Civilinė byla Nr. e2YT-669-1115/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03417-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.5.16.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Ivetai Danišauskaitei,
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotajam asmeniui Dmitrijui Charitonovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. I. patikslintą ieškinį atsakovui A. I. ir dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir pagal atsakovo A. I. patikslintą priešieškinį ieškovei D. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo – G. D. Š.,
n u s t a t ė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. I. patikslintą ieškinį atsakovui A. I. ir dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir pagal atsakovo A. I. patikslintą priešieškinį ieškovei D. I. dėl santuokos nutraukimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo – G. D. Š..
2. Teisme 2020 m. gegužės 28 d. gautas pareiškėjų D. I. ir A. I. prašymas, kuriame prašo patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nutraukti jų santuoką, sudarytą 2010 m. liepos 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 943.
3. Prašyme nurodė, kad susitaikyti galimybių nėra, jie bendro ūkio neveda, gyvena skyrium, jų ryšiai nutrūkę, taigi faktiškai šeima yra iširusi. Prašė neskirti termino susitaikyti. Nurodė, kad santuokoje gimė sūnūs R. I., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš procesinio dokumento matyti, kad pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančia motina. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes: pareiškėjai – „I.“, pareiškėjui – „I.“. Prašė panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teisme 2020 m. birželio 4 d. gautas sutuoktinių kreditorės Genės D. Š. raštas, kuriame ji sutiko, kad D. I. ir A. I. skolą grąžintų lygiomis dalimis.
5. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Nurodė, kad šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu neprieštarauja šalių vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.
Prašymas tenkintinas
6. Ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau ieškovei ir atsakovui sutarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, byla baigiama nagrinėti pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas.
7. Iš byloje pateiktų duomenų bei pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai 2010 m. liepos 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 943. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs, t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnis).
8. Matyti, kad pareiškėjai turi nepilnametį sūnų R. I., gimusį (duomenys neskelbtini) dėl kurio gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos pareiškėjai susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
9. Pareiškėjai nurodė, kad turi bendrą kreditorę Genę D. Š., kurios naudai pagal 2014 m. lapkričio 12 d. paskolos sutartį turi 6 371,64 Eur skolą. Pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo šios kreditorės reikalavimus įvykdys lygiomis dalimis, kiekviena po 3 185,82 Eur sumą grąžindami per 30 dienų nuo kreditorės rašytinio pareikalavimo dienos.
10. Šalys patvirtino, kad šioje sutartyje neaptartų finansinių ar kitokių finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims neturi. Kreditorė Genė D. Š. sutiko, kad D. I. ir A. I. skolą grąžintų lygiomis dalimis.
11. Šalys susitarė, kad santuokos metu pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, gauta pinigų suma, kuri yra pervesta į notaro depozitinę sąskaitą, dalinama lygiomis dalimis.
12. Šalys patvirtino, kad kito dalintino turto neturi; visus namų apyvokos daiktus šalys pasidalino iki šios sutarties pasirašymo ir dėl jų sudėties bei kainos tarpusavio ginčų neturi; kiekvienos šalies asmeninio naudojimo daiktai, asmeniškai jai padovanoti daiktai ir toliau lieka kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė.
13. Šalys susitarė, kad šios sutarties pasirašymo dieną kiekvienos iš šalių atidarytose sąskaitose bankuose ir kredito įstaigose ir jose esančios lėšos po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno sutuoktinio nuosavybe.
14. Šalys patvirtino, kad nei vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas ir, kad po šios sutarties įsigaliojimo neturi vienas kitam jokių pretenzijų.
15. Pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl pareiškėjų santuoka nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1–2 dalys). Teismas, pareiškėjų pageidavimu, pareiškėjui A. I. palieka pavardę – „I.“, pareiškėjai D. I. – „I.“.
16. Įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kreditorės poziciją, teismas daro išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3–4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ji tvirtinama.
17. Pareiškėjams išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
18. Pareiškėjai prašo grąžinti už ieškinį ir priešieškinį sumokėtą žyminio mokestį; teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu, suma mažinti grąžintino žyminio mokesčio sumą.
19. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.
20. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. ginčą išsprendė taikiai, pareiškėjai grąžintina 460,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, pareiškėjui – 516,00 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
21. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 52,17 Eur, todėl ši suma priteistina iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš pareiškėjos 26,09 Eur, iš pareiškėjo 26,08 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
22. Įskaičius pareiškėjams grąžintinas ir priteistinas iš jų sumas, pareiškėjai grąžintina 434,41 Eur žyminio mokesčio dalis, pareiškėjui - 489,92 Eur.
23. Pareiškėjai prašo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
24. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
25. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašo patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, nebeliko pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi ir 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria buvo pakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi taikytos papildomos laikinąsias apsaugos priemones kitomis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 538–541 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
prašymą tenkinti.
Pareiškėjų D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2010 m. liepos 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 943, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Po santuokos nutraukimo D. I. palikti jos santuokinę pavardę – „I.“, A. I. palikti pavardę – „I.“.
Patvirtinti pareiškėjų 2020 m. gegužės 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių joje nurodytomis sąlygomis:
1. Vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymas
1.1. Nepilnamečio sūnaus R. I., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1.2. D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnamečiui sūnui R. I., gim. 2011 m. rugsėjo 17 d., iki jo pilnametystės mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur. D. I. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 18 d. už einamąjį mėnesį perveda į R. I. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią valdyti teisę turės abu tėvai. A. I. taip pat įsipareigoja kas mėnesį į šią sąskaitą pervesti tokią pat sumą – 215 Eur. Toks susitarimas sudarytas, atsižvelgiant į sutartą bendravimo su sūnumi tvarką. Nepilnamečio Vaiko išlaikymui skiriama suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
1.3. Tėvai susitaria, kad lėšos, esančios R. I., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atidarytoje banko sąskaitoje bus naudojamos išimtinai nepilnamečio sūnaus poreikiams: maitinimui, būreliams, sveikatos priežiūrai, papildomam ugdymui ir kt. Išlaidos, kurios viršija 430 Eur sumą per mėnesį, bendru sutarimu abiejų tėvų dengiamos lygiomis dalimis, pagal tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
1.4. Apie sutarties 1.3 papunktyje nurodytas išlaidas turi būti pranešama kitam tėvui iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Tokios išlaidos kito tėvo padengiamos per 20 darbo dienų po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam pateikimo. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikiami elektroniniu paštu ar kitu Tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu.
2. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
2.1. Šalys susitaria nustatyti tokią motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Radvilu tvarką:
2.1.1. Motina su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitę nepertraukiamai, paimdama sūnų iš tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį 19 val. arba pirmadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindama sūnų tėvui tos savaitės sekmadienį iki 19 val. Šis susitarimas pradedamas vykdyti tą savaitę po susitarimo pasirašymo dienos.
2.1.2. Šalys susitaria, kad motina, negalėdama paimti sūnaus 2.1.1 punkte nustatyta tvarka, privalo pranešti tėvui ne vėliau kaip prieš 48 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti sūnaus.
2.2. Šalys susitaria, kad mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas sūnus su tėvais praleidžia tokia tvarka:
2.2.1. Rudens atostogas sūnus poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina;
2.2.2. Žiemos atostogas sūnus praleidžia su abiem tėvais tokia tvarka: poriniais metais atostogų dalį, skaičiuojamą nuo gruodžio 26 d. iki sausio 1 d., sūnus praleidžia su motina, neporiniais metais nurodytu laikotarpiu – su tėvu;
2.2.3. Papildomas mokslo metų metu suteiktas žiemos moksleivių atostogas sūnus poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina;
2.2.4. Pavasario atostogas sūnus poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais metais praleidžia su tėvu.
2.3. Motina su sūnumi Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka:
2.3.1. Motina su sūnumi švenčia Šv. Kalėdų šventes poriniais metais, sūnų paimdama iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d. 18:00 val. Neporiniais metais Šv. Kalėdų šventes sūnus švenčia su tėvu. Tuo metu netaikoma 2.1 papunktyje nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka.
2.4. Motina su sūnumi švenčia Šv. Velykų šventes tokia tvarka:
2.4.1. Motina su sūnumi švenčia Šv. Velykų šventes neporiniais metais, sūnų paimdama iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 val. Poriniais metais sūnus Šv. Velykų šventes švenčia su tėvu. Tuo metu netaikoma 2.1 papunktyje nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka.
2.5. Sūnus motinos dieną švenčia su Motina, tėvo dieną – su Tėvu. Tuo atveju, jeigu motinos diena nesutampa su bendravimo diena pagal 2.1 papunktį, motina sūnų iš jo gyvenamosios vietos paima arba motinos dienos išvakarėse 19 val., arba motinos dieną sekmadienį 10 val.
2.6. Tėvai abu kartu turi teisę dalyvauti sūnaus gimtadieniuose ir tuo atveju netaikoma 2.1 papunktyje nustatyta bendravimo tvarka.
2.7. Motina su sūnumi kiekvienais metais praleidžia 1/2 dalį sūnaus vasaros atostogų, kurios sutampa su moksleivių vasaros atostogomis, dalį, kurios viena dalis gali būti iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie tai, kur bus sūnus, motina tėvą informuoja prieš 7 kalendorines dienas ir užtikrina galimybę bendrauti su sūnumi telefonu. Tėvas taip pat turi pareigą informuoti motiną kur sūnus leis atostogas ir užtikrinti galimybes motinai bendrauti su sūnumi telefonu.
2.8. Tėvas sutinka, kad sotina su sūnumi atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) sūnaus tėvas informuojamas elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Atostogų metu motina užtikrina, kad su sūnumi būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
2.9. Motina sutinka, kad tėvas su sūnumi atostogų išvyktų į bet kurią kitą užsienio šalį, apie kurias (atostogų vietą, trukmę) sūnaus motina informuojama elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 1 mėnesį iki atostogų pradžios. Atostogų metu tėvas užtikrina, kad su sūnumi būtų galima bendrauti telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
2.10. Tėvų (motinos ir tėvo) atostogų metu netaikoma bendravimo su sūnumi tvarka, nustatyta 2.1 papunktyje.
2.11. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja iki einamųjų metų kovo 1 d. elektroniniu paštu.
2.12. Visus pranešimus tėvai vienas kitam siunčia jų elektroniniais paštais ir/arba telefonais.
2.13. Tėvai susitaria, kad apie pasikeitusį telefono ir/arba elektroninio pašto adresą informuoja vienas kitą nedelsiant, t. y. tą pačią dieną.
2.14. Tėvai gali susitarti ir dėl kitokios, nei nustatyta sutartimi, bendravimo su sūnumi tvarkos, atsižvelgdami į sūnaus poreikius, sveikatą, savo užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
3.1. Sutuoktiniai patvirtina, kad jų abiejų gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nei vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas.
4. Santuokoje įgyto turto padalijimas
4.1. Šalys susitaria, kad santuokos metu pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą gauta pinigų suma, kuri yra pervesta į notaro depozitinę sąskaitą, dalinama lygiomis dalimis tokiu būdu:
4.1.1. D. I., įsiteisėjus teismo sprendimui, pervedama 37 801,33 Eur suma,
4.1.2. A. I., įsiteisėjus teismo sprendimui, pervedama 37 801,33 Eur suma.
4.2. Notarui už lėšų saugojimą sutuoktiniai atlygina lygiomis dalimis.
4.3. Sutuoktiniai patvirtina, kad kito dalintino turto neturi.
4.4. Sutuoktiniai patvirtina, kad visus namų apyvokos daiktus pasidalino iki šios sutarties pasirašymo ir dėl jų sudėties bei kainos tarpusavio ginčų neturi.
4.5. Šalys patvirtina, kad kiekvienos šalies asmeninio naudojimo daiktai, asmeniškai jai padovanoti daiktai, ir toliau lieka kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė.
4.6. Šalys susitaria, kad šios sutarties pasirašymo dieną kiekvienos iš šalių atidarytose sąskaitose bankuose ir kredito įstaigose ir jose esančios lėšos po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno sutuoktinio nuosavybe.
5. Finansiniai įsipareigojimai
5.1. Šalys patvirtina, kad turi vieną kreditorę Genę D. Š., pagal 2014 m. lapkričio 12 d. paskolos sutartį dėl neterminuotos 6 371,64 Eur paskolos suteikimo.
5.2. Šalys susitaria, kad finansinius įsipareigojimus Genei D. Š. įvykdys lygiomis dalimis, kiekviena po 3 185,82 Eur sumą grąžindama per 30 dienų nuo kreditorės rašytinio pareikalavimo dienos.
5.3. Šalys patvirtina, kad šia Sutartimi neaptartų kreditorinių ar kitokių finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims neturi.
6. Sutuoktinių pavardės
6.1. Po Santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokoje turėtas pavardes, sutuoktinei – „I.“, sutuoktiniui – „I.“.
7. Pareiškimai ir garantijos
7.1. Šalys pareiškia ir garantuoja, jog po šios sutarties įsigaliojimo neturi vienas kitam jokių pretenzijų.
7.2. Šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta laisva šalių valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį.
7.3. Šalys pareiškia, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėtą ir negalimą įvykdyti.
7.4. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus nepažeis jas saistančių įsipareigojimų.
8. Kiti įsipareigojimai
9.1. Ši sutartis sudaryta ir pasirašyta 3 egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai, vienas egzempliorius pateikiamas teismui.
9.2. Sutarties šalys pareiškia, kad joms išaiškintos Civilinio kodekso santuokos nutraukimo teisinės pasekmės (CK 3.66, 3.67, 3.68 straipsniai).
Grąžinti pareiškėjai D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,41 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 41 ct) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Grąžinti pareiškėjui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 489,92 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 92 ct) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 16 d. ir 2020 m. kovo 3 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams, suinteresuotam asmeniui, išvadą duodančiai institucijai.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė