ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-1029/2017, iškeltoje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui Ž. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo sumos padidinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo Ž. Ž. nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. išlaikymui po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teigė, kad atsakovo mokamo išlaikymo nebepakanka vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovė viena rūpinasi vaikais, suteikia jiems gyvenamąjį būstą, auklėja, rengia, maitina, o atsakovas tokių pareigų nevykdo. Ieškovė nurodė, kad  augina du neįgalius vaikus iš kitos santuokos, todėl galimybės dirbti yra ribotos.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies – neprieštaravo išlaikymo padidinimui iki 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad dėl sveikatos problemų neturi galimybės rasti geriau apmokamo darbo, turi įsiskolinimą daugiabučių namų bendrijai. Stengiasi mokėti didesnį išlaikymą, negu buvo priteistas teismo sprendimu. Nurodė, kad ieškovė nepateikė paskaičiavimų, kokia suma reikalinga vaikams. Aplinkybė, jog ieškovė turi du neįgalius vaikus, neturi įtakos judviejų vaikų išlaikymui.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad galėtų mokėti po 80 Eur.

5. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškovės ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo Ž. Ž. jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 110,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2016-10-13 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė administruoti vaikų motinai J. R.. Priteisė iš atsakovo  valstybės naudai sumokėti 48,40 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, įvertino vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį,  nuo 2013 m. pasikeitusią šalies ekonominę situacija. Teismas nustatė, kad priteistos išlaikymo sumos nebepakanka ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas išaiškino, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra vienos minimalios algos dydžio (380 Eur). Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti didesnio išlaikymo nei buvo priteistas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė rūpinasi dviem neįgaliais vaikais, objektyviai riboja jos galimybes dirbti ir padidinti savo pajamas. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo galu būti peržiūrimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) Ž. Ž. prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui pagal teismingumą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę.

2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nepateikė jokių įrodymų apie šalių nepilnamečių vaikų padidėjusius poreikius bei apie ieškovės neįgalių vaikų poreikius.

3. Teismas nesiėmė iniciatyvos rinkti įrodymus tam, kad būtų teisingai išspręsta byla.

4. Remiantis LR CPK 29 str. nuostata, ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

9. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė J. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis LR CPK 30 str. 4 d. nuostata, ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2-503-400/2015 atsakovas perėmė ieškovei priklausančią buto dalį, už kurią atsakovas už jam tenkantį butą ieškovei kompensacijos nemokėjo. Atsakovas nesutinka būstą parduoti ir atiduoti paskolą, todėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui atsakovo mokama būsto paskola įtakos neturėtų turėti.

3. Ieškovė augina du neįgalius dvynius iš kitos santuokos, kurie dažnai serga. Nuo 2017-01-12 pablogėjus jų sveikatai, juos slaugo namuose. Dėl šių priežasčių šiuo metu nedirba. Pagrindinis šeimos išlaikytojas yra ieškovės sutuoktinis.

4. Ieškovės pajamas sudaro 224 Eur vaikų neįgalumo išmoka, 60 Eur išmoka vaikui ir 380 Eur atlyginimas tuo metu, kai gali dirbti.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6.  
7.  
8.  
9.  
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Apeliacinis skundas netenkintinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teismingumo

12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33str.).

13. CPK 29 str. nustatyta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

14. CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 4 d.).

15. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo priimti, ieškinį pateikus pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistos išlaikymo sumos padidinimo

16. Tėvų prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl, vaikui augant kinta jo poreikiai, be to, gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos prašymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

17. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomos CK 3.192 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

18. Vertinant tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, ar tos pajamos reguliarios, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikų išlaikymui, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Turtinei padėčiai įvertinti svarbi ir ta aplinkybė, jog vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2010; 3K-3-513/2011; 3K-3-27/2015 ir kt. ).

19. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

20. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

21. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaikų poreikius. Visų pirma, įvertino, kad visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį.

22. Antra, būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka pareiga ne tik vaikus išlaikyti, bet ir pasirūpinti jų kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą.

23. Trečia, teismas atsižvelgė, kad ieškovė kreipėsi dėl nepilnamečiams vaikams priteistos išlaikymo sumos padidinimo praėjus 3 metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikams nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo bei  į pasikeitusią šalies ekonominę situacija nuo 2013 m. Įvertino jos ribotas galimybes, dėl ieškovės neįgalių vaikų priežiūros, teikti ginčo šalių vaikams didesnį išlaikymą.

24. Ketvirta, darbingo amžiaus atsakovas neįrodė, kad jis negali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie ginčo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, kadangi jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių

25. Penkta, nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas byloje naudojosi mokama teisine pagalba. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

26. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

27. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.