Atskiru prašymu ieškovė prašė išaiškinti, ar 2016 m. birželio 29 d. nutartimi yra išspręstas kasacinio skundo reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovų proporcingą dalį nuo 14 798,37 Eur dydžio iki kasacinio skundo pateikimo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šio klausimo neišsprendė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Taigi, nagrinėjamu atveju kompetenciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo teismas, kuriam prašymas dėl šių išlaidų ir jas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti. Tuo atveju, jei ieškovė manė, kad teismas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies nepaskirstė, ji turėjo galimybę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 340 straipsnį kasacinis teismas nagrinėja tik tuos reikalavimus, kurie buvo apeliacinės instancijos nagrinėjimo dalykas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas reikalavimo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėjo, kasacinis teismas dėl šio reikalavimo neturėjo pagrindo pasisakyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio skundo reikalavimas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra susijęs su fakto klausimais, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali ištaisyti sprendime esančius rašymo apsirikimus savo iniciatyva. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo pastebėta, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytas rašymo apsirikimas: įrašyta A. A., R. A. ir G. A., nors šių asmenų pavardė yra A. Ši klaida ištaisytina, nurodytas pavardes pakeičiant į „A.“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 278 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 353 straipsnio 1 dalimi, 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Netenkinti ieškovės G. L. prašymo ištaisyti aritmetines klaidas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016.

Išaiškinti, kad kasacinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi nespręsta papildomai priteisti iš atsakovų proporcingą dalį nuo 14 798,37 Eur dydžio iki kasacinio skundo pateikimo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse esančius rašymo apsirikimus: A. A., R. A. ir G. A. pavardes pakeisti į „A.“.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

              Gintaras Kryževičius

              Andžej Maciejevski