Baudžiamoji byla Nr. 2K-272/2012
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00515-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.1.7.1.;
2.4.2.1.; 2.6.7.5.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistajam V. I. ir jo gynėjui avokadui Pauliui Svirskiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio.
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (P. K. dokumento suklastojimas) ir nuteistas keturiasdešimties parų areštu; pagal 300 straipsnio 1 dalį (pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo suklastojimas ir panaudojimas) – trisdešimt penkių parų areštu; pagal BK 182 straipsnio 1dalį - keturiasdešimties parų areštu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį - teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu dvejiems metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. I. paskirta galutinė subendrinta šešiasdešimties parų arešto bausmė ir teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimas trejiems metams.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį V. I. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Iš V. I. priteista 9000 Lt V. G. turtinei žalai atlyginti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu: 1) panaikinta Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. I. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl P. K. dokumento suklastojimo), 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. G. ir B. G. turto užvaldymo apgaule ir piktnaudžiavimo tarnyba) ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. I. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl P. Kulvelio dokumento suklastojimo), 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. G. ir B. G. turto užvaldymo apgaule ir piktnaudžiavimo tarnyba) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama);
2) Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 45 straipsnio 3 dalimi, tuo nuosprendžiu V. I. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas ir atėmimas teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla dvejiems metams.
Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, kuri po apeliacinės instancijos teismo šioje byloje priimto sprendimo liko galioti, V. I. nuteistas:
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei pateikė neteisingus duomenis apie pajamas. Nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. Biržuose, (duomenys neskelbtini) esančiose savo kontorose, vykdydamas individualią teisinę veiklą, tvarkydamas individualios teisinės veiklos apskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, nes į apskaitą neįtraukė iš V. G. pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. pakvitavimą gautų 9000 Lt, taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos taisyklių (su pakeitimais), patvirtintų Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040, IV dalies 44 punktą: nesudėjo pajamų apskaitos žurnale – pajamų skilties duomenų, o išlaidų apskaitos žurnale – išlaidų – leidžiamų atskaitymų skilties duomenų. Pajamų deklaracijoje už 2009 metus V. I. į apskaitą neįtraukė (ir dėl to nedeklaravo) 9000 Lt iš V. G. gautų pajamų. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties, taip pat jis nesumokėjo į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus 2024 Lt mokesčių;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą. Turėdamas tikslą neteisėtu būdu pasiekti, jog būtų išduotas teismo įsakymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus tvarka kreditorei B. K. pagal jos reikalavimą skolininkei A. P., gyv. Biržų r., (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 19 d. Biržų m., (duomenys neskelbtini), esančioje savo kontoroje surašydamas B. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš A. P. ir atspausdindamas jo tekstą įrašė, kad A. P. gyvena Biržų m., (duomenys neskelbtini), t.y. nurodė savo paties gyvenamosios vietos – buto adresą. B. K. nesuprato šio suklastojimo fakto ir šį pareiškimą pasirašė;
tęsdamas šią nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 3 d. Biržuose, (duomenys neskelbtini) esančioje savo kontoroje, surašydamas B. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš A. P. ir atspausdindamas jo tekstą įrašė, kad A. P. gyvena Biržuose, (duomenys neskelbtini), t.y. nurodė savo motinos D. I. gyvenamosios vietos – buto adresą. B. K. nesuprato šio suklastojimo fakto ir šį pareiškimą pasirašė;
tęsdamas šią nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 10 d. Biržų m., (duomenys neskelbtini), esančioje savo kontoroje, surašydamas B. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš A. P. ir atspausdindamas jo tekstą įrašė, kad A. P. gyvena Biržuose, (duomenys neskelbtini), t.y. nurodė savo motinos D. I. gyvenamosios vietos – buto adresą. B. K. nesuprato šio suklastojimo fakto ir šį pareiškimą pasirašė. Po to V. I. šį suklastotą dokumentą – B. K. pareiškimą - panaudojo: 2009 m. lapkričio 11 d. pateikė Biržų rajono apylinkės teismo teisėjui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kreditorės B. K. 7000 litų išieškojimo iš skolininkės A. P.
Kasaciniu skundu nuteistasis Vaidotas I. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba pakeisti šių teismų sprendimų dalis dėl bausmių bendrinimo ir paskirti subendrintą bausmę – areštą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė esmines BPK XXIII skyriuje reglamentuojamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles. Nuosprendyje nenurodoma, kodėl vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta. Pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neįvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, jie tarpusavyje nepalyginti, akivaizdūs prieštaravimai nepašalinti. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat buvo pažeista BPK 301 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdyje. Nustatęs esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismas privalėjo juos ištaisyti, net jeigu tokie pažeidimai nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde.
Kasatorius nurodo, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes šios veikos nepadarė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose neatskleisti visi būtini BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Teismai padarė neteisingas ir prieštaraujančias bylos aplinkybėms išvadas, kad nuteistasis V. I., surašydamas tris teisinę reikšme turinčius dokumentus - pareiškimus dėl teismo įsakymo civilinėje byloje išdavimo - ir į juos, kreditorei B. K. to nesuprantant, įrašydamas tikrovės neatitinkantį skolininkės A. P. adresą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Byloje nustatyta, kad parengtus procesinius dokumentus teismas priėmė, išnagrinėjo ir patenkino B. K. prašymą. Jai buvo priteista visa skolos suma - 7000 Lt bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolą B. K. atgavo. Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas už tris dokumentų suklastojimo epizodus, nes pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad du procesiniai dokumentai buvo pripažinti netinkamais, o trečią teismas priėmė, išnagrinėjo ir patenkino B. K. prašymą. Pareiškimas buvo nagrinėjamas bendrąja tvarka, pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad trečią kartą procesinį dokumentą į Biržų rajono apylinkės teismą pristatė kasatorius, nes B. K. parodymais nustatyta, kad procesinius dokumentus į teismą nešė ji pati. Byloje nustatyta, kad B. K. tris kartus panaudojo (pateikdama teismui) žinomai suklastotą dokumentą, todėl turėjo būti sprendžiamas jos atsakomybės už dokumento suklastojimą klausimas ir nustatoma, ar ji pati suklastojo nurodytą dokumentą ar jį klastojant dalyvavo kaip bendrininkė (organizatorė, kurstytoja, padėjėja). Nustačius, kad B. K. pati dokumento neklastojo, o tik jį panaudojo, jos veika turėjo būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą.
Kasatorius, kaip teisininkas, žinojo, kad neteisingai nurodžius skolininko adresą ir šiam nepavykus įteikti dokumentų CPK 438 straipsnyje nustatyta tvarka, teismo įsakymas būtu panaikintas, nes taip imperatyviai nustatyta CPK 431 straipsnio 3 dalyje. Dėl to jo veikoje nėra būtino tyčinės kaltės elemento – daromos veikos pavojingumo suvokimo. Iš kasatoriaus parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad rašydamas pareiškimus teismo įsakymui gauti jis nesiekė pavojingų padarinių, todėl negali būti laikoma, kad jo veika padaryta tyčia.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų nesilaikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokio pobūdžio ginčai sprendžiami teisme civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 95 straipsnio 1 dalis 440 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, kad nuteistojo V. I. parengti dokumentai neturėjo būtino rekvizito – parašo. CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad procesiniam dokumentui būtinas procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Šios aplinkybės, anot kasatoriaus, patvirtina, kad jis neklastojo dokumentų, bet tik konsultavo B. K. žodžiu. Kasatorius žinojo, kad B. K. dukra dirba policijos komisariate, kriminalinės policijos tyrėja ir turi teisinį išsilavinimą, todėl pasiūlė jai nemokamai paimti pareiškimo pavyzdį dėl teismo įsakymo išdavimo. Atspausdino iš dalies tikrovišką pareiškimą ir padavė vieną egzempliorių B. K., pasakydamas, kad dukra jai viską paaiškins. Po keleto dienų sužinojo, kad B. K. pareiškimą pateikė teismui, tačiau nesidomėjo, ar teismo įsakymas buvo išduotas. Po to B. K. vėl kreipėsi ir dar kartą paprašė parengti pareiškimo šabloną. Kasatorius parašė ir atidavė jai nepasirašytą pareiškimo šablono vieną egzempliorių, kaip vėliau paaiškėjo, su įrašytu savo motinos adresu, kuris tuo metu buvo įrašytas jo kompiuteryje esančiame pareiškimo šablone. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius dokumento nesuklastojo, nematė ir nežinojo, kad jis buvo pasirašytas, ir tokio dokumento nepanaudojo. Pirmosios instancijos teisme B. K. patvirtino, kad, niekieno neprašoma, pati pasirašė pareiškimus ir nunešė juos į Biržų rajono apylinkės teismą, bylos duomenimis nėra įrodyta, kad ji buvo suklaidinta dėl dokumento esmės ir turinio.
Kasatorius mano, kad yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar B. G. ir V. G. galėjo sumokėti nuteistajam V. I. 9000 Lt, nes kyla abejonių, ar šie asmenys turėjo tokią pinigų sumą. Biržų rajono apylinkės prokuratūroje nagrinėtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. buvo nurodžiusi, kad iš jos buvo išvilioti ir pasisavinti 25000 Lt, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje konstatuota, kad tokių pinigų V. G. neturėjo. Ši aplinkybė, anot kasatoriaus, įrodo V. G. polinkį melagingai kaltinti kitą asmenį, siekiant praturtėti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, be B. ir V. G. nenuoseklių ir kritiškai vertintinų parodymų, kitų 9000 Lt pinigų sumos jam tariamą perdavimą patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl teismai turėjo konstatuoti, kad ši aplinkybė neįrodyta. BPK 301 straipsnio 2 dalis draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų asmenų parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.
Byloje esantis 2009 m. rugpjūčio 31 d. pakvitavimas patvirtina, kad 9000 Lt nuteistasis V. I. tariamai gavo kaip avansą, t.y. ūkinei operacijai nepasibaigus, todėl neprivalėjo jų pagrįsti apskaitos dokumentais (prekių (paslaugų) pardavimo-pirkimo kvitu). Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad byloje esantis teisinių paslaugų kvitas, išrašytas V. G. 300 Lt sumai už atstovavimą toje pačioje byloje, taip pat turėjo būti įskaitytas į gautą 9000 Lt sumą, todėl V. I. būtų nesumokėjęs į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus ne 1350 Lt, o 1305 Lt. Tokius skaičiavimus pateikė ir teismo posėdyje dalyvavusi specialistė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, šios aplinkybės neįvertino. Kasatoriaus nuomone, jis nepažeidė ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, nes, sudarydamas su V. G. atstovavimo sutartį, ją įtraukė į privalomą ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, apskaitą t.y. atstovavimo sutarčių registravimo žurnalą. Kasatorius teigia, kad nepažeidė Buhalterinės apskaitos taisyklių IV dalies 44 punkto, kuriame nurodyta, kad mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atskirai sudeda pajamų skilties ir kiekvienos išlaidų skilčių duomenis ir sumos eilutėje pasirašo. Gautos sumos naudojamos užpildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Į 5 skiltį įtraukiama gaunama pajamų iš konkrečios individualios veiklos rūšies suma, o ne avansas. Nuteistasis negalėjo tariamai gautų 9000 Lt įtraukti į 5 skiltyje gaunamų pajamų iš konkrečios individualios veiklos rūšies sumą, nes ūkinė operacija (atstovavimas) iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasibaigusi.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu paskyręs kasatoriui bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to jas subendrinęs BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. V. I. buvo nuteistas už keturis nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos taikant apėmimo būdą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taigi pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ne tą normą, kurią reikėjo, ir bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šios klaidos neištaisė. Šioje byloje tinkamas BK 63 straipsnio taikymas lemia švelnesnės, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, galutinės subendrintos bausmės paskyrimą nuteistajam, todėl nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę suponavo apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti ne tik bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, bet ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo teisingumą. BK 63 straipsnio nuostatų laikymosi, skiriant nuteistajam subendrintą bausmę, apeliacinės instancijos teismas nesvarstė.
Kasatorius nuteistas už veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą V. I. tuo pačiu metu padarė ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šias veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, o ne teismų taikytu dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas V. I. arešto bausmę, nesvarstė BK 49 straipsnio 6 dalyje numatytos galimybės neskirti arešto asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų. Apeliaciniame skunde kasatorius prašė teismo atsižvelgti į visas šioje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Kasatorius yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis ir jo teisinė veikla yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tarnauja Savanoriškojoje Krašto apsaugos tarnyboje, išlaiko nedirbančią sutuoktinę, tris nepilnamečius vaikus ir pensininkę motiną, kuri pagal savo amžių ir sveikatos būklę yra nedarbinga ir reikalinga išlaikymo. Po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį jis daugiau nenusikalto. Veikos, už kurias V. I. nuteistas, nėra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kasatoriaus manymu, šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytas bausmės rūšis, kurios būtų nesusijusios su areštu.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies taikymo.
Iš byloje paduoto nuteistojo V. I. apeliacinio skundo matyti, kad jame apeliantas ginčijo visą jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, prašydamas šį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Toks apelianto prašymas apibrėžia plačiausias skundo ribas. Tai reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas, paskiriant jam bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. Tikrindamas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir ar tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurio padarymą kasatorius nuteistas, sudėtis yra materialioji, t. y. šio nusikaltimo sudėties buvimui konstatuoti nepakanka nustatyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, būtina nustatyti ir tokio tvarkymo padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtiems padariniams nustatyti būtinos specialios žinios, todėl tokiu atveju būtinas specialisto tyrimas ir jo pateikiama išvada. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. Specialisto išvada gali būti surašyta kaip atskiras dokumentas arba įrašyta į tyrimo veiksmo ar teisiamojo posėdžio protokolą. Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jie gali būti gaunami, kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados, arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus įrodymus. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Tokie paaiškinimai dėl proceso veiksmų organizavimo bei atlikimo ar dėl surinktų duomenų reikšmės, nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus, tačiau bet kuriuo atveju nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl V. I. tyčia padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų (apgaulingo apskaitos tvarkymo) iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties, padaryta iš esmės remiantis tik specialistės paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių teismas, atsižvelgdamas į BPK 90, 284 straipsnių nuostatas, negalėjo pripažinti įrodymu. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad toks teiginys yra 2010 m. birželio 14 d. atskirame dokumente surašytoje specialisto išvadoje Nr. 5-5/51, nes iš to dokumento turinio matyti, kad specialistei net nebuvo užduotas klausimas apie V. I., tikėtina, padarytų buhalterinės apskaitos norminių aktų pažeidimo padarinius. Į tokį klausimą išvadoje specialistė nėra atsakiusi ir savo iniciatyva. Tai reiškia, kad teismo išvada dėl V. I. apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos pasekmių pagrįsta duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įrodymais gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, negalėjo būti laikomi įrodymu. Šis BPK reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Iš skundžiamo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aptarto BPK reikalavimų pažeidimo nevertino, jo ne tik neištaisė, bet ir pakartojo, nuosprendyje įrašydamas teiginį: „ ... Iš apylinkės teismo nuosprendyje aptartos specialisto išvados matyti, kad V. I. šios ūkinės operacijos (cituojamame sakinyje minima ūkinė operacija – tai 9000 Lt avanso už darbą baudžiamojoje byloje gavimas iš V. G. pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. pakvitavimą) į apskaitą neįtraukė, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties.“ Neįvertindamas pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pats pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytą reikalavimą nepriklausomai nuo to, ar dėl esminio BPK reikalavimų pažeidimo gautas skundas, patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos nuteistajam.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012). Iš byloje paduoto nuteistojo V. I. apeliacinio skundo matyti, kad, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už B. K. pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo suklastojimą, apeliantas skunde kaip vieną iš argumentų nurodė, kad klaidingo skolininko adreso nurodymas pareiškime tam skolininkui nesukelia neigiamų pasekmių, nes, nepavykus jam įteikti teismo įsakymo nuorašo, tas įsakymas panaikinamas (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Tai vienas esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų (juo ginčijamas veikos pavojingumas), kuris liko neišnagrinėtas, nes skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakyta. Neišnagrinėdamas vieno esminių apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šis ir pirmiau šioje nutartyje nurodytas BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis).
Priimant sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistojo kasacinio skundo argumentai apie netinkamą, jo nuomone, įrodymų vertinimą, nepagrįstą jo nuteisimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, bausmių bendrinimą ir kt. paliekami nenagrinėti, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad tokiu atveju kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje: 1) nuspręsta kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nekeisti, t. y. palikta galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. I. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo suklastojimą ir panaudojimą); 2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 45 straipsnio 3 dalimi, apylinkės teismo nuosprendžiu V. I. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas ir atėmimas teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla dvejiems metams, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą (kasacine tvarka neapskųstą) apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Dalia Bajerčiūtė
Valerijus Čiučiulka