VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjai S. J., pareiškėjos atstovės Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovei Dovilei Mikučionytei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovams Innai Zdanovič, Edvinui Paškevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovei Jolitai Razminaitei - Gvozdovičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal  S. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir

n u s t a t ė:

2012 m. sausio 15 d. apie 08.50 val.  kelio Minskas – Vilnius 12 kilometre buvo sulaikyti du Gruzijos piliečiai, kurie neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną per Medininkų PKP. Po atlikto tarnybinio patikrinimo, VSAT prie LR vidaus reikalų ministerijos  Vilniaus rinktinės vado 2012 03 27d. įsakymu posto pamainos vyresniajai S. J. skirta  tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l.115) už netinkamą  pavaldžių pareigūnų  kontrolę ir drausmę, už tai, kad nebuvo užtikrintas  nuolatinis  vaizdo stebėjimo operatoriaus užduoties vykdymas,  už tai, kad  nebuvo užtikrintas  minimalus, sklandus, greitas ir kokybiškas  visų valstybės sieną  kertančių asmenų ir transporto priemonių pasienio tikrinimas (Medininkų  sienos perėjimo punkto  pasienio tikrinimo posto  darbo instrukcijos  9p., 9.4 p., 9.6 p.).

Pareiškėja S. J. (b. l. 1-5) prašo panaikinti 2012 m. kovo 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – VSAT Vilniaus rinktinė) vado įsakymą Nr. TE-107 „Dėl nuobaudos skyrimo S. J.".

Paaiškino, kad 2012 m. kovo 8 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10 „Dėl 2012 m. sausio 15 d. valstybės sienos pažeidimo Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte aplinkybių" (toliau - Išvada), kurioje atsakovas konstatuoja, kad ji savo veiksmais pažeidė Sienos kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706, 66 p., 235 p., 237.4 p. reikalavimus, o taip pat ir Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Vilniaus rinktinės vado 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 8-682, 9 p., 9.4 p., 9.6 p. reikalavimus.  2012 m. kovo 27 d. VSAT Vilniaus rinktinės vadas priėmė įsakymą Nr. TE-107 „Dėl nuobaudos skyrimo S. J." (toliau -Skundžiamas įsakymas), kurio paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą - pastabą.Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Skiriant tarnybinę nuobaudą turėjo būti visapusiškai atskleisti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ,tačiau to nebuvo padaryta patikrinimo išvadoje. Neįrodytas vienas iš nusižengimo sudėties elementų – neveikimas; išvadoje nenurodyta, kaip pareiškėja turėjo elgtis, kad jos veiksmai atliekant pareigas būtų laikomi tinkamais. Sienos kontrolės nuostatai ar kiti teisės aktai neįvardija, kaip posto pamainos vyresniajam elgtis, t.y. kokių konkrečiau priemonių ir veiksmų imtis, kad pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų paskirtąsias užduotis ir būtų užtikrinama jų kontrolė. Nuostatų 237.1 punktas įvardija tik vienintelę privalomą priemone - instruktažą, kuria turi naudotis posto pamainos vyresnysis, siekdamas minėtųjų tikslų, o kitos taktinės priemonės ir veiksmai dėl kontrolės funkcijos įgyvendinimo lieka paties pareigūno, paskirto posto pamainos vyresniuoju, diskrecijai. Mano, kad  išvadoje turėjo būti aiškiai įvardinta kaip ji turėjo elgtis, kad jos veiksmai būtų laikomi pakankamais ir tinkamais. Tokių aplinkybių įrodymas, jos manymu, yra būtinas, kad paaiškėtų kaip pasireiškė jos neveikimas. Išvadoje nėra įrodytas ir kitas būtinas elementas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti - kaltė. Nėra nustatyta, kad ji nevykdė kokių nors rinktinės vadovybės patvirtintų metodinių nurodymų dėl kontrolės funkcijos vykdymo priemonių ar pan., todėl neaišku kuo remiantis konstatuota kaltės forma - aplaidumas. Išvadoje nėra teigiama, kad pareiškėjos pasirinktos pagrindinės priemonės (instruktažas, stebėjimas vaizdo priemonių pagalba, nuolatinis ryšio palaikymas vidaus ryšiu, pareigūnų stebėjimas tiesiogiai užeinant į postą) yra netinkamos kontrolės funkcijai atlikti.  Išvadoje nėra nustatyta, kad nors vienas iš pamainos pareigūnų būtų pareiškėją informavęs, jog kokios nors priežastys ar aplinkybės trukdo jam vykdyti paskirtas pareigas, o ji dėl to nebūtų ėmusis veiksmų. Konstatuojant kaltę visiškai neįvertinti Nuostatų 235 p.,  237 p. bei Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcija. Neįvertinus visų aplinkybių (pažeidimą padarė vienas iš 12 pavaldžių pareigūnų) ir nenustačius juridiškai svarbių aplinkybių - kaltės ir neteisėto neveikimo - išvadoje buvo formaliai konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pati  išvada surašyta nesilaikant Tvarkos 20 punkte numatytų reikalavimų. Dėl to jos pagrindu priimtas Skundžiamas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas.

Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė atsiliepime (b. l. 10-15) į pareiškėjo skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavestas funkcijas teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., 7 str. 1 d. 7 p., 8 str. 2 d. 1, 2, 3 ir 4 p., Sienos kontrolės nuostatų 229.1. p, 229.2. p., Šengeno sienų kodekso ir Sienos kontrolės nuostatų nustatyta tvarka patvirtina pasienio tikrinimo posto darbo instrukcija) nustatyta tvarka užtikrinant valstybės sienos apsaugą ir asmenų judėjimo per valstybės sieną teisėtumo kontrolę pasienio kontrolės punktuose įgyvendina pasienio sargyba „Pasienio tikrinimo postas", kurio tarnybą kontroliuoja ir organizuoja pamainos vyresnysis. Šią užduotį atlikti paskirtas pareigūnas atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų drausmę, už tarnybinių patalpų ir kitų tarnybos vietų ir jose esančių materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Visais atvejais pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam taikomi visi (mutatis mutandis) šių nuostatų punktai, reglamentuojantys pamainos vyresniojo teises ir pareigas. Be to, posto pamainos vyresnysis, vykdydamas jam pavestą tarnybinę užduotį, vykdo sargybos vyresniojo funkcijas, nustatytas Nuostatuose ir privalo patikrinti tarnybos priemonių paruošimą bei pravesti instruktažą (Nuostatų 237 p.), kurio svarba pamainos sargybai yra neabejotina ir tinkamas pavaldžių pareigūnų darbo orientavimas ir kontrolė yra būtina sąlyga tarnybinei užduočiai įvykdyti. Patikrinimo metu surinkti faktai byloja, kad visų šių ir galimų kitų veiksmų posto pamainos vyresnioji nesiėmė, efektyvaus pasienio kontrolės punkto teritorijos stebėjimo ir kontrolės neorganizavo ir nevykdė: tarnybinėse patalpose darbo vietoje Nr. 2 budėjęs posto budėtojas, privalantis stebėti sienos perėjimo punkto teritoriją ir jo prieigas, nepastebėjo apie 11 minučių Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorija ėjusių asmenų; darbo vietoje Nr. 3 „sargybinis prie užtvaro" sargybą vykdęs pareigūnas pastebėjo minėtus neteisėtai valstybės sieną kirtusius asmenis, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nes manė, kad šie asmenys ėjo į neapmuitinamų prekių parduotuvę; darbo vietose Nr. 13 ir Nr. 14 „išvykstančių krovininių autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų tikrinimas" dirbę pareigūnai aplinkos nestebėjo, nes tikrino išvykstančiųjų dokumentus ir vienas iš jų mano, kad „stebėti aplinką privalo pareigūnas iš darbo vietos Nr. 3" ir pan. Posto pamainos vyresniajai pavaldžių pareigūnų instruktažo metu buvo būtina atlikti esamos Medininkų pasienio kontrolės punkto infrastruktūros analizę ir aptarti pažeidžiamų, sunkiau kontroliuojamų teritorijų papildomos kontrolės būdus ir galimybes, kiekvienam pareigūnui paskirstyti užduotis, atsižvelgiant į neteisėtų sienos kirtimų šio pasienio kontrolės punkto teritorijoje tendencijas bei rizikos faktorius, taip pat primygtinai kryptingai orientuoti pavaldžių pareigūnų tarnybą pėsčiomis vykstančių asmenų kontrolės linkme, atsižvelgiant į tai, jog  prieš minėtąjį tarnybinį patikrinimą VSAT Vilniaus rinktinėje buvo atliktas patikrinimas dėl analogiškų aplinkybių pasienio kontrolės punkte bei 2012-01-08, t. y. prieš septynias dienas iki įvykių už kuriuos pareiškėjai buvo skirta nuobauda, Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte įvyko identiškas valstybės sienos pažeidimas. Be to, Medininkų pasienio kontrolės punkte darbo vieta Nr. 9 „sargybinis prie užtvaro" yra muitinės atsakomybėje, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad posto pamainos vyresnioji S. J. būtų ėmusis veiksmų asmenų ar transporto priemonių kontrolei prie šios darbo vietos sustiprinti ar papildomai derinusi veiksmus su muitinės pareigūnais, kad šie atidžiau stebėtų jų atsakomybės zonoje esančią pasienio kontrolės punkto teritoriją ir nedelsiant informuotų VSAT pareigūnus apie pastebėtus įtartinus ar patikrinimo išvengusius asmenis, kaip numatyta Nuostatų 237.5 p. ir 237.6.p. Nei pareiškėjos skunde, nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kad 2012-01-15, kai buvo fiksuotas neteisėtas valstybės sienos kirtimas Medininkų pasienio kontrolės punkte, šio punkto pasienio sargyboje būtų dirbusi nepilnai sukomplektuota pareigūnų pamaina, dėl ko nebūtų buvę galimybių tinkamai vykdyti tarnybą. VSAT tarnybinio patikrinimo metu tinkamai išnagrinėjo 2012-01-15 Medininkų pasienio kontrolės punkte pamainos vyresniosios funkcijas netinkamai vykdžiusios S. J. veiksmus ir įrodė jos kaltę, dėl ko nebuvo užtikrinta valstybės sienos apsauga ir šiame pasienio kontrolės punkte asmenys išvengė pasienio tikrinimo bei neteisėtai pateko į šalį. VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. TE-107 „Dėl nuobaudos skyrimo S. J." laiko teisėtu ir pagrįstu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.Be to, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl negalėjo tinkamai atlikti jai pavestos pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniosios funkcijos. Pagal 2012 m. sausio 14 d. Padvarionių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20120114-2(RN), 2012 m. sausio 14 d. ir 15 d. Medininkų PKP į pasienio sargybą (pamainą) buvo paskirta 13 pareigūnų, o tai atitinka „Užkardoms nustatytų funkcijų įgyvendinimui reikalingų pareigybių skaičių poreikio nustatymo metodikos", patvirtintos VSAT vado 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 4-19, reikalavimuose numatytą personalo poreikį darbui Medininkų PKP. Pareiškėja, vykdydama Medininkų PKP pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniosios funkcijas ir siekdama užtikrinti tinkamą tarnybos vykdymą, pagal savo kompetenciją privalėjo analizuoti esamą padėtį kontroliuojamoje Medininkų PKP teritorijoje ir imtis visų įmanomų priemonių šios teritorijos kontrolei užtikrinti: privalėjo atitinkamai planuoti pavaldžių pareigūnų sargybų darbo vietose išdėstymą ir jų kaitą darbo vietose bei primygtinai reikalauti, kad pavaldūs pareigūnai atkreiptų dėmesį į visus einančius pėsčiomis asmenis, o esant bet kokiam įtarimui sustabdytų patikrinti ir apie tai nedelsdami praneštų pamainos vyresniajam. 2012 m. sausio 14 d. ir 15 d. Medininkų PKP pareigūnų padaryti tarnybiniai nusižengimai byloja apie netinkamą tarnybos organizavimą ir nepakankamą kontrolę, todėl pavaldžių pareigūnų padaryti tarnybiniai pažeidimai sudaro pagrindą skirti tarnybinę nuobaudą ir posto pamainos vyresniajai. Peržiūrėjus 2012 m. sausio 14 d. ir 15 d. Medininkų PKP vaizdo kameromis fiksuotų įrašų kopijas matyti, kad posto pamainos vyresniajam stebint pareigūnus darbo vietose, o taip pat ir bendraujant su jais telefonu, nėra galimybės nustatyti, ar pareigūnai tinkamai vykdo jiems pavestas funkcijas, o tai rodo pareiškėjos nepakankamą ir neefektyvų pavaldžių pareigūnų kontrolės būdą. Be to, pareiškėja, aiškindamasi administracinį teisės pažeidimą, kuris priskirtas policijos kompetencijai (VSAT pareigūnai dėl įvykio surašo tik tarnybinį paranešimą), neužtikrino PKP teritorija stebėjimo ir pagrindinės VSAT funkcijos - valstybės sienos apsaugos. Pareiškėja nesiėmė jokių priemonių, kad PKP teritorija būtų stebima (pareigūnė privalėjo į darbo vietą Nr. 15 paskirti kitą pareigūną kuris vykdytų šią užduotį arba pati šioje darbo vietoje vykdyti minėtą funkciją kad užtikrintų nuolatinį PKP teritorijos stebėjimą sektų ir kontroliuotų asmenų judėjimą punkto teritorijoje). Toks pareiškėjos neveikimas parodo aplaidų pavestų pareigų vykdymą, netinkamą vadovavimą pasienio sargyboms ir tikslaus tarnybos užduoties įvykdymo neužtikrinimą.  Padvarionių užkardos vadas organizavo susirinkimą, kurio metu visus užkardos pareigūnus supažindino pasirašytinai su Vilniaus rinktinės tarnybinio patikrinimo išdavos aplinkybėmis, kurioje buvo konstatuotas panašus pažeidimas. Pareiškėja vykdydama posto pamainos vyresniosios funkcijas ir instruktažo metu pavaldiems pareigūnams paskirstydama užduotis, privalėjo atkreipti pareigūnų dėmesį į minėtus valstybės sienos pažeidimų faktus, didelę naujų bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną tikimybę bei būtinybę atsakingai vykdyti tarnybinę užduotį, kad jos vadovaujama pamaina tarnybos metu užkirstų kelią panašiems valstybės sienos pažeidimams, tačiau to tinkamai neatliko, todėl pareiškėjos neveikimas, pavaldžių pareigūnų tarnybos užduotyse nenurodant būtinybės ypatingą dėmesį skirti nuolatiniam pėsčiomis vykstančių per valstybės sieną asmenų stebėjimui, aplaidus pareigūnų kontrolės vykdymas sukėlė neigiamas pasekmes: GE piliečiai, eidami neleistinoje vietoje ir neleistina kryptimi ir taip išvengdami pasienio kontrolės, neteisėtai kirto LR valstybės sieną Medininkų PKP. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnioji S. J. ėmėsi veiksmų asmenų ar transporto priemonių kontrolei prie darbo vietos Nr. 9 sustiprinti, ar kreipėsi į muitinės pareigūnus, kad šie atidžiau stebėtų jų atsakomybės zonoje esančią pasienio kontrolės punkto teritoriją ir nedelsiant informuotų VSAT pareigūnus apie pastebėtus įtartinus ar pasienio patikrinimo išvengusius asmenis.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Pareiškėja patvirtino, kad sausio 15 dieną ji  dirbo  Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte  pamainos vyresniąja.  Savaitę prieš tai, per šį postą neteisėtai praėjo du Gruzijos piliečiai, visi pasieniečiai buvo apie tai informuoti. Kaip vyresnioji ji instruktavo visus pasieniečius apie tai, kad  būtų fiksuojami visi pažeidimai, kad būtų pranešama jai, kad būtų laikomasi norminių aktų reikalavimų. Viso tą naktį budėjo 12 pasieniečių. Ji fiziškai negalėjo būti prie kiekvieno pasieniečio ir jo kontroliuoti, tačiau bendravo su jais ryšio priemonėmis, stebėjo per monitorius. Š. neturėjo prieigos prie  programos ir negalėjo  tikrinti atvykstančių ar išvykstančių asmenų, todėl buvo paskirtas į darbo vietą Nr. 3, o 9 darbo vietoje buvo muitinės pareigūnas, kuris taip pat turėjo stebėti teritoriją. Apie praėjusius asmenis jos neinformavo nei  pasieniečiai, nei muitinės pareigūnas. Po šio įvykio jie gavo  VSAT vado raštą, kuriame kalbama apie tai, kad Medininkų poste yra problemų , mano, kad dėl šių problemų atsitiko taip, jog du  Gruzijos piliečiai neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną.  Nuo 2011 metų pabaigos prasidėjo stebėjimo kamerų modernizavimo darbai ir tebevyksta iki šio laiko, tad tai, jos nuomone, yra dar viena priežastis, dėl kurios  įvyko pažeidimas.  Darbo vietoje Nr. 3 stebėjimo kameros neveikė, ji buvo apie tai informuota. Darbo vietoje Nr. 15 taip pat ne visi monitoriai veikė. Prasidedant pamainai ji pati išskirstė pareigūnus į darbo vietas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta valstybės sienos apsauga ir kontrolė. Skirstydama pareigūnus į darbo vietas, ji įvertino pareigūnų skaičių ir juos išdėstė tokiu būdu, kad būtų užtikrinta tinkama teritorijos kontrolė. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji  pasiliko poste ir pati stebėjo monitorius kiek galėjo, kai G. buvo išėjęs.  Kai policijos pareigūnai buvo pas juos posto patalpose, G. taip pat buvo, bet nepastoviai „spoksojo“ į monitorius. Kaip vyresniajai jai pavaldūs kiti pareigūnai ir ji privalo organizuoti budėjimą taip, kad būtų tinkamai vykdomos PKP funkcijos, kad valstybės sienos neteisėtai nekirstų nepatikrinti asmenys.

Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nesutiko su skundu, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai -  asmenys, dirbę (budėję) kartu su pareiškėja.

R. G. paaiškino, kad dirbo – budėjo Medininkų PKP. Vykdė jam paskirtas užduotis  darbo vietoje Nr. 2 ( budėtojas ), ir Nr. 15 (vaizdo stebėjimo sistemos  operatorius). Stebėjo 13 monitorių, kurių kiekviename yra po 8 vaizdelius.    Darbo vietoje turi būti skiriamas vienas asmuo ir kita užduotis jam neturi būti skiriama. Šiuo atveju jis vykdė dvejas pareigas – budėtojo ir stebėtojo, kas yra sunkiai suderinama dėl objektyvių aplinkybių.  Jis turėjo stebėti  monitorius ir turėjo pastebėti praėjusius asmenis, tačiau nepastebėjo; tamsiu paros metu  toje vietoje, kur praėjo  pažeidėjai, prastas matomumas. Jis buvo apie visą tai užsiminęs J., ir tai, kad labai sunku  suderinti budėtojo ir stebėtojo funkcijas. Į tai buvo akcentuotas dėmesys, kai  J. skirstė žmones į darbo vietas. Turi būti organizuojamas darbas tokiu būdu, kad būtų  tinkamai vykdomos posto funkcijos. Nepastebėjo praeinančių asmenų – pažeidėjų dėl  ribotų galimybių - kiek gali, tiek daro. Tie asmenys – pažeidėjai per posto teritoriją ėjo apie 20-30 minučių.  Budėjimo metu posto teritorijoje buvo sulaikytas pažeidėjas, kuris norėjo kirsti valstybės sieną automobiliu be numerių. Dėl šio įvykio buvo kviečiami policijos pareigūnai. Kai atvyko  policijos pareigūnai, jis kartu su S. J. tvarkė tuos reikalus: atnešė automobilio dokumentus, apžiūrėjo automobilį. Tuomet jis buvo pasitraukęs nuo monitorių ir, matomai, tuo metu praėjo tie du asmenys.  S. J. matė, kad jis buvo pasitraukęs iš savo stebėtojo darbo vietos apie 15 minučių; šio laiko galėjo užtekti pažeidėjams praeiti per posto teritoriją ir kirsti valstybės sieną. Kai kuris nors   darbuotojas pasitraukia  iš posto, apie tai būtina informuoti vyresnįjį, o kiti  pasieniečiai turi  dengti  tą teritoriją.  Kai jis bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, vyresnioji – pareiškėja nesiėmė  veiksmų tam, kad kiti jo kolegos sustiprintų teritorijos stebėjimą. Kai jis apžiūrinėjo automobilį, policijos pareigūnai buvo jų – stebėjimo kambaryje kartu su J. apie  10 minučių. Jeigu nebūtų to įvykio su pažeidėju, kuris važiavo automobiliu be numerių, tai matomai,  jis būtų pastebėjęs einančius asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną.  Budėjimo metu visi dirbantys pasieniečiai paprastai rotuojami – keičiami savo konkrečiose darbo vietose kas dvi valandas, tačiau jo atžvilgiu to nebuvo daroma ir jis  negali paaiškinti kodėl vyresnioji to nedarė.

Liudytojas D. R. paaiškino, kad dirbo darbo vietoje Nr. 13 – stebėjo, kontroliavo ir tikrino dokumentus transporto priemonių ir jomis vykstančių asmenų. Pėsčiųjų jis neprivalėjo tikrinti.  Budintys pasieniečiai konkrečiose darbo vietose rotuojami kas dvi valandas, visa tai organizuoja posto vyresnysis, o šiuo atveju S. J.  Pastaroji kaip posto vyresnioji  turi įvertinti srautus , vykstančius per valstybės sieną ir  siųsti pasieniečius ten, kuri didesnis darbo krūvis, kur didesnis srautas.  Tų asmenų, kurie kirto valstybės sieną neteisėtai, jis nematė.  Tie asmenys perėjo  per posto teritoriją, kurią kontroliavo postas Nr. 14; kiekvienas pasienietis  konkrečioje darbo vietoje turi ir kontroliuoja konkrečią teritoriją. Tai nebuvo pirmas atvejis, kai  asmenys  neteisėtai, nekontroliuojami kerta valstybės sieną.

            Liudytojas Š. J. patvirtino, kad dirbo darbo vietoje Nr. 14. Šioje darbo vietoje jis vykdė išvykstančių transporto priemonių ir asmenų kontrolę konkrečioje teritorijoje; jis kontroliavo ne tik transporto priemones, bet ir pačią teritoriją. 13 ir 14 darbo vietose tą naktį neveikė stebėjimo kameros ir visa kontroliuojama teritorija buvo užstatyta stambiagabaritėmis transporto priemonėmis, tad  matomumas teritorijoje buvo prastas.  Tos aplinkybės buvo žinomos posto vyresniajam. Jeigu postinis negali tinkamai kontroliuoti pavestos teritorijos, tai privalo kreiptis į posto vyresnįjį; šiuo atveju  minėtos aplinkybės – didelis srautas – buvo žinomos  vyresniajai S. S. nuo pamainos pradžios, kai prasidėjo pamaina, nes srautas jau buvo tuo metu.  Posto vyresnysis privalo  kontroliuoti, kaip pasieniečiai vykdo savo funkcijas, ir  reguliuoti budėjimą.  Mano, kad budėjimo metu  pasieniečiai negalėjo užtikrinti posto  teritorijos kontrolės, kad turi būti geriau organizuojamas budėjimas . Tą naktį jis buvo kas dvi valandas rotuojamas darbo vietoje, o G. tą naktį nebuvo keičiamas; rotacija priklauso nuo posto vyresniojo,  šiuo atveju - nuo S. J..  Jam yra tekę dirbti darbo vietoje Nr. 15: jeigu tekdavo pasitraukti iš darbo vietos, apie tai informuodavo posto vyresnįjį ir nepalikdavo monitorių be stebėjimo.

           Liudytojas D. Š. apklausos metu paaiškino, kad dirbo darbo vietoje Nr. 3. Pradedant pamainą, instruktažo metu buvo kalbama apie tai, kad negalima praleisti nepatikrintų asmenų. Šiuo atveju asmenys – pažeidėjai kirto posto teritoriją per jo kontroliuojamą teritoriją, kur nebuvo apšvietimo, tiksliau buvo prastas apšvietimas. Buvo didelis  automobilių srautas  ir jis dirbo jau šešias valandas  toje pat vietoje be keitimo ir pagalbos. Jis nebuvo keičiamas, nes neturėjo su savimi prisijungimo prie programos įrangos ir negalėjo dirbti kitose darbo vietose.  Rotacija siekiama suaktyvinti - pagyvinti pasieniečius ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui darbo metu. Vyresnioji domėjosi padėtimi jo darbo vietoje, žinojo problemas, bet nieko nepadarė; jis mano, kad nieko ji negalėjo padaryti, nes nebuvo pakankamai žmonių - pasieniečių. Apart to, kad jis kontroliuoja teritoriją, tą pačią teritoriją stebi ir 15 darbo vietoje budintis pasienietis. Jeigu ko nors nepamato jis, tai 15 darbo vietos  pasienietis privalo tai pamatyti. Buvo tokių atvejų, kai jis ko nors nepastebėdavo, o 15 postas pastebėdavo ir paskambindavo jam. Šiuo atveju nei jis, nei 15 postas, nei vyresnysis praeinančių asmenų nepastebėjo. Jis matė vaikščiojančius PKP teritorijoje asmenis, bet negali pasakyti ar tai buvo tie patys asmenys, kurie po to kirto neteisėtai valstybės sieną. Apie prastą teritorijos apšvietimą žinojo vyresnioji S. S.

Dėl liudytojų nurodomų aplinkybių pareiškėja neprieštaravo, jų parodymų neprašė tikslinti.

Skundas  netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 8 d. VSAT Stabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyrius atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-10 „Dėl 2012 m. sausio 15 d. valstybės sienos pažeidimo Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte" (b. l. 16-24). Patikrinimo metu  nustatė, jog  netinkami R. G. ir D. Š. veiksmai, praleidus – nepastebėjus einančių pėsčiųjų per posto teritoriją,  rodo netinkamą  tarnybos organizavimą ir nepakankamą kontrolę; leitenantė S. J. privalėjo  užtikrinti pareigūno R. G. tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, kad jis vaizdo  stebėjimo sistemos pagalba nuolat  užtikrintų PKP teritorijos stebėjimą (b.l.18).  Padarė išvadą, kad Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistė S. J. 2012 m. sausio 14 d. ir 15 d. vykdydama Medininkų pasienio kontrolės punkte pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniosios funkcijas, būdama atsakinga už tikslų tarnybos užduoties vykdymą, aplaidžiai vykdė jai pavestas pareigas, netinkamai vadovavo pasienio sargyboms, neužtikrino pavaldžių pareigūnų kontrolės ir neužtikrino tikslaus tarnybos užduoties įvykdymo, tokiais savo veiksmais pažeidė Sienos kontrolės nuostatų (iki 2012-01-30 galiojusi redakcija), patvirtintų VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 (toliau - Sienos kontrolės nuostatai), 66 p., 235 p., 237.4. p. reikalavimus ir Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Vilniaus rinktinės vado 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 8-682, 9 p., 9.4. p., 9.6. p. reikalavimus.

2012 m. kovo 27 d. VSAT Vilniaus rinktinės vadas priėmė įsakymą Nr. TE-107 „Dėl nuobaudos skyrimo S. J.", kurio paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 115).

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2848) (toliau - įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis -įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu - ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę."

Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos pagrindinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos. Viena iš jų - atlikti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad „Valstybės sienos apsaugos tarnyba, saugodama valstybės sieną, neleidžia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir (ar) pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku", o įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte - kad „Valstybės sienos apsaugos tarnyba sulaiko neteisėtai kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones."

Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 (Žin., 2001, Nr. 12-346), 2 punkte numatyta, kad „pasienio kontrolės punktų režimas - šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta asmenų, transporto priemonių, gyvūnų, prekių (daiktų) patekimo į pasienio kontrolės punktus, buvimo juose ir išvykimo (išgabenimo) iš jų, ūkio subjektų veiklos, taip pat asmenų kitokių teisių įgyvendinimo tvarka ir elgesio pasienio kontrolės punktuose taisyklės". Šio nutarimo 33 p. numatyta, kad „Pasienio kontrolės punktų teritorijoje galioja pasienio kontrolės punktų režimas."

Užkardos, kurios teritorijoje yra PKP, vadas privalo užtikrinti, kad skiriamų pasienio tikrinimo posto pareigūnų skaičius atitiktų PKP darbo nuostatus bei asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną intensyvumą (Sienos kontrolės nuostatų 229.1. p.) ir pasienio tikrinimo posto pareigūnai galėtų vykdyti tarnybą visose darbo vietose ir nuolat keistų vienas kitą (229.2. p.).

Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos (toliau -instrukcija), patvirtintos Vilniaus rinktinės vado 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 8-682, III skirsnio „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis" (darbo vieta Nr. 1) 9 p. numatyta, kad „Pasienio sargybą „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis" vykdantis pareigūnas atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų kontrolę ir drausmę, už tarnybinių patalpų ir kitų tarnybos vietų ir jose esančių materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą ir tinkamą panaudojimą bei viešąją tvarką ir visuomenės rimtį PKP teritorijoje". Instrukcijos 9.4 p. numatyta, kad „pamainos vyresnysis privalo užtikrinti nuolatinį vaizdo stebėjimo operatoriaus užduoties vykdymą"; 9.6 p. - „užtikrinti minimalų, sklandų, greitą ir kokybišką visų valstybės sieną kertančių asmenų ir transporto priemonių pasienio tikrinimą".

Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaip posto vyresnioji atsako už tinkamą PKP darbo organizavimą, už tinkamą  pasieniečių paskirstymą į darbo vietas, siekiant užtikrinti PKP teritorijos kontrolę, kertančių valstybės sieną transporto priemonių ir asmenų kontrolę. S. J. pati  pripažino (b.l. 2), jog PKP  veiklą reglamentuojančios norminių aktų nuostatos  taktines priemones ir veiksmus  dėl kontrolės  funkcijų įgyvendinimo  palieka  pamainos vyresniojo diskrecijai, t.y. nagrinėjamu atveju būtent ji pati privalėjo įvertinti visus konkrečius pamainos metu  atsirandančius veiksnius ( nuovargį, transporto srautus, teritorijos apšvietimą, galimybę stebėti kontroliuojamą teritoriją per vaizdo kameras) , trukdančius pasieniečių funkcijoms vykdyti ir organizuoti pasieniečių paskirstymą ir veiklą taip, kad būtų tinkamai įgyvendintos PKP kontrolės funkcijos. Apklausti liudytojai patvirtino, kad S. J. žinojo apie  didelius  stambiagabaričių transporto priemonių srautus per PKP, žinojo apie prastas apšvietimo sąlygas ir neveikiančias stebėjimo sistemas 3 darbo vietoje, žinojo, kad tokios sąlygos  apsunkina pasieniečio funkcijų vykdymą  ir nesiėmė priemonių  šioms problemoms spręsti. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjai pagrįstai inkriminuoti Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos  9 p. ir 9.6 p., nustatantys, kad posto pamainos vyresnysis pareigūnas atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų kontrolę , už užtikrinimą, kad visi  sieną kertantys  asmenys ir transporto priemonės būtų greitai ir kokybiškai tikrinami.  

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnai į Medininkų PKP  atvyko 01.25 val., o išvyko apie 03 val. (b.l.18). G. apklausos metu neneigė, kad Gruzijos piliečiai galėjo nekontroliuojami kirsti valstybės sieną tuo metu, kai jie beveik pusantros valandos bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais.

Liudytojas G. teigė, kad  jis kaip 15 darbo vietos budėtojas dirbo be rotacijos , vykdė ne tik šios darbo vietos funkcijas, bet ir 2 darbo vietos – budėtojo funkcijas, kad dėl tokio krūvio jis negalėjo tinkamai stebėti monitorių, kad, atvykus policijos pareigūnams dėl  sulaikyto automobilio, paliko  savo darbo vietą, ėjo į tą automobilį ir jį apžiūrinėjo, o monitorių stebėjimo funkcijos kitam pasieniečiui nebuvo pavestos, kiti pasieniečiai nurodymų sustiprinti  kontroliuojamų teritorijų stebėjimą ir kontrolę tuo metu  negavo. Šių aplinkybių neneigė ir pati pareiškėja, patvirtinusi, kad , bendraudama su atvykusiais policininkais ir tuo metu, kai G. nuėjo apžiūrėti sulaikyto automobilio, ji stebėjo monitorius tiek kiek galėjo, kad G. taip pat stebėjo monitorius ne ištisai į juos spoksodamas, t.y. neištisai.   Todėl pagrįstai S. J. inkriminuotas ir  minėtos instrukcijos  9.4 punkto. , įpareigojančio pamainos vyresnįjį užtikrinti nuolatinį vaizdo stebėjimo operatoriaus užduoties vykdymą , pažeidimas.    

S. J. reiškė pretenzijas, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodyta ko ji konkrečiai nepadarė. Visi šie pažeidimai  užfiksuoti tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodant ne tik jos veiksmus, bet ir  Medininkų sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos punktus. Todėl teismas daro išvadą, jog nuobauda skirta pagrįstai ir tenkinti skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88str. 1p. straipsniais, teismas

nusprendė:             

S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.              

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                          Gintaras Dzedulionis