Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-300/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57062-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

nuteistojo N. B. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. B. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ir N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       N. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d., apie 21 val. 10 min., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio), vairavo M. P. vardu registruotą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikytas Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skundu prašoma atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimą padarė ne savo iniciatyva, tik po ilgų draugų įkalbinėjimų sutiko perimti vairavimą iš girto E. M.. Supranta, kad dėl įvykio yra pats kaltas, kritiškai įvertino savo elgesį, savo iniciatyva nuvyko į kliniką Kaune ir ėmė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankosi pas psichologą, visiškai nevartoja alkoholio. Pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Gyvena kartu su sugyventine S. V., augina du mažamečius vaikus, nori išsaugoti šeimą, kuo greičiau įsidarbinti, todėl prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo N. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.

5.       Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6.       Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę N. B., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: penkis kartus teistas (b. l. 85–89), praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė N. B. nuo nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu N. B. buvo nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 13 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas 2,64 promilės girtumas. Už šį nusikaltimą N. B. buvo paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams šešiems mėnesiams. (b. l. 105–108) Jau kitą dieną po to, kai buvo paskelbtas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis, N. B. ir vėl sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį. Be to, N. B. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes vairuodavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. (b. l. 90–94) Visa tai rodo, kad N. B. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – N. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, pirmosios instancijos teismas N. B. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaudamasis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7.       Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Nors apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad N. B. vairavo automobilį, nes jo prašė draugai, tačiau vien ši aplinkybė nemažina veikos pavojingumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 16 punktas) Nagrinėjamu atveju būdamas neblaivus, nes kartu su draugais vartojo alkoholį, N. B. sutiko vairuoti automobilį, tai rodo, kad jis pasielgė itin lengvabūdiškai, nesusimąstydamas apie tai, kokį pavojų jis kelia sau, automobilyje buvusiems draugams bei kitiems asmenims.

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl išskirtinai sureikšminus apelianto N. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (su sugyventine augina du mažamečius vaikus, pradėjo gydytis priklausomybę alkoholiui), ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes.

9.       Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant N. B. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. N. B. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo N. B. apeliacinį skundą.