Civilinė byla Nr. e2A-441-657/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00109-2021-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.1.9.2; 2.2.3.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ ieškinį atsakovei E. E. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo O. V..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės E. E. S. 457,55 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad O. V. atsakovės E. E. S. vardu 2020 m. vasario 3 d. su ieškove UAB „Mundus Mirabilis“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį dėl kelionės į Islandiją nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir už kelionę sumokėjo 300 Eur avansą. Sutartis su ieškove dėl šios kelionės sudarė ir trys atsakovės draugės, taip sudarydamos didžiąją dalį keliautojų grupės.

3.       Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo, prašė grąžinti už kelionę sumokėtą avansą, nurodydama dėl COVID-19 pandemijos blogėjančią situaciją pasaulyje ir Islandijoje, be to, atsakovė dėl garbaus amžiaus priklauso aukštos rizikos grupei. Ieškovė nurodė, kad, nutraukdama sutartį, pagal jos 2.1.2 punktą atsakovė turi sumokėti sutarties nutraukimo mokestį – 40 proc. kelionės kainos (480 Eur) bei apmokėti lėktuvo bilieto į Islandiją kainą (204,89 Eur), kuris, vadovaujantis Sutarties 2.1.2. sąlygomis, nėra grąžinamas ir keičiamas bei neįeina į sutarties kainą. Sutarties nutraukimo priežastys dėl COVID-19 pandemijos nėra nenugalima jėga ir neatleidžia nuo nuostolių ieškovei apmokėjimo. Be to, atsakovei nutraukus Turizmo paslaugų teikimo sutartis, ieškovei dėl nesusirinkusios grupės teko atšaukti kelionę kitiems dviem turistams, kurie turėjo vykti kartu, dėl ko ieškovė tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“ atlygino 290,64 Eur žalą už dviejų turistų atšauktus lėktuvo bilietus. Šie nuostoliai nėra susiję su atsakovės organizavimo išlaidomis, dėl ko neįskaitomi į sutarties nutraukimo mokestį. Iš atsakovės priteistina ¼ dalis šių nuostolių, t. y. 72,66 Eur. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 300 Eur avansą, iš atsakovės priteistina ieškovės patirtų nuostolių suma yra 457,55 Eur.

4.       Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisija komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atsakovės reikalavimą nutraukti sutartį, netaikant sutarties nutraukimo mokesčio, ir įpareigoti ieškovę grąžinti sumokėtą avansą, atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė teikė pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nereagavo.

5.       Atsakovė E. E. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. sutartimi įsigijo ne pavienes paslaugas, o transporto (skrydžio), apgyvendinimo ir pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal paslaugas. Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovė įsigijo vieną organizuotos turistinės kelionės paketą. Sutartis neatitinka VVTAT parengtų standartinių sąlygų, be to, informacija, numatyta Turizmo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įteikta atsakovei ir trečiajam asmeniui. Ieškovė pakeitė sutarties sąlygas, susijusias su transporto priemone ir jos tarpiniais nusileidimais, apie pasikeitusias sąlygas atsakovei nebuvo pranešta, nesuteiktas terminas sutartį nutraukti, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio. Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, o jei juos ir patyrė, tai jie yra visiškai padengti iš sumokėto avanso – 300 Eur. Įrodymai apie nuostolius, susijusius su organizuotos turistinės kelionės paketą sudarančiomis paslaugomos, nėra pateikti. Nepateikta įrodymų apie lėktuvo bilietų administravimą ir piniginių lėšų susigrąžinimą, kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-1818 Islandija buvo įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, kas turėjo lempti kelionės, turėjusios įvykti 2020 m. rugpjūčio 9 d., atšaukimą. Kelionė nebūtų įvykusi, be to, sutarties sąlygose nėra įtvirtinta pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, jeigu nesusidaro grupė. Nuostoliai dėl atšauktos kelionės (72,66 Eur) negali būti priteisti, nes neįrodyti. Teismas turi įvertinti, ar sutartimi nebuvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė.

7.       Trečiasis asmuo O. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti analogiškais argumentais, kaip ir atsakovė.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės E. E. S. ieškovei 240 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 504,01 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9.       Teismas nustatė, kad VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė E. E. S. reikalavimą nutraukti sutartį, netaikant sutarties nutraukimo mokesčio, kadangi jis yra nepagrįstas. Dėl nenugalimos jėgos nebuvimo, kelionės vadovo palydėjimo iš Vilniaus oro uosto, skrydžio datos keitimo, lėktuvo bilietų keitimo, informacijos dėl sutarties pakeitimo patvarioje laikmenoje nepateikimo, dėl privalomo sveikatos draudimo kelionės metu, kelionės neatitikimo atsakovės lūkesčiams jau pasisakė VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime, todėl teismas neturi teisinio pagrindo šių aplinkybių nagrinėti iš naujo. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės, nutarimas yra įsiteisėjęs ir privalomas ginčo šalims. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija padarė išvadą, kad vartotoja (atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį CK 6.750 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. sumokėjusi kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį.

10.       Atsakovės E. E. S. vardu trečiasis asmuo O. V. sudarė su ieškove UAB „Mundus mirabilis“ 2020 m. vasario 3 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-62. Sprendžiant ginčą VVTAT komisijoje, buvo pateiktas E. E. S. 2020 m. sausio 31 d. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo O. V. pasirašyti su ieškove sutartį dėl kelionės į Islandiją 2020 m. rugpjūčio 9-16 d. ir sumokėti už ją 300 Eur avansą. Taigi, nors faktiškai sutartis buvo pasirašyta, neturint raštiško atsakovės įgaliojimo O. V. sudaryti sutartį ir sumokėti avansą, tačiau vėliau šie veiksmai buvo patvirtinti. Atsakovė patvirtino, kad ji iš O. V. gavo sutartį, skrajutę, papildymą prie sutarties, kuriame nurodyti šalių įsipareigojimai, bei čekį, kad buvo sumokėtas avansas. Trečiasis asmuo už atsakovę pasirašė tik pagrindines (specialiąsias sąlygas). Atsakovė pati ketino atvykti pasirašyti antrą sutarties dalį, tačiau dėl pandemijos to padaryti negalėjo. Sutarties šalių įsipareigojimų 1.2.1 punkte nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta keliaujančio asmens, kai turistas perveda pinigus į įmonės sąskaitą. Šiuo atveju už atsakovę sutartį pasirašė ir sumokėjo avansą trečiasis asmuo, atsakovės įgaliota tai padaryti, todėl tiek sutartis, tiek šalių įsipareigojimuose nustatytos nuostatos yra privalomos tiek ieškovei, tiek atsakovei. Be to, kreipdamasi į VVTAT komisiją, kad sutartis būtų nutraukta, atsakovė rėmėsi ir sutarties šalių įsipareigojimuose nustatytomis nuostatomis, t. y. pripažino ir prisiėmė iš sutarties jai kylančius įpareigojimus, laikė, kad šios nuostatos yra galiojančios, nors ir nebuvo jos pasirašytos. Dėl šių aplinkybių atmestini atsakovės atstovo argumentai, kad sutartis apskritai nebuvo sudaryta.

11.       Teismo nuomone, vertinant sutarties sąlygas, sutiktina, kad atsakovė įsigijo ne pavienes paslaugas, o buvo sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis. Iš sutarties turinio matyti, kad ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas: apžvalginės ekskursijos, kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš oro uosto į viešbutį ir atgal į oro uostą, apgyvendinimas, kurie buvo įskaičiuoti į kelionės kainą, taip pat lėktuvo bilietų nupirkimas, kurių kaina nebuvo įtraukta į bendrą paslaugų kainą. Iš teismo posėdžio metu duotų atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų tiek atstovaujamajai, tiek atstovaujančiajai sutarties sąlygos buvo tinkamos, tačiau jos iš esmės pakito dėl COVID-19 pandemijos.

12.       Sutarties sudarymo metu joks ieškovės atstovas nebendravo su atsakove, buvo bendraujama su ją atstovaujančia O. V., kuri ir pasiūlė atsakovei kartu keliauti į Islandiją. Atsakovei 2020 m. vasario 3 d. buvo išsiųsta sutartis ir dokumentas pavadintas „sutarties šalių įsipareigojimai.doc“. Trečiajam asmeniui ją pasirašant už atsakovę, kaina buvo pakeista, pritaikius nuolaidą, kitos esminės sutarties sąlygos nekito. Sutartyje buvo nurodyta: kelionės tikslo vieta, buvimo laikotarpis, nakvynių skaičius, apgyvendinimo vietos pagrindiniai požymiai (vasaros tipo namelis), kambario tipas, maitinimo paslaugos, kurios nurodomos sutarties prieduose, nurodytos kitos paslaugos – ekskursijos, kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš ir į viešbutį ir atgal į oro uostą, turistinės kelionės apmokėjimo tvarka, kaina į nėra įskaičiuoti lėktuvo bilietai, nurodoma, kad draudimas asmenims virš 65 metų yra su papildoma priemoka, iš žodinių liudytojų paaiškinimų trečiajam asmeniui taip pat buvo žinomas turistinės grupės dydis, kad jis yra iki 8 asmenų, kaip pat, kad kelionės organizatorius yra apdraustas. Taigi, atsakovei, iki įgaliotam asmeniui pasirašant sutartį, buvo pateikta iš esmės visa esminė informacija apie organizuotą kelionę. Šią informaciją atsakovė gavo tiek el. paštu („duomenys neskelbtini“), taip pat ir iš O. V..

13.       VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime pažymėjo, kad sutartyje sąlygos, kad kelionės vadovas lydės keliautoją iš Vilniaus oro uosto, nebuvo nustatyta. Nutarime taip pat nurodyta, kad šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 dienų – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7dienų – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau dienų – 100 proc. Atsakovė VVTAT komisijai nenurodė, kad neturėjo sutarties šalių įsipareigojimų nuostatų, kuriuose nustatyta sutarties atsisakymo mokesčio konkretus dydis, ir nežinojo savo įsipareigojimų apimties, todėl labiau tikėtina, kad atsakovei tokios nuostatos buvo žinomos. 

14.       Ieškovė yra verslininkė, o atsakovė vartotoja, todėl jai taikomos vartotojus ginančios teisinės nuostatos. Atsakovė, sudarant sutartį, buvo garbaus amžiaus, tačiau nurodė, kad keliauja dažnai, todėl jai žinomos arba turėjo būti žinomos nuostatos, susijusios dėl galimo nuostolių atlyginimo sutarties atsisakymo atveju. Trečiasis asmuo ne pirmą kartą už ją pasirašo kelionės sutartis, taigi, turi kelionių sutarčių sudarymo patirties, jai, galimai, taip pat nekilo jokių klausimų dėl sutarties turinio. Atsakovė iš esmės nenurodė, kokios sutarties sąlygos turėtų būti pripažintos nesąžiningomis. Darytina išvada, kad sutartyje ir jos šalių įsipareigojimų nuostatose nurodytos sąlygos atitinka organizuotos turistinės kelionės sutarties būtinuosius reikalavimas, sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, suprantamos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutartyje yra nustatyta nesąžiningų sąlygų. Atsakovė nurodė, kad, sudarant sutartį, visos sąlygos tuo metu tiko, tačiau dėl COVID-19 pandemijos jos iš esmės pakito, t. y. sutartis buvo sudaryta tinkamai.

15.       Nors ieškovė teismui nepateikė sutarties lapo, nurodančio sutarties atsisakymo dydį, priklausantį nuo likusio laiko iki kelionės pradžios, paskaičiuotą pagal procentinį dydį nuo kelionės kainos, teismas rėmėsi ir VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis.

16.       Atsakovė apie norą nutraukti sutartį ieškovę informavo 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Atsakovei nutraukus sutartį iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos. Sutartyje nustatyta, kad kelionės kaina vienam žmogui yra 1 200 Eur plius lėktuvo bilietai, todėl atsakovei pagal sutartį taikomas 480 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis.

17.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apgyvendinimą, namelio nuomą 2020 m. kovo 2 d. sumokėjo 5 400 Eur ir 2020 m. liepos 12 d. 3 600 Eur, tačiau sąskaita išrašyta 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šis mokestis sumokėtas už laikotarpius nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 11 d., nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Pateiktame 2021 m. kovo 20 d. namelio nuomotojo el. laiške nurodyta, kad jis atsisako grąžinti pinigus už 2020 m. rugpjūčio 10 – 17 d. nepanaudotą namuką. Įrodymų, kad ieškovė savalaikiai, po to, kai atsakovė kreipėsi dėl sutarties nutraukimo 2002 m. liepos 13 d., būtų prašiusi namelio nuomotojo grąžinti sumokėtus pinigus už laikotarpį, kai turistai nevyks į kelionę, ar prašiusi užskaityti šį mokėjimą kitam laikotarpiui, nėra. Ieškovei paprašius pinigus už namelio nesinaudojimą grąžinti po 8 mėnesių, toks prašymas negali būti laikomas tinkamu, siekiant sumažinti patirtus nuostolius.

18.       Nors ieškovė detalizavo automobilio transportavimo išlaidas, tačiau konkrečiai nenurodė, kokia suma, kokioms išlaidų rūšims buvo patirta, nėra pateikti kelto bilietai, nėra aišku, ar kelto bilietai buvo į priekį ir atgal su nustatytu konkrečiu laikotarpiu, ar tik buvo perkami į vieną pusę, o po to į kitą. Dėl automobilio transportavimo galėjo būti patirta išlaidų, tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kokia suma sudaro, būtent dėl atsakovės veiksmų patirti nuostoliai, nurodoma tik bendra suma už 2020 metus, į kurią neabejotinai yra įskaičiuotos ir kitos ieškovės organizuotos turistinės kelionės, ne tik ta kelionė, į kurią turėjo vykti atsakovė.

19.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2020 m. liepos 2 d. atsakovei nupirko lėktuvo bilietus už 204,89 Eur, o 2020 m. liepos 23 d. gavo SAS kelionės čekį (vaučerį) 819,56 Eur sumai už keturių keliautojų nepanaudotus bilietus, galiojantį iki 2021 m. liepos 25 d. Įrodymų, ar kelionės čekis iki nurodytos datos buvo panaudotas, ar pinigai už nepanaudotą kelionės čekį buvo išgryninti, ieškovė nepateikė. Ieškovė reikalavo lėktuvo bilietų kainą grąžinti net nepasibaigus kelionės čekiui, kurį ji gavo ir turėjo galimybę panaudoti. Nors sutartyje nurodyta, kad aviabilietas po išrašymo negrąžinamas ir nekeičiamas, tačiau ieškovei gavus kelionės čekį, ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų sumažinti patiriamus nuostolius, tačiau tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Ieškovės atstovas nurodė, kad buvo bandoma panaudoti kelionės čekį, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Teismas darė išvadą, kad tiek atsakovės, tiek ieškovės veiksmai nulėmė, kad buvo patirta 204,89 Eur nuostolių už lėktuvo bilietą.

20.       Atsakovei ir jos draugėms nutraukus sutartis, ieškovei dėl nesusirinkusios grupės teko atšaukti kelionę kietiems dviem turistams, dėl ko ieškovė tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“ turėjo atlyginti 290,64 Eur žalą už dviejų turistų atšauktus lėktuvo bilietus pagal UAB „Guliverio kelionės“ 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą GUK Nr. 5011729, kurios pastabose nurodoma: žalos atlyginimas už lėktuvo bilietus Vilnius – Kopenhaga – Reikjavikeas – Ryga – Vilnius, 2020 m. rugpjūčio 10 – 17 d., apmokėjimo terminas iki 2020 m. spalio 15 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ši sąskaita buvo apmokėta, tačiau tikėtina, kad šią žalą ieškovė atlygino. Ieškovės teigimu, atsakovė turėtų atlyginti ¼ dalį šių nuostolių (72,66 Eur).

21.       Ieškovės pagrindinė veikla susijusi su kelionių organizavimu, todėl ji, būdama verslininke, turi prisiimti riziką, susijusią su kelionių organizavimu, jų vykdymu, klientų paieška. Atsakovei kyla pareiga mokėti sutarties nutraukimo mokestį, tačiau ne su ieškovės veiklos organizavimu susijusias išlaidas. Ieškovė turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Byloje nėra duomenų, kad būtų bandoma surinkti keliautojų grupę, nors iki kelionės buvo likę dar ganėtinai nemažas laikotarpis, tačiau ieškovė atšaukė kelionę. Nuostoliai 72,66 Eur, kurie atsirado kitiems grąžinant pinigus tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“, susiję su ieškovės vykdomos veiklos rizika, todėl prašymas priteisti šiuos nuostolius laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

22.       Atsakovei nutraukus sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo prašyti nuostolių atlyginimo pagal sutarties 2.1.2 punktą, tačiau ieškovei nesielgiant atidžiai ir rūpestingai, savalaikiai nesistengiant sumažinti dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, spręsti klausimo dėl namelio nuomos, nesant konkrečių įrodymų dėl automobilio transportavimo į Islandiją bei ieškovei nesiimant aktyvių veiksmų dėl skrydžio kupono panaudojimo, darytina išvada, kad ieškovė taip pat yra iš dalies atsakinga dėl nuostolių nesumažėjimo, todėl pagrįstais nuostoliais dėl sutarties nutraukimo, laikytina 400 Eur suma, o todėl lėktuvo bilietų – 140 Eur, bendra nuostolių suma 540 Eur. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 300 Eur avansą, ši sumą įskaitytina ir iš atsakovės ieškovei priteistina 240 Eur nuostolių. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. procesines palūkanas tenkintinas. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas šalims paskirstė mokėtinas bylinėjimosi išlaidas.

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Apeliaciniame skunde atsakovė E. E. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. vasario 3 d. Turizmo paslaugų sutartį Nr. 20-62 ir taikyti restituciją – priteisti iš ieškovės 300 Eur sumokėtą avansą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai prejudicinę reikšmę suteikė VVTAT nutarime nustatytoms aplinkybėms, nes VVTAT komisijos nutarimai savo turiniu nėra prilyginami įsiteisėjusiems teismo sprendimams.

1.2.                      Teismas neatliko sutarties sąlygų atitikimo nesąžiningoms sutarties sąlygoms analizės ir neatskleidė bylos esmės. Teismas visiškai nevertino turizmo teisinius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų ir jų nebuvimo šalių pasirašytos sutarties sąlygose, neanalizavo standartinių sąlygų aktualios ir sutartyje nurodytos redakcijos, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovei įteiktos ne aktualios redakcijos standartinės sąlygos, kurios organizuotos turistinės kelionės santykius reglamentuoja kokybiškai skirtingai, nei sąlygos, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 25 d., kai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 (Kelionių direktyva). Turizmo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta informacijos teikimo forma atsakovei įteikta nebuvo. Teismas vertino sutarties sąlygas, neatitinkančias aktualios redakcijos standartinių sutarties sąlygų, todėl jų turinys ginčo kontekste apskritai nebuvo svarbus. Sutarties sąlygų sąžiningumo klausimas priklauso teismo diskrecijai, todėl ieškovė neprivalėjo nurodyti konkrečių nesąžiningų sutarties sąlygų. Be to, ji kvestionavo sutarties sąlygų teisėtumą, kurios susijusios su kelionių vadovo dalyvavimu nuo kelionės pradžios, sutarties sąlygų keitimu, sudarius organizuotos turistinės kelionės sutartį. Teismas šių atsakovės argumentų nevertino, dėl jų nepasisakė. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas ir nepagrįstai šalių pasirašytos sutarties sąlygų nepripažino nesąžiningomis. Analogišką bylą dėl tos pačios kelionės išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-646-600-2022 analogiškas su kitomis atsakovės draugėmis sudarytas Turizmo paslaugų teikimo sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

1.3.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie pasikeitusias sąlygas, ji privalėjo nustatyti protingą terminą sutikti su pasikeitusiomis sąlygomis arba nutraukti sutartį, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio. Atsakovės 2020 m. liepos 13 d. sutarties nutraukimas vertintinas, kaip atsakovės CK 6.752 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės realizavimas, lemiantis sutarties nutraukimą, nemokant jos nutraukimo mokesčio. Jau vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas. Be to, teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės nuostolius, ir tinkamai nemotyvavo spendimo dalies dėl nuostolių apskaičiavimo. Nėra aišku, kaip ir kokiu būdu apskaičiuota 240 Eur priteistų nuostolių suma, daromos išvados yra prieštaringos, abstrakčios.

24.       Trečiasis asmuo O. V. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

25.       Atsiliepime nurodė, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, kiek tai susiję su tarp šalių sudarytos sutarties nesąžiningomis sąlygomis, netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrindė ir nemotyvavo spendimo dalies dėl nuostolių apskaičiavimo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teismas neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo ne pagal naujosios Kelionių direktyvos, kurios nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos 2018 m. liepos 17 d., sutarties sudarymo metu galiojusią redakciją.

26.       Ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti klausimus dėl VVTAT komisijos nutarimu nustatytų aplinkybių, o vertinimas dėl sutarties nesąžiningų sąlygų buvimo ar nebuvimo yra galimas tik tiek, kiek tai nepaminėta 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime. VVTAT komisija, kaip ir teismas, privalo savo iniciatyva atlikti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę. Komisijai nenustačius, kad ginčo vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės.

4.2.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje ir jos šalių įsipareigojimų nuostatuose nurodytos sąlygos atitinka organizuotos turistinės kelionės sutarties būtinuosius reikalavimus, išvardintus CK 6.749 straipsnio 2 dalyje, sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, suprantamos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui. Atsakovė informaciją, susijusią su kelione, atsakovė gavo tiek 2020 m. vasario 3 d. el. paštu iš ieškovės, tiek iš trečiojo asmens O. V.. Be to, sutartyje buvo nuoroda į ieškovės tinklapį www.mundusmirabilis.lt, kuriame buvo pateikta visa su kelione į Islandiją susijusi informacija. Klausimas dėl kelionės datos ir lėktuvo bilietų keitimo, tame tarpe ir dėl atsakovės (ne)žinojimo apie tarptautinių nusileidimų oro uostus, išsamiai išnagrinėtas VVTAT komisijos, ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime padaryta išvada, kad vartotoja (atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį CK 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusi kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Teismas teisingai išsprendė klausimą dėl ieškovės pareikštų nuostolių pagrįstumo.

4.3.                      Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, pats nustatė ieškovės patirtų nuostolių dydį, kuris jo vidiniu įsitikinimu yra teisingas nagrinėjamoje situacijoje. Atsakovė priešieškinio su apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais nepareiškė, todėl neturi teisės jų kelti apeliaciniame skunde.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mundus mirabilis“ ir atsakovė E. E. S., atstovaujama O. V., 2020 m. vasario 3 d. sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-62, pagal kurią atsakovė nusipirko kelionę į Islandiją; kelionės pradžia 2020 m. rugpjūčio 9 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 16 d. (8 dienos, 7 naktys). Kelionė turėjo vykti lėktuvu ir mikroautobusu. Kelionės kaina 1 200 Eur, lėktuvo bilietai į kainą nebuvo įskaičiuoti. Skrydžio vežėjas nebuvo nurodytas, tačiau pažymėta, kad aviabilietas po išrašymo negrąžinimas ir nekeičiamas; pirminė išvykimo vieta – tarptautinis Vilniaus oro uostas; kambario tipas – dvivietis; maitinimo paslaugos – kaip nurodyta sutarties prieduose; kitos paslaugos įskaičiuotos į kelionės kainą – apžvalginės ekskursijos, kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš oro uosto į viešbutį, ir atgal; specialūs turisto pageidavimai – aviabilietai tik su rankiniu bagažu, papildomas lagaminas už papildomą mokestį. Sutarties sudarymo metu atsakovės atstovė O. V. už kelionę sumokėjo ieškovei 300 Eur avansą, o likusią dalį kelionės kainos dalį 900 Eur ir už aviabilietus atsakovė turėjo sumokėti iki 2020 m. liepos 9 d. Sutartis kartu su priedu „Sutarties šalių įsipareigojimai“ išsiųsta atsakovei el. pašto adresu („duomenys neskelbtini“). Ieškovė 2020 m. birželio 29 d. atsakovei nupirko lėktuvo bilietus už 204,89 Eur, paslaugos teikėjas Scandinavian Airlaines. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu nutraukė sutartį, nurodydama, kad kelionės atsisako dėl COVID-19 pandemijos, didėjančio susirgimų skaičiaus, rekomendacijų susilaikyti nuo kelionių į užsienį, be to, nėra sveikatos draudimo nuo COVID-19, o ji priklauso didesnės rizikos grupei, ir pareikalavo grąžinti O. V. sumokėtą 300 Eur avansą. Ieškovė atsisakė grąžinti už kelionę sumokėtą avansą pinigus vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.2 ir 2.1.3 punktais, bei pareikalavo sumokėti sutartyje numatytus nuostolius – 457,55 Eur. Atsakovė ir trečiasis asmuo į kelionę nevyko.

29.       Pagal CK 6.750 straipsnio 1 dalį turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Jei turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionės organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį (CK 6.750 str. 2 d.). Turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas CK 6.750 straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą (CK 6.750 str. 4 d. 3 p.).

30.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga).

31.       Kaip jau minėta, atsakovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu nutraukė sutartį, nurodydama, kad visame pasaulyje, taip pat ir kelionės tikslo vietose bei gretimose valstybėse, yra išplitęs ir toliau plinta koronavirusas (COVID-19), t. y. atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykti kelionę.

32.       COVID-19 atsiradimą ir plitimą iš esmės galima vertinti kaip neišvengiamas, nepaprastas aplinkybes, kurios daro didelę įtaką kelionių vykdymui, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad bet kuriuo metu būtų galima nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio. Tai priklauso nuo konkrečių konkretaus atvejo aplinkybių, todėl turi būti nustatyta, kokią įtaką konkrečiai kelionei turi sutarties nutraukimo metu esančios aplinkybės. CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktui taikyti nepakanka tik turisto nerimo ir netikrumo jausmo. Taip pat vėlesni įvykiai ir aplinkybės neturėtų pakeisti sutarties nutraukimo metu buvusio CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo pagrįstumo vertinimo.

33.       Teismo vertinimu pagal byloje turimus įrodymus nėra pagrindo susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes. Pirmiausia, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Antra, kelionė turėjo prasidėti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Antra, iš viešų duomenų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. V-1603, įsigaliojusio 2020 liepos 6 d, 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. V1641 „Dėl valstybių sąrašo nustatymo“, įsigaliojusio 2020 m. liepos 13 d.) nustatyta, jog sutarties nutraukimo metu (2020 m. liepos 13d.), asmenims, atvykstantiems iš Islandijos Respublikos izoliacija nebuvo taikoma. VVTAT komisija, nagrinėdama E.E. S. prašymą, 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 10E, konstatavo, jog Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt numatytomis kelionės datomis (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) buvo nustatyta rekomendacija dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją ir minėta šalis numatytomis kelionės datomis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą paveiktų šalių sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo), kas reiškia, kad vartotojai (nagrinėjamu atveju atsakovei E.E. S.) grįžus iš kelionės reikėtų laikytis saviizoliacijos, tačiau vartotojos rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, kai turėjo įvykti vartotojos kelionė. Taigi, visiškai akivaizdu, jog pagal turimus įrodymus nebuvo jokio pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimo metu, o ne vėliau, Islandijoje buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės (CK 6.212 str., 6.750 str. 4 d. 3 p.).

Dėl VVTAT nutarimo reikšmės

34.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pagal sutarties 6.3 punktą kreipėsi į VVTAT prašydama pripažinti, kad turi teisę nutraukti ginčo sutartį be sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti sumokėto avanso sumą. VVTAT, išnagrinėjusi skundą jame nurodytais aspektais (dėl kelionės atsisakymo dėl COVID-19 pandemijos, kelionės datos keitimo, informacijos teikimo, kelionės vadovo paslaugų, sveikatos draudimo, sutarties sąlygų dėl aviabilietų, sutarties nutraukimo mokesčio) netenkino.

35.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VVTAT komisijos nutarime nustatytos aplinkybės ir darytos išvados dėl sutarties nutraukimo priežasčių ir pasekmių laikomos prejudicinėmis aplinkybėmis (CPK 183 str. 2 p.). Apeliantės teigimu, VVTAT komisijos nutarimas negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Be to, VVTAT nenagrinėjo sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu, todėl teismas tai turėjo padaryti savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

36.       Pirmiausia pažymėtina, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 str. 1 d.). Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (VTAĮ 28 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantė nustatytais terminais nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, VVTAT komisijos nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šį nutarimą kaip turintį prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui.

Dėl sutarties sąlygų sąžiningumo

37.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VVTAT nutarime išdėstytais argumentais, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog sutartyje nustatyta nesąžiningų sąlygų, t. y. sutartyje ir sutarties šalių įsipareigojimų nuostatose nurodytos sąlygos atitinka organizuotos turistinės kelionės sutarties būtinuosius reikalavimas, sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, suprantamos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui; be to atsakovė iš esmės nenurodė, kurios sutarties sąlygos turėtų būti pripažintos nesąžiningomis.

38.       Atkreiptinas dėmesys, jog VVTAT vartojimo sutartis nagrinėja dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal CK 6.2284 straipsnį. Teisę pateikti VVTAT motyvuotą prašymą nagrinėti vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo be kitų asmenų taip turi ir vartotojai (VTAT 351 str.). Atsakovė tokio prašymo VVTAT nereiškė. CK 6.2284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (CK 6.2284 str. 9 d.). 

39.       Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė visas ar kurias nors konkrečias 2020 m. vasario 3 d. sudarytos Turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-62 sąlygas ar atskirus sąlygų punktus pripažinti nesąžiningomis, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento. Teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva įtvirtinta CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje, pirmiausia grindžiama teisiškai reikšminga aplinkybe, kad vartojimo sutarties sąlygos šalių nebuvo individualiai aptartos.

40.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad į CK 6.2284 straipsnio reguliavimo apimtį patenka standartinės sutartys, standartinės sutarčių sąlygos, taip pat kitos sutarčių sąlygos, jeigu vartotojas neturėjo realių galimybių daryti įtakos jų turiniui ir jos nebuvo individualiai suderėtos. Tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020).

41.       Kriterijų, kurių taikymas suponuoja prielaidas identifikuoti nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas, sistema nustatyta CK 6.2284 straipsnyje. Nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šioje teisės normoje taip pat įtvirtinti kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.2284 str. 3 d.). Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis (CK 6.2284 str. 6 d.). Vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai (CK 6.2284 str. 7 d.).

42.       Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019).

43.       Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas (CK 6.2284 str. 6 d., 7 d.) reikalauja, kad sąlygos būtų išreikštos aiškiai ir suprantamai, t. y. vartotojui turi būti sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonominius padarinius, kurių jam atsiranda dėl sutarties sąlygos. Materialinis (sutarties turinio) kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 str. 9 d.). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

44.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde jokių argumentų, kurios sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir kurių teismas neįvertino, išskyrus deklaratyvius teiginius, nenurodė.

45.       Apeliantės teigimu, teismas nevertino atsakovės pozicijos dėl to, jog sutartis neatitinka VVTAT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-57 patvirtintos Standartinės organizuotos turistinės kelionės formos, ir aplinkybių, jog atsakovė buvo suklaidinta dėl sutarties nutraukimo sąlygų turisto iniciatyva.

46.       Kaip matyti iš byloje pateiktos 2020 m. vasario 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės sutarytos Turizmo paslaugų sutarties Nr. 20-62, ji visiškai atitinka VVTAT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-57 patvirtintą Standartinę organizuotos turistinės kelionės sąlygas, t. y. sutartyje numatyta sutarties šalys, sutarties dalykas, šalių įsipareigojimai, sutarties nutraukimas / atsisakymas, sutarties sąlygų keitimas, kelionės organizatoriaus atsakomybė, bendrosios sąlygos. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kokios konkrečiai su atsakove sudarytos sutarties sąlygos neatitinka sutarties formos ir turinio reikalavimų, ir kaip tai pažeidžia atsakovės teises.

47.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog yra pagrindas pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis ir todėl, jog apeliantei nebuvo įteikta VVTAT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtinta Standartinė informacijos forma, kai sudaroma organizuotos turistinės kelionės sutartis. Byloje nustatyta, jog visą su kelione susijusią informaciją atsakovė gavo tiek iš ieškovės, tiek ir iš O. V. – t. y. apeliantė gavo sutartį, skrajutę, papildymą prie sutarties, kuriame nurodyti šalių įsipareigojimai, čekį, kad buvo sumokėtas avansas. Sutartyje buvo duota nuoroda į ieškovės tinklapį www.mundusmirabilis.lt, kuriame taip pat buvo pateikta visa informacija apie kelionę į Islandiją. Taigi, ieškovė 2020 m. liepos 3 d. pateikė atsakovei informaciją, susijusią su COVID-19 pandemijos metu nustatytais reikalavimais keliautojams ir patarimais kaip tinkamai pasiruošti kelionei, kas atitinka sutarties 1.1.5 punkto reikalavimus. Kad informacija keliautojai tiek dėl kelionės, tiek ir dėl lėktuvo bilietų keitimo, grąžinimo, pinigų sumokėtų už bilietus negrąžinimo buvo pateikta ir išdėstyta aiškia ir suprantama vidutinio vartotojo kalba taip pat konstatavo VVTAT 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime.

48.       Byloje nustatyta, kad sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai (keliavimo laikas, būdas, apgyvendinimo sąlygos, informacijos pateikimas, kt.). Apeliantė VVTAT komisijos nutarimo, kuriame buvo konstatuota, jog turistė apie kelionę, sutarties nutraukimą ir nutraukimo pasekmes buvo informuota tinkamai, nustatyta tvarka neskundė. Kaip matyti iš bylos duomenų apie galimą naujų bilietų pirkimą ir kelionės datų keitimą telefonu 2020 m. balandžio 20 d. informavo atsakovės įgaliotą asmenį O. V., o pastaroji pokalbio metu sutiko su pasiūlymu pakeisti kelionės datą. Atsakovė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į kelionės organizatorių dėl neaiškių ar nesuprantamų sutarties sąlygų nepateikė, pretenzijų dėl kelionės datos pakeitimo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nei atsakovė, nei kitos keliautojos į ieškovę dėl sutarties sąlygų (atskirų punktų) patikslinimo į kelionės organizatorių nesikreipė, ir sprendė, jog sutarties sąlygos yra išdėstyta aiškia ir suprantama vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo kalba, todėl nėra pagrindo sutarties sąlygų pripažinti nesąžiningomis.

49.       Vien tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje pripažino kitų keliautojų sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento, nesudaro pagrindo spręsti, jog, nagrinėjamu atveju, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl sutarties sąlygų sąžiningumo.

50.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, turi remtis precedento galią turinčiais ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sukurtais analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Tačiau atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo faktinėmis aplinkybėmis panašios bylos išsprendimo savaime nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.. Ankstesnėje byloje atliktas teisinis aplinkybių vertinimas ir kvalifikavimas, kaip teismo precedentas, yra privalomas to paties lygmens teismui, tačiau jis nėra privalomas aukštesnės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva, o sutartimi nėra nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, apeliantės skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

51.       Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo spręsti, jog sutartyje nustatytos sąlygos yra nesąžiningos, plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl nuostolių dydžio

52.       Apeliantės teigimu, teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės nuostolius, ir tinkamai nemotyvavo spendimo dalies dėl jų apskaičiavimo. Nesutikdama su teismo priteista nuostolių suma, apeliantė jokių skaičiavimų dėl patirtų nuostolių nepateikė, savo samprotavimus dėl nuostolių dydžio grįsdama deklaratyviais argumentais dėl neaiškaus nuostolių apskaičiavimo dydžio, neatskleistos bylos esmės ir pan., kurie nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

53.       Pažymėtina, jog apeliantė aiškindama CK 6.750 straipsnį, jog turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, visiškai neatsižvelgia į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sutarties nutraukimo pasekmes – t. y., jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, sutarties nutraukimo mokestis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui.

54.       Sutarties 2.1.2. punkte buvo nurodyta, jog turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionių organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau dienų – 100 proc. Tokia sutarties sąlyga neprieštarauja nei CK 6.750 straipsnio 2 dalies, nei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatoms. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė sutartį gavo, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji buvo suklaidinta dėl galimų nuostolių atlyginimo atsisakius (nutraukus) sutarties.

55.       Kaip jau minėta, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sutarties sąlygos buvo teisėtos, aiškios ir suprantamos, jomis nebuvo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai; sutarties nutraukimo metu nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių galėjo tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti atsakovė ir trečiuosius asmenis į kelionės tikslo vietą. Šiuo atveju tik COVID-19 plitimo fakto, atsakovės nerimo bei netikrumo jausmo, nepakanka, kad būtų taikomas CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktas.

56.       Kaip jau minėta, pagal įstatyme nustatytus kriterijus organizuotos turistinės sutarties nutraukimo mokestis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, kelionės organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, gautų / numatomų gauti pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui.

57.       Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.).

58.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio konstatavo, jog atsakovė apie norą nutraukti sutartį informavo ieškovę likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę, todėl sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos, t. y. 480 Eur, įgytų bilietų kaina – 204,89 Eur. Tokiu būdu ieškovės patirti nuostoliai sudarytų 684,89 Eur. Tačiau, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl namelio nuomos už laikotarpius nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 11 d., nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., 9 vietų automobilio VW Kombi transportavimo į Islandiją ir atgal kelionių vykdymo tikslais išlaidų, lėktuvo bilietų įgijimo kainos, kitų keleivių kelionės organizavimo išlaidų dėl atsakovės atsisakymo vykti į kelionę, teismas sprendė, jog nuostolių ieškovė patyrė tiek dėl savo veiksmų nesavalaikio atlikimo (pvz., namelio nuomos atšaukimo neįvyksiančios kelionės laikotarpiu, skrydžio bilietų keitimo, čekio (vaučerio) administravimo), tiek ir dėl atsakovės kaltės (atsisakė kelionės likus 28 d. dienoms iki išvykimo). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažino ieškovės patirtus nuostolius beveik 20 proc. iki 540 Eur, o atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė yra sumokėjusi 300 Eur avanso, kuris įskaitytinas į nuostolių sumą, priteisė iš atsakovės ieškovei 240 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

59.       Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93str.).

62.       Ieškovė 2022 m. vasario 14 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą) apmokėti atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. vasario 7  d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 646 ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2022 m. vasario 14 d. Luminor banko mokėjimo nurodymą Nr. 1820. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio šios ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mundus Mirabilis“, juridinio asmens kodas 304168824, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Žibutė Budžienė