Pranešėjas Alona Romanovienė                                                  Civilinė byla Nr. 2S-296-163/2015

Teisėja Vida Butanavičiūtė                                                           (Proceso Nr. 2-46-3-01628-2014-9)

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                       34.5; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. K., O. M., A. M.,

n  u  s  t  a  t  ė :

              pareiškėjas A. M. prašė atnaujinti V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti pagal S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2007-09-05 testamentą, kurį patvirtino Pagėgių savivaldybės biuro notaras A. G..

              Suinteresuoti asmenys I. K., O. M., A. M. prašė pareiškimą patenkinti.

              Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-11-26 nutartimi pareiškėjo A. M. pareiškimas atmetė. Teismas nurodė, kad palikimą galima priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o šio įstatymo reikalavimo nevykdymas lemia atitinkamus padarinius, t. y.   teisės paveldėti turtą praradimą (CK 5.50 str. 1 d., 3 d.). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad V. M. teisė dalyvauti paveldėjimo procese būtų buvusi suvaržyta, kad egzistavo ne nuo jos priklausančios aplinkybės, dėl kurių negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė, dabartiniu metu V. M. mirusi ir jai negali būti atnaujintas terminas palikimui priimti.

Atskiruoju skundu A. M. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino pateiktų įrodymų visumą ir visiškai nesiaiškino susidariusių aplinkybių. Pareiškėjas prašo pareiškimą patenkinti ir atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą priimti palikimą V. M. vardu po palikėjos S. L. mirties pagal jos 2007-09-05 pasirašytą testamentą. Terminą pratęsti trijų mėnesių laikui skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taip pat priimti ir įvertinti naujus įrodymus.

Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys I. K., O. M., A. M. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį 2014-11-26 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės patenkinant pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą ir atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą priimti palikimą V. M. vardu po palikėjos S. L. mirties.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. M. praleido terminą palikimui, atsiradusiam pagal S. L. 2007-09-05 testamentą, priimti, tačiau sprendžiamas klausimas, ar šio termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas terminą pratęsti.

Įpėdiniui praleidus terminą CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis; ar jos svarbios pateisinti termino praleidimą; išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. birželio 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Klausimą ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006, 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Taip pat remiantis CPK 179, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems  asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Taip pat teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, jei nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad S. L., veikdama kaip J. V. įstatyminė įpėdinė, ir V. M. 2007-09-05 sudarė sutartį, pagal kurią V. M. nupirko iš S. L. turtines teises pagal  Klaipėdos apskrities 2003-09-15 išvadą Nr. 9317 į atkuriamąjį nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 4,0600 ha žemės, o S. L. tikslu sutvarkyti žemės atkūrimo dokumentus iki nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo davė V. M. neatšaukiamą notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą. Be to, S. L. 2007-09-05 testamentu jai priklausančias turtines teises į savo motinos J. V. nuosavybės teises pagal Klaipėdos apskrities 2003-09-15 išvadą Nr. 9317 į atkuriamą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 4,0600 ha žemės, paliko V. M. (b. l. 5). Testamentas buvo surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliktas Pagėgių savivaldybės notaro biure, antras išduotas testatorei S. L. bei įregistruotas testamentų registre (b. l. 12). V. M., veikianti pagal S. L. įgaliojimą, 2007-09-20 pateikė prašymą Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriui Gaurės seniūnijoje dėl žemės sklypo suprojektavimo (b. l. 54). S. L. 2008-01-02 mirė (b. l. 4).

CK 5.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją praneša žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino ar notaras įvykdė jam įstatymo pavestas funkcijas, nors tai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių (nežinodama apie S. L. mirtį ir paskelbtą testamentą, V. M. negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal testamentą).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl termino pratęsimo, nurodė, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė, dabartiniu metu V. M. mirusi ir jai negali būti atnaujintas terminas palikimui priimti. Iš tikrųjų V. M. mirė 2014-05-25 (b. l. 15), tačiau A. M., kaip V. M. įstatyminis įpėdinis priėmęs jos palikimą, turi teisę priimti jai pagal testamentą priklausantį palikimą (CK 5.58 str.), tuo pačiu turi teisę kreiptis dėl praleisto termino pratęsimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. jai pagal testamentą priklausančias turtines teises pradėjo įgyvendinti pagal S. L. įgaliojimą ir tų teisių įgyvendinimo nenutraukė ir po S. L. mirties.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d.  3 p.).

Vadovaudamasis CPK  336–339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                            Alona Romanovienė