Civilinė byla Nr. 2S-508-264/2013

Procesinio sprendimo kategorija 128.11;   122.2; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26  d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5278-374/2012 pagal pareiškėjos UAB „Arvi cukrus“ pareiškimą, 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5324-374/2012 pagal pareiškėjos UAB „Audrokesta“ pareiškimą, 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5301-896/2012 pagal pareiškėjos UAB „Merco technikonas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. Ž., J. Ž., antstolei A. L. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Antstolės A. L. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininko P. Ž. vykdomosiose bylose: 1) Nr. 0140/12/00163 dėl 34 418,25 Lt skolos išieškojimo kreditorės UAB „Arvi cukrus“ naudai; 2) Nr. 0140/10/02786 dėl 8 560,35 Lt skolos išieškojimo kreditorės UAB „Audrokesta“ naudai; 3) Nr. 0140/09/00107 dėl 380 460,30 Lt skolos išieškojimo kreditorės UAB „Merco technikonas“ naudai. Pareiškėja UAB „Arvi cukrus“ pateikė teismui prašymą: nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. esančio turto (10 žemės sklypų ir trijų kambarių buto), iš kurio galimas išieškojimas pagal skolininko skolas; nustatyti bendraturčių naudojimosi butu tvarką, atsižvelgiant į bendraturčių idealiąsias turto dalis; nustatyti, kad J. Ž. gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir nustatyti, jog ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui P. Ž.. Pareiškėjos UAB „Audrokesta“ ir UAB „Merco technikonas“ pateikė teismui prašymus nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto – J. Ž. darbo užmokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26  d. (civilinėje byloje Nr. 2-5278-374/2012 pagal pareiškėjos UAB „Arvi cukrus“ pareiškimą), 2012 m. gruodžio 3 d. (civilinėje byloje Nr. 2-5324-374/2012 pagal pareiškėjos UAB „Audrokesta“ pareiškimą), 2012 m. lapkričio 28 d. (civilinėje byloje Nr. 2-5301-896/2012 pagal pareiškėjos UAB „Merco technikonas“ pareiškimą) nutartimis patenkinti pareiškėjų prašymai dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir nustatyta skolininko P. Ž. ½ dalis nekilnojamojo turto (4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,2400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž., iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko skolas; nustatyta bendraturčių P. Ž. ir J. Ž. naudojimosi butu, atsižvelgiant į bendraturčių idealiąsias turto dalis, tvarka; nustatyta, kad skolininko sutuoktinės J. Ž. gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir nustatyta, jog ½ šių pajamų priklauso skolininkui P. Ž., iš kurių galimas išieškojimas pagal skolininko skolas. Teismas nustatė, kad skolininkas P. Ž. santuoką su J. Ž. sudarė 2005-07-07, santuoka nenutraukta. Skolininko sutuoktinė J. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Atsižvelgiant į LR Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas pareiškėjų prašymus tenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Suinteresuoti asmenys P. Ž. ir J. Ž. atskiraisiais skundais prašo: 1) panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5324-374/2012, 2012-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5301-896/2012 ir  2012-11-26 nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2-5278-374/2012, kuriomis nustatyta, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto - J. Ž. darbo užmokesčio; 2) priimti naują sprendimą byloje: iš visų P. ir J. Ž. rūšių areštuotų piniginių lėšų, įskaitant J. Ž. ir P. Ž. darbo užmokestį ar kitas skolininkams P. ir J. Ž. priklausančias darbo užmokesčiui prilygintas pajamas, ir lėšų, gautų pardavus areštuotą P. ir J. Ž. turtą, išskyrus lėšas, gautas pardavus areštuotą ir kreditoriams įkeistą turtą, kas mėnesį leisti atlikti šiuos mokėjimus ir naudoti pinigines lėšas šioms reikmėms: po 800 Lt per mėnesį kiekvieno nepilnamečio vaiko alimentams; po 800 Lt per mėnesį J. Ž. ir P. Ž. pragyvenimo reikmėms; po 1 600 Lt per mėnesį J. Ž. ir P. Ž. turimai būsto paskolai su komunaliniais patarnavimais apmokėti (sumokėti); 3) pakeistos nutarties dalį nukreipti vykdyti skubiai. Atskiruosius skundus apeliantai grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamas nutartis ir atidalindamas sutuoktinių P. ir J. Ž. turtą - J. Ž. darbo užmokestį - ir nevertindamas esminių faktinių aplinkybių susijusių su dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamojo būsto užtikrinimu, skolininkų P. Ž. ir J. Ž. bent minimalaus pragyvenimo ir minimalių poreikių užtikrinimu, kurias šiems asmenims garantuoja LR Konstitucija, Jungtinių Tautų Vaikų teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK ir kiti teisės aktai, pažeidė materialinės teisės normas ir procesinės teisės normas bei viešąjį interesą. Antstolė, pateikdama informaciją apeliantų kreditoriams ir teismui, nuo pastarųjų nuslėpė, kad skolininkai Žymančiai turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas.

2. Teismui priėmus skundžiamas nutartis apeliantų šeima, įskaitant du mažamečius vaikus, liko be pajamų ir pragyvenimo šaltinio. J. Ž. dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį, kito asmeninio turto ji neturi ir papildomų pajamų negauna. P. Ž. yra ūkininkas nuo 1999 m., jis turi beveik 180 ha pasėlių ir laiko galvijus. P. Ž. visą laiką dirba savo ūkyje, kuriame jis pats darbo užmokesčio negauna, o moka tik bazinius valstybės nustatytus mokesčius ūkininkui į Sodros ir valstybinės mokesčių inspekcijos. Prie šeimos išlaikymo jis prisideda ne piniginiais įnašais: ūkininkaudamas ir kaupdamas šeimai turtą, augindamas daržoves ir vaisius vaikams ir šeimai ir t.t. Didžiąją dalį darbo užmokesčio J. Ž. skirdavo ne tik abiejų vaikų išlaikymui (alimentams), bet ir savo išlaikymui ir pragyvenimo reikmėms, kurios svyruoja nuo 800 Lt iki 1 000 Lt per mėnesį. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. J. Ž. darbovietėje neskiriant priedų prie pagrindinio darbo užmokesčio, į rankas išmokamas darbas užmokestis sumažėjo ir nebesiekia net 1 200 Lt.

Pareiškėja UAB „Arvi cukrus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5278-374/2012 nepakeistą. Apeliantai iš esmės neginčija teismo konstatuotų aplinkybių, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, reikalaudami nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad skolininko sutuoktinė viena išlaiko šeimą yra nepagrįsta ir neįrodyta, be to ir prieštaringa, nes atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad prisidedama prie šeimos ūkio nepiniginiais įnašais. Sutuoktiniui, prisidedančiam prie šeimos ūkio, teisėtai priklauso pusė kito sutuoktinio pajamų. Skolininkas, kaip jis teigia atskirajame skunde, yra beveik 180 ha ūkio savininkas, todėl tikėtina, kad iš ūkio gauna pajamų ir pinigais. Skolininkas nurodo, kad šeimos pragyvenimui per mėnesį reikalinga suma 4000 Lt, kuri gerokai viršija nurodomas skolininko šeimos pajamas pinigais 1200 Lt per mėnesį. Vadinasi, šeimos poreikiams tenkinti apeliantai gauna papildomų pajamų. Netgi tuo atveju, jei apeliantų šeimos mėnesinės pajamas susideda tik iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, neturėtų būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes tokiu atveju sutuoktinės teisių bei teisėtų interesų apsaugą užtikrina CPK 668 str., o antstolis, teikdamas patvarkymą skolininko sutuoktinės J. Ž. darbovietei, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 str. nuostatomis. Motyvas, kad skolininko sutuoktinė viena išlaiko šeimą ir augina vaikus negaudama išlaikymo iš vaikų tėvo nesudaro pagrindo nukrypti nuo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto lygių dalių principo ir nuo skolos mokėjimo.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kauno apygardos teismo  civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. sausio 15 d. nutartimi  visos 3 civilinės bylos sujungtos, todėl nagrinėtinos kartu. 2013-02-04 nutartimi sujungtoms byloms paliktas c. b. Nr. 2S-508-264/2013 (CPK 136 str. 4 d.).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos ir antstolės A. L. pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad skola kreditoriui  UAB „Audrokesta“  pagal  2010-04-15 neprotestuotiną paprastąjį vekselį,  skola  kreditoriui UAB „Arvi cukrus“ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą (civ. byloje Nr.2-3028-571/2011), skola kreditoriui  UAB „Merco Technikonas“ pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2009-01-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-1652-390, dėl kurių išieškojimo  apeliantė  J. Ž. nėra bendraskolė, todėl būtina išsiaiškinti ar skolos yra skolininko  P. Ž. asmeninės, susiję su jo ūkininko ūkio veikla ar bendros sutuoktinių (CK 3.109 str.), nes pagal CK  3. 112 str. nuostatas išieškoti pagal vieno sutuoktinio  prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito  sutuoktinio sutikimo galima iš bendro  turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių  reikalavimams patenkinti  nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktinė  J. Ž. būtų skolininko ūkio nare pagal LR Ūkininko ūkio įstatymą. Apeliantų santuoka sudaryta 2005-07-07, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys vykdomosiose bylose nėra, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis pagrįstai nustatė, kad apeliantės J. Ž. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių Prano ir J. Ž. nuosavybė. Sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 str., vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, konkrečioje byloje juos nustato teismas.  Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 3. 123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis ((Lietuvos Aukščiausio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c. b.  Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-479/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c. b.  Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-479/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių prašymus formaliai. Esant duomenims tiek vykdomosiose bylose, tiek atskiruosiuose skunduose apie nepilnamečius vaikus, spręstina, kad tam būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 593 str. 3 d.).

Darytina išvada, kad skundžiamos teismo nutartys (apeliantų apskųstoje dalyje dėl J. Ž. darbo užmokesčio) priimtos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su sutuoktinės, nepilnamečių vaikų interesais, todėl negali būti laikomos pagrįstomis.

Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5278-374/2012 nustatė, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. esančio turto – buto, įkeisto hipoteka AB DNB bankui, iš kurio galimas išieškojimas pagal skolininko skolas. Įkeitimo teisė yra nedalijama, išieškojimas trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto galimas atsižvelgiant į CPK 746-747 str. nuostatose  įtvirtintus ypatumus (CK 4.172, 4.192 str. 1 d.). Šioje dalyje skundas nepaduotas, todėl nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 str.).

Kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šio klausimo nagrinėjimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.,  337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  1  dalies  3  punktu,

n u t a r i a :             

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5324-374/2012, 2012-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5301-896/2012 ir  2012-11-26 nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2-5278-374/2012, kuriomis nustatyta, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto - J. Ž. darbo užmokesčio ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                     Aušra Baubienė