Civilinė byla Nr. e2-110-291/2023

      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03091-2022-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.;

       3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d. 

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei, 

dalyvaujant ieškovės direktoriui S. P.,  advokatui Žilvinui Brazaičiui,

atsakovui V. Y., jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

vertėjai J. Z. B., D. S.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stella Nova“ ieškinį atsakovui V. Y. dėl reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas pripažinimo neteisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Stella Nova“  kreipėsi į teismą su ieškiniu nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-6971/2022 ir prašydama pripažinti Darbo ginčų komisijos tenkintą atsakovo V. Y. reikalavimą išieškoti (priteisti) jam iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas šiuo ieškiniu ginčijamoje apimtyje (2 103 Eur tariamai nesumokėto darbo užmokesčio ir / ar dienpinigių bei 4 116,29 Eur netesybų) neteisėtu bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas šioje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovę UAB „Stella Nova“ (darbdavę) ir atsakovą V. Y. (darbuotoją) nuo 2019-02-16 iki 2022-01-11 siejo sutartiniai darbo santykiai – atsakovas bendrovėje dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, darbo funkcijas atlikdamas besikartojančiu ciklu (grafiku): paprastai du mėnesius praleisdavo komandiruotėje užsienyje, o grįžęs iš jos vieną mėnesį ilsėdavosi namuose Lietuvoje. Visos atsakovui pagal darbo sutartį priklausančios sumos šiam visuomet būdavo išmokamos laiku ir tinkamai, pilna apimtimi, atsakovas jokių pretenzijų ieškovei dėl galimai nepilnų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo ar vėlavimo atsiskaityti nereikšdavo niekada. Nepaisant to, atsakovas kreipėsi į VDI Klaipėdos darbo ginčų komisiją (Darbo ginčų komisijos) dėl protu nesuvokiamos neva su darbo santykiais susijusios sumos – 27 648,12 Eur priteisimo iš ieškovės, savo absurdišką prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovė tariamai neteisėtai visu atsakovo darbo ieškovėje laikotarpiu mokėjo jam sumažintus dienpinigius, nors jų mažinimui neva nebuvo pagrindo (kai tuo tarpu iš tiesų ieškovė dienpinigių atsakovui nemažino niekada, mokėjo maksimalias Vyriausybės patvirtintas sumas, nors ir turėjo teisę pagal paties atsakovo sutikimą mažinti jas net iki 50 procentų).

Be to, nors atsakovas buvo žymiai praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu, jis jame nenurodė jokių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, ir atnaujinti jo, kaip tai taip pat nustatyta įstatyme, neprašė. Nepaisydama to, Darbo ginčų komisija, prieš tai pripažinusi, kad atsakovas minėtą terminą praleido iš tiesų, nesant atsakovo prašymo jį atnaujinti, „priežastis“, neva dėl kurių atsakovas terminą praleido, už atsakovą sukūrė pati ir dargi pripažino jas svarbiomis. Ieškovė, būdama įsitikinusi, jog Darbo ginčų komisija šiuo atveju atsakovo, be jokių priežasčių praleidusio įstatyme nustatytą terminą prašymui pateikti ir neprašiusio jo atnaujinti, prašymą nagrinėti priėmė neteisėtai.

Dar vienas svarbus procesinis pažeidimas įvyko Darbo ginčų komisijos bylos nagrinėjimo metu, kai atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovė išsamiai aprašė visas su ginču susijusias aplinkybes, jas pagrindė surinktais įrodymais, todėl nieko papildomai pridurti nebeturėdama, paprašė Darbo ginčo bylą nagrinėti jai (ieškovei) nedalyvaujant. Posėdžio metu  ieškovas žodžiu atsisakė prieš tai reikšto  reikalavimo priteisti milžinišką sumą kaip neva neteisėtai sumažintus neišmokėtus dienpinigius, ir pradėjo reikalauti jau daugiau nei dešimt kartų mažesnės sumos kaip neva likusio ieškovės įsiskolinimo, tariamai neteisėtai atlikus išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio. Tokiu būdu atsakovas per atstovę žodžiu posėdyje pakeitė savo reikalavimo pagrindą ir sumažino dalyką. Esant tokiai situacijai, Darbo ginčų komisija privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti, įpareigoti atsakovą minėtus pokyčius įforminti tinkamai (raštu) tam, kad ieškovė irgi raštu galėtų į juos atsikirsti, tam gavusi pakankamai laiko. Užuot atlikusi tokius veiksmus, Darbo ginčų komisija žodžiu patikslintą atsakovo prašymą nagrinėjimui priėmė, ir, nesuteikusi ieškovei galimybės į jį atsikirsti, išnagrinėjo jį tame pačiame posėdyje bei priėmė aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo 2022-05-03 sprendimu konstatavusi, kad ieškovė neva neteisėtai darė išskaitas pagal DK 150 str. iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio, Darbo ginčų komisijos priteisė šiam 2 265,85 Eur tariamai nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, o taip pat net 4 116,29 Eur netesybų už tariamai uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė pripažįsta, kad dėl buhalterinės skaičiavimo klaidos atsakovo atleidimo iš darbo dieną buvo nesumokėjusi šiam tik 162,85 Eur (ši suma, sutikrinus mokėjimo dokumentus, atsakovui buvo sumokėta 2022-06-01, tačiau tokia nežymi suma tikrai nesudarė pagrindo išieškoti dar ir visiškai neadekvačios sumos netesybų, kurias ieškovė, savaime suprantama, ir ginčija šiuo ieškiniu, lygiai kaip ir nepagrįstai atsakovui priteistą 2 103 Eur sumą neva nesumokėto darbo užmokesčio bei dienpinigių (2 103 Eur suma gaunama, iš Darbo ginčų komisijos priteistos 2 265,85 Eur sumos atėmus minėtąją 162,85 Eur buvusią nesumokėtą sumą).

Darbo ginčų komisijos „prisikabinus“, jog kai kurių mokėjimų atsakovui paskirtyse buvo nurodyta „išlaidoms“ ar „pagal avansinę apyskaitą“, ieškovė pažymi, kad dėl atsakovo darbo specifikos (paprastai net du mėnesiai komandiruotėje užsienyje) su juo buvo susitarta, jog sąskaitomis ar čekiais nepagrįsta išlaidoms buvusi skirta suma bus automatiškai užskaitoma kaip atsakovui priklausantis darbo užmokesti ir / ar dienpinigiai. Jei ieškovė komandiruotės pradžioje ar jos eigoje į atsakovo sąskaitą įmokėdavo kažkokią sumą pinigų, kurią jis galėtų išleisti įmonės vardu įvairioms su darbu susijusioms reikmėms, tačiau tokių išlaidų nepatirdavo, šie pinigai tapdavo atsakovo nuosavybe kaip jam sumokėtas darbo užmokestis ar dienpinigiai. Tokį susitarimą ir atitinkamą tikrąją šalių valią patvirtina tai, jog atsakovas tokių pinigų ieškovei negrąžino niekada, sutikdamas, kad šie pinigai yra jam sumokėtas darbo užmokestis / dienpinigiai, ir juos išleisdavo savo asmeninėms reikmėms, o ieškovė savo ruožtu niekada nereikalavo atsakovo jai jų grąžinti, kas faktiškai būtų reikalinga iš esmės vien tam, kad tokią pačią pinigų sumą, ją atgavusi iš atsakovo, ieškovė galėtų dar kartą jam atgal sumokėti, tik nurodydama kitokią mokėjimo paskirtį. Tai būtų neprotinga, nelogiška ir neracionalu. Dar daugiau, ieškovė, atsakovui šių pinigų jai negrąžinus (nes jis ir neturėjo jų grąžinti), jokių išskaitų iš vėliau atsakovui mokėtino darbo užmokesčio nedarė niekada. Tokiu būdu su atsakovu ieškovė visuomet atsiskaitydavo laiku ir tinkamai, atsakovas niekuomet nestokojo pinigų dėl tariamai ieškovės jam vėluojamo mokėti darbo užmokesčio ar jo sumokėjimo nepilna apimtimi.

Ieškovo direktorius S. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodė, kad atsakovo elgesys jį šokiruoja, nes konflikto niekada nebuvo. Atsakovas iš darbo nusprendė išeiti pats 2021 m. spalio mėnesį. Grįžęs iš komandiruotės, jis susirgo ir tris mėnesius nedirbo. 2022 m. sausio mėn. atsakovas atsiuntė pakartotinį prašymą atleisti jį iš darbo. Atsakovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl neteisėto atleidimo, apie kažkokius neišmokėtus pinigus kalbos nebuvo. Jei yra kokios pretenzijos, tai galima kreiptis į vadovą. Rašydamas prašymą atleisti, atsakovas jokių finansinių pretenzijų įmonei nereiškė. 2022 m. gegužę sužinojo, kad atsirado apie 27000 Eur skola. Susisiekus su atsakovu, į dialogą atsakovas nėjo, sakė, kad viską sprendžia profsąjunga. Atsakovas dirbo įmonėje iš dviejų kartų, buvo išėjęs iš darbo, tačiau vėl po poros mėnesių grįžo. Jei buvo blogai, nesumokamas visas atlyginimas, kodėl vėl grįžo dirbti to paties darbo.

Ieškovo atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir papildomuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Jokių neteisėtų išskaitų iš atsakovo darbo atlyginimo nebuvo. Šalys susitarė, kad sumos, kurios buvo išmokamos prieš komandiruotę darbuotojui, šiam grįžus iš komandiruotes, bet nepateikus išskaitas pateisinančių dokumentų, užskaitomas kaip atlyginimas arba dienpinigiai. Toks susitarimas buvo su visais vairuotojais. To neneigia ir atsakovas. Pretenzijų atsakovas turi tik dėl telefono išlaidų, baudų ir parkingo. Tačiau jokių įrodymų dėl šių pretenzijų byloje nėra. Jei ir būtų baudos mokėtos, tai būtų atsakovo asmeninės prievolės. Atsakovas reiškia pretenzijas, kad atlyginimas 75 Eur už dieną nebuvo sumokėtas. Atlyginimas su atsakovu, kaip ir kitais darbuotojais, yra sutartas mėnesinis. Dieninis darbo užmokestis skaičiuojamas pačių vairuotojų. Šiuo atveju panašus skaičius ir gautųsi, kaip nurodė atsakovas. Atsakovas nesutinka tik dėl baudų, parkingo ir remonto. Ta suma, kuri duota vairuotojui, jeigu neišnaudota, yra kaip atlyginimas vairuotojui. Atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, ir prašė jį atmesti.  Atsiliepime nurodė, kad darbdavio nurodomos ginčo sumos nėra įtrauktos kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių išmokėjimas į atsakovo sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimo suvestines. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik DK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK 150 str. 2 d. numato, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 str.). Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (DK 150 str. 3 d.). Sutinkame su Komisijos išvada, jog galimoms komandiruočių išlaidoms padengti mokėjimai Ieškovui buvo atlikti 2019-2020 m. Atsakovas pats ne kartą atsiliepime akcentavo, kad su Ieškovu buvo tinkamai ir pilnai atsiskaitoma po kiekvienos komandiruotės, taigi ir apie galimai Ieškovui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas pinigų sumas Atsakovas turėjo atitinkamai sužinoti 2019- 2020 metais. Vadovaujantis DK 150 str. 3 d., Atsakovas teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą galėjo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nurodytų datų, o kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl permokos išieškojimo galėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nurodytų datų. Jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl išskaitų darymo darbo santykių pabaigoje ar Ieškovas būtų sutikęs su išskaitų darymu, Komisijai nepateikta. Priešingai, įvertinus kitų 2019-2020 m. mėnesių priskaičiuotas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas bei atliktus mokėjimus, akivaizdu, jog Atsakovas DK 150 str. nustatyta tvarka išskaitų iš Ieškovo darbo užmokesčio ar dienpinigių neatliko. Remiantis suformuota teismų praktika, Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai atlikti išskaitų iš Ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių darbo santykių pabaigoje ar nutraukus darbo santykius.

Darbo ginčų komisija vertino, kad Atsakovas nepagrįstai neišmokėjo Ieškovui 2 265,85 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovo reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. Y. nurodė, kad įsidarbino 2019 m., vairuotoju ekspeditoriumi, paskui buvo atleistas, tačiau darbdavys pažadėjo geresnius reisus, didesnį atlyginimą, todėl vėl įsidarbino. Jis sirgo, paskui atsiuntė pareiškimą dėl atleidimo. Darbdavys su juo atsikaitė, skolos už paskutinį mėnesį nebuvo, o už likusį laikotarpį gauto atlyginimo pats tiksliai neapskaičiavo, jam padėjo profsąjunga. Pas darbdavį dirbo tokiomis sąlygomis, nes reikėjo pinigų, bet buvo pastovios išskaitos iš darbo užmokesčio. Žino, kad Darbo ginčų komisija jam priteisė neišmokėtą sumą, jam tai paaiškino profsąjungos atstovas. Pas jį buvo perdirbtas darbo laikas, todėl buhalterė iš profsąjungos apytikriai sakė, kad darbdavys  turi primokėti 6000 Eur. Tie pinigai jam dar neišmokėti. Iš darbdavio gavo tik 180 Eur. Tos sumos, kurios buvo darbo sutartyje ir sutartos telefonu, nesutapo. Buvo baudos, ne dėl jo kaltės neveikė aparatas mašinoje, kurio pagalba reikia susimokėti kelio mokestį, o darbdavys apkaltino jį, baudas sumokėti turėjo iš savo asmeninių lėšų, minusuodavo sumas už telefoną. Telefonu skambino tik darbo reikalais, o darydavo išskaitas iš jo. Niekada nėra gavęs grynųjų pinigų. Kad gauti atlyginimą, už pirmą mėnesį turėjo atidirbti du mėnesius. Visus pinigus pervesdavo į banko kortelę. Pats iš savo pinigų mokėdavo už parkingą, darbdavys telefonu žadėjo juos grąžinti, tačiau negrąžino. Po komandiruotės su darbdaviu nebendravo, per visą darbo laiką įmonės vadovą matė tik 2-3 kartus. Kur buhalterija yra net nežino. Visi reikalai su darbdaviu buvo tvarkomi telefonu, bendraudavo su vadybininku. Jokių rašytinių įsakymų vykti į komandiruotes ar pan., nėra gavęs. Ant jokių buhalterinių dokumentų, kad gavo grynuosius, nepasirašė. Tie vairuotojai, kurie važinėjo su juo į komandiruotes, grynųjų pinigų iš darbdavio negaudavo. Darbdavys jam žadėjo mokėti už parą 70 Eur, vėliau 75 Eur. Kaip tiksliai paskaičiuoti jam priklausantį valandinį atlyginimą, nežino. Kadangi nelabai moka skaičiuoti savo atlyginimą, kreipėsi į profesinę sąjungą pagalbos. Mano, kad darbdavys nesumokėjo tiek, kiek paskaičiavo Darbo ginčų komisija. Darbdavys už remontą iš jo išskaičiavo 650 Eur. Kiek tiksliai darbdavys jam skolingas tiksliai pats paskaičiuoti negali, todėl pasitiki profsąjungos buhalterės paskaičiuota suma. Į darbo ginčų komisiją kreipėsi, nes jį atleido neteisėtai ir dėl neišmokėtų sumų. Jis nelabai ką supranta, todėl jį ir atstovauja profsąjunga.  Profsąjunga su juo derino dėl ko kreiptis į Darbo ginčų komisija, tačiau tikslios sumos, dėl kurios kreipėsi, nežino. Pirmą kartą girdi, kad darbdavys jam buvo skolingas 27 648 Eur. Iš kokių sumų tikrasis įsiskolinimas jam susideda tiksliai nežino, bet žino, kad neteisėtai nesumokėta. Išskaitos iš jo buvo už remontą, telefoną, parkingą ir baudos už tai, kad neveikė aparatas, apmokantis už kelius. Už remontą išskaičiavo 650 Eur. Už parkingą keletą kartų mokėjo po 15-25 Eur, už telefoną po keletą eurų. Kitų išskaitų iš jo mano, kad nebuvo daryta. Visi pinigai, kurie buvo pervedami į jo kortelę buvo kaip atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Iš pervestų sumų jis jokių sumų darbdaviui grąžinti neturėjo. Pervestos sumos, pažymėtos kaip išskaitos ir pagal avansines apskaitas, kurios pervestos į jo kortelę, buvo naudojamos jo poreikiams tenkinti. Vieną kartą yra gavęs apytikriai 250 Eur už techninę apžiūrą, gal prieš tris metus. Jam atlyginimą pervesdavo vieną kartą per mėnesį 20-25 dienomis. Jis gyvena šiuo metu Šiauliuose, kartu gyvena su žmona ir vaikais. Lietuvoje gyvena laikinai, ketina grįžti į Ukrainą.

 Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi, kad buvo atleistas, iš pradžių 27000 Eur buvo paskaičiavusi Darbo komisija, tačiau suma buvo sumažinta. Jis buhalteriniuose reikaluose nesiorientuoja, pasikliauja Darbo komisijos sprendimu, nesupranta Lietuvos įstatymų, todėl nežino kaip elgtis, darbdavys dažnai kartodavo, kad jis ne taip jį suprato. Jei ant dokumentų būdavo kas lietuviškai parašyta pas darbdavį, niekas jam nepaaiškindavo, jei reikėdavo, galėjo ir pasirašyti, bet jokių grynųjų pinigų nėra gavęs. Jis skambindavo direktoriui ir vos ne kiekvieną mėnesį reikšdavo pretenzijas, kad jam moka per mažai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Giedrius Baziulis prašė ieškinį atmesti, kaip neįrodytą. Kiekviena šalis turi pateikti įrodymus, kuriais remiasi. Darbo ginčų komisija atidžiai išnagrinėjo paties ieškovo pateiktus dokumentus. Komisija nustatė, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą, buvo atleistas 2022 m. sausio mėn., o 2019, 2020, 2021 metai jam bendrai nesumokėta 2265 Eur. Atleidžiant iš darbo 2022 m. sausio mėn. su atsakovu turėjo būti pilnai atsiskaityta. Ieškovas turėjo pareigą išmokėti visus pinigus. Atsakovas neturi spec. žinių, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti savo atlyginimą, todėl, supratęs, kad yra atleistas, kreipėsi į Vežėjų profesinę sąjungą, kad apgintų jo teises. Vežėjų profesinė sąjunga kreipėsi į Darbo ginčų komisiją nepraleidus trijų mėnesių, nes atsakovas ilgą laiką negalvojo, kad yra atleistas. Komisija tik iš atsakovo pateiktų dokumentų suskaičiavo skolos sumą, priteisė nedideles netesybas, nes šią sumą galėjo padidinti šešis kartus. Atsakovas to sprendimo dėl netesybų neginčijo. Ieškovas turi pateikti įrodymus, įrodymai yra rašytiniai ir liudytojų parodymai. Atsakovas nekėlė jokio konflikto, jis tik galvojo, kad jam nesumokėtos visos sumos. Profesinė vežėjų sąjunga, gavusi iš ieškovo dokumentus, skolos sumą sumažino.

 Ieškovo pasirinkimas ar dalyvauti Darbo ginčų komisijos posėdyje, nors jį ir atstovavo advokatas. Darbdavys, kaip stipresnė pusė, privalo atsiskaityti. Jeigu būtų pilnai atsiskaityta, nebūtų ir Darbo ginčų komisijos sprendimo. 150 str. 1 d. išskaitos iš darbuoto gali būti daromos tik įstatymo nustatytu atveju. DK 150 str. 2 d. numatyti tie atvejai. Darbdavys pasirinko būdą, numatytą 150 str. 2 d., turėjo rašyti įsakymus, gauti sutikimus nuo 2019, 2020, 2021, į ką dėmesį atkreipė ir komisija. Jis to nepadarė ir praleidi 3 mėn. terminą. Todėl ir priimtas sprendimas apie išmokas. Nėra jokių duomenų, kad darbuotojas skolingas darbdaviui. Nėra įsakymo dėl išskaitų. Nesant darbuotojo sutikimo dėl įskaitymo, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Ieškovo reikalavimai nepagrįsti įrodymais. Atsakovas ne visada supranta ko prašo ir ne visada moka pasakyti, ką nori, todėl ir nori, kad juos atstovautų profesionalai, kad jie teisingai išdėstytų jų poziciją. Atsakovas lietuvių kalbos nemoka, nesuprato jam duotų pasirašyti įmonės dokumentų lietuvių kalba turinio, atsakovą tenkina Darbo ginčų komisijos sprendimas. Jokioms išskaitoms iš darbuotojui mokėtinų sumų pagrindo nebuvo. Juolab, kaip jau nustatė Komisija, nebuvo jokių susitarimų dėl ieškinyje nurodytų išskaitų. Iš dienpinigių apskritai draudžiama daryti bet kokias išskaitas. Tariamais susitarimais dėl išskaitų Ieškovė pateisina su darbo santykiais susijusių sumų nepriemoką Atsakovui. Vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, „darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“. Šioje byloje nustačius Atsakovo neatsiskaitymo su Ieškovu faktą, Atsakovas privalo sumokėti Ieškovui netesybas, kurių dydis – Ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.

Liudytojas T. S. nurodė, kad dirba transporto vadybininku pas ieškovą. Įmonės darbuotojams už darbą yra mokamas atlyginamas ir pridedami dienpinigiai. Su kiekvienu vairuotoju sutariama individualiai dėl atlyginimo. Mokama už paras, už kiekvieną dieną, kurią dirba, nustatytas mėnesinis atlyginimas ir dienpinigiai. Jeigu kelionėje būna galimų išlaidų, kuriuos vairuotojas patirs, vairuotojui į asmeninę sąskaitą pervedami pinigai. Grįžęs iš komandiruotės, vairuotojas turi pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus, jei tokių nėra, išlaidos nekompensuojamos. Vairuotojai su tokia tvarka sutinka, tave tarpe ir su atsakovu. Atsakovas įmonei pretenzijų yra reiškęs dėl darbo planavimo, terminalai netiko, kai reikėjo pravažiuoti didmiesčius ir pan. Atlyginimai vairuotojams mokami į sąskaitą, bet gali būti mokamas ir grynais. Grynuosius pinigus vairuotojams išmoka įmonės vadovas, vairuotojai pasirašydavo apskaitos knygose. Dėl ko dalis pinigų būdavo mokama grynais, nežino.

Liudytojas I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo kartu su atsakovu pas ieškovą UAB „Stella Nova“ vairuotoju. Iš pradžių darbo užmokestis už parą buvo 65 Eur, paskui pakėlė 10 Eur. Po trijų mėnesių darbu užmokestis buvo 70 Eur. Ši suma buvo susitarta žodžiu. Jis skaičiavo savo atlyginimą primityviai, kiek dirbo, šios sumos būdavo panašios, kaip ir mokėdavo darbdavys. Diena, kai vykdavo, ar grįždavo į komandiruotę, neįskaičiuodavo. Pinigus gaudavo į asmeninę sąskaitą. Grynųjų pinigų niekada negaudavo. Jokių sumų, nesusijusių su atlyginimu, iš darbdavio negaudavo, turėdavo viską sumokėti iš savo pinigų, paskui žadėjo sumokėti jam. Jam UAB „Stella Nova“ yra skolinga už 2021 vasarį ir 2021 metų kovo pradžią. Prašė šių pinigų, bet nesumokėjo, nes buvo baudos, todėl ir nesumokėjo. Jis buvo įspėjęs darbdavį, kad prasidėjus karui važiuoja į Ukrainą. Jis matė dokumentus, kad jam yra baudos. Kelių mokesčio aparatas yra darbdavio, jis už jį neatsakingas. Firma mato, kad aparatas neveikia, firma viską mato.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo kartu su atsakovu pas ieškovą UAB „Stella Nova“ vairuotoju. Šiuo metu ten nebedirba. Dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. balandžio mėn. Buvo priėmus bandomasis laikotarpis po 60 Eur, paskui 65 Eur. Pasirašinėjo dokumentus, visi buvo lietuvių kalba. Iš darbdavio niekada grynųjų pinigų nėra gavęs. Ar pasirašinėdavo, kad gauna grynuosius nežino, nes nesupranta lietuvių kalbos, o niekas neaiškino už ką pasirašo. Už išvykimo dieną ir iš grįžimą dieną į komandiruotę niekas nemokėjo. Kada buvo atleistas iš darbo nežino ar bendrovė jam skolinga, ar ne. Keliavo į įvairias šalis, kur keičiasi darbo apmokėjimas, pasirašydavo kelionės lapus, bet viskas buvo lietuvių kalba, todėl nežino ar darbdavys pilnai atsiskaitęs, ar ne. Dėl to niekus nesikreipė. Profsąjungos atstovas prašė duoti duomenis, kad galėtų paskaičiuoti. Yra susitarimas pagal darbo sutartį ir susitarimas su darbdaviu pagal žodinį susitarimą, jis skaičiuoja atlyginimą pagal žodinį susitarimą.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo ir netesybų. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis darbo santykiai siejo nuo 2019-02-16 iki 2022-01-10. Atsakovas UAV „Stella Nova“ dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis nutraukta 2022-01-10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d. pagrindu.

Darbuotojas, atstovaujamos Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos advokato, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti jam iš įmonės 27648,12 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai bei prašė priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo netesybas, kurių dydis – Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių mėnesių. Darbo ginčo eigoje prašomo priteisti suma atsakovas sumažino iki 2265,85 Eur bei 4116,29 Eur netesybų. Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino ir nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 2265,85 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1112,51 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai bei priteisė 4116,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Darbdavys Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbdavys bei jo atstovas nurodo, kad visi mokėjimai atsakovui buvo sumokėti tinkamai ir laiku. Atleidžiant darbuotoja buvo susidariusi nedidelė 162,85 Eur, kuri atsakovui buvo sumokėta 2022-06-01. 

Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos motyvais, kad atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, nurodo, kas visos sumos buvo mokamos laiku. Visos lėšos buvo pervedamos į asmeninę atsakovo kortelę. Atsakovas niekada jokių pretenzijų darbdaviui dėl netinkamų darbo užmokesčio išmokėjimo nereiškė.

Pažymėtina, kad darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti atsiskaitymą su darbuotoju, kad, kilus ginčui, galėtų pagrįsti atsiskaitymo su darbuotoju faktą (CPK 178 straipsnis).

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Darbo ginčų komisijos sprendime pagal darbdavio pateiktus dokumentus nustatyta, kad per visą darbo laikotarpį  darbdavys atsakovui priskaičiavo 16647,35 Eur darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) atskaičius mokesčius (4682,30 Eur + 5339,83 Eur + 6625,22 Eur) ir 39772,00 Eur dienpinigių (12810,00 Eur + 13969,00 Eur + 12993,00 Eur). Darbdavio atsakovui priskaičiuota išmokėtina suma sudaro 56419,35 Eur (16647,35 Eur + 39772,00 Eur). Pagal darbdavio pateiktas suvestines ir kitus mokėjimo dokumentus nustatyta, kad darbdavys 2019 m. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą išmokėjo 14753,50 Eur bei grynaisiais pinigais išmokėjo 2650,00 Eur, 2020 m. į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą išmokėjo 15135,00 Eur bei grynaisiais pinigais išmokėjo 4180,00 Eur, 2021 m. į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą išmokėjo 14610,00 Eur bei grynaisiais pinigais išmokėjo 2825,00 Eur. 2022 m. jokių mokėjimų Ieškovui neatlikta. Pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovui jis iš viso išmokėjo 54153,50 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (14753,50 Eur + 2650,00 Eur + 15135,00 Eur + 4180,00 Eur + 14610,00 Eur + 2825,00 Eur). Komisija apskaičiavo, kad ieškovas atsakovui yra neišmokėjęs 2265,85 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių. Po darbo ginčo išsprendimo, darbdavys 2022-06-01 pervedė 162,85 Eur atsakovui, todėl reikalaujama suma mažintina šiai sumai.

Pagal 2019-2020 m. mėnesių priskaičiuotas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas bei atliktus mokėjimus, akivaizdu, jog darbdavys DK 150 str. nustatyta tvarka išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio ar dienpinigių neatliko. Remiantis suformuota teismų praktika, ieškovas neturėjo teisės vienašališkai atlikti išskaitų iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių darbo santykių pabaigoje ar nutraukus darbo santykius.

2019-08-02 – 2019-10-18 darbdavys atsakovui pervedė 235,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Išlaidoms“. Atsakovas taip pat mokėjimo paskirtyje nurodydamas pagal avansines apyskaitas ar „išlaidoms“ atliko pervedimus: 2020-01-27 – 15,00 Eur; 2020-01-21 – 118,00 Eur; 2020-02-27 – 350,00 Eur; 2020-04-29 – 1385,00 Eur. Taigi iš viso pagal avansines apyskaitas ar išlaidoms Atsakovas Ieškovui pervedė 2103,00 Eur.  Kadangi darbdavys savo atsiliepime nurodė, kad atsakovas komandiruočių metu išlaidų nepatyrė, todėl darbdavys išlaidoms skirtas sumas užskaitė kaip darbo užmokestį ar dienpinigius.

Atsakovas teismo posėdžio metu neigė iš darbdavio gavęs kokius kitus mokėjimus, išskyrus atlygį už darbą.

Atsakovas bei teisme apklausi liudytojai neigė faktą, kad darbdavys jiems kada nors mokėjo pinigus grynaisiais, nors teisme apklaustas ieškovo liudytojas T. S. patvirtino, kad kai kuriems vairuotojams dalis atlyginimo galėjo būti mokama grynais. Ar grynais buvo mokama ir atsakovai, liudytojas patvirtinti negalėjo, nes, pasak jo, grynuosius pinigus mokėdavo įmonės vadovas. 

Pažymėtina ir tai, kad pagal DK 150 str. 1 d., išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik DK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK 150 str. 2 d. numato, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 str.).

Svarbu paminėti, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (DK 150 str. 3 d.).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Taip pat darbdaviui tenka pareiga įrodyti atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumą. 

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neįrodė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, atleidžiant jį iš darbo.

Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojui iš darbdavio priteisė jo prašomą neišmokėtą suma, kuri Darbo ginčo eigoje ir buvo tikslinama. Teismo posėdžio metu atsakovas tiksliai negalėjo įvardinti prašomos priteisti sumos, sakė, kad dėl kalbos barjero ir Lietuvos įstatymų neišmanymo pilnai pasitiki atstovo – profesinės sąjungos paskaičiavimais. Jį tenkina nurodyta suma.

Akcentuojama tai, kad darbdavys yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ji turi prisiimti iš savo aplaidaus, neatsakingo elgesio kylančias pasekmes.

Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, darbdavys su darbuotoju neatsiskaitė iki šios dienos, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje laiką, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavio neapdairumą tvarkant dokumentaciją, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavio darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 4116,29 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; darbuotojui iš darbdavės priteisiamas 2103,00 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1112,51 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai bei priteisė 2000,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas teismo prašė iš ieškovės priteisti tiesiogiai jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 700,20 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 1400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 0,25 Eur banko komisinį mokestis, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stella Nova“ (į. k. 300035844) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. Y. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ukrainos pilietis) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stella Nova“ (į. k. 300035844) 2103 Eur (du tūkstančius šimtą tris eurus) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir dienpinigius ir  4116,29 Eur (keturių tūkstančių šimto šešiolikos eurų 29 ct) (atskaičius mokesčius) netesybas.

Priteisti atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (į. k. 300512523) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stella Nova“ (į. k. 300035844) 1400,25 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 25 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stella Nova“ (į. k. 300035844), valstybės naudai 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. Darbo ginčų komisijosS-1552 darbo byloje Nr. APS-131-3823 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Vida Žostautienė