Administracinė byla Nr. eI-2-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00087-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, 14 punkto (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) teisėtumo ištyrimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 14 punkto (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nuostata ta apimtimi, kiek joje nustatyta, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad individualiojoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Alytaus filialo Marijampolės grupės sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti transporto priemonę BMW X REIHE, VIN kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, ir VĮ „Regitra“ sprendimo, kuriuo minėtas teritorinio padalinio sprendimas paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal individualiosios bylos duomenis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d. Vokietijoje buvo nupirktas automobilis BMW X5, kuris 2015 m. lapkričio 20 d. išregistruotas, parvežtas į Lietuvos Respubliką ir parduotas pirkėjui. Ketinat įregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje 2016 m. vasario 22 d. paaiškėjo, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. šiai transporto priemonei yra paskelbta paieška Bulgarijoje, todėl pirkėjas pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė. Pagal VĮ „Regitra“ pranešimą dėl minėtos transporto priemonės registravimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutrauktas, nenustačius, kad Lietuvos Respublikoje buvo padaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Minėtu nutarimu transporto priemonė buvo grąžinta jos sąžiningam įgijėjui D. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo individualiojoje byloje, susitarimo su UAB „Arvydo Miliausko transportas“ (pareiškėjas individualiojoje byloje) pagrindu pirkęs transporto priemonę Vokietijoje).
3. D. R. 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ teritorinį skyrių dėl transporto priemonės registravimo, tačiau pastarasis 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 16491098 prašymo netenkino. Šį sprendimą UAB „Arvydo Miliausko transportas“ išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė VĮ „Regitra“, tačiau 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (115)-24-1383 teritorinio skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti. Iš minėtų sprendimų matyti, jog VĮ „Regitra“ teritorinis skyrius atsisakė registruoti transporto priemonę Taisyklių 14 punkto (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) pagrindu, atsižvelgęs į tai, kad Šengeno informacinėje sistemoje buvo įvesti duomenys apie transporto priemonės paiešką Bulgarijoje.
4. Pareiškėjas Regionų apygardos administracinis teismas nurodo, jog individualiojoje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu Taisyklių 14 punktas nustatė, kad Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklėse iš esmės nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės, t. y. tos, kurių variklis, joms ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Ieškomų transporto priemonių registre, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje ar Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, visais atvejais negali būti registruojamos Lietuvos transporto priemonių registre. Individualiojoje byloje nekvestionuojamas faktas dėl to, kad transporto priemonė buvo įregistruota Šengeno informacinėje sistemoje kaip ieškoma Bulgarijoje, tačiau net ir kompetentingai teisėsaugos institucijai – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai – priėmus sprendimą grąžinti transporto priemonę sąžiningam įgijėjui, jam ir toliau neapibrėžtą laiką taikomi apribojimai įregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
5. Remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 patvirtintų Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Rekomendacijos) 44.3 punktu, jei vykdomas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo: 1) Nutarimo dėl transporto priemonės grąžinimo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojai – VĮ „Regitra“ centrinei būstinei; 2) Nutarimo nuorašą pasirašytinai įteikti asmeniui, kuriam nutarta grąžinti transporto priemonę (ar įgaliotam atstovui); 3) Sprendimo dėl užsienio valstybėje pagrobtos transporto priemonės grąžinimo atveju – raštu informuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą, nurodant, kokia transporto priemonė, kam, kieno sprendimu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis grąžinama.
6. Individualiosios bylos duomenys patvirtina, kad apie Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir grąžinti transporto priemonę sąžiningam įgijėjui D. R. Rekomendacijose nustatyta tvarka, be kita ko, buvo pranešta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai, kuri atitinkamai informavo Bulgarijos teisėsaugos institucijas apie Lietuvoje atliktą tyrimą ir priimtą nutarimą dėl transporto priemonės grąžinimo sąžiningam įgijėjui, taip pat pranešant buvusiam automobilio savininkui – kompanijai „NABKO HOLDING GRUP“ – sąžiningo įgijėjo D. R. duomenis ir informuojant apie galimybę savo teises ginti civilinio proceso tvarka, tačiau pastarasis savo teisių civilinio proceso tvarka negynė.
7. Pareiškėjas pažymi, kad pagal individualiojoje byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, atsiradus Taisyklių 13.1.1 punkte numatytoms sąlygoms, t. y., kai transporto priemonė, kurios variklis, jai ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje, teismui, sprendžiančiam, ar sprendimas atsisakyti registruoti transporto priemonę yra teisėtas ir pagrįstas, užkertamas kelias įvertinti visas kitas administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad yra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo sąžiningam įgijėjui, kad Rekomendacijų 44.3 punkte nustatyta tvarka Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba informavo Bulgarijos teisėsaugos institucijas, taip pat apie tokį sprendimą pranešta automobilio savininkui – kompanijai „NABKO HOLDING GRUP“ – informuojant jį apie galimybę savo teises ginti civilinio proceso tvarka, tačiau pastarasis savo teisių civilinio proceso tvarka negynė.
8. Pareiškėjui, įvertinusiam galiojantį teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, kilo abejonių dėl Taisyklių 14 punkte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) įtvirtintos nuostatos, pagal kurią Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės, t. y. tos, kurių variklis, transporto priemonei ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje, negali būti registruojamos Lietuvos transporto priemonių registre, atitikimo ir neprieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad pagal bendrąją taisyklę dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, pareiškėjas teigia, jog tokiu reguliavimu, neabejotinai yra ribojama (suvaržoma) transporto priemonės savininko nuosavybės teisė, taip pat disponavimo šiuo turtu teisė, nes neįregistruota transporto priemonė negali būti perleidžiama kitiems asmenims. Teismo vertinimu, kvestionuojamos normos sukeliamos teisinės pasekmės yra neproporcingos, kadangi Taisyklių 14 punkte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas šios transporto priemonės savininkui užkerta galimybę apskritai kada nors įregistruoti transporto priemonę, o tai yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti eismo ir jų dalyvių saugumą, saugų eismą, užtikrinti efektyvią eismo dalyvių kontrolę (SEAKĮ 4 str., 10 str. 5 ir 9 d.; 13 str. 3 ir 5 d. ir kt.).
9. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Šengeno transporto priemonių paieškos bazėje transporto priemonės paieška patalpinta 2015 m. gruodžio 23 d., buvusiam transporto priemonės savininkui sąžiningo įgijėjo duomenys perduoti, jis informuotas apie galimybę savo teises ginti civilinio proceso tvarka, tačiau pastarasis savo teisių civilinio proceso tvarka negynė, o kvestionuojamu teisiniu reguliavimu UAB „Arvydo Miliausko transportas“ ir toliau neribotą laiką taikomi transporto priemonės nuosavybės ir disponavimo teisės ribojimai. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, ar aplinkybė, kad transporto priemonė yra įregistruota Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje (vien tik faktas), gali būti pagrindas asmens nuosavybės ir disponavimo teisės ribojimui, ar šio fakto pagrindu nustatytas ribojimas gali būti neterminuotas. Toks apribojimas, nenustatant termino bei galimybės sprendimą dėl transporto priemonės registravimo priimančiai institucijai ir (ar) teismui priimti sprendimą dėl šių apribojimų netaikymo, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
10. Nagrinėjamu atveju pagal individualiojoje byloje kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą nesant galimybės individualizuoti Taisyklių 14 punkte nustatytą apribojimą, net jei tolesnis šios nuostatos taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas ir dėl to neteisingas, negalima daryti išvados, kad vidaus reikalų ministrui nustačius minėtą teisinį reguliavimą buvo užtikrinti asmenų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas, gerbiamos jų teisės ir teisėti interesai, t. y. sudedamieji konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas, kuriuo neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, priimti teisingą sprendimą byloje ir taip įvykdyti teisingumą, vertinamas kaip prieštaraujantis konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir tuo aspektu, kad ši negatyvi priemonė gali būti skiriama nepagrįstai neapibrėžtu laikotarpiu, tuo pažeidžiant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą, esantį konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi.
II.
11. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka ir prašo kvestionuojamą normą pripažinti teisėta.
12. Atsakovas nurodo, kad ginčijamas Taisyklių punktas įgyvendina (atitinka) CK 4 knygos normas, reguliuojančias nuosavybės teisę, konkrečiai 4.37 straipsnio 1 dalį, 4.39 straipsnio 1 dalį, 4.93 straipsnio 1–3 dalis, įgyvendinančias Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą „nuosavybė neliečiama“. Be to, remdamasis Taisyklių 8 punktu, atsakovas atkreipia dėmesį, kad inicijuoti transporto priemonės registraciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre gali tik transporto priemonės savininkas (pats arba per atstovą). Tačiau byloje keliamas klausimas ne dėl savininko, o dėl sąžiningo įgijėjo teisės naudotis įsigytu daiktu pažeidimo. Atsakovas nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 16/06-69/06-102/07 konstatavo, jog tais atvejais, kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir tai nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku, nes, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, sąžiningas įgijėjas nėra prilyginamas to daikto savininkui. Todėl savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal CK yra nevienodas. Šiuo aspektu atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintuose Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatuose (toliau – ir Registro nuostatai) nenumatytas toks registro duomuo kaip transporto priemonės įgijėjas. Atsakovo teigimu, įrašas Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje patvirtina, kad daiktas yra pagrobtas iš savininko. Tuo tarpu pareiškėjo individualioje byloje teisėti lūkesčiai nėra pažeisti, nes savo interesą jis turi įgyvendinti įstatymo nustatytu būdu (CK 4.68 str.). Tačiau vietoj to, kad įstatymų nustatytu būdu pakeistų turimų faktų sudėtį (teismo tvarka nustatytų nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą), apeidamas šį teisinį institutą, pareiškėjas individualiojoje byloje siekia įveikti esamų faktų sudėčiai nepalankią Taisyklių nuostatą.
III.
13. VĮ „Regitra“ ir UAB „Arvydo Miliausko transportas“ pareiškė nuomones dėl pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymo.
14. VĮ „Regitra“ nuomone, pareiškėjas transporto priemonės registraciją sieja su nuosavybės teisės įregistravimu. Tačiau VĮ „Regitra“ atkreipia dėmesį, kad dėl šių dviejų skirtingų institutų yra suformuota teismų praktika. Viešajame registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įsigijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai; viešajame registre taip pat registruojami teisių į tokius daiktus suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai, tarp jų sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (CK 4.253 str., 4.254 str. 1 p.). Remdamasi SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 36 dalies bei Registro nuostatų 3 ir 4 punktais, VĮ „Regitra“ nurodo, jog daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018). VĮ „Regitra“ nurodo, jog įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas. Taigi norint viešajame registre išviešinti savo teises, būtina laikytis sąlygų, nustatytų šiuos santykius reglamentuojančiose specialiuose teisės aktuose, t. y. SEAKĮ ir Taisyklėse.
15. Pasisakydama dėl taikomų administracinių suvaržymų transporto priemonėms, įregistruotoms Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje, VĮ „Regitra“ atkreipia dėmesį, jog Šengeno informacinės sistemos paskirtis – pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvenciją dėl Šengeno susitarimo, sudaryto 1985 m. birželio 14 d. tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija) Susitariančiųjų šalių teritorijose palaikyti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, ir naudojant šia sistema perduodamą informaciją tose teritorijose taikyti šios Konvencijos nuostatas dėl asmenų judėjimo (93 str.). Jei paieškos metu paaiškėja, kad yra perspėjimas dėl daikto, kuris buvo surastas, institucija, nustačiusi daikto ir duomenų apie jį atitiktį, susižino su institucija, davusia perspėjimą, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi (100 str. 2 d.). VĮ „Regitra“ atkreipia dėmesį, kad Šengeno konvencijos nuostatos patvirtina, jog įrašas iš Šengeno informacinės sistemos gali būti pašalintas tik jį įtraukusios, perspėjimą davusios institucijos iniciatyva. VĮ „Regitra“ nuomone, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas atitinka saugaus eismo politikos keliamus tikslus bei yra suderinamas su Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis.
16. UAB „Arvydo Miliausko transportas“ (toliau – ir bendrovė) pateiktoje nuomonėje nurodo, jog kvestionuojama Taisyklių nuostata prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Bendrovė, remdamasi SEAKĮ 25 straipsnio ir 27 straipsnio 4 dalimi, nurodo, jog įstatymų leidėjas SEAKĮ numatė visas būtinas sąlygas, kurias turi atitikti transporto priemonė, kad galėtų dalyvauti viešajame eisme, taip pat nustatė atvejus, kada jau viešajame eisme dalyvaujančiai (registruotai) transporto priemonei leidimas dalyvauti turėtų būti sustabdytas. Tačiau šiose teisės normose nėra nustatyta tokios sąlygos, iš kurios galėtų kilti ginčijama Taisyklių nuostata. Reikalavimas registruoti transporto priemones tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra įtvirtintas SEAKĮ, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis yra grindžiamas šiuo įstatymu. Bendrovės nuomone, pagal konstitucinį teisinės valstybės principą, žemesnės galios teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, juose gali būti aprašoma įstatymais nustatytų ribojimų įgyvendinimo tvarka, bet negali būti nustatomi nauji, iš įstatymų nekylantys ribojimai. Taisyklių 14 punkto nuostata nepagrįstai išplečia transporto priemonių registravimo reikalavimus, nustatydama naują, įstatyme nenumatytą pagrindą, ribojantį transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme, kas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo turinio.
17. UAB „Arvydo Miliausko transporto“ nuomone, Taisyklių 14 punkto nuostata taip pat sistemiškai nedera su kitų teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, nuostatomis, dėl ko prarandamas teisinis tikrumas ir aiškumas. Visų pirma, vienai kompetentingai valstybės institucijai įstatymo nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl daikto, t. y. transporto priemonės perdavimo sąžiningam įgijėjui, nenumatant jokių sąžiningo įgijėjo teisių apribojimų, sukuriamas pagrįstas lūkestis, kad transporto priemonės valdymas ir naudojimas nebus papildomai apribotas norminiais administraciniais teisės aktais, o ginčas dėl transporto priemonės nuosavybės (jei toks kiltų) galės būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Antra, darydama prielaidą, kad Taisyklių 14 punkto nuostata skirta apsaugoti ankstesnio transporto priemonės savininko nuosavybės teisę, Bendrovė pažymi, kad VĮ „Regitra“ registruoja transporto priemones, turinčias teisę dalyvauti viešajame eisme. Transporto priemonės registracijos pagrindu registre nurodytam jos valdytojui nuosavybės teisės neatsiranda (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
18. Pateiktoje nuomonėje UAB „Arvydo Miliausko transportas“ taip pat pakartoja kitus pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašyme išdėstytus argumentus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamu atveju prašoma ištirti, ar Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, 14 punkto (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nuostata ta apimtimi, kiek joje nustatyta, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1V-998 pakeista Taisyklių 14 punkto redakcija, tačiau šiuo atveju pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymas susijęs su tame teisme nagrinėjama individualiąja byla, kurioje taikytinos būtent prašomos ištirti (ankstesnės) redakcijos Taisyklių 14 punkto nuostatos, todėl, nepaisant minėtos aplinkybės, administracinis teismas turi tirti ir norminės administracinės bylos nagrinėjimo metu nebegaliojančios teisės normos teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019; 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-18-415/2020; ir kt.). Be to, esminės naujos redakcijos Taisyklių 14 punkto nuostatos liko nepakitusios.
20. Prašomas ištirti Taisyklių 14 punktas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nustatė, jog „Taisyklių 13.1–13.3 papunkčiuose nurodytais atvejais informavusi policiją, VĮ „Regitra“ nagrinėja pareiškėjų prašymus dėl transporto priemonių registravimo tik po teisėsaugos institucijų atliktų patikrinimų ar tyrimų (išskyrus atvejus, kai numerio ženklai ar dokumentai įregistruoti atitinkamame registre dėl to, kad yra pripažinti negaliojančiais). Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės.“
21. Taisyklių 13.1.1 papunktyje (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nurodytos transporto priemonės, kurių variklis, joms ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Ieškomų transporto priemonių registre, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje ar Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje.
22. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 14 punkto nuostatos teisėtumu iš esmės abejojama tuo aspektu, kad vien tik aplinkybė, jog transporto priemonė yra įregistruota Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje (pats faktas), gali būti pagrindas asmens nuosavybės teisės ribojimui, ir šio fakto pagrindu nustatytas ribojimas gali būti neterminuotas, eliminuojantis galimybę sprendimą dėl transporto priemonės registravimo priimančiai institucijai ir (ar) teismui spręsti dėl šių apribojimų netaikymo, todėl kvestionuojamos normos sukeliamos teisinės pasekmės neproporcingos.
23. Atsižvelgiant į tai, kad kvestionuojamoje Taisyklių 14 punkto nuostatoje įtvirtintas ribojimas registruoti transporto priemones Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre siejamas su Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje įvestu perspėjimu apie transporto priemonę, siekiant tinkamai suvokti šios nuostatos esmę ir prasmę bei prašoma apimtimi patikrinti jos teisėtumą, visų pirma būtina atsižvelgti į bendrą aptariamo ribojimo įtvirtinimo kontekstą, o konkrečiai – įvertinti transporto priemonių registravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre sąsają su Šengeno informacine sistema ir šios sistemos reikšmę, ja siekiamus tikslus ir iš jos įgyvendinimo kylančius įpareigojimus.
Dėl transporto priemonių registravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre sąsajos su Šengeno informacine sistema ir šios sistemos reikšmės, ja siekiamų tikslų bei iš jos kylančių įpareigojimų
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 2 punkte įtvirtinta, jog Registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registro nuostatų 13 punktas (2015 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) nustato, jog Registro objektai yra motorinės transporto priemonės ir jų priekabos, išskyrus motorines transporto priemones, nurodytas SEAKĮ 27 straipsnio 7 dalyje. Pagal Registro nuostatų 37.1 punktą (2015 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 521 redakcija), Registro funkcionavimui užtikrinti duomenys, be kita ko, gaunami iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos – Nuostatų 14.2, 14.4, 14.6, 14.8, 14.11.1, 14.28.1–14.28.4 ir 14.28.7 papunkčiuose nurodyti duomenys. Minėtuose Registro nuostatų 14.28.1–14.28.4 ir 14.28.7 papunkčiuose nurodyti šie Registre tvarkomi duomenys: „<...> 14.28. duomenys apie transporto priemonės dalyvavimo viešajame eisme, valdymo, disponavimo, naudojimo ir kitus apribojimus ir žymas: 14.28.1. apribojimo, žymos tipas; 14.28.2. susijusio registro, teikiančio informaciją apie apribojimus, žymas, suteiktas objekto identifikavimo kodas; 14.28.3. institucijos ar įstaigos, priėmusios sprendimą taikyti apribojimą arba nurodymą (nutarimą) padaryti įrašą registre, pavadinimas, tvarkytojo kodas; 14.28.4. sprendimo dėl apribojimo ar nurodymo (nutarimo) padaryti įrašą registre arba žymos įsigaliojimo pradžios data ir laikas; <...> 14.28.7. apribojimo, įrašo registre ar žymos taikymo pabaigos data, laikas“.
25. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-324 patvirtintų Lietuvos nacionalinės antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos nuostatų (2018 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1V-388 redakcija) (toliau – ir SIS Nuostatai) 3 punkte įtvirtinta, jog Lietuvos nacionalinė antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (toliau – ir N.SIS II, nacionalinė SIS II) steigiama, kuriama ir tvarkoma vadovaujantis 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1987/2006), 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1986/2006) bei nacionaliniais teisės aktais.
26. SIS Nuostatų 4 punkte įtvirtintas nacionalinės SIS II tikslas – informacinių technologijų priemonėmis Reglamento Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimo 2007/533/TVR nustatytomis sąlygomis tvarkyti duomenis, siekiant užtikrinti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių visuomenės aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose. SIS Nuostatų 5.1 punkte numatytas vienas iš nacionalinės SIS II uždavinių – informacinių technologijų priemonėmis sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms, kurios Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rengia Lietuvos perspėjimus ir (ar) naudojasi nacionalinės SIS II duomenimis, pateikti perspėjimus į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir Centrinė SIS II) bei automatiniu būdu gauti perspėjimus iš Centrinės SIS II apie asmenis ir daiktus, kurie tvarkomi SIS II pagal Reglamento Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimo 2007/533/TVR nuostatas. Pagal SIS Nuostatų 6.4 punktą viena iš nacionalinės SIS II funkcijų yra tai, kad ji sudaro sąlygas Lietuvos kompetentingoms institucijoms naudotis Centrinės SIS II duomenimis bei vykdyti jų paiešką N.SIS II, kiek tai susiję su kitų valstybių narių pateiktų perspėjimų tikrinimu.
27. Vadovaujantis SIS Nuostatų 25 punktu, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina VĮ „Regitra“ prieigą prie N.SIS II duomenų sąrašo 1 punkte, 3.1–3.3 bei 3.10–3.11 papunkčiuose nurodytų duomenų, tačiau tik tais atvejais, kai vykdomos jos kompetencijai priskirtos funkcijos, susijusios su perspėjimais, pateiktais pagal Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 38 straipsnio 2 dalies a, b, e (dėl vairuotojų pažymėjimų), f punktus; tiesioginė prieiga VĮ „Regitra“ nesuteikiama. SIS Nuostatų 1 priede įtvirtinto nacionalinės SIS II duomenų sąrašo 1 punkte nurodyti bendrieji duomenys, taikomi visoms duomenų kategorijoms (SIS II identifikacinis numeris: perspėjimą SIS II pateikusios valstybės pavadinimas; perspėjimą SIS II pateikusios kompetentingos institucijos pavadinimas; nuoroda į sprendimą, kuriuo grindžiamas perspėjimas; perspėjimo pateikimo data; perspėjimo paskutinio atnaujinimo data; perspėjimo galiojimo pabaigos data; perspėjimo pateikimo priežastis; veiksmai, kurių reikia imtis; perspėjimo nacionalinis identifikacinis numeris), o 3.1 papunktyje nurodyti ieškomų motorinių transporto priemonių, jų priekabų duomenys.
28. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal šį sprendimą SIS II tikslas – aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, bei naudojant šia sistema perduodamą informaciją, taikyti EB sutarties IV antraštinės dalies trečios dalies nuostatas, susijusias su asmenų judėjimu jų teritorijose. Pagal Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 2 straipsnio 1 dalį šiame sprendime nustatomos perspėjimų apie asmenis ir daiktus įvedimo į SIS II ir tvarkymo sąlygos bei tvarka, keitimasis papildoma informacija ir papildomais duomenimis policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tikslais. Perspėjimo sąvoka įtvirtinta Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 3 straipsnio 1 dalies a punkte, pagal kurį perspėjimas – į SIS II įvestų duomenų rinkinys, padedantis kompetentingoms institucijoms identifikuoti asmenį arba daiktą, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo.
29. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog SIS II sudaro: a) centrinė sistema (Centrinė SIS II), susidedanti iš techninio palaikymo funkcijos (CS-SIS), kurią sudaro SIS II duomenų bazė, ir vieningos nacionalinės sąsajos (NI-SIS); b) nacionalinė sistema (N.SIS II) kiekvienoje valstybėje narėje, susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su Centrine SIS II (N.SIS II gali būti duomenų byla (nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija); c) CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūra, užtikrinanti šifruotą virtualų tinklą, skirtą SIS II duomenims ir keitimuisi duomenimis tarp SIRENE biurų, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje. Papildoma informacija keičiamasi pagal SIRENE vadovo nuostatas (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 8 str. 1 d.).
30. Vadovaujantis Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 20 straipsnio 1 dalimi, nepažeidžiant 8 straipsnio 1 dalies ar šio sprendimo nuostatų, numatančių papildomų duomenų saugojimą, SIS II yra tik tos duomenų kategorijos, kurias kiekviena valstybė narė pateikia 26, 32, 34, 36 ir 38 straipsniuose nurodytiems tikslams. To paties straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta, jog viena iš duomenų kategorijų, be kita ko, yra 38 straipsnyje nurodyti daiktai.
31. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR IX skyriuje „Perspėjimai apie daiktus, ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose“ esančio 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog į SIS II įvedami duomenys apie daiktus, ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose. To paties straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, jog įvedamos šios lengvai atpažįstamų daiktų kategorijos – motorinės transporto priemonės, kurių variklio tūris didesnis kaip 50 kubinių centimetrų. Pagal Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 21 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo reikalavimą, prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.
32. Vadovaujantis Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnio 1 dalimi, jei tikrinimo metu paaiškėja, kad yra perspėjimas apie daiktą, kuris buvo surastas, institucija, nustačiusi daikto ir duomenų apie jį atitiktį, susisiekia su perspėjimą pateikusia institucija, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Šiuo tikslu asmens duomenis taip pat galima perduoti pagal šį sprendimą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valstybė narė, kuri rado daiktą, imasi priemonių pagal nacionalinę teisę.
33. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 45 straipsnio „Perspėjimų apie daiktus saugojimo laikotarpis“ 1 dalis nustato, kad pagal šį sprendimą į SIS II įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pagal 38 straipsnį įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau kaip dešimt metų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, 2 ir 3 dalyse nurodyti saugojimo laikotarpiai gali būti pratęsimi, jei tai būtina tiems tikslams, kuriems perspėjimas buvo pateiktas, pasiekti. Šiuo atveju pratęsimui taip pat atitinkamai taikomos 2 ir 3 dalys. Pagal Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 49 straipsnio 1 dalį, perspėjimą pateikusi valstybė narė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas duomenų tikslumas, atnaujinimas ir jų įvedimo į SIS II teisėtumas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis.
34. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią žalą, padarytą asmeniui naudojant N.SIS II. Ši nuostata taip pat taikoma perspėjimą pateikusios valstybės narės padarytai žalai tais atvejais, kai ši įvedė tikrai netikslius duomenis arba neteisėtai juos saugojo. Pagal Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 65 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad už piktnaudžiavimą į SIS II įvestais duomenimis arba už keitimąsi papildoma informacija nesilaikant šio sprendimo pagal jų nacionalinę teisę būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.
35. SIRENE vadovo, pakeisto 2017 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1528, kuriuo pakeičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2013/115/ES priimti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) SIRENE vadovą ir kitas įgyvendinimo priemones priedas, 2.10 papunktyje įtvirtinta, kad perspėjimai, įvesti į SIS II, laikomi ne ilgiau nei jų reikia tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti. Vos tik reikalavimas palikti galioti perspėjimą nebetaikomas, perspėjančioji valstybė narė nedelsdama panaikina perspėjimą. Jeigu nustatyta perspėjimo galiojimo pabaigos data, perspėjimas CS-SIS panaikinamas automatiškai. Nustačius atitiktį taikoma konkreti 3.11, 4.10, 5.7, 6.5, 7.8 ir 8.4 skirsniuose apibūdinta procedūra. CS-SIS pranešimą apie panaikinimą automatiškai tvarko N.SIS II.
36. SIRENE vadovo 8 punkto „Perspėjimai dėl daiktų, ieškomų norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus (SIS II sprendimo 38 straipsnis)“ 8.4 papunktyje nurodyta, jog perspėjimas panaikinamas, kai: a) daiktas konfiskuojamas arba pritaikoma lygiaverčio poveikio priemonė po to, kai SIRENE biurai apsikeičia papildoma informacija, arba daiktas tampa kito teisminio arba administracinio proceso objektu (pvz., teismo procesas dėl sąžiningo įsigijimo, ginčijamos nuosavybės arba teismų bendradarbiavimas dėl įrodymų); b) pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis; arba c) perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti perspėjimą.
37. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1986/2006, kuriuo pakeičiamas Šengeno konvencijos 102a straipsnis, 1 straipsnio 1 dalies a punktu, nepaisant Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 38 ir 40 straipsnių bei 46 straipsnio 1 dalies, valstybių narių tarnybos, atsakingos už 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų nurodytų transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, pagal minėto sprendimo 38 straipsnio 2 dalies a, b ir f punktus turi prieigą prie į SIS II įvestų duomenų apie motorines transporto priemones, kurių variklių darbinis tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, turėdamos vienintelį tikslą patikrinti, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos ar dingusios arba ieškomos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas; laikantis 2 dalies, minėtų atitinkamos valstybės narės tarnybų prieigą prie šių duomenų reglamentuoja kiekvienos valstybės narės teisės aktai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog 1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios yra vyriausybinės tarnybos, turi teisę tiesiogiai prieiti prie duomenų, įvestų į SIS II.
38. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, Šengeno informacinės sistemos (tiek Centrinės SIS II, tiek nacionalinių SIS II) tikslas – aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, naudojant šia sistema perduodamą informaciją. Kaip matyti iš Tarybos sprendimo 2007/533/TVR preambulės 5 konstatuojamosios dalies, šiuo tikslu, naudojantis per SIS II perduodama informacija, siekiama remti policijos įstaigų ir teisminių institucijų operatyvinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Tam į SIS II, be kita ko, įvedami perspėjimai apie daiktus (inter alia motorines transporto priemones, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kubinių centimetrų), ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose, padedantys kompetentingoms institucijoms identifikuoti ieškomą daiktą, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje VĮ „Regitra“ suteikta prieiga prie SIS II duomenų, kad ji galėtų patikrinti, ar registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos ar dingusios arba ieškomos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas, o nustačius atitiktį dėl į SIS II įvesto perspėjimo apie daiktą, ieškomą norint jį konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymą baudžiamosiose bylose, turi būti imamasi priemonių pagal nacionalinę teisę.
39. Be to, iš minėtų Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančių nuostatų matyti, kad į SIS II įvedamiems perspėjimams (duomenų kokybei) yra keliami griežti reikalavimai, už kurių nesilaikymą (inter alia netikslių duomenų įvedimą arba neteisėtą jų saugojimą) Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, o taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Prieš įvedant perspėjimą į SIS II, laikantis proporcingumo reikalavimų, valstybei narei nustatyta pareiga įsitikinti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Vėliau tokie duomenys privalo būti nuolat atnaujinami, užtikrinamas jų tikslumas ir įvedimo į SIS II teisėtumas, o šioje sistemoje perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau nei būtina tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti, taip pat nustatytas bendras tokių perspėjimų saugojimo SIS II terminas ir aiškiai įtvirtintas perspėjimų panaikinimo pagrindų sąrašas. Tačiau teisė keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti įvestus duomenis suteikta tik perspėjimą pateikusiai valstybei narei.
40. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad perspėjimą pateikusios bei vykdančiosios valstybės narės pasikeitimas informacija, taip pat būtinų priemonių priėmimas valstybėje narėje, kuri rado daiktą, dėl kurio buvo paskelbtas perspėjimas, vykdomi vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu. Lojalaus bendradarbiavimo principas, kuriuo grindžiamas Šengeno acquis, reiškia, kad duomenų paiešką SIS II atliekanti valstybė turi tinkamai atsižvelgti į perspėjimą pateikusios valstybės narės pateiktą informaciją. Jei vykdydamos perspėjimą apie daiktą vykdančiosios valstybės narės valdžios institucijos galėtų suabejoti tokio perspėjimo teisėtumu vien dėl to, kad yra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nebuvo paisoma Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, tai galėtų pakenkti policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo veiksmingumui įgyvendinant šį sprendimą. Todėl nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos privalo vykdyti į SIS II įvestą perspėjimą dėl daikto, net jeigu joms kyla abejonių dėl tokio perspėjimo, kaip antai nurodytų Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 38 straipsnio 1 dalyje, įvedimo motyvų (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo byloje Nachalnik na Rayonno upravlenie Silistra, C-520/20, EU:C:2022:466, 48–50 ir 54 punktus).
Dėl Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančių teisės aktų vietos Lietuvos teisės sistemoje ir su ja susijusių bylai aktualių nuostatų aiškinimo
41. Atsižvelgdama į byloje analizuojamo teisinio reguliavimo specifiką, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos teisės vietą Lietuvos teisės sistemoje. Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ inter alia (be kita ko) nustatyti konstituciniai Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindai, kurių neįtvirtinus Konstitucijoje Lietuvos Respublika negalėtų būti visateise Europos Sąjungos nare: Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis (1 straipsnis); Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (2 straipsnis) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. sausio 11 d., 2020 m. vasario 6 d. nutarimus).
42. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad visateisis Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, dalyvavimas joje yra Tautos suverenios valios pareiškimu grindžiamas konstitucinis imperatyvas, Lietuvos Respublikos visateisė narystė Europos Sąjungoje yra konstitucinė vertybė (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą); konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimus); Europos Sąjungos teisė yra Lietuvos Respublikos teisės, inter alia Konstitucijos, aiškinimo šaltinis tose srityse, kuriose pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 straipsnį Lietuvos Respublika dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, 2019 m. sausio 11 d., 2020 m. vasario 6 d. nutarimus).
43. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare yra privalomos visos Šengeno acquis, integruoto į Europos Sąjungos teisės sistemą protokolu, pridėtu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai (2003 m. balandžio 16 d. Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (Valstybės žinios, 2004-01-02, Nr. 1-1) 3 straipsnis ir 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2007/801/EB dėl Šengeno acquis nuostatų visapusio taikymo Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje). Su Šengeno acquis, integruoto į Europos Sąjungos teisės sistemą, įgyvendinimu susijusios nacionalinės teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, be kita ko, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų tikslus, jų turinį. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinės teisės aktus, turi juos aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės aktų formuluotę ir tikslą, kad būtų pasiektas juose numatytas rezultatas ir laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo sistema, nes sudaro sąlygas, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrintų visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo Dominguez, C-282/10, EU:C:2012:33, 24 punktą ir jame nurodytą praktiką). Minėta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga apima visas nacionalinės teisės normas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Association de médiation sociale, C-176/12, EU:C:2014:2, 38 punktą ir jame nurodytą praktiką), įskaitant nacionalinių teismų praktiką (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Centrosteel, C-456/98, EU:C:2000:402, 17 punktą).
44. Atsižvelgiant į tai, šioje norminėje administracinėje byloje kilus abejonių dėl bylai aktualių į Europos Sąjungos teisės sistemą integruotų Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje reikšmingais klausimais. Dėl nurodyta nutartimi pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą byloje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Transporto priemonės, apie kurią pranešta, registracija), C‑88/21, EU:C:2022:982, kuriame konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnis, siejamas su jo 38 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip: jame nėra numatyta bendro pobūdžio pareigos uždrausti registruoti motorinę transporto priemonę, dėl kurios antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (SIS II) įvestas galiojantis perspėjimas; jis neįpareigoja vykdančiosios valstybės narės numatyti bendro pobūdžio nuostatų, draudžiančių su rastu daiktu atlikti kitus veiksmus nei tie, kuriais būtų pasiekti šio 38 straipsnio 1 dalies tikslai; juo nedraudžiama tai valstybei narei numatyti bendro pobūdžio draudimo registruoti tokią transporto priemonę išimčių.
45. Minėtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas inter alia pažymėjo, kad Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnyje nedetalizavęs, kokių tiksliai priemonių turi imtis valstybės narės, siekdamos elgtis pagal į SIS II remiantis to sprendimo 38 straipsniu įvestą perspėjimą, teisės aktų leidėjas šiuo atžvilgiu ketino palikti valstybėms narėms plačią diskreciją. Nors pagal Tarybos sprendimą 2007/533/TVR įgyvendinamas policijos ir teisminių institucijų operatyvinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose numato, jog vykdančiosios valstybės narės institucijos imasi būtinų laikinųjų apsaugos priemonių (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nachalnik na Rayonno upravlenie Silistra, C‑520/20, EU:C:2022:466, 40 punktą), jokioje šio sprendimo nuostatoje nėra konkrečiai nurodyta, kokių priemonių pagal savo nacionalinę teisę turi imtis valstybė narė, kuri rado daiktą, dėl kurio įvestas perspėjimas. Be to, nors Reglamento Nr. 1986/2006 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės tarnyba, atsakinga už motorinių transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, turi prieigą prie SIS II, kad galėtų patikrinti, ar jai registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos, dingusios arba ieškomos kaip įrodymai baudžiamosiose bylose, šioje nuostatoje nenumatyta jokios pareigos uždrausti transporto priemonių, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, registraciją. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad iš Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnio nekyla jokios bendros pareigos, kaip antai draudimo registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, arba draudimo atlikti su transporto priemone bet kokius veiksmus, išskyrus tuos, kurie susiję su to sprendimo 38 straipsnio 1 dalimi. Vadinasi, jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti plačia diskrecija, kurią turi pagal to sprendimo 39 straipsnio 3 dalį, dėl priemonių, kurių gali imtis pagal nacionalinę teisę, ir nustato bendro pobūdžio draudimą registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, tas sprendimas netrukdo jai nustatyti šio draudimo išimtis.
46. Taigi, iš nurodytų Šengeno acquis nuostatų nekyla įpareigojimas nacionalinėje teisėje įtvirtinti šioje norminėje administracinėje byloje kvestionuojamą Taisyklių 14 punkte nustatytą ribojimą. Kita vertus, nėra ir draudžiama tokį ribojimą nustatyti, kadangi šiuo atžvilgiu valstybėms narėms palikta plati diskrecija, o pasinaudojus šia diskrecija nedraudžiama numatyti tokio ribojimo išimtis, tačiau numatyti išimtis nėra ir privaloma. Kitaip tariant, valstybės narės, naudodamosi šioje srityje joms suteikta plačia diskrecija, gali (bet neprivalo) nustatyti bendro pobūdžio draudimą registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, o nustačius tokį ribojimą gali (bet neprivalo) numatyti šio ribojimo išimtis. Atsižvelgusi į šį Taisyklių 14 punkto aiškinimo kontekstą, išplėstinė teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl kvestionuojamos nuostatos atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui vertinimo prašoma ištirti apimtimi.
Dėl prašomos ištirti Taisyklių 14 punkto nuostatos atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui vertinimo
47. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2011 m. vasario 14 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimus).
48. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus). Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucinio teisinės valstybės principo elementas ir viena iš naudojimosi asmens teisėmis bei laisvėmis ribojimo sąlygų yra proporcingumo principas, pagal kurį teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimus).
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad norminiai administraciniai aktai inter alia turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I261-2/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3-502/2016). Proporcingumo principas tiesiogiai įtvirtintas ir Teisėkūros pagrindų įstatyme, kaip vienas iš teisėkūros principų, išreiškiančių imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 1 d.). Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų teisės principų, pripažįstamas Europos Sąjungos teisės, kuri šioje byloje yra svarbi, kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Europos Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Liuksemburgas prieš Parlamentą ir Tarybą, C-176/09, EU:C:2011:290, 61 punktą; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Melli Bank prieš Tarybą, C-380/09 P, EU:C:2012:137, 52 punktą).
50. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Taisyklių 14 punkto nuostatos atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui abejojama tuo aspektu, kad vien tik aplinkybė, jog transporto priemonė yra įregistruota Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje (pats faktas), yra pagrindas atsisakyti registruoti motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, dėl ko ribojamos asmens nuosavybės teisės, ir šio fakto pagrindu nustatytas ribojimas gali būti neterminuotas, eliminuojantis galimybę sprendimą dėl transporto priemonės registravimo priimančiai institucijai ir (ar) teismui individualizuotai spręsti dėl šių apribojimų (ne)taikymo konkrečiu atveju, todėl kvestionuojamos normos sukeliamos teisinės pasekmės, pasak pareiškėjo, yra neproporcingos. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi prašomą ištirti Taisyklių 14 punkto nuostatą aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, nenustatė, kad minėta nuostata nurodyta apimtimi, t. y. joje įtvirtintas ribojimas, neatitiktų konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų.
51. Visų pirma pažymėtina, kad kvestionuojama Taisyklių 14 punkto nuostata, be kita ko, turi būti vertinama prieš tai nurodytų Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančių nuostatų kontekste. Šiuo aspektu primintina, kad šioje srityje valstybėms narėms įgyvendinant su Šengeno informacine sistema susijusias nuostatas palikta plati diskrecija nuspręsti dėl konkrečių priemonių, kurių turi būti imamasi pagal nacionalinę teisę nustačius, jog dėl daiktų, inter alia motorinių transporto priemonių, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, į SIS II yra įvestas perspėjimas, norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose, o tokiomis priemonėmis siekiama teisėtų bei visuotinai svarbių tikslų – apsaugoti Europos Sąjungos piliečius ir jų turtą, užtikrinant aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose. Atitinkamai įgyvendinant šią valstybėms narėms paliktą diskrecijos laisvę Taisyklių 14 punkte ir buvo įtvirtintas nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas ribojimas, kuriuo neabejotinai prisidedama prie minėtų teisėtų ir visuotinai reikšmingų, konstituciškai pagrįstų tikslų.
52. Vertinant Taisyklių 14 punkto atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui šioje nuostatoje įtvirtinto kvestionuojamo ribojimo proporcingumo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad proporcingumo reikalavimas dėl į SIS II įvedamų perspėjimų eksplicitiškai įtvirtintas jau pačiame Tarybos sprendime 2007/533/TVR, šio sprendimo 21 straipsnyje numatant pareigą valstybei narei, dar prieš jai pateikiant perspėjimą SIS II, nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II, o vėliau tokie duomenys privalo būti nuolat atnaujinami, užtikrinamas jų tikslumas ir įvedimo į SIS II teisėtumas (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 49 str. 1 d.). Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta aiški (ribota) į SIS II įvesto perspėjimo galiojimo trukmė ir nustatytas griežtas reikalavimas perspėjimus apie daiktus saugoti ne ilgiau nei būtina tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 45 str.). Vos tik reikalavimas palikti galioti perspėjimą nebetaikomas, t. y. jeigu buvo pasiektas tikslas, dėl kurio jis įvestas, SIRENE vadovo 2.10 papunktyje perspėjančiajai valstybei narei nustatyta pareiga nedelsiant panaikinti perspėjimą, ką pažymėjo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtame sprendime byloje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Transporto priemonės, apie kurią pranešta, registracija), o jeigu nustatyta perspėjimo galiojimo pabaigos data, perspėjimas panaikinamas automatiškai. Taigi į SIS II įvesto perspėjimo galiojimo trukmės atžvilgiu egzistuoja apibrėžtumas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad kvestionuojamas Taisyklių 14 punkte įtvirtintas ribojimas gali būti neterminuotas.
53. Taip pat pažymėtina, kad SIRENE vadovo 8.4 papunktyje įtvirtinti aiškūs į SIS II įvestų perspėjimų panaikinimo pagrindai inter alia, kai daiktas tampa kito teisminio arba administracinio proceso objektu (pvz., teismo procesas dėl sąžiningo įsigijimo, ginčijamos nuosavybės arba teismų bendradarbiavimas dėl įrodymų). Taigi į SIS II įvestas perspėjimas gali būti panaikintas ne tik perspėjančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimu ar pasibaigus jo saugojimo laikotarpiui, bet ir, pavyzdžiui, asmeniui (sąžiningam įgijėjui) iniciavus teisminį procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo. Be to, nustatyta valstybių narių atsakomybė už žalą dėl neteisėto į SIS II įvestų duomenų saugojimo, įskaitant duomenų saugojimą ilgesnį laiką, nei reikia tikslams, kuriems duomenys buvo įvesti, pasiekti (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 64 str.). Todėl nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje kvestionuojamas Taisyklių 14 punkte įtvirtintas ribojimas nepaneigia galimybės sąžiningam daikto įgijėjui savo teises ginti kitais būdais.
54. Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, abejodamas Taisyklių 14 punkto nuostatos teisėtumu, nepagrįstai daikto, galimai prarasto dėl anksčiau padaryto nusikaltimo, vėlesnį sąžiningą įgijėją sutapatina su teisėtu tokio daikto savininku. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog individualiojoje byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra Bulgarijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, o ne tos individualiosios bylos pareiškėjas. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl daikto savininko, praradusio jį dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir to turto sąžiningo įgijėjo teisių ir interesų sąveikos, yra pažymėjęs, kad konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas būtų paneigtas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, savininko nuosavybės teisės nebūtų ginamos. Kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją viena esminių nuosavybės objekto (turto) perleidimo kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn teisėtumo sąlygų yra savininko valios dėl tokio nuosavybės objekto (turto) perleidimo kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn išreiškimas (sutikimas). Kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui be turto savininko valios išreiškimo (sutikimo), toks turto perleidimas laikomas neteisėtu, o perleistas turtas – neteisėtai kito asmens įgytu turtu, nebent turto perleidimas kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn be šio turto savininko valios išreiškimo (sutikimo) būtų konstituciškai pateisinamas. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimą). Net ir tuo atveju, kai asmuo turtą įgyja nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą).
55. SEAKĮ atitinkamai įtvirtintos dvi savarankiškos sąvokos: transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (2 str. 77 d.); ir transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (2 str. 83 d.). Pagal Taisyklių 8 punktą tuo atveju, kai dėl transporto priemonės registravimo kreipiasi transporto priemonės valdytojas, kuris nėra transporto priemonės savininkas (nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinančiame dokumente įrašytas asmuo), jo valia registruoti transporto priemonę jos valdytojo vardu turi būti išreikšta raštu (išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybei priklausančią transporto priemonę patikėjimo teise atitinkamai valdo valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija); jei transporto priemonės savininkas yra nepilnametis, jo valią raštu išreiškia vienas iš nepilnamečio tėvų arba globėjų (rūpintojų). Taigi, nesant raštiškai išreikštos transporto priemonės savininko valios registruoti transporto priemonę valdytojo vardu, tokios transporto priemonės registracija Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre negalima, o esant į SIS II įvestam perspėjimui dėl transporto priemonės, kuri dėl galbūt padaryto nusikaltimo teisėto jos savininko buvo prarasta, ir nesant objektyvių duomenų, kad pasikeitė šios transporto priemonės nuosavybės teisės subjektai (savininkai), nėra pagrindo į VĮ Regitra dėl tokios transporto priemonės registravimo besikreipiantį asmenį laikyti jos savininku. Kaip minėta, daikto savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas nėra vienodas, taigi ir jų teisių gynimo būdai gali skirtis, o Taisyklių 14 punkte įtvirtintas ribojimas registruoti transporto priemones, dėl kurių įvestas perspėjimas SIS II, leidžia užtikrinti teisėto daikto savininko teisių apsaugą ir taip prisideda siekiant esminio Šengeno sistemos tikslo – apsaugoti Europos Sąjungos piliečius ir jų turtą, užtikrinant aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose.
56. Atsižvelgusi į visa tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro sąsają su Šengeno informacine sistema, šios sistemos reikšmę ir siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus, kurių siekiant už motorinių transporto priemonių registraciją atsakingoms tarnyboms suteikiama prieiga prie SIS II saugomų duomenų, valstybėms narėms paliktas plačias diskrecijos ribas nuspręsti dėl konkrečių priemonių, kurių turi būti imamasi pagal nacionalinę teisę nustačius daikto ir į SIS II įvestų duomenų apie jį atitiktį, taip pat esant aiškiai nustatytam ribotam perspėjimų apie daiktus galiojimo terminui ir tokių perspėjimų panaikinimo pagrindams, įtvirtintiems griežtiems į SIS II įvedamų duomenų kokybės reikalavimams ir šiuos duomenis įvedančių valstybių narių atsakomybei už bet kokią asmeniui padarytą žalą neteisėtai naudojantis SIS II, taigi egzistuojant veiksmingoms asmens, manančio, kad dėl nepagrįstai SIS II saugomo perspėjimo pažeidžiamos jo teisės, gynybos priemonėms, išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė, kad kvestionuojamas ribojimas prašoma ištirti apimtimi akivaizdžiai neatitiktų konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš jo kylančių proporcingumo principo reikalavimų, todėl konstatuoja, jog Taisyklių 14 punkto nuostata, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pripažinti, kad Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, 14 punkto (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nuostata ta apimtimi, kiek joje nustatyta, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Dainius Raižys
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė