Civilinė byla Nr. e2A-900-273/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24611-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.11.4.4.; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant atsakovei S. M. ir jos atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės S. M. atstovės advokatės I. K. apeliacinį  skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-429/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. M. 1 220,85 Eur skolą už parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,00 Eur žyminį mokestį, 51,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 0,84 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos išrašo bei 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją buitinėms reikmėms, butui, esančiam  (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. 1994 m. gruodžio mėn. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį. Atsakovė nėra sumokėjusi už nurodytą laikotarpį ieškovei už patiektą šilumos energiją.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įsiskolinimą, be to, skola apskaičiuota neteisingai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 220,85 Eur skolą už parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 220,85 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės valstybei 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti;  išdėstė priteistos 1 300,99 Eur skolos ieškovei sumokėjimą 18-ai mėnesių, atsakovę įpareigojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti ieškovei : pirmąjį mėnesį 72,40 Eur,  likusius septyniolika mėnesių mokėti po 72,27 Eur, visas įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; išdėstė priteistos 92,64 Eur skolos valstybei sumokėjimą per 6 (šešis) mėnesius, atsakovę įpareigojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai po 15,44 Eur, visas įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
2. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992 m. gegužės 8 d. priklauso atsakovei. Šiuo adresu atsakovė gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 1980 m. kovo 13 d. Už 2015 m. gruodžio mėnesį, įskaitant susidariusį įsiskolinimą atsakovės skola sudarė 1 430,65 Eur. Ieškovei, įvertinus kompensacijas už šildymą laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., pasikeitė įsiskolinimo laikotarpis, t. y. skola susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir sudaro 1 220,85 Eur už šildymą. Skolos už vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 11 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. nebeliko. Šalys 1994 m. gruodžio mėn. sudarė Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį (toliau – Sutartis).
3. Teismas nurodė, kad Sutarties ir CK 6.383 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei už suteiktą šilumos energiją. Atsakovės pateikti mokėjimo kvitai, patvirtina, kad atsakovė už teikiamas ieškovės paslaugas mokėjo nepakankamai, dėl ko, atsakovės sumokėtos sumos buvo užskaitomos kaip skolos dengimas, o ne mokestis už einamojo mėnesio sąskaitas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės pateiktų mokėjimo kvitų, matyti, kad atsakovė mokėjo ne už šilumos energiją, bet ir kitas komunalines paslaugas (mokestį už liftą, kaupiamąsias lėšas ir kt.). Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikta buto apyvartos žiniaraščių ir mokėjimų kvitais suvestinė nepaneigia atsakovei susidariusios skolos ginčo laikotarpiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovei mokant atitinkamas sumas ieškovei, visų pirma buvo padengiama dalis susidariusios skolos. Atsakovė nėra pateikusi įrodymui, patvirtinančių sumokėtą ieškovės prašomą priteisti sumos dydį, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 220,85 Eur skolos už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. yra pagrįstas ir  įrodytas.
4. Teismas atsižvelgė į atsakovės amžių, jos mėnesio pajamas, sudarančias 258 Eur bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti sprendimo įvykdymą per aštuoniolikos mėnesių laikotarpį.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo tinkamai nemotyvavo.
2. Teismas neatsižvelgė ir sprendime neištyrė bei plačiau nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl priskaičiuotos skolos pagrįstumo. Iš  apyvartos žiniaraščių matyti, kad ieškovė galutinį atsakovės skolos dydį apskaičiuoja remdamasi tuo, kad skolos susidarymo laikotarpio pradžiai atsakovei nepagrįsto dydžio skola yra 3 625,23 Lt,  tačiau neįrodo šios skolos susidarymo mechanizmo ir laikotarpio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011-03-01 atsakovei būtų priskaičiuotos apyvartos žiniaraščiuose nurodytų dydžių skolos už šilumą ir energiją vandens pašildymui. 2010 m. birželio 1 d. atsakovė ieškovei nebuvo skolinga;
3. Vien tik vertinant kitiems įrodymams prieštaraujančius apyvartos žiniaraščius, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovė permokėjo ieškovei (įvertinant kompensaciją) už energiją vandens pašildymui 14,33 Eur, už šildymą sumokėjo 505,59 Eur. Todėl atsakovės bendras skolos dydis remiantis vien tik šiais apyvartos žiniaraščiais, kurių pagrįstumas taip pat yra ginčijamas, negalėjo viršyti 985,71 Eur, jau nekalbant apie kitus prieštaravimus tarp įrodymų dėl skolos dydžio;
4. Teismas neanalizavo ir nevertino prieštaravimų tarp ieškovės pateiktų įrodymų skolos dydžiui pagrįsti. Iki ieškinio reikalavimų pakeitimo (skolos sumažinimo ir skolos laikotarpio padidinimo) ieškovė pateikė atsakovės skolos dydį patvirtinančius įrodymus - atsakovei pateiktas sąskaitas atsiskaitymui už šildymą ir energiją vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2015-10-01, karšto vandens skaitiklio parodymų suvestinę. Šie įrodymai paneigia priskaičiuotos skolos pagrįstumą;
5. Teismas nepagrįstai neįvertino, jog ieškovė neteisėtai skaičiavo atsakovei mokestį už energiją vandens pašildymui tam tikrais laikotarpiais pagal vandens suvartojimo normas. Teismas neteisingai taikė teisės normas ir nepagrįstai nustatė, kad vartotojui nepranešus karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklio rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, karšto vandens kiekis už ataskaitinį laikotarpį nustatomas pagal Vandens vartojimo normos RSN 26-90, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76, nuostatas. Atsakovės bute yra įrengtas karšto vandens apskaitos skaitiklis, todėl vadovautis šiuo įsakymu ieškovė neturėjo pagrindo. Atsakovė moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklis būtų sugedęs, kad jai būtų išsiųstas pranešimas dėl apskaitos prietaiso patikrinimo ir atsakovė būtų atsisakiusi įleisti į savo butą karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus;
6. Ieškovė visas atsakovės mokamas įmokas užskaitydavo mokesčiam už energiją vandens pašildymui, o ne mokėjimams už šildymą, nors sąskaitose, kurios buvo pateiktos atsakovei, mokestis buvo nurodomas bendrai už šildymą ir karštą vandenį, ir atitinkamai neegzistuojančios skolos padengimui, tokiu būdu dirbtinai didindamas atsakovės neegzistuojančią bendrą skolą;
7. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau - Paramos įstatymas). Ieškovė savo pateiktuose raštuose ir paaiškinimuose pripažino, kad įvertinus Kauno miesto savivaldybės ir kontrolės komiteto išvadas dėl savo neteisingų mokesčių priskaičiavimų atliko tik 2012-03-01 dieną, todėl akivaizdu, kad laikė atsakovę skolininke ir neskaičiavo jau kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui dėl savo aplaidaus ir neteisingo mokesčių priskaitymo. Ieškovė iš dalies pripažino atsakovei nustatytą teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją, ir teikdamas patikslintą ieškinį sumažino prašomos priteisti skolos dydį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kodėl atsakovei turint teisę į šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją, ginčo laikotarpiu kompensacijos už visą laikotarpį neskaičiavo, o skaičiavo tik už 6 mėnesius;
8. Teismas neįvertino, kad ieškovė neapskaitydavo visų atsakovės sumokėtų sumų;
9. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo skolinga už energiją šildymui ir vandens pašildymui ieškinyje nurodytos skolos laikotarpio pradžiai, neįrodė ir nepaaiškino kodėl neskaičiavo atsakovei jai priklausančios kompensacijos būsto ir karšto vandens šildymui, neapskaitė visų atsakovės mokėjimų, be pagrindo priskaičiavo atsakovei mokesčius už vandenį pagal normas ir atsakovės mokėjimais dengė neegzistuojančią skolą už vandenį.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą nepakeistą,  apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad  atsakovė klaidina teismą, jokių tariamų neaiškumų ir / ar neatitikimų nėra. Apeliacinės instancijos teisme nebegali būti nagrinėjami naujai tariamai atsakovei kilę neaiškumai, kurie buvo nurodyti bei vertinai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kompensacija atsakovei buvo taikyta teisės aktų nustatyta tvarka bei jokie pažeidimai nebuvo atlikti. Ieškovė ne kartą atsakovei nurodė, jog atsakovė privalo sudaryti susitarimą tam, kad atsakovei galėtų būti taikoma kompensacija, atsakovas tokių susitarimų nesudarė, todėl  atsakovui negalėjo būti taikoma kompensacija. Nurodė, kad atsakovės nurodyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ieškovė palaiko poziciją, išdėstytą byloje esančiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-10-26 rašte Nr. R2-(T)- (išvadoje).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
2. Byloje kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją dydžio nustatymo ir atsakovų pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją.
3. Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t.y. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kauno energija“ ir atsakovė S. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) 1994 m. gruodžio mėn. sudarė Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį (toliau – Sutartis), kurios 2 punktu atsakovė įsipareigojo už ieškovės suteiktą šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui mokėti ieškovei Vyriausybės nustatytais tarifais. Sutarties 3.1 papunkčiu, atsakovė įsipareigojo už šilumos energiją šildymui apmokėti iki kiekvieno po ataskaitinio mėnesio 30 dienos, o už energiją vandens pašildymui – per penkiolika dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Sutarties sąlygas, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei už suteiktą šilumos energiją.
5. Pirmosios instancijos teismas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki  2015 m. spalio 10 d. iš atsakovės priteisė 1 220,85 Eur įsiskolinimą už suteiktą šilumos energiją šildymui. Atsakovė S. M., nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė be pagrindo atsakovės skolos dydį apskaičiuoja remdamasi aplinkybe, kad skolos susidarymo laikotarpio pradžiai atsakovei nepagrįsto dydžio skola yra 3 625,23 Lt,  tačiau neįrodo šios skolos susidarymo mechanizmo ir laikotarpio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011-03-01 atsakovei būtų priskaičiuotos apyvartos žiniaraščiuose nurodytų dydžių skolos už šilumą ir energiją vandens pašildymui. 2010 m. birželio 1 d. atsakovė ieškovei nebuvo skolinga.
6. Atsakovė, norėdama paneigti ieškovės pateiktus paskaičiavimus, pateikė suvestinę, bei mokėjimo kvitus. Vertinant šiuos įrodymus teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti mokėjimo kvitai, patvirtina, kad atsakovė už teikiamas ieškovės paslaugas mokėjo nepakankamai, dėl ko, atsakovės sumokėtos sumos buvo užskaitomos kaip skolos dengimas, o ne mokestis už einamojo mėnesio sąskaitas. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikta buto apyvartos žiniaraščių ir mokėjimų kvitais suvestinė nepaneigia atsakovei susidariusios skolos ginčo laikotarpiu, nes atsakovei mokant atitinkamas sumas ieškovei, visų pirma buvo padengiama dalis susidariusios skolos (CK 6.54 str., 6.55 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su atskiru prašymu, jog atsakovės mokamos sumos būtų užskaitomis kaip mokesčiai už einamąjį mėnesį.
7. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl sekančių motyvų. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-454/2011 matosi, kad  AB „Kauno energija“ iš S. M. prašė priteisti 1616,25 Lt skolą už šilumą butui šilyti susidariusią  už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-06-01. Ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas.  Iš šioje nagrinėjamoje byloje pateikto buto apyvartos žiniaraščio (2016-09-27, DOK-23001) matosi, kad ieškovė AB „Kauno energija“ atsakovei skolą skaičiuoja nuo 2011 m. kovo 1 d., tačiau šiai datai yra fiksuotas įsiskolinimas  3625,23 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės sumokėtos sumos buvo užskaitomos kaip skolos dengimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu konstatavus, kad už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-06-01 S. M. yra neskolinga, teismas netyrė ir nesiaiškino, kokiu būdu 2011 m. kovo 1 d. yra susidaręs atsakovės 3625,23 Lt įsiskolinimas už šildymą bei už energiją vandens pašildymui, kurio padengimui buvo užskaitomos atsakovės sumokėtos piniginės sumos.
8. Nors pirmosios instancijos  teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., tačiau  nėra aišku koks skolos susidarymo mechanizmas nuo 2010-06-01 iki 2011-03-01 ir kokiu pagrindu atsakovei S. M. į ginčo laikotarpį yra skaičiuojamas įsiskolinimas, susidaręs iki 2011 m. kovo 1 d. Pažymėtina ir tai, kad  minėtame buto apyvartos žiniaraštyje 2016-04-01 skolos likučio nėra, nors atsakovė nuo 2015 m. spalio 1 d. yra sumokėjusi 179,48 Eur.
9. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2007). Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).
10. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės skolą nenustatė skolos susidarymo mechanizmo, nenustatė, kokių duomenų pagrindu 2011 m. kovo 1 d. atsakovei buvo fiksuojamas 3625,23 Lt įsiskolinimas, kuris įskaičiuojamas į skolą nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo padarytos išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes.
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008), todėl teismas sprendžia, kad nepareikalavus papildomų duomenų apie minėtos skolos susidarymą iki 2011 m. kovo 1 d., kas turės įtakos skolos dydžio nustatymui už visą ginčo laikotarpį, nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės. Tik nustačius realų skolos dydį, būtų galima vertinti atsakovės pateiktus įrodymus dėl jos mokėjimų už paslaugas.
12. Teismas konstatuoja, kad ginčas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas),  sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėja                                                                                    Izolda Nėnienė