Civilinė byla Nr. 3K-3-519/2006
Procesinio sprendimo kategorija 98.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., A. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinius atsakovei R. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. S. ir A. S. prašė teismo įpareigoti atsakovę R. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti metalinį vamzdį, pritvirtintą prie jiems priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), ir savavališkai pastatyto statinio antrą aukštą, stogo konstrukcijas iki pirmojo aukšto perdangos (duomenys neskelbtini) bei savo lėšomis atstatyti pastato fasadą į buvusią padėtį. Ieškovai nurodė, kad jiems priklauso pastato (duomenys neskelbtini) antras ir trečias aukštai iš (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2004 m. sausio 6 d. įsigijo 82,78 kv. m patalpas šio pastato rūsyje (duomenys neskelbtini). Ji pastatė dviejų aukštų statinį iš (duomenys neskelbtini) prie ieškovams priklausančio pastato išorinės sienos, išvedė metalinį vamzdį iš rūsio patalpų iki pat pastato stogo ir šį vamzdį pritvirtino per visą pastato sieną. Ieškovai nedavė sutikimo tokiam statiniui statyti. Ieškovų patalpų išorinė siena tapo vidine be galimybės antro ir trečio aukštų patalpose atkurti turėtą natūralų dienos apšvietimą (langus). Atsakovės statinys sumažino ieškovų verslo plėtros galimybes, apsunkino nuosavybės teisių įgyvendinimą. Ieškovai neprieštarauja, kad atsakovė savo patalpose vykdytų statybą, tačiau nesutinka su priestato kėlimu iš rūsio patalpų be aiškios viso pastato ateities vizijos, detaliojo žemės sklypo plano. Atsakovė neturi teisės disponuoti žemės sklypu, todėl negalėjo vykdyti statybų už naudojamo sklypo ribų. 2004 m. kovo 10 d. atsakovei išduotas statybos leidimas rūsio salei ir priestatui rekonstruoti ant esamų betono pamatų. Faktiškai atsakovė pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą, užstatė dalį šaligatvio. Ji neturi tokios paskirties statiniui statyti patvirtinto projekto ir leidimo. Pažymėtina, kad be raštiško AB banko „Hansabankas“ sutikimo ieškovai neturi teisės apriboti ir apsunkinti savo nuosavybės teisių į minėtą pastatą ir privalo užtikrinti jo saugumą.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė teismo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis reikiamai pertvarkyti priestatą (duomenys neskelbtini) perstatant jį pagal patvirtintą projektą ir 2004 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą. Tretysis asmuo nurodė, kad patalpoms pastate (duomenys neskelbtini), rekonstruoti ir priestatui statyti atsakovei 2004 m. kovo 10 d. buvo išduotas leidimas. Vykdydama rekonstrukcijos darbus, atsakovė pažeidė statinio projekto sprendinius, statinys neatitinka statybos leidime nurodytų statinio ploto ir tūrio matmenų. Atsakovė pastatė dviejų aukštų priestatą (duomenys neskelbtini) iš blokelių mūro, nors statinys turėjo būti vieno aukšto, medinių konstrukcijų; faktiškai pastatyto priestato matmenys - 3,0 x 11,80 m, o pagal projektą turėjo būti - 2,70 x 10,63 m. Taigi atsakovė užstatė 6,5 kv. m šaligatvio. Projekte yra numatyta palikti esamus buvusio priestato pamatus, juos praplečiant iš rytinės pusės 2,70 x 3,70 m, įrengiant toje vietoje sanitarinius mazgus, tačiau pamatai padaryti visiškai nauji, platesni ir ilgesni. Dėl nustatytų pažeidimų 2004 m. rugpjūčio 30 d. aktu atsakovės statyba buvo sustabdyta, kol nebus gautas statybos priežiūrą atliekančio asmens raštiškas leidimas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2004 m. rugsėjo 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atsakovė leidimo tęsti statybas nėra gavusi, todėl statybas tęsia neteisėtai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinius tenkino ir įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti metalinį vamzdį, pritvirtintą prie pastato (duomenys neskelbtini) sienos iš (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatyto statinio antrą aukštą ir statinio stogo konstrukcijas iki pirmojo aukšto perdangos (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis atstatyti pastato fasadą į buvusią padėtį, perstatant statinį pagal projektą ir 2004 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą.
Teismai nustatė, kad atsakovei buvo išduotas statybos leidimas pagal patvirtintą projektą ant esamų betono apmatų, nepažeidžiant pėsčiųjų tako ir automobilių parkavimo aikštelės. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė, pažeisdama suderintą projektą, užstatė 6,7 kv. m šaligatvio. Atsakovės statybos projekto nenagrinėjo ir Valstybinė priešgaisrinė priežiūros tarnyba. Savivaldybė nėra išdavusi projektavimo sąlygų sąvado esančios apimties ir neaiškios paskirties atsakovės statiniui. Atsakovė, pasinaudodama 2004 m. rugsėjo 3 d. pateiktu Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui prašymu peržiūrėti ir suderinti kavinės „Rūsys“ salės ir priestato rekonstrukcijos projekto korektūrą, neteisėtai pastatė dviejų aukštų statinį (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) išorinės sienos, išvedė didelio diametro metalinį vamzdį iš rūsio patalpų iki pat pastato stogo parapeto ir jį pritvirtino per visą ieškovams priklausančių patalpų sieną. Atsakovei yra išduotas tik 2004 m. kovo 10 d. statybos leidimas Nr. 21. Ieškovai nedavė sutikimo tokiam statiniui statyti. Patalpų išorinė siena tapo vidine patalpų siena be galimybės antro ir trečio aukštų patalpose atkurti turėtą natūralų dienos apšvietimą (langus). Atsakovės statinys sumažino ieškovų verslo plėtros galimybes, apsunkino nuosavybės teisių įgyvendinimą. E. S. sutikimas buvo pateiktas išduodant 2004 m. kovo 10 d. leidimą Nr. 21. Atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio ir 2002 m. balandžio 30 d. Statybos techninio reglamento 15 punkto reikalavimus, neturėjo reikiamo Nuolatinės statybos komisijos pritarimo keisti statinio esminius projektinius sprendimus, todėl vykdyti statybų negalėjo. Dėl to 2004 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei buvo surašytas Statinio statybos sustabdymo aktas. Atsakovė leidimo tęsti statybą nėra gavusi, tačiau statybas vykdė toliau. Už projektinius pažeidimus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2004 m. rugsėjo 22 d. atsakovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad darbus ji gali vykdyti tik pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos suderintą projektą. Pagal CK 4.253 straipsnį nekilnojamasis daiktas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, o ne savavališkai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Bylą pirmojoje instancijoje išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šioje byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas (CPK 66 straipsnis). Ieškovė yra praktikuojanti advokatė, kurios kontora yra registruota Kretingoje. Atsakovės nuomone, ieškovė kaip advokatė turėjo įtakos Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo, nagrinėjusio šią bylą, šališkam elgesiui. Teisėjas pagal ieškovų prašymą 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikė neadekvačias ieškinio reikalavimų apimčiai laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjas be teisinio pagrindo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Atsakovės nuomone, Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas 2005 m. spalio 3 d. nutartimi nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl šio teismo teisėjų nušalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-19/2000; 2003 m. spalio 16 d. konsultacija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2004 m. gruodžio 16 d. konsultacija) tokio pobūdžio nušalinimą pagal CPK 69 straipsnio l dalį turėjo spręsti atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas, kurio veiklos teritorijoje yra tas apylinkės teismas, kurio teisėjams pareikštas nušalinimas. Dėl to galima teigti, kad atsakovės pareikštas nušalinimas Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjams nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ir tai reiškia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 360 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies l punktas). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo šioje byloje taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies l punktą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam teismui (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą įrodo ir ta aplinkybė, kad jis savo iniciatyva 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, viršydamas nustatytą kompetenciją, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi pripažino šią nutarties dalį neteisėta ir panaikino, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartis liko neįvykdyta. Be to, trečiasis asmuo neapmokėjo žyminio mokesčio už pareikštą reikalavimą, ir teismas turėjo įpareigoti pašalinti šį trūkumą. Šioje byloje teismas patenkino visiškai ir ieškovų, ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį, nors jie nėra tapatūs. Teismas taikė CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nors rezoliucija atitinka CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teismas įpareigojo perstatyti statinį pagal projektą ir 2004 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą, tačiau tam reikėtų visą priestatą nugriauti ir po to perstatyti iš naujo, nes skiriasi priestato matmenys ir kai kurios laikančiosios konstrukcijos bei medžiagos. Metalinis vamzdis, kurį teismas įpareigojo nugriauti, yra virtuvės išmetamosios ventiliacijos anga, kuri buvo numatyta ir įrengta pagal pradinį kavinės projektą. Virtuvės ventiliacija yra būtina, todėl reikalavimas ją pašalinti prieštarauja sanitarijos-higienos reikalavimams ir yra teisiškai nemotyvuotas, nepagrįstas.
Teismas neišaiškino trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, t. y. Kretingos rajono savivaldybės administracijai, kad ji pažeidžia CPK 47 straipsnio 2 dalį. Trečiasis asmuo gali veikti tik šalies, kurios pusėje ji dalyvauja, interesais (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu šioje byloje trečiasis asmuo, dalyvaujantis atsakovo pusėje, pripažino ieškinį ir veikė prieš atsakovo interesus. Trečiąjį asmenį šioje byloje sieja materialinis teisinis santykis su atsakovu ta prasme, kad jis derino kavinės verandos rekonstrukcijos projektą, išdavė statybos leidimą, taigi privalėjo spręsti klausimą dėl rekonstrukcijos projekto pakeitimo.
Teismas nepadėjo atsakovei išreikalauti į bylą rašytinių įrodymų dėl ieškovams priklausančių kino salės patalpų, kino teatro kasos projekto, statybos leidimo ir priėmimo naudoti akto. Ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl vykdomos kavinės rekonstrukcijos nukentės jų turimų patalpų būklė ir verslo galimybės. Teismai tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų (CPK 176-180 straipsniai), neatsižvelgė į civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51).
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 422 straipsnio l dalį, reglamentuojančią bylų nagrinėjimą dėl daikto valdymo pažeidimų. Kadangi ieškovai yra savo turimų patalpų savininkai, tai turėjo įrodinėti savo nuosavybės teisių, o ne valdymo pažeidimą. Taigi teismas neatskleidė bylos esmės, išėjo už ieškinio ribų ir nagrinėjo ne pareikštus reikalavimus CK 4.103 straipsnio pagrindu, o valdymo pažeidimą (CK 4.34, CPK 422 straipsniai). Neaišku, kokiais statybos techniniais reglamentais teismas vadovavosi. Teismas turėjo įtraukti projekto pakeitimo rengėjos T. K. projektavimo ir meninio konstravimo įmonę į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje (Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.199 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 111 punktas). Teismas neatsižvelgė į tai, kad patalpos buvo rekonstruotos pagal Kretingos rajono savivaldybės 2004 m. kovo 10 d. išduotą ir galiojantį statybos leidimą, todėl kavinės rekonstravimo negalima laikyti savavališku (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Projekto pakeitimas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui buvo pateiktas derinti 2004 m. rugsėjo 3 d., tačiau atsakymas dėl šio prašymo buvo surašytas tik 2005 m. liepos 29 d., pateikus pakartotinį prašymą, neatsisakant derinti projekto korektūros ir nepagrįstai reikalaujant papildomų dokumentų (Statybos techninio reglamento 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punktas). Teismas taip pat neįvertino, kad kavinės ir priestato patalpos yra įkeistos bankui ir priestato nugriovimas pažeistų įkaito turėtojo teises, kad dėl kavinės priestato nugriovimo ir jo perstatymo atsakovės šeimai atsirastų nepagrįstų ir nepateisinamų nuostolių. Pajamos iš komercinės veiklos kavinėje yra pagrindinis atsakovės šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, pragyvenimo šaltinis, iš šių pajamų grąžinama paskola bankui, mokamos palūkanos. Šioje byloje teismas galėjo taikyti CK 4.103 straipsnio 3 dalies l punktą, nustatydamas realų terminą trūkumams, susijusiems su kavinės rekonstrukcijos dokumentų tinkamu įforminimu, pašalinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. S. ir A. S. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad atsakovė 2005 m. rugsėjo 29 d. pareiškime Kretingos rajono apylinkės teismui nenurodė argumentų, kodėl turėtų būti nušalinti visi Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjai, nesuformulavo tokio prašymo. Atsakovė nekėlė teisėjų nušalinimo klausimo apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde atsakovė savo nepasitikėjimą Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjais taip pat grindžia tik prielaida, kad ieškovė yra praktikuojanti advokatė, daugiausia dirbanti Kretingoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-l/2004). Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija yra trečiais asmuo atsakovo pusėje. Kretingos rajono savivaldybės administracija, įstojusi į bylą, prašė teismo tenkinti ieškinį. Be to, trečiasis asmuo ne pripažino ieškinį, bet pareiškė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti ir atsakovės kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įtraukė į bylos nagrinėjimą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartį trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo įtraukta ne teismo iniciatyva, bet ieškovų prašymu (2005 m. rugsėjo 13 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Teismai pagrįstai neišreikalavo ieškovės prašomų dokumentų, nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu kino teatras dėl veiklos nuostolingumo jau yra uždarytas, patalpose nėra natūralaus apšvietimo, todėl ieškovai planuoja vėl iškirsti sienoje buvusius langus. Pažymėtina, kad sutikimą rekonstrukcijos darbams atlikti galėjo išduoti tik patalpų savininkas (-ai), o ne panaudos gavėjas (E. S.). Be to, E. S. davė sutikimą tik statybos darbams pagal patvirtintą projektą. Nors atsakovė ir turėjo statybos leidimą, tačiau statinys buvo statomas visiškai ne pagal projektą, kuriam buvo išduotas leidimas. Be to, jei atsakovei buvo neaiškus teismo sprendimas, ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo ir rašymo apsirikimų ištaisymo (CPK 276, 278 straipsnis). Ieškovų nuomone, nuosavybės teisė apima ir daikto valdymą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. 2). Dėl to savininko teisės valdyti daiktą pažeidimas savaime yra ir savininko nuosavybės teisės pažeidimas. Nors ieškovų ir trečiojo asmens reikalavimai netapatūs, tačiau jie yra panašūs ir glaudžiai susiję. Teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkinti ir ieškovų, ir trečiojo asmens reikalavimai, yra aiškus ir jo vykdymas suprantamas - priestato pertvarkymas (trečiojo asmens reikalavimas) tiesiog neįmanomas prieš tai nenugriovus pastato antrojo aukšto ir stogo konstrukcijų (ieškovo reikalavimas). Atsakovė pripažįsta, kad, norint perstatyti kavinės priestatą pagal pradinį projektą, reikėtų visą priestatą nugriauti ir po to perstatyti iš naujo, nes skiriasi priestato matmenys ir kai kurios laikančiosios konstrukcijos bei medžiagos, todėl akivaizdu, kad teismas, patenkindamas abu ieškinius, tinkamai pritaikė CK 4.103 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovų teigimu, leidus atsakovei tinkamai įforminti esančio priestato statybos dokumentus iš ieškovų būtų atimta galimybė ateityje keisti patalpų paskirtį arba kitaip plėtoti jų verslą.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisėjo šališkumą. Atsakovė turėjo galimybę kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis). Jos prašomi išreikalauti dokumentai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, parengta projekto korektūra nepatvirtinta nustatyta tvarka. Trečiojo asmens teigimu, prieš kavinės rekonstrukciją detalusis planas nebuvo parengtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kolegija visų pirma turi pasisakyti dėl kasacinio skundo klausimo, kuriuo akcentuojamas bylą nagrinėjančio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principas, teigiama, kad šis principas buvo pažeistas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuo šio kasacinio skundo klausimo išsprendimo priklausys bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos – pripažinus bylos proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumą, bus pagrindas patikrinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus visais kasaciniame skunde iškeltais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, o pripažinus, kad teismo sudėties teisėtumo pirmosios instancijos teisme klausimas nebuvo išspręstas, t. y. nesant galimybės konstatuoti proceso teisėtumo pirmosios instancijos teisme fakto ir atitinkamai remtis pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, kolegija nepasisakys dėl kasaciniame skunde keliamų materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, ir būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.
Teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje. Kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos procesinės teisės normos, nustatančios byloje dalyvaujančio asmens pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui išnagrinėjimą, bei atitinkamai procesinio įstatymo nustatyta tvarka liko nepatikrinti atsakovės argumentai dėl teismo sudėties pirmosios instancijos teisme teisėtumo.
Vadovaudamasi CPK 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsakovė 2005 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu išreiškė nepasitikėjimą ne tik bylą nagrinėjančiam Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjui E. Jurgučiui, bet ir kitiems Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjams, vadinasi, ir teismo pirmininkui, kaip turinčiam teisėjo įgalinimus (T. 1, b. l. 143-144). Atsakovės pareiškimą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi sprendė ir jį atmetė Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas. Tai, kad teismo pirmininkas svarstė atsakovės nurodytus motyvus, patvirtina, kad atsakovės pateiktas pareiškimas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo yra tinkamo turinio, atitinkantis CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimą motyvuoti nušalinimą. Taigi Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas, svarstydamas atsakovės pareiškimą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo šioje konkrečioje byloje, išsprendė ir jam pačiam pareikšto nušalinimo klausimą, t. y. pažeidė principą, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies prasmę tuo atveju, kai nušalinimas konkrečioje byloje pareiškimas visiems apylinkės teismo teisėjams (vadinasi, ir teismo pirmininkui, jo pavaduotojui (pavaduotojams), jei jis (jie) yra paskirtas) teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti dėl teisėjams pareikšto nušalinimo. Tokiu atveju nušalinimo klausimą turi išspręsti atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas, kurio veiklos teritorijoje yra tas apylinkės teismas, kurio teisėjams pareikštas nušalinimas, nagrinėjamos bylos atveju - Klaipėdos apygardos teismas.
Nors teismo sudėties teisėtumo klausimas atsakovės apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, tačiau tas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, o apeliacinės instancijos teismas absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus turi patikrinti savo iniciatyva (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka nagrinėdama bylą kolegija turėjo informaciją apie byloje keltą pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo klausimą, todėl jį turėjo apsvarstyti.
Taigi byloje yra procesinė situacija, kai yra atsakovės pareikštas motyvuotas nušalinimas visiems Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjams, tačiau šis pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka nesvarstytas, vadinasi, neišspręstas. Nušalinimo klausimą išsprendė Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas, perimdamas aukštesnės instancijos teismo kompetenciją ir taip viršydamas jam įstatymo nustatytą kompetenciją, todėl 2005 m. spalio 5 d. nutartis teisinių pasekmių nesukėlė, ja negalima remtis ir pripažinti, kad klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo buvo išspręstas. Kol įstatymo nustatyta tvarka pareiškimas dėl nušalinimo neišspręstas, tol negalima teigti, kad pašalintos atsakovės iškeltos abejonės dėl teisėjų nešališkumo. Vadinasi, negalima konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, taip pat negalima remtis tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas.
Nurodytais motyvais kolegija, nepasisakydama dėl kitų kasacinio skundo argumentų, naikina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų išspręstas atsakovės pareiškimas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, o po to iš esmės išnagrinėtas ginčas (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis