Civilinė byla Nr. 3K-3-261/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06517-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės L. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo; išieškotoja byloje – R. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškime išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodyta, kad antstolė vykdo Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-704-584/2009, 2010 m. sausio 18 d. išduotą įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009, pagrindu. Pagal vykdomąjį raštą skolininkė L. M. ir išieškotoja R. J. turi bendrai naudotis mūriniu garažu (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad teismo sprendime nenustatyta jo įvykdymo termino, o per antstolės raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą ir iki šiol skolininkė L. M. teismo sprendimo neįvykdė, atsisako perduoti išieškotojai garažo raktą, neleidžia jai bendrai naudotis garažu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškimą tenkino ir nutarė išaiškinti antstolei, kad ji, vykdydama teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/00844, turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo skolininkei; teismas, nagrinėdamas tokį antstolės pareiškimą, turėtų įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, nuo kada skolininkė privalėjo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu (duomenys neskelbtini), ir ar šiuo atveju yra pagrindas skolininkei skirti baudą.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusią CPK 771 straipsnio redakciją, tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Antstolės vykdomame Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad mūriniu garažu išieškotoja ir skolininkė naudosis bendrai. Vykdomojo rašto išdavimo pagrindu esančiame įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendime nenustatytas konkretus terminas, nuo kurio skolininkė privalo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu. Dėl to antstolė, vykdydama teismo sprendimą, turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos CPK reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo skolininkei.

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino skolininkės L. M. atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atskirojo skundo argumentais, kad išaiškindamas teismo sprendimą teismas nutartyje pakeitė sprendimo turinį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė apeliantės argumentus, kad ji pagal aiškinamą teismo sprendimą nebuvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolės žinioje esančiame vykdomajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad pagal vykdomą teismo sprendimą mūriniu garažu išieškotoja ir skolininkė naudosis bendrai. Konstatavus, kad teismo sprendimas neįvykdytas, teismas nurodo, kurios teisės normos turi būti taikomos tam, kad toks teismo sprendimas būtų įvykdytas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu skolininkė L. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis bei priimti naują sprendimą, kuriuo antstolės Jurgitos Žilinskaitės pareiškimą atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu nustatyta, kad ginčo mūriniu garažu ieškovė R. J. ir atsakovė L. M. naudosis bendrai. Skolininkės teigimu, šiuo teismo sprendimu tik nustatytas naudojimosi garažu faktas, dėl to šis teismo sprendimas nėra priverstinai vykdytinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Leono Jankausko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-203/2011, išaiškinta, kad tai, ar teismo sprendimas priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą; pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, dėl modifikavimo ir dėl priteisimo; vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. LKAB „Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Garant“ v. VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bylos Nr. 3K-3-368/2009).

Teismo sprendimas, kurio vykdymą išaiškino teismai nutartyse, yra sprendimas dėl teisinių santykių pripažinimo ir todėl tai nėra priverstinai vykdytinas sprendimas. Dėl to teismai nutartyse nepagrįstai nurodė, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą, turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo skolininkei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB ,,Nemuno vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-232/2011, nurodė, kad aiškindamas sprendimą teismas negali jo turinio išaiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė. Skolininkės teigimu, skundžiamose nutartyse teismai nesilaikė nurodyto išaiškinimo, nes teismo sprendimą dėl teisinių santykių naudotis garažu bendrai pripažinimo pakeitė į sprendimą dėl priteisimo, t. y. įpareigojimo netrukdyti naudotis, nors aiškinamajame teismo sprendime nebuvo sprendžiama dėl netrukdymo naudotis garažu. Teismo sprendimu skolininkė nebuvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, todėl teismai nutartyse neturėjo pagrindo išaiškinti antstolei kreiptis į teismą pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį su rašytiniu pareiškimu dėl baudos skolininkei skyrimo, nes CPK 771 straipsnyje reglamentuojamas tik teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymas.

Išieškotojos R. J. atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutartimi dėl to, kad atsiliepimas nesurašytas advokato, taip nesilaikyta atsiliepimų į kasacinius skundus turiniui nustatytų CPK 347 straipsnio 3 dalyje ir 351 straipsnio 1 dalyje reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos

Kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodo tai, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio Kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Aptariamo skyriaus 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Kai neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagal priimto teismo sprendimo pobūdį yra priverstinai vykdytinas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009, kuriuo išspręsta naudojimosi garažu (duomenys neskelbtini) tvarka, nustatant, kad šiuo garažu R. J. (1/4 garažo dalies savininkė) ir L. M. (3/4 garažo dalies savininkė) naudosis bendrai. Pareiškime teismui išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką antstolė nurodė, kad vykdymo procese skolininkė L. M. teismo sprendimo neįvykdė per antstolės raginime nurodytą terminą, atsisako jį vykdyti, neperduodama išieškotojai garažo rakto ir neleisdama bendrai naudotis garažu.

Tai, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus); vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Garant“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-368/2009). Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Leono Jankausko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-203/2011).

Ne visada teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas yra akivaizdus, todėl faktus apie teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymą nustato antstolis. Nagrinėjamos bylos duomenimis, antstolė ne kartą konstatavo, kad skolininkė nuolatos atsisako perduoti išieškotojai garažo raktą ir neleidžia bendrai naudotis garažu. Konstatuotina, kad kai yra nustatoma, kad skolininkas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą turi atlikti tam tikrus įmanomus veiksmus ar imtis tam tikrų priemonių, nors ir neįvardytų teismo sprendime, bet būtinų jo įvykdymui, tačiau to neatlieka ir taip neleidžia ar trukdo išieškotojui įgyvendinti jam suteiktas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą teises, ir dėl to toks sprendimas lieka neįgyvendintas, tai išieškotojas turi teisę pasitelkti antstolį tam, kad šis, siekdamas sprendimo įvykdymo, imtųsi CPK nurodytų priemonių, įskaitant ir priverstinį teismo sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalims nustatyta bendrai naudotis garažu. Kad būtų toks teismo sprendimas įvykdytas, skolininkė vykdymo procese turėjo atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. netrukdyti, leisti išieškotojai patekti į garažo patalpą ir juo naudotis. Skolininkei neatlikus nurodyto pobūdžio būtinų įvykdyti teismo sprendimą veiksmų, toks sprendimas vykdytinas priverstinai pagal CPK išdėstytas taisykles. Pagal CPK 771 straipsnio 1, 5 dalis tuo atveju, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris sprendžia dėl šio straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo.

Byloje priimtose nutartyse teismai vadovavosi pirmiau išdėstytomis CPK teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiškai pagrįstai išaiškino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką, nekeisdami jo turinio.

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų teisinis pagrįstumas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatorės priteistina 39,77 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 23 d. pažyma apie procesinių dokumentų įteikimo išlaidas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. M. valstybei 39,77 Lt (trisdešimt devynis litus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.