Baudžiamoji
byla Nr. 2K-253/2011
(Proceso
Nr. 1-31-1-00806-2009-1)
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2;
1.2.3.2.6; 2.2.2.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos
Rakauskienės,
sekretoriaujant Daivai
Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui
Stulginskiui,
gynėjui advokatui Adolfui
Remeikiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu
D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteistas laisvės
atėmimu penkiolikai metų.
Į bausmės
laiką įskaitytas suėmime nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. liepos 12 d.
išbūtas laikas.
Iš D. Š. priteista: B. J. ir D.
J. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet
indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į
infliaciją, ir po 45 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; E. J. – 6661,72 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti; R. J. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. J. – 400 Lt, E. J. – 500 Lt, R. J. – 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;
Valstybinei ligonių kasai – 2579,11 Lt.
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio
6 d. nutartimi Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas panaikinant jo dalį,
kuria iš D. Š. nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. priteista po
400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iš D. Š. B. J. ir D. J. priteista 8009,52 Lt turtinei žalai atlyginti, E. J. – 300 Lt gydymosi
išlaidoms atlyginti.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį
skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė
:
D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 17 d., apie 19.30
val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame ,,duomenys
neskelbtini“, vartojant alkoholinius gėrimus ir kilus tarpusavio konfliktui
tyčia sudavė ant kėdės sėdėjusiam R. J. kumščiu į galvą.
Nuo smūgio ant grindų nugriuvusiam R. J. kaltinamasis smogė
ne mažiau kaip 8 kartus kapokle į galvą. Taip nukentėjusiajam buvo sulaužyti
kaukolės skliauto kaulai, lūžo kaukolės skliauto protezas, kurio fragmentai
buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo
išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio
smilkininės dalies sferiniame paviršiuje, buvo sumuštos galvos smegenys,
išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais
dešiniojo smegenų pusrutulio dangalais, smegenėlių pakaušinio paviršiaus
minkštaisiais dangalais, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas
savo veiksmus ir kapokle suduodamas smūgius bei ja įpjaudamas ne mažiau kaip 20
kartų R. J. į veidą, rankas, petį, pilvą, D.
Š. padarė R. J. nesunkų ir nežymų sveikatos
sutrikdymus. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – galvos traumos – R. J. 2009 m. spalio 19 d. 1.55 val. Klaipėdos
universitetinėje ligoninėje mirė. Taip D. Š. tyčia itin
žiauriai nužudė R. J..
Kasaciniu
skundu nuteistasis D. Š. prašo teismų sprendimus pakeisti
– pašalinti kvalifikuojamą aplinkybę, kad nužudymas įvykdytas itin žiauriai,
pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę kaip jo atsakomybę
lengvinančią ir paskirti bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Civilinių
ieškovų įstatyminės atstovės I. J. ir civilinės ieškovės E. J. ieškinius palikti nenagrinėtus, nukentėjusiojo R. J. ieškinį atmesti.
Kasatorius teigia, kad teismai
padarė nepagrįstas išvadas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir
paskyrė per griežtą bausmę.
Teismai,
kvalifikuodami veiką kaip padarytą itin žiauriai, nukrypo nuo suformuotos
teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d.
nutarimas Nr. 46). Kasatoriaus manymu, kvalifikuoti šią veiką kaip padarytą
itin žiauriai nėra jokio pagrindo. Specialisto išvadoje Nr. M 659/09(03) nurodyta,
kad nukentėjusiojo mirtį lėmė sunkus sveikatos sutrikdymas (du trauminiai
poveikiai į galvos sritį). Taip pat nukentėjusiajam padaryti nesunkus ir
nežymus sveikatos sutrikdymai. Šioje specialisto išvadoje, be kita ko, pažymėta,
kad atsižvelgiant į tai, kad, patyręs sunkią galvos smegenų traumą, asmuo
medikų akivaizdon pateko būdamas gilios smegenų komos būsenos, tikėtina, jog
traumos patyrimo metu R. J. buvo sunkaus alkoholinio neblaivumo
laipsnio. Apklaustas teisme ekspertas parodė, kad, per kiek laiko buvo padaryti
sužalojimai, jis pasakyti negali. Po tokių galvos sužalojimų, kol dar visiškai
nebuvo netekęs sąmonės, nukentėjusysis galėjo judėti. Kad nukentėjusysis po
suduotų smūgių dar nebuvo praradęs sąmonės, patvirtina ir Greitosios medicinos
pagalbos (toliau – GMP) kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad atvykus GMP
ekipažui nukentėjusysis buvo objektyviai sąmoningas, kalba nerišli, kvėpavimas
laisvas, o širdies tonai ritmiški. Be to, ekspertas teisme pažymėjo, kad esant
tokiam neblaivumo laipsniui žmogaus pojūčių dirglumo slenkstis pakyla ir kad
pajustų skausmą, reikia didesnio poveikio. Toks girtumo laipsnis mažina
skausmą. Taigi jam (kasatoriui) inkriminuoti veiksmai negali būti traktuojami
kaip sukėlę nukentėjusiajam itin dideles fizines ar dvasines kančias arba kad
nužudymas buvo įvykdytas itin skausmingu būdu. Tai, kad jis nesiekė atimti
gyvybės, juo labiau nesuvokė bei nesiekė atimti gyvybės itin žiauriai,
patvirtina jo veiksmai, t. y. kilusio konflikto metu jis panaudojo pirmą po
ranka pasitaikiusį įrankį (kapoklę), padaręs sužalojimus, nukentėjusiajam
būnant sąmoningam ir gyvam, nebetęsė savo veiksmų ir nesiekė paslėpti įvykdyto
nusikaltimo, o ištempė jį į centrinę miesto gatvę, kur jį lengvai galėtų
aptikti pašaliniai asmenys. Teismai, vertindami jo parodymus apie
nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarė išvadą, kad jis taip siekia
sušvelninti savo teisinę padėtį. Tačiau kasatorius prašo atkreipti dėmesį į liudytojo
R. P. parodymus, kuriais teismas tiki bei remiasi
priimdamas nuosprendį ir kuris matė visą konfliktą nuo jo pradžios iki pabaigos
bei tikrai niekaip nesiekia savo parodymais sušvelninti jo teisinės padėties.
Šis liudytojas nurodė vos ne identišką nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių
(ne mažiau kaip 5 kartus). Be to, vertinant jo (kasatoriaus) parodymus, reikia
atsižvelgti ir į tai, kad įvykio metu jis (kasatorius) buvo neblaivus bei
įpykęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta tik
tikėtina prielaida, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu
įrankiu. Tačiau teismai šią išvadą traktavo kaip nustatytą aplinkybę bei konstatavo,
kad jis kapokle pjaustė nukentėjusiojo veidą, o tai rodo ypatingą žiaurumą. Taip
pat teismai nurodė, kad tai, jog nukentėjusysis pasyviai gynėsi bandydamas
prisidengti rankomis, rodo, kad jis jautė skausmą. Tačiau ši aplinkybė tik
patvirtina, kad nukentėjusysis smūgių sudavimo metu buvo sąmoningas, bet tai
niekaip negali patvirtinti skausmo jutimo ar nejutimo. Esant tokioms aplinkybėms,
teismo išvados ir veikos kvalifikavimas kaip nužudymas itin žiauriai pagrįstas
prielaidomis. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais
įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Apkaltinamojo
nuosprendžio pagrįsti prielaidomis negalima, nes įrodymais baudžiamajame
procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1
dalis).
Kasatorius
nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo institucijoms dar
neturint jokių patikimų duomenų apie įvykdyto nužudymo aplinkybes bei jį
įvykdžiusį asmenį, 2009 m. spalio 20 d. vykusios patalpų apžiūros metu
prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tokių aplinkybių, kad jis prisipažino
ne laisva valia, o dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų byloje nėra,
todėl šios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepripažinti
jo atsakomybę lengvinančia nebuvo jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 16 punktas). Juolab kad jo parodymai
nekito viso proceso metu.
Teismai,
spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, savo sprendimą iš esmės grindė
tuo, kad jis savo vardu turi registruoto turto, yra jauno amžiaus ir darbingas,
todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti žalą. Atsižvelgdami į nurodytas
aplinkybes, teismai konstatavo, kad tai lemia gana didelį neturtinės žalos
priteisimą. Kasatoriaus manymu, tokios teismo išvados prieštarauja formuojamai
teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės
normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo
baudžiamosiose bylose apžvalga), be to, leidžia tvirtinti, kad teismas,
priteisdamas neturtinę žalą, siekė jį nubausti, nes vienas esminių motyvų yra
tas, kad jis turi nekilnojamojo turto. Šioje byloje iš esmės, be deklaratyvių
argumentų, kad žala nukentėjusiems padaryta tyčiniais veiksmais, vadovaujantis
žemomis paskatomis, ir kad nukentėjusieji dėl artimo žmogaus netekties patyrė
stresą, daugiau neturtinės žalos atlyginimo klausimas niekaip
neargumentuojamas. Teismai visiškai nevertino nukentėjusiojo asmenybės, – kad
jis paliko žmoną su dviem mažamečiais vaikais, nuolat girtaudavo su įvairiais
asocialiais asmenimis. Visi byloje pateikti ieškiniai deklaratyvūs, juose nurodytos
didžiulės sumos niekuo nepagrįstos, o nukentėjusysis R. J. apskritai
apsiribojo tik prašymu teismui dėl jo pripažinimo civiliniu ieškovu pateikimu.
Be to,
kasatorius nurodo, kad teismai be pakankamų motyvų atmetė prašymą dėl
psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Kasatorius nurodo, kad paauglystėje turėjo
galvos traumų, tėvas sirgo Parkinsono liga, smegenų paralyžiumi. Kaip liudytoja
apklausta kasatoriaus motina S. Š. parodė, kad jis
vaikystėje skųsdavosi galva, dėl to jam teko gulėti ligoninėje.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK
376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą keisti
teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129
straipsnio 2 dalies 6 punktą
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129
straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų
aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.
Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama
kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam
padaroma daug kūno sužalojimų,
jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis
požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto
smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.
Iš bylos duomenų
matyti, kad D. Š. nukentėjusiajam R. J. smogė ne mažiau kaip 8 kartus
kapokle į galvą, sulaužydamas kaukolės skliauto kaulus, kaukolės skliauto
protezą, tęsdamas savo veiką, ta pačia kapokle sudavė smūgius nukentėjusiajam bei
įpjovė ne mažiau kaip 20 kartų į veidą, rankas, petį ir pilvą. Nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina,
kad D. Š. pakankamai masyviu įrankiu – kapokle
sudavė R. J. daug smūgių į gyvybiškai svarbią vietą –
galvą, padarė daug muštinių, kirstinių ir pjautinių sužalojimų, visi sužalojimai padaryti R. J. nugriuvus ant grindų, negalinčiam aktyviai pasipriešinti ar gintis bei dar esant sąmoningam ir gyvam (beje, šios
aplinkybės neginčija ir kasatorius). R. J. veide ir
rankose nustatyti daugybiniai pjautiniai sužalojimai patvirtina, kad D. Š. kapokle ne tik sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, bet tuo pačiu įrankiu dar ir pjaustė jo veidą bei rankas, šiam stengiantis jomis prisidengti
ir taip apsisaugoti. Nors nusikaltimo metu nukentėjusysis buvo neblaivus,
tačiau tai nereiškia, kad jis nejautė stipraus skausmo. Teismų praktikoje
laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis smurto naudojimo metu
buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo
pobūdį. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos
aplinkybes, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno
sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį, pirmosios
instancijos teismas pripažino, kad D. Š. suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajam yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, todėl padarytą
nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Kasaciniame skunde dėl nužudymą kvalifikuojančio
požymio nustatymo kasatorius iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie
buvo nurodomi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs
pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą pripažino, kad jos yra teisingos
ir į apelianto argumentus priimtoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai atsakė.
Teisėjų kolegija nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi
teisinio pagrindo.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir paskirtos
bausmės
Viena iš BK 59
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius
baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint
konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką, t. y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines
aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai
kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs
nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo
padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo,
grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl
kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešino apie padarytą
nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos
institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
teismai pagrįstai nenustatė šios D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors D. Š. pripažino savo kaltę dėl smurto naudojimo
prieš R. J., tačiau, įvertinę bylos aplinkybių visumą,
padarė pagrįstą išvadą, kad D. Š. nuoširdžiai
nesigailėjo, todėl nėra BK 59 straipsnio 1
dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija,
atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų. Apeliacinės instancijos teismas,
remdamasis tuo, kad D. Š. nurodė žymiai mažesnį suduotų smūgių skaičių, nei nustatyta specialisto išvadoje, vėliau iškėlė versiją, jog įvykis buvo išprovokuotas ir
jis gynėsi, tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jokių
muštynių ar kokio nors sumušto asmens nematė, liudytojui R. P.
liepė tylėti, pripažino smurto naudojimo faktą ir nusikaltimo padarymo
aplinkybes nurodė tik po to, kai policijos pareigūnai dar kartą (praėjus 3
dienoms po įvykio) patalpų apžiūros metu rado aiškius nusikaltimo padarymo
pėdsakus ir nužudymo įrankį, padarė išvadą, kad nuteistasis prisipažino verčiamas
objektyvių įrodymų, be to, nepripažino esminių kvalifikacijai reikšmingų
objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, teisme keitė parodymus
apie jo atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, t. y. nebuvo iki galo nuoširdus.
Kitos nustatytos aplinkybės, jo tolesnis elgesys – sumuštą ir kraujuojantį R. J. ištempęs iš namų ir palikęs gulėti gatvėje tamsiu paros
metu, grįžo į namus ir toliau girtavo, vėliau nuėjo miegoti – rodo abejingumą
jo nusikalstamais veiksmais sukeltiems padariniams.
Nepagrįstas ir
kitas kasatoriaus prašymas – paskirti bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.
BPK 376 straipsnio, kuris nustato teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą
ribas, 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus
nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, o 3 dalyje – kad
kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu
neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai
reiškia, kad kasacinės instancijos teismas ir bausmės paskyrimą tikrina tik
teisės taikymo aspektu. Skirtingai nei apeliacinė instancija, kasacinės
instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar nuteistajam paskirta
bausmė nėra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Kasacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar nuteistajam paskirta bausmė
nėra aiškiai per griežta, jau išspręstas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nuteistajam
paskirta teisinga bausmė, t. y. kad ji nėra aiškiai per griežta (tik nežymiai
viršija vidurkį) ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui,
ją skiriant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnių nuostatos
nepažeistos. Nesant pagrindo išvadai, kad paskiriant nuteistajam bausmę
baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, kasacinės instancijos
teismas neturi pagrindo keisti ir paskirtosios bausmės dydžio.
Dėl
psichiatrinės ekspertizės
Nepaskiriant
nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrinės ekspertizės esminis BPK pažeidimas
nebuvo padarytas. Traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui teismo
psichiatrinė ir (ar) teismo psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai iškyla
pagrįstų abejonių dėl asmens psichikos sveikatos būklės iki nusikalstamos
veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ar po jos padarymo.
Nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nekilo abejonių
dėl nuteistojo D. Š. psichikos sveikatos būklės. Byloje
esančios pažymos iš Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo ir
Klaipėdos psichikos sveikatos centro patvirtina, kad D. Š. šiose
įstaigose nesigydė, apie jį duomenų neturima. Nuteistasis, duodamas parodymus,
prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, motyvavo jos padarymą (įsižeidė ir
supyko ant R. J. dėl jam išsakytų priekaištų, kad jis yra
tinginys, dažnai vartoja alkoholį, apgaudinėja motiną), nuosekliai ir
pakankamai išsamiai (išskyrus suduotų smūgių skaičių) nurodė visas įvykio
aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu rašytame pasiaiškinime nurodė, kad nusikaltimą
padarė dėl to, jog susibarė su R. J. ir buvo neblaivus.
Beje, kasaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad įvykio metu jis buvo
neblaivus bei įpykęs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip
liudytoja buvo apklausta kasatoriaus motina S. Š., kuri
parodė, kad vaikystėje sūnus sakydavo, jog jam kažkas negerai su galva, kad jis
,,atsijungia“, nieko nejaučia, dėl to jis gulėjo ligoninėje; sūnaus tėvas sirgo
smegenų paralyžiumi; sūnus dėl galvos negalavimų gulėjo ligoninėje, kai jam
buvo 15-16 metų; kokia buvo nustatyta diagnozė, ji nežinanti. Kasatoriaus
gynėjas bylą nagrinėjant teisme prašė skirti teismo psichologinę–psichiatrinę
ekspertizę motyvuodamas tuo, kad yra pagrindas manyti, jog D. Š. R. J. smūgius sudavė būdamas
fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas, itin jį įžeidžiantis
nukentėjusiojo poelgis, pasireiškiantis tyčiojimusi ir šantažu. Teisėjų
kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, šį prašymą atmetė motyvuota
protokoline nutartimi. Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, priimtame
nuosprendyje teismas konstatavo, kad nebuvo jokio neteisėto ar itin D. Š. įžeidžiančio R. J. poelgio.
Kryptingas, gynybiškas ir logiškas D. Š. elgesys po įvykio
(kartu su R. P. išnešė sužalotą R. J. iš
buto, atvykus policijos pareigūnams bendravo su jais ir aiškino, kad jokio
konflikto nematė) rodo, kad jokio psichikos sutrikimo (didelio susijaudinimo)
jis nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas analogišką gynėjo prašymą taip
pat atmetė motyvuodamas tuo, kad dėl D. Š. psichinės
būklės teismui abejonių nekilo, o ar nuteistasis įvykio metu buvo didžiai
susijaudinęs – įrodymų vertinimo dalykas. Savo nutartyje šios instancijos
teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatavo, kad
nuteistasis veikė logiškai ir kryptingai, kad jokio psichikos sutrikimo ar
didelio susijaudinimo nepatyrė, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės
(vaikystėje ir paauglystėje turėjo galvos traumų, tėvas sirgo Parkinsono liga)
nėra tos aplinkybės, dėl kurių būtų tikslinga skirti nuteistajam teismo
psichiatrinę ekspertizę.
Dėl neturtinės žalos
Kasatorius
prašo civilinių ieškovų įstatyminės atstovės I. J. ir
civilinės ieškovės E. J. ieškinius palikti nenagrinėtus,
nukentėjusiojo R. J. – atmesti. Jis nurodo, kad ieškiniai
deklaratyvūs, nurodytos didžiulės sumos niekuo nepagrindžiamos, o teismų
išvados šiuo aspektu prieštarauja teismų praktikai. Šie kasatoriaus teiginiai
iš esmės nepagrįsti teisiniais argumentais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl
nusikaltimo. Kasatorius D. Š. pripažintas kaltu pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl iš jo CK 6.250 straipsnio 2 dalies
pagrindu ir priteista atlyginti nukentėjusiesiems (dviem vaikams, motinai ir
broliui) padarytą neturtinę žalą dėl tėvo, sūnaus ir brolio nužudymo (iš viso
150 000 Lt). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai,
kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos
dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir
vertinimo dalykas.
Teisėjų
kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad
nukentėjusiesiems iš nuteistojo D. Š. priteistinos neturtinės
žalos už jiems artimo žmogaus nužudymą klausimas išspręstas pažeidžiant CK
6.250 straipsnio 2 dalies
reikalavimus. Neturtinės žalos dydis pats savaime nėra kasacinės bylos
nagrinėjimo dalykas, dėl priteistų atlyginti nukentėjusiesiems turtinės ir
neturtinės žalos dydžių išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo
nutartyje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas
Piesliakas
Dalia
Bajerčiūtė
Aldona
Rakauskienė