Civilinė byla Nr. e3K-3-186-381/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00483-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodinėjimo taisyklių, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos (policijos pareigūnų) neteisėtų veiksmų įvykio vietoje, tais atvejais, kai atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai neužtikrina tinkamo kūno kameros naudojimo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 161 416,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. jis su kolege R. A. kaip samdomi muzikantai grojo sužadėtuvėse (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. 53 min. pamatė į kiemą atvykusius du policijos pareigūnus. Tarp šventės dalyvių ir policijos pareigūnų įvyko konfliktas. Ieškovas matė, kad atvyko papildomi policijos pareigūnų ekipažai, tačiau jis su R. A. buvo atokiai nuo konflikto. Vienu metu, kai jis pasilenkęs dėjosi aparatūrą, pajuto stiprų smūgį į veidą. Atsisukęs pamatė nueinantį policijos pareigūną su gumine lazda rankoje. Netoliese buvo R. A., daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Gavęs smūgį gumine lazda ieškovas patyrė sužalojimų ir buvo operuotas – jam atlikta dešinės pusės skruostikaulio repozicija ir fiksacija osteosintezės plokštele ir sraigtais. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas nebegali groti pučiamaisiais instrumentais. Ieškovo vertinimu, policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis) ir neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nepagrįstai nutraukiant ikiteisminį tyrimą (CK 6.272 straipsnis) jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

4.       Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad šalia pedagoginio darbo vykdė individualią veiklą, t. y. teikė muzikanto paslaugas, ir iš šios veiklos gaudavo nuolatines pajamas. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas individualios veiklos vykdyti nebegali ir pajamas, negautas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., vertina 161 416,66 Eur suma. Neturtinę žalą, atsižvelgdamas į patirtus skausmus, operaciją, liekamuosius reiškinius, negalėjimą groti muzikos instrumentais dėl nepagrįstai panaudoto smurto prieš jį ir sužalojimo, ieškovas vertina 20 000 Eur. Dėl nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, tiriant jo atžvilgu padarytą nusikaltimą, ieškovas nurodė taip pat patyręs neigiamų išgyvenimų, nes suprato, jog valstybės pareigūnai negina jo, kaip piliečio, teisių, nesuteikia jam tinkamos apsaugos, todėl jis patyrė nusivylimą valstybės institucijomis ir pareigūnais. Neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų tiriant jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką ieškovas nurodė vertinantis 5000 Eur suma.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (ne)teisėtų veiksmų, pažymėjo, kad neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovas laiko ikiteisminio tyrimo institucijos – prokuratūros veiksmus, nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytas konkretus dėl ieškovo sužalojimo kaltas asmuo, ir atitinkamai nuspręsti, kad prokuroras nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad konkretus ieškovą sužalojęs asmuo gali būti nustatytas iš vaizdo įrašų duomenų, ištyrus bylos įrodymus, nepasitvirtino. Teismas nusprendė, kad ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo vertinti ikiteisminio tyrimą atlikusio prokuroro veiksmus kaip neteisėtus.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, nusprendė, kad liudytojos R. A. parodymai apie tai, kad ieškovui smūgį sudavė policijos pareigūnas, yra nuoseklūs ir jais abejoti nėra pagrindo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad ieškovui buvo nustatytas dešinės akies ir dešinio skruostikaulio sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu dešinėje junginėje, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu ir osteosinteze, ir tai, kad sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos.

8.       Teismas nurodė, kad nors ieškovas aplinkybę apie smūgį sudavusį asmenį (policijos pareigūną) grindė vaizdo įrašo medžiaga ir jos pagrindu padarytomis nuotraukomis, tačiau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištyrus šiuos įrodymus, nenustatyta, jog minėti įrodymai ir juose užfiksuoti duomenys galėtų būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo sužalotas policijos pareigūno. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad ieškovo ir jo kolegės R. A. nebuvo tarp asmenų, su kuriais policijos pareigūnai bendravo atvykę į iškvietimą, jų nebuvo svečių palapinėje ir prie vartų, kur vyko policijos pareigūnų bendravimas su romų tautybės asmenimis. Tai iš esmės patvirtina, kad ieškovas ir R. A. buvo nutolę nuo incidento vietos, tačiau daugiau reikšmingų faktinių aplinkybių iš pateiktų vaizdo įrašų teismas nenustatė.

9.       Teismas nusprendė, kad patikimų ir nuoseklių įrašų nebuvimas šiuo atveju gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, jog incidento metu ieškovas nukentėjo būtent nuo policijos pareigūnų. Kaip pažymėta nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 23.1 bei 23.3 punktuose nustatyta, kad pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą, dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio vietoje buvo naudojama tik nedidelė dalis policijos pareigūnų vaizdo įrašymo priemonių (kūno veiksmo kamerų (angl. body camera)), tačiau ir jų įrašai nėra pilni (nuo atvykimo į įvykio vietą pradžios iki išvykimo) ar ištisiniai, didesnė dalis tokių priemonių įvykio vietoje iš viso nebuvo naudojama (įjungta): vaizdo duomenų saugykloje pagal didesnę dalį pateiktų vaizdo stebėjimo priemonių identifikacinių numerių nerasta įvykio vaizdo įrašų. Taip pat, susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, matyti, kad galimai vaizdo įrašymo priemonės buvo nejungiamos, o kai buvo įjungiamos, vėliau buvo išjungiamos, vaizdo įrašai yra nutrūkstantys, filmuojama ne įvykiui reikšmingos aplinkybės, o aplinka. Ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro vertinimu, šios aplinkybės leido teigti, kad į įvykį reagavę policijos pareigūnai galimai tyčia pažeidė paminėtas vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisykles ir netinkamai naudojo mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones; ši aplinkybė ne tik rodo galimus tarnybinius pažeidimus, bet ir tapo aplinkybe, apsunkinusia ikiteisminį tyrimą ir objektyvų įvykių eigos nustatymą.

10.       Remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje iš esmės nėra jokių įrodymų dėl muštynių tarp romų tautybės asmenų ar jų konflikto su ieškovu, taip pat į tai, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas buvo sužalotas po policijos pareigūnų iškvietimo ir atvykimo į ginčo įvykio vietą, įvertinęs visus į bylą pateiktus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, teismas nusprendė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad incidento metu ieškovas buvo sužalotas policijos pareigūno. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį, pvz., kad jis būtų vengęs vykdyti pareigūnų reikalavimus ir (ar) nurodymus, būtų buvęs agresyvus ir (ar) neblaivus, tokių aplinkybių byloje atsakovės atstovai neįrodinėjo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokių įstatyme nustatytų prievartos panaudojimo prieš ieškovą prielaidų, todėl prievarta prieš ieškovą buvo panaudota neteisėtai, o tai sudaro pagrindą atlyginti ieškovui dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų padarytą turtinę ar neturtinę žalą.

11.       Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog dėl patirto sužalojimo ieškovas ginčo laikotarpiu neteko 161 416,66 Eur planuotų pajamų. Nors ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 2019 metais iš individualios veiklos gautas pajamas, teismas pripažino nekeliančiais abejonių ir patvirtinančiais gautų pajamų realumą, tačiau taip pat vertino, kad šie įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti apie ieškovo 2022–2024 metais realiai planuotas, bet negautas pajamas. Teismas sutiko, kad dėl pandemijos laikotarpiu taikytų apribojimų ieškovas negalėjo užsiimti individualia veikla ir gauti bei deklaruoti pajamas iš muzikavimo paslaugų 2020–2021 metais, tačiau atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo muzikavimą 2022 metais iki traumos gavimo, taip pat nėra duomenų apie iš anksto suplanuotus renginius, kuriuose ieškovas negalėjo muzikuoti dėl 2022 m. rugpjūčio mėnesį gautos traumos. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, kad 2019 metais gautos pajamos iš muzikinės veiklos yra pernelyg nutolusios, jog pagrįstų ieškovo negautas, tačiau realiai planuotas gauti pajamas 2022–2026 m., todėl ieškovo reikalavimą dėl 161 416,66 Eur negautų pajamų priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

12.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovas patyrė ilgalaikius sveikatos sutrikimus, jų pasekmės yra išlikusios ir, kaip nurodyta VšĮ Centro poliklinikos medicininėje pažymoje, mažai tikėtina, jog potrauminiai pakitimai išnyks. Sudėtingas gydymas ir likutiniai reiškiniai (metalinė plokštelė ir dešinės veido pusės dalinė nejautra) sukėlė ir vis dar kelia ieškovui tiek dvasinių, tiek fizinių nepatogumų; be to, dėl patirtų sužalojimų ieškovas, tikėtina, neterminuotai prarado galimybę groti pučiamaisiais muzikos instrumentais. Teismas nusprendė, jog ieškovas pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą, o prašomas priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimo dydis yra proporcingas ieškovo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

14.       Kolegija nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta išvada, jog ieškovą galėjo sužaloti tik policijos pareigūnas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus 2023 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. 01-1-32636-22 nurodyta, kad: „Nors byloje esančiais duomenis yra objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiesiems, galimai tiriamu laiku, buvo padaryti sveikatos sužalojimai, tačiau daugiau jokių duomenų, galinčių padėti atskleisti tų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, aplinkybes, kaltininkus ir pan., ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kiti byloje esantys duomenys objektyviai nepatvirtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų ir kuris iš jų būtent šiuos sužalojimus padarė, nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, kad jie perteklinės fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių nenaudojo.“ Kolegija vertino, kad, priešingai nei teigia ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagrindo skirti vaizdo medžiagos ekspertizę tam, kad būtų galima nustatyti vaizdo įraše matomo policijos pareigūno tapatybę, nes pagal ieškovo ir liudytojos R. A. nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog vaizdo įraše nurodytas policijos pareigūnas buvo tas pats asmuo, kuris sudavė smūgį ir nuėjo nuo ieškovo. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl ieškovo nurodomos DNR ekspertizės poreikio. Teismas akcentavo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 2828/2022(01) nurodyta, jog ieškovui sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu (daiktais). Taigi, sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu kietu, buku daiktu (daiktais), o ne tik pareigūnų naudojamomis lazdomis.

15.       Kolegija taip pat nurodė, kad, vertinant ieškinio pagrįstumą dėl policijos pareigūnų kaip viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog policijos pareigūnas prieš ieškovą panaudojo fizinę prievartą. Kolegija šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvadą laikė nepagrįsta. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl muštynių tarp romų tautybės asmenų ar jų konflikto su ieškovu ir (ar) R. A., nėra teisingas – pats ieškovas, duodamas parodymus, patvirtino, kad matė, kaip vyko konfliktas tarp šventės svečių, t. y. kažkuris vyras stumdėsi su moterimi. Kolegija pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas buvo sužalotas būtent policijos pareigūno, o susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu ši aplinkybė nepasitvirtino. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi ieškovo ir R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: ieškovas parodė, kad buvo nusisukęs nugara į įvykį, paskui pajuto smūgį į veidą, dešinę pusę, po smūgio jis pasakė „aš muzikantas, už ką“ ir atsisukdamas pamatė, jog nuo jo nueina policijos pareigūnas, tuomet priėjo kitas ir paprašė asmens dokumentų, o R. A. parodė, kad, stovėdama už namo kampo, išgirdo garsą, panašų į smūgį ar aparatūros nukritimą, pasižiūrėjo ir pamatė, kaip nuo jos kolegos A. O. atšoko policijos pareigūnas ir greitai nubėgo nuo jo, ir kad ieškovas atsistojo, nuėjo prie policijos pareigūnų ir jų paklausė: „už ką – jis yra muzikantas, o ne čigonas“. Liudytoja J. Č. parodė, kad, būdama namuose, koridoriuje, pamatė, kaip vienas iš policijos pareigūnų su ilga policininko lazda trenkė muzikantui į veidą, o liudytojas A. J. – kad prieš muzikantą buvo panaudotas elektrošokas. Vertindama šiuos įrodymus kaip prieštaringus kolegija konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti ieškovo patirto kūno sužalojimo mechanizmą – pats ieškovas nematė smūgio ir to, kaip jis buvo suduotas; smūgiuoti lazda į veidą stovint nukentėjusiajam už nugaros sudėtinga techniškai ir nelogiška, nes lengviau ir veiksmingiau mušti lazda per užpakalines kūno dalis; smūgis teleskopine standžia (plienine, metaline ar karbono) lazda į skruostą turėtų sukelti didesnį išilginį audinių pažeidimą; smūgio į žmogaus kūną ir aparatūros kritimo garsai smarkiai skiriasi. Kolegija nusprendė, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami išvadai, jog ieškovas buvo sužalotas dėl policijos pareigūnų veiksmų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Byloje gausu įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui smūgį sudavė ir sužalojimus padarė būtent policijos pareigūnas. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad įvykio metu fizinę jėgą prieš kitus asmenis naudojo tik policijos pareigūnai. Liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas nukentėjo nuo policijos pareigūno. Liudytoja R. A. parodė, kad „man stovint už namo kampo, aš išgirdau garsą, panašų į smūgį ar aparatūros nukritimą, tuo metu aš pasižiūrėjau ir pamačiau, kaip nuo mano kolegos A. O. atšoko policijos pareigūnas ir greitai nubėgo nuo jo, šalia kitų asmenų nebuvo <...> Mačiau nuo A. O. nubėgantį policijos pareigūną, aš policijos pareigūno veido nemačiau <...> mačiau, kad nueinantis policijos pareigūnas rankoje turėjo policijos lazdą“ (2022 m. spalio 13 d. liudytojo apklausos protokolas Nr. IBPS-V-2725646-22); kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas G. Č. parodė: „Būdamas įvykio vietoje, aš nemačiau, kad romų tautybės asmenys tarpusavyje muštųsi“ (2023 m. vasario 10 d. liudytojo apklausos protoklas Nr. IBPS-V-418009-23); liudytoja J. Č. parodė: „<..> aš nemačiau, jog būtų konfliktai tarp šventės svečių bei nemačiau, kad būtų mėtomi kokie nors daiktai“ (2022 m. gruodžio 5 d. liudytojo apklausos protokolas Nr. IBPS-V-3244051-22); liudytojas A. J. parodė: „<...> Tarp pačių šventėje dalyvavusių asmenų jokių konfliktų ir muštynių nebuvo. Prisimenu, kad aš mačiau, kad policijos pareigūnas, kurio neatpažinčiau, kažkokiu elektrošoku ar kitokiu daiktu, pataikė į muzikantą, bet konkrečiai, kas vyko aš nemačiau. Iš kitų asmenų sužinojau, kad muzikantui buvo sulaužytas žandikaulis“ (2023 m. sausio 18 d. liudytojo apklausos protokolas Nr. IBPS-V-168865-23); liudytojas A. K. parodė: „Visi policijos pareigūnai buvo uniformuoti, jie nieko nesakė, tik pradėjo lazdomis visus mušti. Jie mušė lazdomis, tačiau apibūdinti jų aš negaliu“ (2022 m. rugpjūčio 25 d. liudytojo apklausos protokolas Nr. IBPS-V-2252952-22); liudytojas A. M. (A. M.) parodė: „Tarp pačių šventės dalyvių jokių konfliktų ir muštynių nebuvo. Manau, kad pirmieji policijos pareigūnai atvyko dėl triukšmo, dėl garsiai grojamos muzikos“ (2023 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos protokolas Nr. IBPS-V-153449-23). Iš 2022 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnai buvo agresyviai nusiteikę renginio dalyvių atžvilgiu būtent dėl jų tautybės, tai galimai ir paskatino tokį niekuo nepagrįstą policijos pareigūnų elgesį. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu būtų davę melagingus parodymus ir kodėl jų parodymais negalima tikėti.

16.2.                      Aplinkybė, kad policijos pareigūnai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, atvykę į įvykio vietą davė vienas kitam nurodymus išsijungti kūno kameras, netiesiogiai patvirtina, kad būtent policijos pareigūnai naudojo fizinę jėgą prieš kitus asmenis ir tokie veiksmai apsunkino galimybę nustatyti kaltą asmenį, padariusį sužalojimus ieškovui.

16.3.                      Ikiteisminis tyrimas dėl ieškovui padarytų sužalojimų buvo atliekamas išimtinai tiriant pareigūnų veiksmus, o nesant pakankamai įrodymų, kuris pareigūnas sudavė smūgį, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, t. y. esant akivaizdžiam nusikaltimui net nebuvo aiškinamasi, kuris kitas iš įvykio vietoje buvusių asmenų galėjo suduoti smūgį ieškovui, jeigu tai nebuvo pareigūnas. Ši aplinkybė patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikusiems tyrėjams ir šiam tyrimui vadovavusiam prokurorui buvo akivaizdu, jog smūgis ieškovui galėjo būti suduotas tik policijos pareigūno.

16.4.                      Ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno neteisėti veiksmai pasireiškė sprendimu ikiteisminį tyrimą nutraukti, o ne sustabdyti. Neteisėti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pasireiškė ir neveikimu – ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama daiktų apžiūra, įskaitant ir policijos pareigūnų lazdas, ir nebuvo siekiama nustatyti, kokiu visgi daiktu buvo sužalotas ieškovas, taip pat nebuvo skiriama vaizdo įrašų ekspertizė, siekiant nustatyti, koks asmuo padarė sužalojimą ieškovui, net jeigu tai ir nebuvo policijos pareigūnas. Pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užduodami su ieškovo sužalojimu susiję klausimai.

17.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimais į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Kasacinio skundo argumentai, kuriais ieškovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje jų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko.

17.2.                      Tiek sustabdžius ikiteisminį tyrimą, tiek jį nutraukus yra galimas tyrimo atnaujinimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, taigi abiem atvejais ieškovo lūkestis, kad bus nustatytas žalą padaręs asmuo, faktiškai yra vienodas, todėl argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįsti.

17.3.                      Kaltų asmenų baudžiamajame procese nenustatymas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniuose veiksmuose nėra nustatyta klaidų, turėjusių esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, pareigūnų veiksmų teisėtumą ikiteisminio tyrimo metu konstatavo teismai, kai buvo skundžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 01-1-32636-22 nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

18.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).        

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinta ir priimtas naujas sprendimas ieškinį atmesti. Abiejų instancijų teismai nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis) ir ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino. Kita vertus, teismų vertinimai dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, jog ieškovas buvo sužalotas policijos pareigūno, padaryti, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas faktą, kad byloje nėra patikimų ir nuoseklių vaizdo įrašų, kurie turėjo būti fiksuojami policijos pareigūnų kūno kameromis, vertino kaip netiesioginį įrodymą, patvirtinantį, jog ieškovas nukentėjo būtent nuo policijos pareigūno veiksmų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės (t. y. fakto, kad policijos pareigūnai neužtikrino kūno kamerų veikimo ir dėl to byloje nėra patikimų vaizdo įrašų iš įvykio vietos) nelaikė teisiškai reikšminga ir plačiau dėl jos nepasisakė.

20.       Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas trimis argumentais. Pirma, ieškovas nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovo teigimu, byloje pakako ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų išvadai, kad prieš jį smurtavo policijos pareigūnas, padaryti. Antra, ieškovo nuomone, aplinkybė, kad policijos pareigūnai pažeidė pareigą užtikrinti kūno kamerų tinkamą veikimą įvykio vietoje, atsižvelgus ir į kitus įrodymus, turi būti vertinama kaip patvirtinanti faktą, jog incidento metu smurtavo būtent policijos pareigūnai. Trečia, ieškovo vertinimu, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad tyrimo metu nebuvo skirta vaizdo įrašų ekspertizė, DNR ekspertizė, be to, ieškovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams neužduoti klausimai dėl ieškovo sužalojimų.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiuoju ieškovo argumentu nėra keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas: ieškovas nurodo, jo nuomone, neteisėtus ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus, tačiau šių argumentų nesieja su CPK 346 straipsnyje įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atitinkamai šis argumentas nepatenka į kasaciniame teisme nagrinėjamos bylos dalyką ir teisėjų kolegijos nebus vertinamas. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Todėl kasacinis teismas iš naujo neatliks išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo, o patikrins tik tai, ar byloje nebuvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pasisakys dėl antrojo kasacinio skundo argumento, t. y. dėl faktinės aplinkybės, jog policijos pareigūnai neužtikrino incidento fiksavimo kūno kameromis, teisinės reikšmės, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų) neteisėtų veiksmų įvykio vietoje (CK 6.271 straipsnis).

Dėl policijos pareigūnų veiksmų, kai atvykę į įvykio vietą pareigūnai neužtikrina tinkamo kūno kamerų naudojimo, teisinės reikšmės, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus įvykio vietoje

22.       Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

23.       CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. valstybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas; 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 24 punktas).

24.       Neteisėti veiksmai pagal aptariamą straipsnį konstatuojami tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Žala gali būti turtinė – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), arba neturtinė – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnis). Kai nuostoliai (žala) laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, konstatuojamas priežastinis ryšys tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą, pagrindžiantį valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, nurodė faktinę aplinkybę, jog policijos pareigūnas prieš ieškovą panaudojo smurtą nesant tam teisėto pagrindo. Ieškovas paaiškino, kad kai 2022 m. rugpjūčio 25 d. jis kartu su kolege grojo romų tautybės asmenų sužadėtuvėse, kilo konfliktas tarp šventės dalyvių ir į šventės vietą dėl per didelio triukšmo atvykusių policijos pareigūnų, ir ieškovui, kuris laikėsi atokiai nuo konflikto, buvo suduotas stiprus smūgis į veidą, dėl šio smūgio jis patyrė negrįžtamų sveikatos sužalojimų. Ieškovas paaiškino, kad jam buvo suduotas smūgis iš nugaros, tačiau atsisukęs po smūgio jis matė nuo jo nueinantį policijos pareigūną. Šį ieškinio faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, šventės dalyvių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaizdo įrašais. Vis dėlto teismai nustatė, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų nėra galimybės nustatyti prieš ieškovą smurtavusio asmens. 

26.       Byloje nustatyta, kad Bendrajame pagalbos centre gavus pakartotinius nusiskundimus dėl garsios muzikos ir triukšmo į šventės vietą atvyko dviejų policijos pareigūnų ekipažas, vėliau šis ekipažas išsikvietė pastiprinimą. Tiksliai nenustatytu laiku po policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą ieškovas buku daiktu gavo smūgį į dešinę veido pusę, dėl to buvo pristatytas į ligoninę ir operuotas – ieškovui nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis. Ieškovo ir kitų asmenų pareiškimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32636-22 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 1 dalyje ir 138 straipsnio („Nesunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje, požymius, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius už ieškovo sužalojimą kalto asmens.

27.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog iškviesti dėl keliamo triukšmo (garsios muzikos) atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai panaudojo prieš vietoje buvusius romų tautybės asmenis ašarines dujas, teleskopines lazdas, kovinės gynybos priemones. Įvykio metu buvo bendraujama netaktiškai, pareigūnų taktiniai veiksmai buvo neadekvatūs; sulaikomus asmenis iš pradžių buvo galima laikyti pavojaus nekeliančiais asmenimis, kaip apibrėžta Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.2 punkte. Policijos pareigūnų veiksmus ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras įvertino kaip neteisėtus, tačiau, vertindamas juos ieškovo sužalojimų kontekste, nusprendė, jog nenustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, nes nenustatyta, kad sužalojimai padaryti policijos pareigūno ir konkretaus pareigūno kaltė.

28.       Remdamasis Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32636-22, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įvykio vietoje buvo naudojama (įjungta) tik nedidelė dalis policijos pareigūnų vaizdo įrašymo priemonių (kūno veiksmo kamerų), be to, jomis nebuvo fiksuotas vaizdas nuo atvykimo į įvykio vietą pradžios iki išvykimo. Didesnė dalis tokių priemonių įvykio vietoje iš viso nebuvo įjungtos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog vaizdo įrašymo priemonės buvo nejungiamos, o kai buvo įjungiamos, vėliau buvo išjungiamos, vaizdo įrašai yra nutrūkstantys, filmuojamos ne įvykiui reikšmingos aplinkybės, o aplinka. Teismas taip pat pažymėjo, kad buvo užfiksuoti policijos pareigūnų raginimai vienas kitam išjungti filmavimo įrenginius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ne tik rodo galimus tarnybinius pažeidimus, bet ir tapo aplinkybe, apsunkinusia ikiteisminį tyrimą ir objektyvų įvykių eigos nustatymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad, vertinant įrodymų visumą (ieškovo paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus), tai yra netiesioginis įrodymas, patvirtinantis ieškovo nurodytą faktinį reikalavimo pagrindą, t. y. faktą, jog incidento metu ieškovas nukentėjo būtent nuo policijos pareigūno. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, šios aplinkybės kaip teisiškai reikšmingos apskritai nevertino ir dėl jos plačiau nepasisakė.

29.       Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 23.1 bei 23.3 punktus (2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 5-V-redakcija), pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo: patikrinti, ar mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė yra techniškai tvarkinga ir paruošta naudoti (23.1 punktas); tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą (ne vėliau kaip nuo išlipimo iš tarnybinės transporto priemonės iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai) (23.3 punktas).

30.       Taigi, nagrinėjamoje byloje, analizuojant valdžios institucijos (policijos pareigūnų) veiksmų teisėtumo klausimą, būtina vertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, pareigos naudoti kūno kameras nevykdymą ir to teisinius padarinius; antra, ieškovo įrodinėjamą perteklinio smurto aplinkybę. Teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl šių aplinkybių priežastinio ryšio su ieškovo patirta žala.

31.       Priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 105 punktą).

32.       Faktinis priežastinis ryšys dažniausiai nustatomas taikant conditio sine qua non testą. Šio testo taikymas neteisėto veikimo ir neteisėto neveikimo atvejais skiriasi. Tais atvejais, kai kaltininkas atlieka neteisėtus veiksmus, nustatant priežastinį ryšį turi būti vertinama, kas būtų buvę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Tokiais atvejais priežastinis ryšys konstatuojamas nustačius, kad jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, žalingi padariniai nebūtų kilę. Tuo tarpu neteisėto neveikimo atveju turi būti vertinama, kas būtų buvę, jei pareiga būtų buvusi įvykdyta. Tokiais atvejais priežastinis ryšys konstatuojamas nustačius, kad žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu kaltininkas būtų atlikęs veiksmus, kuriuos jis privalėjo atlikti. Priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, minėta, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja kreditorius (nagrinėjamu atveju – ieškovas) (CPK 178 straipsnis).

33.       Vertinant policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, pasireiškusius pareigos įvykio vietoje naudoti kūno kameras nevykdymu, galima daryti išvadą, kad tuo atveju, jei policijos pareigūnai būtų tinkamai vykdę pareigą fiksuoti įrodymus, smūgio ieškovui nebūtų buvę (jei smurtavo policijos pareigūnas) arba būtų galima nustatyti įvykių eigą ir už ieškovo sužalojimą kaltą asmenį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie pareigūnų veiksmai faktiškai nulėmė situaciją, kai nėra galimybės nustatyti tikslios įvykių eigos ir už ieškovo sužalojimą kalto asmens. Taigi, nesant ieškovo kaltės, be to, policijos pareigūnams nevykdant pareigos tinkamai fiksuoti įrodymus atvykus į įvykio vietą, susiklostė situacija, kai nukentėjusiam asmeniui tapo iš esmės apsunkintas jo teisių gynimas ir deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas. Kita vertus, jeigu būtų įrodyta antroji aplinkybė, t. y. policijos pareigūno neteisėti veiksmai smurtaujant prieš ieškovą, priežastinis ryšys būtų akivaizdus – nesant policijos pareigūno smurtinių veiksmų, žala ieškovui nebūtų buvusi padaryta.

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išaiškina, kad tais atvejais, kai valstybės valdžios subjektas turi pareigą ir realią galimybę užtikrinti įrodymų rinkimą (fiksavimą, išsaugojimą), tačiau jis šios pareigos nevykdo, būtent valstybės valdžios subjektui, kilus ginčui, turi tekti neigiami su įrodymų nepakankamumu (neišsaugojimu) susiję teisiniai padariniai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog neteisėtus veiksmus, pasireiškusius smurtu prieš ieškovą, atliko ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo (CPK 178 straipsnis). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas konstatuotu priežastiniu ryšiu tarp pirmosios byloje analizuojamos aplinkybės ir ieškovui padarytos žalos, t. y. tuo faktu, kad, policijos pareigūnams užtikrinus tinkamą kamerų veikimą, būtų arba išvengta smūgio ieškovui (žala nebūtų kilusi), arba būtų galimybė nustatyti už smūgį atsakingą asmenį (žala ieškovui būtų atlyginta nustačius kaltą asmenį).

35.       Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl to, jog prieš jį smurtavo policijos pareigūnas, pirmosios instancijos teismas grindė ne tik ieškovo paaiškinimais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. A. parodymais. Ši liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nurodė: „Nuo muštynių iki ten kur mes grojome buvo maždaug 10–15 metrų, be to aš buvau pasislėpusi už kampo, visko nemačiau. Mano kolega A. O. dėjosi muzikinę aparatūrą, tvarkėsi laidus. Man stovint už namo kampo aš išgirdau garsą panašų į smūgį ar aparatūros nukritimą, tuo metu aš pasižiūrėjau ir pamačiau, kaip nuo mano kolegos A. O. atšoko policijos pareigūnas ir greitai nubėgo nuo jo, šalia kitų asmenų nebuvo, o kolega gulėjo ant žemės, mačiau, kad jo rankose buvo laidai ir kad jo veidas kraujuotas, kiek atsimenu, kraujas bėgo iš dešinės pusės skruostikaulio. A. O. man pasakė, kad jam tikriausiai sulaužė žandikaulį.“ Teismas pažymėjo, kad šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs ir nenustatyta pagrindo jais abejoti. Teismas taip pat pažymėjo, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo konfliktą su kitais asmenimis (šventės dalyviais), byloje nebuvo pateikta, o incidento metu būtent policijos pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones (lazdas) prieš pavojaus nekeliančius asmenis.

36.       Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus vertino kaip prieštaringus, kadangi skyrėsi tam tikros liudytojų pasakojimo detalės – nesutapo liudytojų nurodytas momentas dėl to, kada ieškovas pareigūnams pasakė „už ką – aš gi tik muzikantas“ – ar iš karto po smūgio atsisukęs į policijos pareigūną, ar kiek vėliau nuėjęs prie policijos pareigūnų, taip pat ne visi apklausti liudytojai vienodai apibūdino daiktą, su kuriuo buvo smurtauta prieš ieškovą: liudytoja J. Č. įvardijo ilgą lazdą, o liudytojas A. J. – elektrošoką ar kitą panašų daiktą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, smūgiuoti lazda stovint nukentėjusiajam už nugaros sudėtinga techniškai ir nelogiška, nes lengviau yra mušti lazda per užpakalines kūno dalis. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad liudytojos R. A. nurodyti smūgio į žmogaus kūną ir aparatūros kritimo garsai smarkiai skiriasi. Konstatuota, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog ieškovas buvo sužalotas būtent policijos pareigūno.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog byloje neegzistuoja tiesioginių įrodymų dėl to, kad prieš ieškovą smurtavo būtent policijos pareigūnas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad tokia situacija susiklostė būtent dėl policijos pareigūnų neteisėto neveikimo neužtikrinus kūno kamerų naudojimo ir tinkamo konflikto fiksavimo vaizdo įrašymo priemonėmis (nutarties 33 punktas). Be kita ko, vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai tam tikras įvykio detales apibūdino skirtingai (pavyzdžiui, kada ieškovas tiksliai pasakė, kad jis tik muzikantas), savaime nelemia išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys, kad patį faktą – jog prieš ieškovą smurtavo būtent policijos pareigūnas – patvirtino matę net keli ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, tuo tarpu priešingų liudijimų apie ieškovo konfliktą su šventės dalyviais byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl smūgiavimo iš nugaros technikos ir veiksmingumo bei aparatūros kritimo ir smūgio garsų skirtumų įrodymų vertinimo aspektu laikytini teisiškai nereikšmingais. Tokie teiginiai nei patvirtina, nei paneigia ieškovo įrodinėjamą ieškinio faktinį pagrindą, todėl jais remiantis ieškinys negalėjo būti atmestas. 

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus išaiškinimus bei teismų nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė nevykdė pareigos atvykusi į įvykio vietą fiksuoti įrodymus ir, be kita ko, byloje nepateikė jokių įrodymų, jog prieš ieškovą smurtavo ne policijos pareigūnas, konstatuoja, kad būtent pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. pagrįstai konstatavo policijos pareigūno neteisėtus veiksmus smurtaujant prieš ieškovą esant įrodytus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39.       CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis) netinkamo vertinimo ir dėl nepriteisto turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo valstybės atsakomybei kilti nei pagal CK 6.271 straipsnį, nei pagal CK 6.272 straipsnį, ieškovo apeliacinio skundo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo (jos dydžio) nenagrinėjo ir dėl šių ieškovo argumentų nepasisakė. Remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestas, pagrįstumo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio) paliekama nepakeista.

41.       Teisėjų kolegijai nusprendus bylos dalį dėl neišnagrinėtos ieškovo apeliacinio skundo dalies perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai). Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo. Kitą bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Artūras Driukas

        Irmantas Šulcas