Baudžiamoji byla Nr. 1-2804-548/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37396-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4;
2.12.1.4;
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 12 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2804-548/2019 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 13.00 val., namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine E. B. metu, mažametės dukters nukentėjusiosios G. B., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, koridoriuje, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai E. B. du smūgius į dešinį skruostą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje, mažametės dukters nukentėjusiosios G. B., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tyčia abejomis rankomis sudavė nukentėjusiajai E. B. ne mažiau keturių smūgių į veidą, po ko ji galva atsitrenkė į langą. Tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
A. B., pareiškus įtarimą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis 2019 m. rugpjūčio 31 d., dienos metu, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12.00 val. jam paskambino žmona E. B. ir kalbant telefonu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis neblaivus. Apie 13.00 val. jis grįžo į namus, namuose buvo žmona E. ir jų mažametė dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jam įėjus į butą, jau koridoriuje jis su E. ėmė bartis, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Prisimena, kad barėsi koridoriuje ir virtuvėje ir jis, konflikto metu E. delnais sudavė per veidą. Tiksliai neatsimena kuriose patalpose (koridoriuje ar virtuvėje) jai sudavė, kurios rankos delnu bei kiek kartų. Kaltu prisipažįsta visiškai, nors detaliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet tiki, kad žmona sako tiesą, t. y., kad ir koridoriuje ir virtuvėje jis jai delnais sudavė per veidą. Galėjo suduoti viso šešis smūgius. Pamena, kad kažkuriuo smūgiu E. į veidą sužalojo jai apatinę lūpą kairiame kampe. Taip pat pamena, kad nuo kažkurio smūgio E. galva į kažką atsitrenkė, gali būti, kad į langą ar sieną (tiksliai neatsimena). Po to E. nuėjo į vonią ir jis negirdėjo, kad ji skambino pagalbos telefonu. Visą laiką namuose buvo jų mažametė dukra G., ji nemiegojo. Netrukus E. išėjo iš buto, o jis užsirakino bute, kuriame liko ir dukra. Pamena, kad buto duris atsirakino atvykus policijos pareigūnams. Labai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymų ir kad jam būtų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 96).
Nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 12 val. 30 min. paskambino jai telefonu vyras A. B., pokalbio metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl A. vartojamo alkoholio. Apie 12.40 val. A. grįžo į namus neblaivus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie buvo koridoriuje ir A. delnu (kurios rankos nepamena) sudavė du kartus į dešinį skruostą dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po šių smūgių ji nuėjo į virtuvę, A. atėjo iš paskos. Kai virtuvėje ji stovėjo prie stalo, A. atsistojo priešais ją, prie pat jos, todėl ji negalėjo pasitraukti nuo jo, bet tuo metu prieš ją jokio jėgos nenaudojo, t. y. nespaudė jos, nestūmė, nieko panašaus nedarė, jis tik stovėjo priešais ją. Po to A. delnu sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į kairį skruostą. Taip jis sužalojo jai lūpą kairiame kampe. Dėl šių A. smūgių ji juto fizinį skausmą. Ji A. stūmė nuo savęs, bet nustumti nepajėgė. Jis vėl sudavė jai delnu vieną smūgį į kairį skruostą. Ji atsistojo prie lango, A. vėl atsistojo priešais ją, prie pat jos, ir vėl sudavė jai vieną smūgį į skruostą, nuo suduoto smūgio ji galvos dešine puse atsitrenkė į lango stiklą. Dėl to juto fizinį skausmą. Tada ji A. paprašė, kad jis pažiūrėtų ką veikia dukra. Kai A. išėjo į koridorių ji nubėgo į vonią ir paskambino pagalbos numeriu 112. A. atėjo iš paskos ir ėmė ant jos šaukti. Tada dukra G. B. išsigandusi pradėjo verkti ir daugiau prieš ją ( E. B.) A. smurto nenaudojo. Prieš dukrą A. fizinio smurto visiškai nenaudojo. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo labai susijaudinusi ir galėjo nelabai tiksliai nupasakoti į kurias vietas jai buvo suduoti smūgiai. A. B. ir anksčiau yra smurtavęs, tačiau tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Po to A. fizinio smurto prieš ją nenaudojo ir tik 2019-08-31 jis prieš ją vėl smurtavo. Būdavo, kad jis išgėręs kiek patriukšmaudavo, bet fizinio smurto nenaudojo. Dėl 2019-08-31 prieš ją naudoto fizinio smurto ji į medikus nesikreipė, tik 2019-09-02 vyko pas teismo medicinos ekspertą. Dėl A. suduotų smūgių patyrė sužalojimą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27-30, 31-33).
2019 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams, E. B. paaiškino, jog grįžęs į namus neblaivus sutuoktinis A. B. sudavė jai apie 5 smūgius į galvos sritį. Ant E. B. lūpų matėsi kraujas, ji teigė, jog dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Konflikto metu namuose buvo mažametė dukra. E. B. konstatuota kraujosruva apatinės lūpos kairiame kampe, kiti sužalojimai galvoje (b. l. 9-13).
2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-21).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2019 m. rugpjūčio 31 d. 13.15 val. privatus fizinis asmuo praneša apie įvykį. Pranešėja nurodė, vyras muša, daugiau informacijos nesuteikė, padėjo ragelį (b. l. 22-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2362/2019(02) nurodyta, kad muštinė žaizda apatinėje lūpoje E. B. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas nurodytu laiku 2019-08-31. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39).
Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARFM-0406 įrašų kopija, nustatyta, kad 2019-08-31 atlikus asmens blaivumo testus, 13.42 val. A. B. nustatytas 2,15 ‰ girtumas, 16.06 val. E. B.– 0,00 ‰ blaivi (b. l. 45-47).
Kaltinamojo A. B. visiškas kaltės prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl jos pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 93).
Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuria kaltinamas kaltinamasis A. B. gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė. Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). A. B. baustas administracine tvarka (b. l. 54-57), nepriklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (b. l. 58). Todėl jam skirtina mažesnė už vidutinę laisvės apribojimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam A. B. mažinti prokurorės pasiūlytos laisvės apribojimo bausmės dydžio nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72(2) straipsniu skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Ričardas Juodis