Civilinė byla Nr. 2A-1379-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35054-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui, kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-5554 darbo byloje Nr. APS-36-18188/2018, prašė panaikinti bendrovės generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“, dėl struktūrinių pertvarkymų ir pavaldumo pakeitimų nuo (duomenys neskelbtini) m. darbo santykiai tęsėsi UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depe ir iki atleidimo iš darbo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), bendrovėje užėmė Technologų ir techninės kontrolės skyriaus vyresniojo technologo pareigas, (duomenys neskelbtini) Įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnį, Įsakymo pagrindu atsakovė nurodė (duomenys neskelbtini) įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 2(PS)-29 (toliau – Įspėjimas), kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į jo asmenines savybes, kurios daro neigiamą įtaką bendrai darbo atmosferai, dėl kurios mažėja kitų darbuotojų produktyvumas, taip pat įvertinus tai, kad jis nepakankamai atsakingai vykdo savo pareigas, jis yra informuojamas, jog praėjus 3 darbo dienoms po šio įspėjimo įteikimo dienos su juo bus nutraukta darbo sutartis pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl jo asmeninių savybių, nesuderinamų su darbdavės interesais. Pabrėžė, kad daugiau nei 20 metų dirbo bendrovėje, jam paskutiniuosius daugiau nei 5 metus nebuvo skirta drausminių nuobaudų, nė karto nepateikta jokio rašto dėl jo netinkamo funkcijų vykdymo, blogų santykių su kitais darbuotojais ar pavaldiniais, vienintelis dokumentas, kuriame nurodyti jo darbo trūkumai, buvo (duomenys neskelbtini) Technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus R. A. tarnybinis pranešimas, kuriuo buvo siūloma bendrovės direktoriui atleisti jį DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir su šiuo tarnybiniu pranešimu jis nesutinka. Ieškovo vertinimu, jo atleidimo iš darbo aplinkybės nurodytos tik formaliai, be to, jis DK 59 straipsnio pagrindu negalėjo būti atleistas iš darbo dėl nurodomų darbo trūkumų, nes, ieškovo įsitikinimu, tai DK 57 straipsnyje suformuota atleidimo iš darbo priežastis; atsakovė, manydama, jog jo darbo organizavimas nėra tinkamas, neįvertino galimybės vadovaujantis DK 57 straipsnio 5 dalimi, sudarius rezultatų gerinimo planą, juos pataisyti ir taip išsaugoti jį pareigose; mano, kad atsakovė bet kokia kaina norėjo kuo greičiau atleisti jį iš darbo, nesuteikdama jam galimybės pasitaisyti. Ieškovo vertinimu, tai, kad atsakovė atleisdama jį iš darbo parinko netinkamą pagrindą pagrindžia ir tai, jog (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas yra grindžiamas išimtinai elektroniniais laiškais dėl tariamo netinkamo užduočių atlikimo, visų prie tarnybinio pranešimo pridėtų elektroninių laiškų turinys yra apie užduočių neatlikimą arba netinkamą atlikimą, bet ne apie netinkamą elgesį su kolegomis ar asmenines savybes. Ieškovo įsitikinimu, su darbuotojo elgesiu susijusios aplinkybės, kaip priežastis nutraukti darbo santykius DK 59 straipsnio prasme, neturi būti nulemtos darbuotojo kaltės, nes tam yra skirtas kitas DK straipsnis, o nagrinėjamu atveju darbdavės pozicija yra grįsta jo, kaip darbuotojo, kalte, nors DK 59 straipsnio taikymo sąlyga yra darbuotojo kaltės nebuvimas. Teigė, kad darbdavė dėl jo netinkamų asmeninių savybių, trukdančių jam tinkamai atlikti pareigas ar sukeliančių nepakeliamą diskomfortą kolektyve, jo neinformavo, neįspėjo, (duomenys neskelbtini) buvo gautas vienintelis elektroninis laiškas, kuriame užsimenama apie jo charakterio bruožus, tačiau šiame laiške taip pat buvo nurodyta, kad jis yra iniciatyvus, vertinamas darbuotojas, kad yra svarstomos jo darbo užmokesčio galimybės. Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į jo ilgametį darbą bendrovėje, turimą patirtį, žinias bei atsidavimą bendrovės interesams, jo atleidimas iš darbo yra atsakovės neproporcingai pasirinkta priemonė. Pažymėjo, kad bendrovės generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą, kuriuo nutarė atlikti bendrovės administracijoje struktūrinius pertvarkymus, taip pat patvirtino naują pareigybių sąrašą, kuriame jo pareigybės (vyresniojo technologo) nebeliko, jis Įsakymu atleistas iš nesančių pareigų. Ieškovo nuomone, minėtais pertvarkymais iš tikrųjų buvo siekta ne optimizuoti bendrovės administracijos veiklą bei sumažinti veiklos kaštus, bet nutraukti darbo teisinius santykius su juo, kadangi buvo pasirinktas toks struktūros pakeitimas, kai pervadinus jo pareigybę, automatiškai sumažėjo darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbo užmokesčio sistemą. Ieškovo įsitikinimu, jis iš pareigų atleistas nesant pagrindo bei priežasčių, toks atleidimo iš darbo pagrindas ir aplinkybės jam sukėlė emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, baimę, nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi, normalios psichologinės būklės pakitimus, dėl, ieškovo vertinimu, neteisėtų atsakovės veiksmų jį kankina depresija, nerimas, nemiga, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad (duomenys neskelbtini) su Technologijų ir inovacijų departamento vadovu R. A. kalbėjo apie jo (ieškovo) asmenines savybes, prieš (duomenys neskelbtini) Personalo ir veiklos valdymo departamento vadovė G. K. jam pasakojo apie bendrovės tikslus; darbo santykių įmonėje metu bendrovės vadovų netenkino jo elgesys, todėl jis buvo perėjęs į žemesnes pareigas; bendrovė slepia įvairius duomenis; jau (duomenys neskelbtini) atėjo pas jį prisistatyti naujas jo vadovas, nors jis vadovu buvo paskirtas tik nuo (duomenys neskelbtini); po atleidimo iš darbo parašė raštus bendrovės akcininkams, nurodydamas, ką bendrovės vadovai blogai padarė, bendrovės vadovai patys priima tvarkas, kurių nesilaiko, pvz., pastato ženklą, kad automobilius toje vietoje turi statyti bendrovės svečiai, tačiau patys ten stato savo automobilius; jam įteikiant Įspėjimą buvo išdėstytos aplinkybės, kuriuos nurodytos tarnybiniame pranešime; mano, kad jis iš darbo atleistas dėl bendrovės vadovų nusistatymo prieš jį, ambicijų, dėl to, kad jis rašė tarnybinius pranešimus Ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją darbdavė ieškovui išmokėjo.

3.       Atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

4.       Atsiliepime nurodė, kad ieškovui ne kartą žodžiu buvo reikšti pastebėjimai dėl jo asmeninių savybių, kurios trukdė jo tolimesniam darbui bendrovėje, taip pat (duomenys neskelbtini) buvo gautas Technologijų ir inovacijų departamento vadovo tarnybinis pranešimas dėl ieškovo elgesio, kuriame buvo išsamiai aprašytos visos ieškovo asmeninės savybės, kurios neleidžia jam toliau dirbti bendrovėje – neatsakingas požiūris į darbą, siekis parodyti savo nepaaiškinamą abejingumą ir neigiamą požiūrį į bendrovę, nesidomėjimas naujovėmis, pagarbių santykių su kolegomis nepalaikymas, elementarių žodinių susitarimų tarp kolegų nepripažinimas; šiame tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai nagrinėjamos su ieškovu, jis buvo pakviestas asmeniniam pokalbiui su Personalo ir veiklos valdymo departamento vadove G. K., o vėliau su Technologijų ir inovacijų departamento vadovu R. A.; po minėtų pokalbių ir ieškovo toliau demonstruojamų asmeninių savybių, reiškiamo požiūrio į darbus ir pačią bendrovę, akivaizdžiai nesuderinamų su bendrovės interesais, vykdoma politika ir tikslais, buvo nutarta atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, (duomenys neskelbtini) jam buvo įteiktas Įspėjimas, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Įsakymas. Pabrėžė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl jo asmeninių savybių, o ne dėl darbo rezultatų, tai jam buvo paaiškinta ir įteikiant Įspėjimą, tokio sprendimo priėmimą lėmė ilgalaikis ieškovo elgesio stebėjimas ir vertinimas. Nurodė, kad ieškovas visas jam išsakomas pastabas dėl jo elgesio traktuodavo kaip jo žeminimą, tyčiojimąsi iš jo. Pažymėjo, jog netinkamas ieškovo elgesys kūrė neigiamą mikroklimatą kolektyve, neigiamai veikė kitus bendrovės darbuotojus, dirbančius kartu su ieškovu, rodė netinkamą požiūrį į vadovų darbą bei nepagarbą bendrovės darbo organizavimui. Kartu nurodė, kad bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) įvyko struktūriniai pokyčiai, peržiūrėtas ir susistemintas bendrovėje dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašas, keitėsi darbo užmokesčio sistema, ieškovo darbo vieta buvo pervadinta iš vyresniojo technologo į inžinieriaus technologo, ieškovas atsisakė pasirašyti naujos redakcijos darbo sutartį, faktinės ieškovo darbo funkcijos, darbovietė, darbo užmokestis nesikeitė, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su ieškovo atleidimu iš darbo. Atsakovės įsitikinimu, neegzistavo DK 59 straipsnyje numatyti pagrindai, neleidžiantys taikyti šios teisės normos nagrinėjamu atveju. Nurodė, kad ieškovui buvo išmokėta 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Teigė, kad nėra nei vienos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti atlyginti neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė G. K. papildomai paaiškino, kad ieškovas yra pakankamai sudėtingo charakterio žmogus, jam sudėtinga duoti užduotį; bendrovėje buvo sutikslintos pareigybės, ieškovo darbo užmokestis keistas nebuvo; buvo kalbėta su ieškovu, tačiau jis į dialogą nesileido, ją vadino nesuprantančia ką daranti, kai pas ieškovą atėjo prisistatyti jo naujas vadovas, jis (ieškovas) jam pasakė, kad jis (ieškovas) nežino, kas jis toks, toks ieškovo elgesys buvo nuolat, (duomenys neskelbtini) bendravo su ieškovu apie jo elgesį, (duomenys neskelbtini) jai ir R. A. teikiant ieškovui Įspėjimą ieškovui buvo paaiškintos atleidimo priežastys, po Įspėjimo įteikimo (duomenys neskelbtini) atėjo pas ją ieškovas, ji su juo bendravo, (duomenys neskelbtini) ieškovas dar jai skambino, (duomenys neskelbtini) ji su R. A. dar kartą kalbėjosi su ieškovu, ieškovas neigiamai nusiteikęs prieš bendrovę.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu nusprendė ieškovo A. K. ieškinį atmesti, o teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. DGKS-5554 darbo byloje Nr. APS-36-18188/2018 laikyti netekusiu galios.

6.       Teismas nurodė, kad pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. Teismo vertinimu, šios DK nuostatos reiškia, kad darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, ir siekdamas su tokiu darbuotoju sudarytą darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, įspėjime, kuris turi būti įteikiamas raštu prieš 3 darbo dienas, darbuotojui turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tai yra, DK 59 straipsnio 1 dalį, bei darbo santykių pasibaigimo dieną. Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015), aplinkybės, susijusios su darbuotojo netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan., tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio. Priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastimis, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018).

7.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Įspėjime darbdavė darbuotojui nurodė, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta (duomenys neskelbtini) DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl jo asmeninių savybių, nesuderinamų su darbdavės interesais, jam išmokant 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; Įspėjime taip pat nurodyta, jog buvo atsižvelgta į jo asmenines savybes, kurios daro neigiamą įtaką bendrai darbo atmosferai, dėl kurios mažėja kitų darbuotojų produktyvumas, bei įvertintas jo nepakankamai atsakingas pareigų vykdymas. Bendrovės (duomenys neskelbtini) aktas dėl atsisakymo susipažinti su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 2(PS)-31) patvirtina, kad Įspėjimas ieškovui buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) Taip pat teismas nustatė, kad ieškovui apie darbdavės netenkinamą jo elgesį darbe buvo žinoma iš jam adresuoto atsakovės generalinio direktoriaus A. B. (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško, kuriame ieškovui buvo nurodyta keisti savo charakterio bruožus, nekritikuoti vadovų pateikiamų užduočių, siekti bendrovės tikslų; tai patvirtino pats ieškovas ieškinyje; be to, teismo posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) su Technologijų ir inovacijų departamento vadovu R. A. kalbėjo apie jo (ieškovo) asmenines savybes, prieš (duomenys neskelbtini) Personalo ir veiklos valdymo departamento vadovė G. K. jam pasakojo apie bendrovės tikslus. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įteikiant jam Įspėjimą jam buvo paaiškintos visos Technologijų ir inovacijų departamento vadovo (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Aukščiau paminėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ieškovas dėl savo asmenių savybių ir jų įtakos skyriaus kolektyvui sukelia pastebimą neigiamą atmosferą užbrėžtų tikslų ir rezultatų pasiekimui, ilgalaikis ieškovo elgesio stebėjimas vienareikšmiškai parodo, kad jo požiūris į pavestus darbus neatitinka bendrovės siekių ir vertybių, t. y. neatsakingas požiūris į darbą – iš tiesioginio vadovo gaunamos užduotys yra analizuojamos visų pirma tam, kad surasti priežastį jų nevykdymui, nedomina galutinis bendrovės vykdomos veiklos rezultatas, darbuotojas dažnu atveju švaisto darbo laiką nevykdymo priežasties paieškai, o ne iškelto klausimo sprendimui; darbuotojas nesuinteresuotas tobulinti savo žinias profesinėje srityje, nesidomi naujovėmis prieinamomis priemonėmis ir apie tai viešai deklaruoja kolegoms bei tiesioginiams vadovams; darbuotojas nesivadovauja doro elgesio principais, atitinkamose situacijose siekia parodyti savo nepaaiškinamą abejingą ir net neigiamą požiūrį į įmonę, tuo pačiu metu nesiūlo nei vieno sprendimo, jo manymu, probleminio klausimo sprendimui, toks darbuotojo elgesys neleidžia nei skyriaus vadovui, nei departamento direktoriui deleguoti jam bet kurį bendrą projektą su išoriniais partneriais dėl galimos bendrovės reputacijos pabloginimo; darbuotojas nekuria pagarbių santykių su kolegomis, nepripažįsta elementarių žodinių susitarimų tarp kolegų, siekia formalių santykių išskirtinai dėl užduočių gavimo vengimo ir atitinkamos atsakomybės už užduočių realizavimo rezultatą; išvardintos neigiamos ieškovo savybės sukelia neigiamą atmosferą skyriaus kolektyve, skyriaus vadovas priverstas eikvoti darbo laiką beprasmiškai komunikacijai su pavaldžiu darbuotoju, ieškoti sprendimo įvykdyti skyriui pavestas užduotis, perskirstyti neatliktas užduotis tarp kitų darbuotojų ir pan., situacija dėl objektyvių priežasčių nelieka nepastebėta kitų skyriaus darbuotojų, sukelia nepasitenkinimą ir sudaro neigiamą precedentą manyti, jog darbų vengimas yra toleruotinas reiškinys bendrovėje. Iš to kas išdėstyta aukščiau matyti, jog ieškovo ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad atsakovė nė karto jo nebuvo įspėjusi apie jo netinkamą elgesį yra nepagrįsti.

8.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas bendrovės Technologijų ir inovacijų departamento direktorius R. A. parodė, kad bendrovėje vadovauja keturiems skyriams, viename iš jų dirbo ieškovas, iki vadovaujančių pareigų įmonėje užėmimo jis (liudytojas) buvo girdėjęs, kad ieškovas yra konfliktiškas asmuo, užėmęs vadovaujančias pareigas jis (liudytojas) suprato, kad ieškovas neigiamai nusistatęs, jis (liudytojas) surašė tarnybinį pranešimą apie ieškovo elgesį; bendrovėje yra žodinis susitarimas dėl komercinių pasiūlymų rengimo bendru darbu, į tokias užduotis ieškovas reaguodavo neigiamai, ironiškai, kitų darbuotojų atžvilgiu naudojo tokias frazes kaip „delegatorius“, kiti darbuotojai buvo demotyvuojami, negalėjo tinkamai įvykdyti savo užduočių, dėl tokio ieškovo elgesio kitiems darbuotojams padidėdavo darbo krūvis, darbuotojai ėmė manyti, kad toks ieškovo elgesys yra toleruojamas, ieškovas dažniausiai nevykdydavo pavedimų telefonu, susirinkimų metu rodydavo nepagarbą, atsistodavo ir išeidavo, vadovaudamasis savo konstitucinėmis teisėmis, ieškovas klausimų nespręsdavo su skyriaus vadovu ar su juo (liudytoju), o iš karto rašydavo tarnybinius pranešimus generaliniam direktoriui; su ieškovu turėjo keletą pokalbių dėl tikslų siekimo, o ne ieškojimo būdų, kaip neatlikti užduoties; ieškovas už bendrovės ribų kritikuoja bendrovę, todėl jo negalima siųsti į susitikimus; Įspėjimas ieškovui buvo įteikiamas kartu dalyvaujant G. K., ieškovui atsisakius priimti Įspėjimą, G. K. išėjo pakviesti kito darbuotojo, kad surašyti aktą, tuomet ieškovas jam (liudytojui) pasakė, kad jie yra „kiaulės paskendę piniguose“, grįžus G. K., jis (liudytojas) paprašė ieškovo pakartoti, ką sakė, bet ieškovas apsimetė, kad nieko nesakė; visa tai rodo ieškovo požiūrį į bendrovę; atleidus ieškovą atmosfera kolektyve gerėja; bendrovės vertybės buvo nurodytos visiems darbuotojams susirinkimuose, be to, jų apibrėžimas prieinamas visiems darbuotojams elektroninėmis priemonėmis.

9.       Teismas konstatavo, kad aukščiau aptartuose (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške ir (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime apibūdintas ieškovo elgesys darbo metu, liudytojo Technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus R. A. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina ieškovo nepakankamai atsakingą pareigų ėjimą, disciplinos trūkumą, motyvacijos stoką, netinkamo pavyzdžio kitiems darbuotojams demonstravimą, tuo labiau, kai jis buvo ilgametis bendrovės darbuotojas, vertinamas kaip specialistas, todėl toks darbuotojas turėjo būti siektinu pavyzdžiu kitiems darbuotojams, vadinasi, atsiradusi motyvacijos stoka, reiškiamas netinkamas požiūris į tiesioginius vadovus, akivaizdu, neigiamai įtakojo kitus darbuotojus. Be to, net ir atsakovės atstovams išsakius pastabas dėl tokio ieškovo elgesio darbo metu, jis į jas nesureagavo, savo elgesio nekoregavo, iš ieškovo pasisakymų teismo posėdžio metu yra aišku, jog jis netgi negeba suvokti savo netinkamo elgesio darbe pasekmių visai bendrovei ir kolektyvui.

10.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo netinkamas elgesys darbe įrodytas. Teismo vertinimu, aptartas ieškovo elgesys darbe sudaro pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad jo atleidimo iš darbo aplinkybės yra formalios.

11.       Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė nustatė jo kaltę ir iš tikrųjų turėjo atleisti pagal DK 57 str. Teismo vertinimu, tai, kad Įspėjime atsakovė papildomai nurodė tai, kad ji įvertino ieškovo nepakankamai atsakingą pareigų vykdymą, negali būti laikoma ieškovo kalte. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo jo netinkamas elgesys darbe dėl jo asmeninių savybių, kas akivaizdu yra darbdavei svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali bendrovėje dirbti, nes daro neigiamą įtaką kitų darbuotojų darbingumui, kuria neigiamą mikroklimatą, rodo netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams dėl požiūrio į darbą, bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje.

12.       Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti jokie diskriminaciniai motyvai atsakovei nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Byloje darbdavė įrodė, jog ji turėjo jai reikšmingą priežastį atleisti darbuotoją iš darbo ir ši priežastis nebuvo diskriminacinio pobūdžio.

13.       Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, o atmetus šį reikalavimą taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai panaikinti Įsakymą, grąžinti jį į darbą, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 6 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, kadangi tokia išeitinė išmoka jam jau yra išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, tą tvirtino tiek atsakovė, teikdama mokėjimo įrodymus į bylą, tiek tai pripažino pats ieškovas teismo posėdžio metu, todėl pakartotinai negali būti priteisiama. Be to, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės neturtinę žalą, nes pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovas A. K. apeliaciniu skundui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir tenkinti jo ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

15.       Apelianto vertinimu, teismas netinkamai vertino visus reikšmingus faktus. Pažymi, kad viskas prasidėjo po to, kai jis (duomenys neskelbtini) parašė tarnybinį pranešimą generaliniam direktoriui nesutikdamas su departamento direktoriaus R. A. sprendimais ir pakeistomis jo pareigybėmis, pažeminant pareigose iš vyresniojo technologo į inžinieriaus technologo pareigas. Po šio tarnybinio pranešimo R. A. elgėsi pasipūtėliškai ir arogantiškai. Apelianto nuomone, tai kad jis siekė išsaugoti turimas pareigas ir darbo užmokestį, nereiškia jo netinkamo elgesio. Taip pat apeliantas pažymi, kad vadovų teikiamos charakteristikos, jog jis nesidomi naujovėmis ir visada ieško būdų kaip nevykdyti paskirtų užduočių, yra išgalvotos nesąmonės ir šmeižtas, R. A. fantazija. Mano, kad dalykiniais reikalais su skyriaus vadovu jis bendravo tinkamai, ieškojo informacijos ir uždavinėjo pagrįstus klausimus. Mano, jog vien tai, kad jis turi savo nuomonę ir ją reiškia, nepatvirtina, kad jo elgesys yra netinkamas ir trukdo vykdyti darbą. Apeliantas nesutinka, kad jo požiūris akivaizdžiai nesiderina su bendrovės interesais, vykdoma politika ir tikslais. Teigia, kad po darbo sutarties nutraukimo jis tik informavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir LR Suisiekimo ministeriją apie vykstančius faktus, o neskleidė šmeižto apie atsakovę, ir tai nereiškia, kad jis yra nelojalus. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, nes R. A. nenurodė nei vienos jo asmeninės savybės, kuri netenkintų vadovų, o G. K. teisme taip pat nieko nenurodė, o tik skleidė gandus.

16.       Taip pat apeliantas mano, kad byloje buvo neteisingai pritaikytos teisės normos. Visų pirma, darbdavys teigdamas, kad jis negali dirbti dėl elgesio, turėjo spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnį, o ne išsigalvoti kitų priežasčių, dėl kurių galėtų kuo greičiau nutraukti darbo sutartį. Be to, apelianto vertinimu, darbdavys apskritai negalėjo taikyti DK 59 str., nes UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas yra įmonė, kurios savininkas yra valsybė.

17.       Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti.

18.       Paaiškina, kad tolimesniam ieškovo darbui bendrovėje trukdė ieškovo asmeninės savybės, dėl kurių atsakovas turėjo priekaištų ir nusiskundimų. Ieškovui ne kartą buvo reikšti pastebėjimai (dažniausiai tai buvo daryta žodžiu). Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo gautas Technologijų ir inovacijų departamento vadovo tarnybinis pranešimas (toliau - Tarnybinis pranešimas) dėl ieškovo elgesio, kuriame buvo išsamiai aprašytos visos ieškovo asmeninės savybės, kurios neleidžia jam toliau dirbti bendrovėje. Šiame tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai nagrinėjamos ir su ieškovu - ieškovas buvo pakviestas asmeniniam pokalbiui su Personalo ir veiklos valdymo departamento vadove G. K., vėliau ir su Technologijų ir inovacijų departamento vadovu R. A.. Tik po šių pokalbių ir ieškovo toliau demonstruotų asmeninių savybių, reiškiamo požiūrio į darbus ir pačią bendrovę, akivaizdžiai nesuderinamų su bendrovės interesais, vykdoma politika ir tikslais, buvo nutarta atleisti ieškovą iš užimamų pareigų darbdavio valia. Priėmus tokį sprendimą, (duomenys neskelbtini) jam buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodytos atleidimo priežastys, ir kurį ieškovas pasirašyti atsisakė, todėl papildomai buvo surašytas aktas dėl atsisakymo susipažinti su įspėjimu. Po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas pradėjo rašyti ei. laiškus ir eiti pas aukščiausio lygio vadovus, įskaitant ir bendrovės vadovą. Pažymėtina, kad visur jis buvo išklausytas ir jam buvo išsamiai paaiškintos atleidimo priežastys. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo ir su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 59 str., išmokant šešių VDU dydžio išeitinę kompensaciją. Vertėtų pažymėti ir tai, kad dar kartą savo asmenines savybes, nelojalumą bendrovei, kurioje dirbo, ieškovas parodė, kai po darbo sutarties nutraukimo parašė ir išsiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei LR susisiekimo ministerijai el. laiškus, neatitinkančius tikrovės bei šmeižiančius bendrovės vadovą ir Technologijų ir inovacijų departamento vadovą R. A..

19.       Darbdavys pažymi, kad atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju atleidimo priežasties svarba teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastims, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje. Nagrinėjamu atveju, atsakovas tinkamai pasinaudojo minėta teisės norma, nes egzistavo darbo sutarties nutraukimo pagal DK 59 str. priežastys - ieškovo asmeninės savybės ir netinkamas elgesys darbe, dėl kurių jis negalėjo tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Tarnybiniame pranešime buvo išsamiai aprašytos ieškovo asmeninės savybės ir jo netinkamas elgesys, toks kaip neatsakingas požiūris į darbą, siekis parodyti savo nepaaiškinamą abejingumą ir neigiamą požiūrį į bendrovę, nesidomėjimas naujovėmis, pagarbių santykių su kolegomis nepalaikymas, elementarių žodinių susitarimų tarp kolegų nepripažinimas, kurie trukdo jam tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas. Jos ne kartą buvo papildomai aiškintos ieškovui ir pokalbių su juo metu. Ieškovas ne kartą yra sulaukęs pastabų dėl savo elgesio, tačiau kaip matyti ir iš pasisakymų ieškovo skunde, visas pastabas savo atžvilgiu, arba jeigu atsakovo sprendimai neatitinka ieškovo asmeninių įsitikinimų, ieškovas traktuoja juos kaip jo žeminimą, tyčiojimąsi iš jo ir pan. Atsakovo nuomone, tai buvo reikšmingos aplinkybės, dėl kurių buvimo atsakovas buvo priverstas priimti sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal LR DK 59 str. Taip pat pažymėtina ir tai, jog vertinti ar darbuotojas tinkamas eiti pareigas ar ne, yra darbdavio prerogatyva ir kompetencija.

20.       Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovo netinkamas elgesys darbe buvo įrodytas, kad ieškovui buvo žinoma, koks jo elgesys darbinėje veikloje atsakovui yra nepriimtinas, kad toks ieškovo elgesys darbe demotyvuoja kitus bendrovės darbuotojus, ir todėl toks elgesys darbe, požiūris į darbą sudarė pagrindą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo atleidimo iš darbo aplinkybės nurodytos tik formaliai, kadangi tokius jo teiginius paneigia byloje pateikta medžiaga bei liudytojo parodymai.

21.       Iš ieškovo pateikto apeliacinio skundo taip pat aiškiai matyti, kad jis nepripažįsta savo netinkamo požiūrio į darbą, nepriima kitokios nuomonės, o visas jo atžvilgiu išsakomas pastabas traktuoja, kaip nusistatymą prieš jį. Skunde taip pat aiškiai matyti ieškovo požiūris į kitus bendrovės darbuotojus ir vadovą - nepagrįsti kaltinimai, neva buvo siekiama iš jo pasityčioti, apšmeižti ir pan. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai savo sprendime taip pat konstatavo, kad ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 str. 1 d. pagrindu priežastys buvo jo netinkamas elgesys darbe dėl jo asmeninių savybių, kas akivaizdu atsakovui buvo svarbios priežastys, dėl kurių ieškovas nebegalėjo dirbti bendrovėje.

22.       Atsakovas pažymi, kad bendrovėje darbuotojai turi pilną teisę ir yra skatinami išreikšti savo nuomonę jiems aktualiais klausimais. Bendrovėje nei vienas darbuotojas, išsakęs savo nuomonę tiek dėl vadovų, tiek kitais klausimais nėra sulaukęs jokios atsakomybės. Priešingai, visas susidariusias problemas vadovybė siekia spręsti dialogu su darbuotojais, jų atstovais ir visuomet įsiklausoma į pagrįstus darbuotojų skundus ar prašymus.

23.       Atsiliepime atsakovas taip pat pažymi, kad bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) įvyko struktūriniai pokyčiai (pagal (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. Į-177), kurių metu buvo peržiūrėtas ir susistemintas bendrovėje dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašas, ko pasėkoje, tokios pareigybės kaip vyresnysis technologas nebeliko. Ieškovo darbo vieta buvo pervadinta į inžinieriaus technologo. Tuo pat metu bendrovėje keitėsi ir darbo užmokesčio sistema. Dėl šių priežasčių visiems atsakovo įmonėje dirbantiems darbuotojams buvo parengtos naujos redakcijos darbo sutartys. Tačiau ieškovas, atsisakė pasirašyti naujos redakcijos darbo sutartį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad naujos redakcijos darbo sutartyje ieškovo darbo sutarties būtinosios sąlygos nesikeitė, nes faktinės ieškovo darbo funkcijos, darbovietė ir darbo užmokestis nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendrovėje tuo pačiu metu įvyko didelių pokyčių, nespėta laiku įgyvendinti visų reikiamų dokumentų parengimo, t. y. ne visoms pareigybėms, pagal naująją bendrovės struktūrą, buvo parengti nauji pareiginiai nuostatai. Tačiau (duomenys neskelbtini) bendrovės generalinio direktoriaus įsakyme Nr. Į-177 nurodyta, kad iki to laiko, kol bus patvirtinti nauji, ar pakoreguoti pareiginiai nuostatai, jeigu darbuotojams faktinės darbo funkcijos ir atsakomybės nepasikeitė, galioja iki tol darbuotojo pasirašyti pareiginiai nuostatai. Pasikeitus pareigybės pavadinimui ieškovo pagrindinės darbo funkcijos būtų likę praktiškai nepasikeitę, o su vyresniojo technologo pareiginiais nuostatais, kurie buvo patvirtinti 2017-01-10 generalinio direktoriaus įsakymu, ieškovas yra susipažinęs ir patvirtinęs tai savo parašu.

24.       Atsakovo teigimu, sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu priėmė po ilgalaikio ieškovo elgesio stebėjimo ir vertinimo, po kurių buvo konstatuota, jog ieškovo asmeninės savybės nesuderinamos su atsakovo lūkesčiais. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo byloje pateikti dokumentai bei G. K. ir R. A. liudijimai teismo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, kad priežastys, lėmusios darbo sutarties su ieškovu nutraukimą, yra susijusios su jo asmeninėmis savybėmis, kurios nepatenka tarp priežasčių, nurodytų LR DK 57 str., buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu būtent pagal DK 59 straipsnį. Pažymėtina, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu būtent pagal DK 59 str., laikėsi visų minėtoje teisės normoje nurodytų reikalavimų. Atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį, nurodė konkretų teisinį ir faktinį pagrindą bei priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Ieškovo atleidimo pagrindas LR DK 59 str. (darbdavio valia), o priežastys - susijusios su ieškovo asmeninėmis charakterio savybėmis, santykius su vadovaujančiais darbuotojais, nenoru paklusti bendrovės bendrai tvarkai. Darbo sutarties nutraukimą lėmusios priežastys nebuvo diskriminacinės, be to, šiuo pagrindu atleidžiant darbuotoją, atleidimo priežastys neturi būti tokios svarbios, kaip atleidžiant pagal LR DK 57 str., todėl atsakovas mano, kad šiuo atveju darbo sutarties nutraukimas su ieškovu yra laikytinas teisėtu.

25.       Atsakovas taip pat mano, kad turi teisę taikyti DK 59 str., kadangi pagal savo teisinę formą ir vykdomą veiklą, jis nelaikomas valstybės įmonė. Pažymėtina, kad LR DK 59 straipsnis gali būti taikomas įmonėse, nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas. Bendrovė nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto, yra pelno siekiantis juridinis asmuo. LR DK 59 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi. O savo esme imperatyvios darbo teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Minėtoje teisės normoje nustatyta, jog draudimas taikomas valstybės įmonėms, bet ne valstybės valdomoms įmonėms. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo išplečiamai aiškina LR DK 59 str. 1 d. įvardintų juridinių asmenų sąrašą, todėl atsakovo argumentai, kad atsakovas darbo sutarties nutraukimui taikyti LR DK 59 str. negalėjo, yra atmestini, kaip visiškai nepagristi. Taigi atsakovas teisėtai pasinaudojo DK 59 str. kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindu.

26.       Darbdavys teigia, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta tik dėl jo netinkamų asmeninių charakterio savybių. Faktas, kad ieškovas kreipėsi į bendrovės vadovą, neturėjo jokios įtakos atsakovui priimant sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal LR DK 59 str. Be to, ir pats ieškovas negali pateiki nė vieno argumento, kuris galėtų pagrįsti jo teiginius, kad darbo sutarties nutraukimą lėmė diskriminaciniai motyvai, o remiasi tik savo emocijomis, o ne pagrįstais argumentais. Pažymi, kad visi bendrovės darbuotojai turi tokią teisę kreiptis tiek į savo tiesioginius vadovus, tiek į bendrovės vadovą, su savo nusiskundimais dėl darbo sąlygų, tvarkos ir pan. Tokių skundų bendrovėje gaunama. Tačiau, kaip jau ir minėta, nė su vienu bendrovės darbuotoju, dėl to darbo sutarčių atsakovas nėra nutraukęs, priešingai, visi gauti skundai ir pretenzijos būna nagrinėjamos ir sprendžiamos.

27.       Taip pat atsakovas namo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nevykdė jokių neteisėtų veiksmų, ieškovas tiesiogiai nepatyrė jokios žalos dėl atsakovo veiksmų. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl atsiradusios žalos, o patirtos neigiamos emocijos negali būti prilyginamos žalos padarymui ir reikalaujama už jas atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

28.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

29.       Šioje byloje sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia (DK 59 str.).

30.       DK 59 str. 1 d. nustato, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. To pateis straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

31.       Teisėjų kolegija pastebi, kad DK 59 str. numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra siejamas su ribojimu nutraukti darbo sutartį diskriminaciniais pagrindais ir motyvais. Tai reiškia ir tai, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį darbdavio valia, turėtų būti grindžiamas dalykinėmis aplinkybėmis, tačiau šios aplinkybės nebūtinai turi atitikti svarbios priežasties sampratą, vartojamą DK 57 straipsnyje, ar darbo drausmės pažeidimo sampratą, vartojamą DK 58 straipsnyje.

32.       Šiuo atveju darbdavys nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu pagal paminėtą DK 59 str., (duomenys neskelbtini) įspėjime nurodė, kad tokio darbdavio apsisprendimo pagrindą sudaro ieškovo A. K. asmeninės savybės, kurios daro neigiamą įtaką bendrai darbo atmosferai, dėl kurios mažėja kitų darbuotojų produktyvumas, o taip pat tai, kad ieškovas nepakankamai atsakingai vykdo savo, kaip vyresniojo technologo, darbą (e. bylos t. 1, b.l. 95).

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie ieškovo asmenines savybes ir darbdavio interesų neatitinkantį jo elgesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino rašytinius įrodymus, t.y. tarnybinius pranešimus ir ieškovo rašytinius paaiškinimus, o taip pat pagrįstai rėmėsi liudytojų G. K. ir R. A. paaiškinimais, ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas apie tai, jog ieškovas savo elgesiu demonstravo neatsakingą požiūrį į darbą, be pakankamo pagrindo reiškė priekaištus tiesioginiams vadovams dėl duodamų darbinių užduočių vykdymo, nesirūpino savo profesinių žinių tobulinimu, nesidomėjo naujovėmis ir apie tai viešai deklaravo kolegoms, taip pat demonstravo neigiamą požiūrį į įmonę ir jos reputaciją.

34.       Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tiesioginio vadovo R. A. pateikiama jo charakteristika yra išgalvota ir pateikta tik su tikslu specialiai jį pažeminti dėl (duomenys neskelbtini) parašyto tarnybinio pranešimo, kuriame jis išdėsto nesutikimą su pareigybės pavadinimo pakeitimu ir darbo užmokesčio perskaičiavimu. Liudytojų paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas iš darbdavio ir anksčiau ne kartą yra gavęs pastabų dėl netinkamo, neetiško ir nepagarbaus bendravimo su vadovais, priekabaus ir atmestino jam pavestų užduočių vykdymo (pvz., (duomenys neskelbtini) m. A. P. tarnybinis pranešimas, b.l. 65). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pats apeliantas neneigia, kad jis demonstratyviai išeidavo iš gamybinių pasitarimų, viešai kritikavo vadovus dėl neįgyvendintų projektų.

35.       Apeliantas teigia, kad darbdavys nenurodė nei vieno jo padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad darbdavio apsisprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu lėmė ne jo padaryti konkretūs darbo drausmės pažeidimai, bet sistemingas nepriimtinas elgesys, dėl ieškovo priekaištų sukeliama neigiama atmosfera kolektyve, užduočių ir atsakomybės vengimas, nepagarbių santykių toleravimas. Atsakovas pagrįstai teigia, kad tokios ieškovo demonstruojamos asmeninės savybės, nėra jo privatus reikalas, nes dėl tokio elgesio darbdavys turėjo eikvoti kitų darbuotojų  darbo laiką beprasmiškai komunikacijai su ieškovu.

36.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo darbo sutarties nutraukimo priežastys nėra formalios, o yra tikros ir pagrįstos dalykiniais argumentais.

37.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad toks jo elgesys gali būti pateisinamas saviraiškos laisve. Nėra pagrindo pripažinti, kad šioje situacijoje ieškovas galėjo būti diskriminuojamas dėl įsitikinimų.

38.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad DK 59 str. nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas pagal teisinę veiklos formą nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, ar viešoji įstaiga, kurios savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Todėl UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo, kaip darbdavio, teisė nutraukti darbo sutartį paminėtu DK 59 str. numatytu pagrindu nėra ribojama.

39.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė tiek dėl ieškovo reikalavimo darbo sutaries nutraukimą pripažinti netsiėtu, tiek ir dėl kitų ieškinio reikalavimų. Byloje neįrodytos darbdavio civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl nėra pagrindo temnkinti ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

41.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

42.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

43.       Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Ramunė Mikonienė

                                        Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas