Administracinė byla Nr. I-6879-244/2015
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorija 21, 15.2.3.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. K. skunde (b. l. 1-9) prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) direktoriaus 2014-12-01 nutarimą Nr. 28-62(2); 2) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą Nr. 7-358; 3) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 nutarimą Nr. 28-64(2); 4) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 nutarimą Nr. 28-65(2); 5) panaikinti Kalėjimų departamento 2015-01-13 raštą Nr. 2S-176; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1 000 Eur neturtinę žalą.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2014-11-27 pasibaigus Vilniaus PN direktoriaus 2014-05-27 nutarimu Nr. 28-30(2) skirtai nuobaudai – 6 mėnesiams perkelti į kamerų tipo patalpą, pakartotinai 2014-11-27 raštišku pareiškimu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Nurodė, kad atsisako keltis į gyvenamąjį sektorių ir patalpas, būti su kitais nuteistaisiais. Paaiškino, kad į Vilniaus PN gyvenamąsias patalpas nenori būti perkeltas todėl, kad Vilniaus PN egzistuoja „kastos“ ir, kad būtent jam paskirtame būryje gyvena tokie nuteistieji, su kuriais jis nesutartų. Vilniaus PN atsakymo nepateikė. Vilniaus PN direktorius 2014-12-01 nutarimu Nr. 28-62(2) už atsisakymą vykdyti nurodymą gyventi 11 būrio paskirtoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 skyrė nuobaudą – 4 paras uždaryti į baudos izoliatorių. Taip pat ir vėlesniais Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 nutarimais Nr. 28-64(2) ir Nr. 28-65(2) jam už atsisakymą gyventi paskirtoje gyvenamojoje patalpoje buvo skirtos nuobaudos – 10 mėnesių perkelti į drausmės grupę ir 6 mėnesius patalpinti į kamerų tipo patalpą. Nutarimuose nurodyta, kad jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 str. 2 d. ir 110 str. 2 p. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. atsakomybė už jos pažeidimą galima tik tuomet, kai asmuo pažeidžia reikalavimus (elgesio, režimo ir t. t.) nustatytus kituose teisės aktuose. Tačiau nutarimuose nenurodytas teisės aktas, kuris įpareigotų vykdyti nurodymą gyventi pataisos įstaigos paskirtoje gyvenamojoje patalpoje, todėl nutarimuose nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė minėtas BVK nuostatas. Nutarime skirti nuobaudą būtina nurodyti konkrečius teisės aktus, jų dalis ir punktus už kurių pažeidimą asmuo baudžiamas, kad nekiltų abejonių dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo. Atsakovas priimdamas įsakymus dėl jo apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose nesivadovavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu, neatsižvelgė į galimą kitų nuteistųjų įtaką jam, neinformavo apie komisijos posėdį ir nepakvietė asmeniškai jame dalyvauti. Šiais veiksmais nesuteikė teisės pateikti atsisakymo būti paskirtoje gyvenamojoje patalpoje priežastis ir aplinkybes. Pataisos namų administracija, priimdama ginčijamą įsakymą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeisti teisingumo, teisėtumo ir humanizmo principai. Šį sprendimą skundė Kalėjimų departamentui, kuris netenkino skundo. Kalėjimų departamentas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė skunde išdėstytus faktus, nepaklausė jo dėl iškilusių prieštaravimų, savo išvadą grindė tik pataisos namų pareigūnų parodymais. Kalėjimų departamentas nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu galima skirti nutarimuose skirtas nuobaudas, netyrė ar pataisos namų administracija nepadarė procesinių pažeidimų numatytų BVK 143 str. 2 d., kuriame nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Kalėjimų departamento argumentą, kad viena iš svarių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų – asmenys su kuriais gali konfliktuoti ar kurie jam grasino, vertina kaip subjektyvų. Dėl jam taikomų nuobaudų patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Dėl minėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 50-53) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudos paskyrimo. Pataisos įstaigos administracija aiškinosi pareiškėjo atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis, apklausė nuteistuosius. Administracija nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti paskirtame būryje ir gyvenamojoje patalpoje. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN administracija netoleruoja, o skirstydama nuteistuosius į būrius vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais. Vilniaus PN direktoriaus skundžiamų nutarimų bei įsakymo teisėtumą patvirtino ir kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-01-13 raštas Nr. 2S-176). Vilniaus PN pareigūnai, laikinai izoliuodami, uždarant nuteistuosius į baudos izoliatorius, ar uždarant į baudos izoliatorių atlikti drausminę nuobaudą teisėtai ir pagrįstai neleidžia su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus teisės aktuose nurodytus leistinus imti daiktus. BVK 146 straipsnis nustato nuteistųjų laikymo sąlygų baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose ypatumus. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjui jokios psichologinės žalos ar žalos sveikatai nepadarė, taigi, nėra pagrindo naikinti teisėtus Vilniaus PN direktoriaus nutarimus bei įsakymą. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo dydį, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytos sumos motyvuotas, įrodymais paremtas, teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia skunde įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę ar fizinę sveikatą. Nei Vilniaus pataisos namų Psichologinė tarnyba, nei Sveikatos priežiūros tarnyba nėra nustačiusi su skunde nurodytomis pretenzijomis susijusių psichologinių ar sveikatos pablogėjimų. Pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN psichologinės tarnybos specialistus savo iniciatyva dėl skunde nurodytų psichologinių problemų. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjui jokios psichologinės žalos ar žalos sveikatai nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 73-77) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu nustatyta, kad padaryti režimo reikalavimų pažeidimai tinkamai užfiksuoti su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobaudos skirtos neviršijant įgaliojimų, todėl skirtų nuobaudų panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal BVK 10 straipsnio nuostatas, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. BVK 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN administracijos reikalavimais eiti į jam skirtą gyvenamąją patalpą, turėjo įvykdyti reikalavimus, o po to, jei nesutinka su šiais administracijos reikalavimais, apskųsti BVK nustatyta tvarka. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas savo veika pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalyje ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, todėl, pagal BVK 142 straipsnį, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjui skirti nuobaudas. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo skundus išnagrinėjo tinkamai. Skundžiamas Kalėjimų departamento 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 2S-176 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimų, kuriais nuteistajam G. K. paskirtos nuobaudos, ir įsakymo perkelti į kitą gyvenamąją patalpą pagrįstumo bei teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas P. S. 2014-11-27 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-108(2), kad nuteistasis G. K., atlikęs 6 mėnesių nuobaudą kamerų tipo patalpose, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nes 2014-11-27 apie 17.35 val. atsisakė eiti į jam paskirtą 11 būrio 5 kambario 1 vietą (b. l. 59). Pareiškėjas 2014-11-27 paaiškinime nurodė, kad jis atsisako eiti į paskirtą patalpą ir būti su kitais nuteistaisiais, atsisakymo priežastimi įvardino nuteistųjų tarpe vyraujančia subkultūra, t. y. nuteistieji pasidalinę į kastas, pagal kurios požymius, kai kurie nuteistieji yra žeminami, niekinami, prieš juos smurtaujama. Į jį kiti nuteistieji jau kreipėsi įžeidžiančiais žodžiais, grasino susidoroti. Prašė jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, patalpinti į kamerų tipo patalpas iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo (b. l. 60-62). Vilniaus PN direktoriaus budintysis padėjėjas T. B. 2014-11-27 nutarimu Nr. 39-26(2) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ už šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą nutarė pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 64). Vilniaus PN direktorius 2014-11-28 nutarimu Nr. 56-376(2) nutarė G. K. perkelti į kamerų tipo patalpas 3 paroms su izoliacija (b. l. 57). Minėtame nutarime yra 2014-11-28 slaugos specialistės įrašas, kad nuteistasis nuobaudą kamerų tipo patalpose atlikti gali.
Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas P. S. 2014-12-01 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-109(2), kad nuteistasis G. K., pasibaigus trijų parų izoliacijai, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nes 2014-12-01 apie 15.50 val. atsisakė vykdyti Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-14 įsakymą Nr. 7-340 gyventi paskirtoje 11 būrio 5 kambario 1 vietoje (b. l. 70). Pareiškėjas 2014-12-01 paaiškinime nurodė, kad atsisako gyventi paskirtoje patalpoje dėl 2014-11-27 paaiškinime nurodytų priežasčių (b. l. 71). Vilniaus PN direktorius, konstatavęs, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis G. K. pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 punkto reikalavimus ir Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-14 įsakymą Nr. 7-340, 2014-12-01 nutarimu Nr. 28-62(2) skyrė pareiškėjui nuobaudą - uždarymą 4 paroms į baudos izoliatorių (b. l. 68). Minėtame nutarime yra 2014-12-01 slaugos specialistės įrašas, kad nuteistasis nuobaudą baudos izoliatoriuje atlikti gali.
Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas P. S. 2014-12-05 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-112(2), kad nuteistasis G. K., pasibaigus keturių parų izoliacijai, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nes 2014-12-05 apie 16.00 val. atsisakė vykdyti Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-14 įsakymą Nr. 7-340 gyventi paskirtoje 11 būrio 5 kambario 1 vietoje (b. l. 109). Vilniaus PN 2014-12-05 įvyko Vilniaus PN drausmės komisijos posėdis, kuriame svarstytas klausimas dėl nuteistojo G. K. 2014-12-05 atsisakymo gyventi jam įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtoje gyvenamoje patalpoje (b. l. 54). Drausmės komisija nutarė siūlyti įstaigos direktoriui perkelti G. K. į drausmės grupę 6-iems mėnesiams (b. l. 108, 111). Vilniaus PN direktorius 2014-12-05 nutarimu Nr. 28-64(2) G. K. skyrė nuobaudą - 10 mėnesių į drausmės grupę (b. l. 107).
Vilniaus PN direktorius 2014-12-05 įsakymu Nr. 7-358 ,,Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ nuteistąjį G. K. perkėlė iš 11 būrio 5 kambario 1 vietos į 11 būrio drausmės grupės 4 vietą (b. l. 63). Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas P. S. 2014-12-05 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-113(2), kad nuteistasis G. K. 2014-12-05 apie 16.30 val. atsisakė vykdyti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą Nr. 7-358 gyventi paskirtoje 11 būrio drausmės grupės kambario 4 vietoje (b. l. 92). Pareiškėjas 2014-12-05 paaiškinime nurodė, kad atsisako gyventi paskirtoje patalpoje su nuteistuoju G. N., kadangi nuo jo 2014-04-17 patyrė smurtą, būnant su minėtu nuteistuoju jaučia psichologinę įtampą, grėsmę sveikatai ir gyvybei (b. l. 93). Vilniaus PN direktorius 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 28-65(2) G. K. skyrė nuobaudą - 6 mėnesius kamerų tipo patalpose (b. l. 91).
Pareiškėjas 2014-12-05 ir 2014-12-08 su skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl, jo manymu, neteisėto Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-01 nutarimo Nr. 28-62(2) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, 2014-12-05 nutarimo Nr. 28-64(2) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, 2014-12-05 nutarimo Nr. 28-65(2) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymo Nr. 7-358 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ (b. l. 78-81, 88-90).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis BVK142 straipsniu, Vilniaus PN direktorius nuobaudas pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Nustatė, kad padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, todėl vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, skirtų nuobaudų panaikinti nėra pagrindo. Taip pat priėjo išvadą kad Vilniaus PN administracija, perkeldama pareiškėją iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą teisės aktų nepažeidė (b. l. 115-117).
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis BVK 142 str.1 d. 4 bei 6 punktais, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų; pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. BVK 143 str.1 dalis nustato, kad šio Kodekso 142 str.1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu, turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 2 d.). Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu, kitos šio Kodekso 142 str.1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 str. 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 143 str.7 d.). Vadovaujantis BVK 70 str. 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti bausmės vykdymo institucijos nurodymą – eiti gyventi į paskirtą patalpą. Bausmės vykdymo institucijos teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi. Jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė minėtas BVK 12 str. 2 d. bei 110 str. 1 d. 2 p. nuostatas.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nutarimuose nenurodytas teisės aktas, kuris įpareigotų vykdyti nurodymą gyventi pataisos įstaigos paskirtoje gyvenamojoje patalpoje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo leista paaiškinti, pažeidimų esmė jam visais atvejais buvo nurodyta. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas, jo manymu, buvęs procedūrinis pažeidimas nesutrukdė jam tinkamai pasinaudoti paskirtų nuobaudų apskundimo tvarka, todėl šis pareiškėjo motyvas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti paskirtas nuobaudas.
Pažymėtina, kad BVK nėra nurodyta, jog nuteistasis privalo vykdyti tik teisėtus pataisos įstaigos arba pareigūno reikalavimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokia teisės normos konstrukcija nėra atsitiktinė. Ji turi būti aiškinama kartu su BVK 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu, reiškiančiu, jog bausmės vykdymo įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus). Pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir anksčiau nurodytų teisės normų analizė leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ginčijami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, Vilniaus PN direktorius, priimdamas nutarimus, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, todėl nutarimų naikinti, skunde nurodytais ir kitais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti nutarimus atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Konstatavus, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimai skirti nuobaudas yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo naikinti ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Kalėjimų departamento 2015-01-13 rašto Nr. 2S-176 dalį dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimų panaikinimo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 65 straipsnis nustato, kad pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Nuteistieji perkeliami toje pačioje pataisos įstaigoje iš vienos grupės į kitą už paskatinimą, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (68 p.); už nuobaudą, kuria kalėjime laikomas nuteistasis perkeliamas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių, skiriama kalėjimo direktoriaus nutarimu (70 p.); už nuobaudas, kuriomis nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą, perkeliami iš paprastosios į drausmės grupę arba jiems panaikinama anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šios nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (71 p.).
Teismas sprendžia, kad priimant Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą perkelti G. K. į kitą patalpą, nebuvo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p., kadangi įsakymas priimtas ne svarstant pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į kitą patalpą, bet už nuobaudų skyrimą, todėl pareiškėjo argumentais, kad buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. reikalavimai, naikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą nėra pagrindo.
Kaip matyti iš pateiktų įrodymų pareiškėjas teikdamas skundus ir paaiškinimus dėl nuobaudų skyrimo prašė jį laikyti izoliuotą, prašymus motyvavo galimu susidorojimu. Vilniaus PN 2014-12-19 rašte Nr. 9-8769(04) (b. l. 101) nurodoma, kad drausmės komisija nustatė, kad tarp nuteistųjų G. K. ir G. N. parodymų dėl tarpusavio santykių yra prieštaravimų, tačiau nustatytos situacijos plačiau nevertino, nusprendė, kad G. K. saugumui grėsmė nekyla. Teismas sprendžia, kad Vilniaus pataisos PN drausmės komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į esamą situaciją, todėl Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymas Nr. 7-358 dėl G. K. skyrimo į kitą patalpą naikintinas kaip nepagrįstas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą Nr. 7-358.
Panaikinti Kalėjimų departamento 2015-01-13 rašto Nr. 2S-176 dalį, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą Nr. 7-358.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska