Civilinė byla Nr. 2-413/2012
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB Enskilda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7821-585/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB Enskilda“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arimex“ ir A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „SEB Enskilda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Arimex“ ir A. J. 181 010,87 Lt skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o nepakankant minėto turto – areštuoti atsakovų turimas lėšas, taip pat kitą turimą turtą. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo realus įgyvendinimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovai vengia įsipareigojimų ieškovui ir su ieškovu nebendradarbiauja. Ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovams, kurių vienas yra fizinis asmuo, yra didelė, o tai savaime lemia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su atsakovo veiklos pobūdžiu, jo veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, valdomo turto verte, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, savaime nėra lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovų siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti mokumo galimybes ar kitokį akivaizdžiai nesąžiningą elgesį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų apie atsakovų turto sumažėjimą ar grėsmę jam sumažėti per būsimo proceso trukmę, taip pat į tai, kad atsakovai pareiškė motyvuotą nesutikimą su ieškovo reikalavimu ir esant ginčui dėl sutarties, kuria grindžiamas reikalavimas, aiškinimo, sprendė, kad ieškovo prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „SEB Enskilda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovų UAB „Arimex“ ir A. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis bendrai 181 010,87 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei perleisti šio turto nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, turtą įkeisti ar kitaip jį apsunkinti ar suvaržyti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Nagrinėjamos bylos atveju prima facie vertinant ieškinio argumentus nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą ir nurodydamas, jog atsakovai pareiškė motyvuotą nesutikimą su ieškovo reikalavimu ir esant ginčui dėl sutarties, kuria grindžiamas reikalavimas, aiškinimo, iš anksto konstatavo tikėtiną ieškinio nepagrįstumą, nors neegzistuoja jokios aplinkybės, leidžiančios daryti tokią išvadą.
- Egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Atsakovas UAB „Arimex“ neįvykdė teisės aktų reikalavimų ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinio už 2010 metus, dėl to ieškovas negalėjo pateikti teismui tikslių duomenų apie dabartinę atsakovo finansinę padėtį. Esant didelei ginčo sumai ir neturint aktualių duomenų apie UAB „Arimex“ finansinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad kitas atsakovas yra fizinis asmuo, teismas galėjo daryti pagrįstą išvadą, jog būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra reali. Be to, grėsmę būsimam teismo sprendimo neįvykdymui kelia ir pačių atsakovų elgesys. Nors ir pripažindami savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, atsakovai nepadengia net neginčijamos dalies įsiskolinimo, dėl to akivaizdu, jog jie ir toliau vengs vykdyti savo prievolę ieškovui.
Atsakovų UAB „Arimex“ ir A. J. atstovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad didelė ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu pateikiama atsakovo UAB „Arimex“ metinė finansinė atskaitomybė už 2010 metus bei tarpinis balansas 2011 m. spalio 31 dienai, kurių duomenys parodo, jog šio atsakovo finansinė padėtis yra labai gera ir ji neblogėja, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų grėsmę ieškovo turtiniams interesams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovams yra solidarus, atsakovo UAB Arimex“ gera finansinė padėtis yra pakankamas pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. J.. Atsiliepime pažymima, kad atsakovai nevengia vykdyti savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau tokios galimybės nesuteikia pats ieškovas, atsisakydamas pateikti detalią ataskaitą bei paslaugų įkainius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta.
Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Kaip teisingai nurodo ir pats apeliantas, didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešęs atsakovams ir atsakovai neturėjo galimybės pateikti teismui jokių dokumentų, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Arimex“ metinę finansinę atskaitomybę už 2010 metus bei tarpinį balansą 2011 m. spalio 31 d. Iš atsakovų pateiktų įrodymų matyti, jog UAB „Arimex“ yra pelningai veikianti įmonė, grynasis pelnas 2010 metų pabaigoje buvo 3 817 321 Lt, o pagal 2011 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, grynasis pelnas sudarė 2 748 144 Lt (61,78 b. l.). 2011 m. spalio 31 d. tarpinio balanso duomenimis įmonės ilgalaikis turtas sudarė 7 560 806 Lt, iš kurio vien materialaus turto vertė – 5 179 712 Lt, t. y. ženkliai viršija pareikšto reikalavimo sumą (75-77 b. l.). Lyginant su 2010 metais, apelianto ilgalaikio turto vertė padidėjo. Įvertinusi atsakovų pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo UAB „Arimex“ turimo turto vertė pašalina bet kokią teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo riziką. Paaiškėjus aplinkybėms, kurios padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., atsakovo turtinė padėtis pablogėtų), apeliantui nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ir atsakovo A. J. turtui. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovo reikalavimas abiems atsakovams yra solidarus. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2010, 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2010, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-417/2011). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo UAB „Arimex“ turimo turto vertė pašalina bet kokią teismo sprendimo neįvykdymo riziką, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones solidariajam atsakovui A. J. taip pat nėra pagrindo.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (51 b. l.). Remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Remiantis CPK 82 straipsnio 2 dalimi, taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriuo už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., o iki tol žyminis mokestis už tokio pobūdžio atskiruosius skundus nebuvo mokamas. Statistikos departamento 2011 m. spalio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nauji žyminio mokesčio dydžiai, įsigalioję 2011 m. spalio 1 d., nėra indeksuojami, kol CPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu nebus paskelbtas vartojimo kainų indeksas apskaičiuotas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatyti žyminis mokestis, įsigaliojimo (CPK 82 str. 2 d.) ir kol tas indeksas nebus didesnis kaip 110 (CPK 82 str. 1 d.).
Apeliantas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio. Sumokėjęs 139 Lt, jis 39 Lt permokėjo. Remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teisėjų kolegija savo iniciatyva nutaria grąžinti ieškovui 39 Lt permokėto žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui UAB „SEB Enskilda“ (į.k. 221949450) 39 Lt (trisdešimt devynis litus) už atskirąjį skundą permokėto žyminio mokesčio dalį (2011 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1379)
Teisėjai Rimvydas Norkus
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė