Baudžiamoji byla Nr. 1-22-373/2022

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01802-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2022 m. birželio 7 d.                             

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,

sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui,

nukentėjusiojo E. S. atstovui pagal įstatymą E. S., atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. S.,

nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės J. S. atstovei advokatei K. V.,

civilinio atsakovo UAB „Utenos vandenys“ atstovui R. V. G,

gynėjams advokatams Ž. P, A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį, V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :        

R. P.

V. V.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) 2020-05-01 apie 14.20 val. paskambino į Nuotekų ūkio vartų telefonspynę ir paprašė atidaryti vartus. Jis distanciniu pultu vartus atidarė ir girdėjo, kad vartai atsidarinėja, tačiau kiek pakankamai atsidarė nežinojo. Išgirdo žodžius „ačiū, užteks“, tada suprato, kad žmogus praėjo ir pradėjo uždarinėti vartus. Išėjo į kitą cechą, o po kelių minučių grįžo į Operatorinę, kurioje buvo įrengtas vartų valdymo pultas, išgirdo paskambinusio žmogaus  prašymą kviesti greitąją pagalbą, nes kažkas atsitiko vaikui. Jis nubėgo prie vartų, kur stovėjo tamsios spalvos automobilis ir tėvas laikė vaiką ant rankų toliau už vartų. Iš maždaug 50 m atstumo matė, kad įmonės teritorijoje apie 2-5 m atstumu nuo vartų gulėjo vaikiškas dviratis. Atidarydamas vartus jų matyti negalėjo, nes antrame aukšte, kur buvo perkelta Operatorinė, nėra lango į vartų pusę, vaizdo kamera nebuvo įrengta, juos atidarė ir uždarė nematydamas. Galėjo tik nueiti prie vartų, esančių už maždaug 100 m nuo Operatorinės  ir pasižiūrėti. Jis dirbo operatoriaus darbą prie įrenginio, kurio negalėjo palikti, todėl tuo momentu neturėjo sąlygų nueiti pažiūrėti kas skambina į vartus. Dėl to, kad vartus darinėja jų nematydamas ir tai apsunkina darbą į vadovą V. V. nesikreipė. Tą dieną negirdėjo, kad prie vartų yra vaikas. Jo manymu vartų atidarymas ir uždarymas truko iki 5-6 sekundžių. Buvo supažindintas su 2020-03-02 Priemonių planu, kurį susipažinti atnešė V. V., ir su Fizinės saugos reglamentu bei žinojo, kad pašaliniai asmenys į įmonę patekti negali. Iki 2020-05-01 dirbo 2 aukšte ir atidarinėjo vartus jų nematydamas gal trečią pamainą. Po įvykio į darbo pamainą atėjo po 3-4 dienų ir rado įrengtą vaizdo kamerą per kurią galėjo matyti vartus.  

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš 2020-05-01 nelaimingą atsitikimą, kai buvo sužalotas vaikas, UAB "Utenos vandenys" Nuotekų ūkio dispečerinės patalpos dėl remonto buvo laikinai perkeltos iš trečio į antrą aukštą. Iš antro aukšto dispečerinės patalpos Nuotekų ūkio teritorijos vartų nesimatė, bet operatorius vartus galėjo matyti užlipęs į 3 aukštą ar nuėjęs į 1 aukštą. Buvo užrašas ant vartų „Utenos vandenys, apsaugos zona, pašalinių patekimas draudžiamas“ ir manė, kad to pakanka, jog pašaliniai neitų per vartus. Perkeldamas Operatorinę į 2 aukštą žinojo, kad nesimato vartų, tačiau įmonės vadovybės neprašė papildomų pinigų padaryti langą į vartų pusę, įrengti vaizdo kamerą ir panašiai. 2020-03-02 Priemonių planą buvo nunešęs į Operatorinę ir davė paskaityti operatoriams. Pagal šį planą operatoriai administracijos ne darbo metu privalėjo laikyti uždarytus vartus, užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į įmonės teritoriją. Po įvykio buvo įrengta vaizdo kamera vartams stebėti.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tėtis ėjo pavedžioti šuns, o jis važiavo dviračiu. Priėjus vartus tėtis telefonspyne paprašė praverti vartus ir vartai atsidarė. Jam būnant iki pusės vartuose jie pradėjo užsidaryti ir jis pradėjo trauktis atgal, kad nesuspaustų, bet nespėjo ir jo koją suspaudė. Eidamas pro vartus varėsi dviratį. Vartai buvo praviri kokias 7 sekundes. Jam atrodo, kad vartai pirma atsitrenkė į jį, o tada į dviratį. Vartai buvo praviri apie metrą. Jis ėjo arčiau stovo, į kurį atvažiuoja vartai. Dviratis jam buvo iš kairės. Kai vartai pradėjo spausti, sulaužė jo koją ir jis stovėjo ant vienos kojos. Prie jo kojos vartai prisispaudė be dviračio. Dviratis nukrito į tą pusę iš kurios atėjo. Koją ištraukti padėjo tėtis, bet neatsimena ar vartai atgal atsidarė, ar tėtis kažkaip ištraukė. Vartai nebuvo prispaudę dviračio, tačiau truputį palietė. Jis buvo vidury vartų, kai šie pradėjo užsidarinėti. Tėtis per telefonspynę pasakė "prašau atidaryti vartus, mes norime įeiti" tačiau nepatikslino, kas tie mes (t. 1, b.l. 130-132).

Liudytojas E. S. parodė, kad 2020-05-01 su vaiku, kuris važiavo dviračiu, ir šunimi pasivaikščiodami priėjo Nuotekų ūkio teritorijos vartus, kurie buvo uždaryti. Jis paskambino prie vartų buvusia telefonspyne ir paprašė įleisti į vidų. Atsiliepusiam žmogui pasakė, kad norėtų praeiti, gal gali pradaryti vartus. Žmogus sutiko ir vartai prasivėrė. Jis pasakė „ačiū, užteks“, nes vartai buvo pakankamai atidaryti, kad saugiai praeiti. Vaikas prie vartų atėjo po kelių sekundžių, pasiėmęs dviratuką, kurį vedėsi iš dešinės pusės. Jis prisitraukė šunį ir pradėjo eiti. Kai vartai atsidarė ir sustojo, atstumas buvo per metrą tarp abiejų jų dalių. Vaikas vedinas dviratuku ėjo 3-4 žingsniais priekyje ir jam būnant tarpuvartėje vartai pradėjo užsidarinėti spausdami ir stumdami vaiką. Vaiką vartai spaudė iš kairės pusės ir jis griuvo aukštielninkas, o jo kairė koja liko vartuose ir pateko tarp vartų konstrukcijos stovo ir dviratuko, ją prispaudė ir sutraiškė. Vartai užsidarydami išstūmė atgal vaiką ir dviratuką. Kai vartai užsidarė, vaikas nugriuvęs aukštielninkas gulėjo priešais vartus, dviratukas buvo prie dešinės pusės vartų stovo. Kai vartai užsidarė, liko tarpelis, kuriame suspaudė vaiko koją. Vaikui nugriuvus, vartai užsidarė ir šiek tiek atšoko atgal, vaiko koja iškrito. Jis vaiko kojos iš vartų netraukė, ji pati iškrito. Jis vaiką paėmė ant rankų, skambino telefonspyne pagalbos. Po kiek laiko šalia einančiu keliu atvažiavo mašina, kurios vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Vartai užsidarė per 2-3 sekundes, judėdami vaikui iš kairės. Prie vartų matė baltą lentelę. Po įvykio nuvažiavo pasižiūrėti prie vartų ir matė baltą lentelę virš telefonspynės, kurioje nurodyti reikalavimai kaip skambinti ir naudotis telefonspyne. Įspėjamųjų ženklų neatsimena ar buvo. Po įvykio jų atsirado daug. Nuo to laiko, kai vartai prasivėrė ir pradėjo užsidarinėti praėjo apie 10 sekundžių. Kai vartai prasivėrė, tai metro plotas buvo nuo stovo iki vartų, išlindęs bordiūras siaurino tą tarpą. Vartai užsidarė žymiai greičiau nei per 10 sek. Įvykio dieną nežinojo, kad į tą teritoriją patekti draudžiama. Kai paskambino į telefonspynę ir paprašė atidaryti vartus, nes nori praeiti, niekas jam nepasakė, kad eiti į teritoriją draudžiama, neklausė, ar jis vienas, kokiu tikslu nori praeiti, sakė, kad gali eiti ir vartus atidarė. Nesitikėjo, kad vartai užsidarinės jiems einant, kad juos uždarantis žmogus jų nemato. 

Liudytojas E. S. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 73-81).

Nukentėjusio atstovė ir civilinė ieškovė J. S. parodė, kad kaip buvo sužalotas sūnus E. S. nematė. Vaikas, kuriam tuo metu buvo penkeri metai, tos pačios dienos vakarę buvo operuojamas, dvi savaites gulėjo ligoninėje. Iš viso vaikui buvo atliktos keturios operacijos, jis praėjo 3 reabilitacijas. Prašo priteisti sūnui dėl patirto skausmo ir išgyvenimų 15 000 eurų, o jai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ji patyrė didelį stresą dėl vaiko sužalojimo, be to  buvo nėščia, o rūpindamasi sužalotu sūnumi turėjo jį nuolat kilnoti ant vežimėlio, panešti. Sumažėjo jos galimybės kažkur išeiti, turėjo būti namuose šalia vaiko, neturėjo laisvalaikio. Kitas vaikas buvo iki dvejų metų amžiaus ir buvo sunku suderinti E. S. slaugą ir jaunesnio vaiko poreikius. Turtinė žala - 2130,05 eurų. Ją sudaro jos negautos pajamos, nes nuo rugsėjo turėjo grįžti į darbą, bet negalėjo dėl sūnaus slaugos iki jos dekretinių atostogų 2020-10-20, ėmė dalį atostogų ir nemokamų atostogų bei turėjo nedarbingumą. Apskaičiavo negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei būtų dirbusi, kai vienam iš vaikų suėjo dveji metai iki dekretinių atostogų pradžios, atskaičius įmokas, kurias gavo iš Sodros už vaiko slaugą 2 savaites. Kitą turtinę žalą sudaro išlaidos vaiko gydymui, kelionės į gydymo įstaigas. 2021-02-01 VšĮ Santaros klinikos kvitas 85,25 eurų sumai tai Druskininkų sanatorijos išlaidos, kurioje su E. dėl jos nėštumo buvo jos mama. Mokėjo už vienvietį papildomą kambarį ir papildomą maitinimą vaiką prižiūrėjusiai močiutei, papildomas procedūras vaikui. Pagal 2021-03-14 sąskaitą „Camelia“ vaistinės internete pirkti vitaminai ir kalcio papildai. 2020-05-25 mokėjimo nurodymas 8,94 eurų už didesnio dydžio kelnes sūnui, nes jo koja buvo sugipsuota. Maisto papildai buvo skirti vaikui virškinimui gerinti ir hemoglobino kiekiui kraujyje atstatyti bei dėl antibiotikų kurso davė jam gerųjų bakterijų. Pagal gydytojų nurodymus vyko konsultacijoms. Jungtis kompiuteriui buvo naudojama vykstant į ligoninę, kad vaikas galėtų kompiuterį įsijungti ir žiūrėti filmukus, laisvalaikiui. Vaikui pirko žaislus, lavinimo priemones, konstruktorius, nes ligoninės žaidimų kambarys buvo uždarytas dėl Covid pandemijos. Lankymas buvo uždraustas, todėl atnešti savo žaislų, kitų priemonių vaikui negalėjo. Vaikas gulėjo ligoninėje pirmą kartą 3 savaites, po antros operacijos gulėjo savaitę, po trečios operacijos gulėjo gal 2 savaites, o po 4 operacijos - 3 dienas. Pirmas dienas vaikas gulėdavo tik ant nugaros, nesiversdavo nei ant šono, nei ant pilvo, todėl pirko drėkinamąjį kremą odai. Vaikas dėl sužalojimo negalėjo  lankyti darželio su neįgaliojo vežimėliu. Jautėsi prislėgtas ir vienišas, matydamas kaip žaidžia kiti vaikai, o jis negali kartu bėgioti, nes iki tol buvo labai aktyvus, lankė futbolo būrelį, žaidė krepšinį, važinėjo dviračiu. Po traumos vaikui padidėjo baimės jausmas, bijojo likti vienas kambaryje. Pusantro mėnesio lankėsi pas psichologą.

Liudytojas V. B. parodė, kad važiuodamas keliu pro UAB "Utenos vandenys" teritoriją pamatė E. S., kuris buvo tarp vartų ir upelio ir laikė ant rankų vaiką rėkiantį iš skausmo. Vaikišką dviratuką matė kažkur prie vartų, tiksliai nežino kurioje vartų pusėje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l. 198-199), kad dviratukas buvo tarp vartų ir upelio.

Liudytojas G. D., (duomenys neskelbtini), parodė, kad Operatorinė dėl remonto buvo perkelta iš 3 į 2 aukštą. Nežinojo, kad iš 2 aukšto nesimato vartų. Už operatorių darbą atsakingas padalinio vadovas V. V., kuris ir supažindina juos su darbo funkcijomis, kompetencija, instruktažais. Prieš įvykį prie vartų buvo draudžiamieji ženklai. Operatoriams buvo draudžiama pašalinius žmones įleisti į teritoriją. Vaizdo kameros prie vartų nebuvo. Operatorinę perkeliant iš 3 į 2 aukštą V. V., kaip ūkio vadovas, turėjo koordinuoti darbus.

     Liudytojas V. Š. parodė, kad įvykio metu jis dirbo direktoriumi gamybai. Operatorinės perkėlimą iš 3 į 2 aukštą organizavo padalinio vadovas V. V.. Iš V. V. pastabų, kad bus nematomi vartai iš 2 aukšto,  negavo. Iki nelaimingo atsitikimo matyt kelios dienos buvo praėję po Operatorinės perkėlimo. R. P., dirbdamas 2 aukšte, galėjo  vartų pasižiūrėti nueiti į 3 aukštą ar išeiti į lauką. Jis turėjo įsitikinti ką praleidžia pro vartus. Yra bendra tvarka neįleisti svetimų žmonių. Vartų eksploatacija priskirta nuotekų ūkiui, už kurį atsakingas V. V., kuris vartų darinėjimą pavedė operatoriams ir meistrams. Prieš įvykį prie teritorijos vartų buvo įspėjamieji ženklai, kad apsaugos zona, pašaliniams patekti ar įeiti draudžiama. 

     Liudytoja B. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Dokumentas, draudžiantis svetimų asmenų patekimą į teritoriją, yra Saugos plano viena dalis Fizinės saugos reglamentas, kuriame nurodyta, kad vartai turi būti uždaryti, pašalinių asmenų patekimas draudžiamas ir tai vykdyti pavesta padaliniams. Su šiuo dokumentu žmonės buvo supažindinti žodžiu. Pasirašytinai supažindinti tik padalinių vadovai.

Nukentėjęs mažametis E. S., jo tėvas liudytojas E. S. nurodė tokias įvykio aplinkybes: jie 2020-05-01 apie 14.40 val. atėjo prie UAB „Utenos vandenys“ uždarytų Nuotekų ūkio vartų ir norėjo patekti į teritoriją, siekdami per ją eiti namo. E. S. paskambino prie vartų buvusia telefonspyne ir atsiliepusio žmogaus (kaltinamojo R. P.) paprašė atidaryti vartus. R. P. vartus pravėrė apie 1.10 m atstumu. E. S. pasakė „ačiū, užteks“. Vaikas prie vartų atėjo po kelių sekundžių, pasiėmęs dviratuką, kurį vedėsi iš dešinės pusės. E. S. su šunimi ėjo paskui atsilikęs per 3-4 žingsnius. Vaikui būnant tarpuvartėje vartai pradėjo užsidaryti ir jų konstrukcija iš kairės pusės vaiką spaudė ir stūmė. Vaikas griuvo aukštielninkas, o jo kairė koja liko vartuose, kurie ją prispaudė. Vartai užsidarydami išstūmė vaiką ir dviratuką atgal. Vaikui nugriuvus, vartai užsidarė ir šiek tiek atšoko atgal, vaiko koja iškrito. Kai vartai užsidarė, vaikas ir dviratukas gulėjo priešais vartus. Nuo to laiko, kai vartai prasivėrė ir pradėjo užsidarinėti praėjo apie 10 sekundžių.

P. N. ūkio darbuotojų 2020 m. gegužės mėn. darbo grafiką R. P. pamaina buvo nuo 2020-05-01, 7:30 val. iki 2020-05-02, 7:30 val. (t. 3, b.l. 80).

Kaltinamasis R. P. patvirtino, kad 2020-05-01 apie 14.20 val. į Operatorinę per Nuotekų ūkio vartų telefonspynę paskambino žmogus (E. S.) ir paprašė atidaryti vartus. Jis vartus atidarė, tačiau kiek jie atsidarė nematė, nes vartų iš remonto metu į antrą aukštą perkeltos Operatorinės patalpos negalėjo matyti. Išgirdo žodžius „ačiū, užteks“ ir pamanęs, kad žmogus pro vartus praėjo, pradėjo juos uždaryti. Nežinojo, kad prie vartų yra vaikas. Vartų atidarymas ir uždarymas truko iki 5-6 sekundžių.

Liudytojas V. B. parodė, kad važiuodamas keliu pro UAB "Utenos vandenys" teritoriją matė E. S., kuris buvo prie vartų ir laikė ant rankų vaiką rėkiantį iš skausmo.

Liudytojo E. S. ir kaltinamojo R. P. parodymai apie faktines vartų atidarymo ir uždarymo aplinkybes tarpusavyje sutampa. Taip pat iš liudytojo E. S., mažamečio nukentėjusiojo E. S., liudytojo V. B. bei kaltinamojo R. P. parodymų akivaizdu, kad vaikas buvo sužalotas jam einant per UAB "Utenos vandenys" Nuotekų ūkio teritorijos vartus, kai šie užsidarydami suspaudė jo kairę koją.

E. S. padarytas sužalojimas konstatuotas  specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 139-140) ir ekspertizės akte Nr. 11-191(22) (t.7, b.l.41-45). Ekspertizės akte nurodyta, kad E. S. konstatuotas atviras kairio šlaunikaulio kūno lūžis, pasireiškęs kairio šlaunikaulio kūno apatinio trečdalio lūžiu su šoniniu poslinkiu į išorę per pusę kaulo storio ir žaizdomis išorinėje šlaunies pusėje, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. E. S. kairė šlaunis buvo sužalota ją suspaudus tarp dviejų traumuojančių paviršių, galimai užsidariusių vartų varčios ir atraminio stulpo. Nustatytos traiškytinos žaizdos šlaunies išoriniame paviršiuje rodo, kad sužalojimas susidarė suspaudžiant koją tarp traumuojančių paviršių, tai atitiktų sužalojimo mechanizmą suspaudžiant tarp vartų varčios ir vartų atramos.

Liudytojo E. S. ir mažamečio nukentėjusiojo parodymus apie pastarajam padaryto sužalojimo būdą visiškai patvirtina minėti ekspertiniai duomenys, t. y., kad E. S. kairė šlaunis buvo sužalota ją suspaudus tarp dviejų traumuojančių paviršių ir tai atitiktų sužalojimo mechanizmą suspaudžiant koją tarp vartų varčios ir vartų atramos.

Dviračio apžiūros protokole nurodyta, kad ant priekinės vairo dalies matomi mėlynos spalvos dažų likučiai. Ant dviračio rankinių stabdžių troso matomi mėlynos spalvos dažai ir trosas toje vietoje įtrūkęs (t. 1, b.l. 116-117, 119-122).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo vaikiško dviračio paimti ir tirti pateikti pašaliniai dažų ėminiai yra dažų dangos dalelės, vienodos su tirti pateiktomis vartų stulpo ir vartų varčios vertikalaus rėmo dažų dangos dalelėmis. Ant tirti pateikto vaikiško sportinio kairiojo bato "Nike" (mažamečio E. S. batas, avėtas įvykio metu) rastos dvi pašalinės tamsiai mėlynos spalvos dažų mikrodalelės, kurios yra vienodos su vartų stulpo ir varčios vertikalaus rėmo dažų dangos dalelių tamsiai mėlynos spalvos dažais. Didelė tikimybė, kad nuo vaikiško dviračio nuimtos pašalinės dažų dangos dalelės ir ant vaikiško sportinio bato "Nike" rastos pašalinės dažų mikrodalelės yra iš UAB "Utenos vandenys" vartų stulpo ir varčios šono dažų dangos (t. 1, b.l. 91-96).

Ekspertizės akte Nr. 11-376(22)/11-377(22) nurodyta, kad E. S. kartu su dviračiu eidamas pro vartus saugiai gali praeiti per apie 1,26-1,46 sekundės. Dviračiui įvykio metu apgadinta priekinė dalis, ant jo rasti pėdsakai susiformavo, kuomet dviratis buvo stumiamas judančia vartų varčia. Dviratis su vartais sąlyti turėjo priekine dalimi (t.7, b.l.46-50).

Ant mažamečio nukentėjusiojo dviračio ir sportinio kairiojo bato, jo avėto įvykio metu, rastos pašalinės dažų dalelės, vienodos su vartų stulpo ir varčios vertikalaus rėmo dažų dangos dalelėmis, patvirtina buvus dviračio ir vaiko sąlyti su vartų konstrukcijomis. Tai atitinka nukentėjusiojo bei liudytojo E. S. parodymus apie įvykio aplinkybes, kad vaikas buvo sužalotas užsidarančių vartų, kai ėjo per vartus ir vedėsi dviratį.

Liudytojas E. S. parodė, kad jam paprašius atidaryti vartus, vartų varčia atsidarė per metrą nuo stovo, į kurį atsiremia, ir sustojo. Prie stovo esantis išlindęs bordiūras siaurino tą tarpą. Nuo to laiko, kai vartai prasivėrė ir pradėjo užsidarinėti praėjo apie 10 sekundžių. Vartai užsidarė žymiai greičiau nei per 10 sekundžių. Kaltinamasis R. P. taip pat parodė, kad jo manymu vartų atidarymas ir uždarymas truko iki 5-6 sekundžių. Jis negalėjo nurodyti kokiu atstumu vartai atsidarė, nes juos atidarė ir uždarė distanciniu pultu iš Operatorinės, vartų nematydamas. Girdėjo, kad vartai atsidarinėja.

2020-05-05 vartų apžiūros protokole užfiksuota, jog vartai yra metaliniai, slankiojantys, valdomi elektra, jų aukštis 1,21 m, plotis 5,34 m, atstumas nuo žemės iki vartų apačios 45 cm. Vartų dešinėje pusėje yra stulpas, prie kurio pritaisytos dvi auselės, skirtos vartams sugauti, tarpas tarp auselių 1 m. Tarpas nuo žemės iki apatinės auselės 40 cm. Vartų kairėje pusėje įrengta metalinė dėžė su mikrofonu, kuriuo galima paspaudus miktuką susisiekti su vartus atidarančiu darbuotoju. Vartai visiškai atsidaro per 24 sekundes, visiškai užsidaro per 23 sekundes (t.1, b.l.35-40).

Vartų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie laiko tarpą reikalingą vartams visiškai atsidaryti (24 sekundės) ir užsidaryti (23 sekundės) leidžia manyti, kad juos atidarius apie 1 m uždarymas trunka apie 5 sekundes. Liudytojo E. S. ir kaltinamojo R. P. parodymai apie laiko tarpą, per kurį vartai atsidarė ir užsidarė sutampa su  šiais duomenimis.

Ekspertizės akte Nr. 11-376(22)/11-377(22) nurodyta, kad E. S. kartu su dviračiu eidamas pro vartus saugiai gali praeiti per apie 1,26-1,46 sekundės (t.7, b.l. 46-50).

Pagal liudytojo E. S. parodymus vartams atsidarius apie 1 metrą ir sustojus, vaikas, pasiėmęs dviratuką, prie vartų atėjo po kelių sekundžių ir jam būnant tarpuvartėje vartai pradėjo užsidarinėti jų konstrukcijai vaiką spaudžiant ir stumiant. Nukentėjęs E. S. taip pat parodė, kad vartams atsidarius ir jam per juos einant ir būnant iki pusės vartuose, vartai pradėjo užsidaryti, o jis pradėjo trauktis atgal, kad nesuspaustų, bet nespėjo ir jo koją suspaudė. Vartai buvo praviri apie metrą kokias 7 sekundes. Aukščiau aptartos ant E. S. pro vartus vesto dviračio priekinės dalies rastos pašalinės dažų dalelės, vienodos su vartų stulpo ir varčios vertikalaus rėmo dažų dangos dalelėmis, patvirtina, kad dviratis su vartų konstrukcijomis kontaktavo priekine dalimi. Tai rodo, kad vartai spaudė pradėjusį eiti per juos vaiką vediną dviračiu.

E. S. ir jo mažamečio sūnaus neskubėjimą eiti per vartus pateisina ta aplinkybė, kad jie nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, jog vartai atidaromi ir uždaromi jų nematant. E. S. parodė, kad negalėjo tikėtis, jog vartai pradės užsidarinėti po kelių sekundžių ir jiems per juos einant. Jam buvo netikėta, kad žmogus atidaręs vartus jų nemato, tikėjosi, kad jis juos mato, nes neklausė kas jie tokie, palinkėjo sėkmės (t.6, b.l.12). Kaltinamasis R. P. parodė, kad E. S. paprašius atidaryti vartus ir jam juos atidarant girdėjo per telefonspynę, kad vartai atsidaro, kiek pakankamai nežinojo, išgirdo sakant „ačiū, užteks“ ir supratęs, kad žmogus praėjo, paspaudė mygtuką uždaryti vartus (t.6, b.l.181).

Tiek iš E. S., tiek ir iš R. P. parodymų akivaizdu, kad esminė aplinkybė, nulėmusi E. S. sunkų sužalojimą uždarant vartus suspaudus jo kairę šlaunį, buvo ta, kad vartai buvo atidaromi ir uždaromi jų nematant.

Kaltinamieji V. V. ir R. P. kaltinami pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Byloje kaltinamųjų bei liudytojų G. D., V. Š., B. Z. parodymais nustatyta, kad prieš įvykį 2020 m. balandžio mėnesį UAB "Utenos vandenys" Nuotekų ūkio Operatorinė, iš kurios distancinio pulto pagalba darinėjami teritoriją juosiančios tvoros vartai, dėl remonto iš trečio aukšto buvo perkelta į antrą aukštą. Kaltinamieji parodė, kad Operatorinei esant trečiame aukšte operatoriai darinėdami vartus juos matė per langą. Šią patalpą perkėlus į antrą aukštą operatoriams matyti vartus nebuvo galimybės, nes į vartų pusę nebuvo langų. Operatoriai, norėdami įsitikinti kas per vartus nori patekti į teritoriją, turėjo lipti į trečią aukštą arba išeiti į lauką. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atstumas nuo UAB „Utenos vandenys“ Nuotekų ūkio aptvertos teritorijos vartų iki Operatorinės, iš kurios valdomi vartai, apie 106 m. Operatoriaus darbo patalpos antrame aukšte, pro jų langus vartai nesimato (t.1, b.l.60-61, 64). Operatoriams vartų atidarymo ir uždarymo funkcija buvo ne pagrindinė, o tik papildoma prie jų atliekamo pagrindinio darbo. R. P. aiškinimu ir įvykio dieną dėl vartų atidarymo ir uždarymo jis ilgesniam laikui atsitraukti nuo savo pagrindinių pareigų negalėjo. V. V., vadovavusiam Nuotekų ūkiui, operatorių darbo specifika be abejonės buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių papildomų priemonių, kad perkėlus Operatorinę į antrą aukštą iš jos patalpos būtų matomi vartai.

Kaltinamasis V. V., kaip UAB "Utenos vandenys" (duomenys neskelbtini), pagal UAB "Utenos vandenys" direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. VO-181 patvirtintus Pareiginius nuostatus privalėjo organizuoti Nuotekų ūkio darbą ir buvo atsakingas už darbų organizavimą (2.21 p., 4.4 p.) (t. 3, b.l. 187-189). Taigi būtent jo pareiga buvo užtikrinti tinkamas operatorių darbo sąlygas atidarant ir uždarant vartus.

Jis pagal 2019-07-22 įmonės vadovo įsakymą Nr. VO-92 Dėl atsakingų asmenų paskyrimo už darbuotojų saugą ir sveikatą buvo atsakingas Nuotekų ūkyje už saugų darbą, saugią įrenginių eksploataciją, darbininkų mokymą dirbti saugiais darbo metodais, atestaciją, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, įrenginių eksploatacijos instrukcijų rengimą, darbuotojų instruktavimą darbo vietose, kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, nelaimingų atsitikimų prevenciją, darbo ir poilsio režimų laikymąsi, pastovų rizikos vertinimą (t. 4, b.l. 4-5). 

Remiantis minėtais įmonės norminiais aktais būtent V. V., kaip Nuotekų ūkio viršininkas, privalėjo užtikrinti tinkamas operatorių darbo sąlygas perkėlus Operatorinės patalpas iš trečio į antrą aukštą, t. y., kad Nuotekų ūkio teritorijos vartai būtų eksploatuojami saugiai ir niekam nekeltų pavojaus. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jis šiuo klausimu nesiėmė jokių priemonių, nes leido operatoriams darinėti vartus jų nematant ir tai tuojau pat sukėlė sunkias neigiamas pasekmes. V. V. parodė, kad Operatorinė dėl remonto į antrą aukštą buvo perkelta 2020-04-29 (t.6, b.l.182). E. S. užsidarančių vartų buvo sužalotas 2020-05-01. Kaltinamasis R. P. teigė, kad vartų atidarymo funkcija jam buvo priskirtą apie 10 metų ir nebuvo jokių ekscesų, nes darinėdamas vartus juos matė. R. P. parodė, kad po įvykio į darbo pamainą atėjo po 3-4 dienų ir rado įrengtą vaizdo kamerą, per kurią galėjo matyti vartus. Akivaizdu, kad vartų atidarymas ir uždarymas jų nematant buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Liudytojas G. D., (duomenys neskelbtini), parodė nežinojęs, kad Operatorinę dėl remonto perkėlus iš 3 į 2 aukštą operatoriai nemato vartų. Jo teigimu perkeliant Operatorinę V. V., kaip ūkio vadovas, turėjo tinkamai koordinuoti šiuos darbus.  Liudytojas V. Š., įvykio metu dirbęs direktoriumi gamybai, parodė, kad Operatorinės perkėlimą iš 3 į 2 aukštą organizavo padalinio vadovas V. V., kuris jo neinformavo, kad iš antro aukšto patalpos operatoriai nematys vartų. V. V. buvo atsakingas už tinkamą Nuotekų ūkio teritorijos vartų eksploataciją ir būtent jis vartų darinėjimo funkciją pavedė operatoriams ir meistrams.

Įvertinus aptartus įrodymus daroma išvada, kad būtent kaltinamojo V. V., vadovavusio Nuotekų ūkiui ir turėjusio pareigą tinkamai organizuoti šio ūkio teritorijos vartų eksploataciją, neveikimas, kai perkėlus Operatorinę į antrą aukštą jis nesiėmė priemonių, kad operatoriai darinėdami vartus juos matytų, buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo E. S. sužalojimu, nes operatoriui R. P. nebuvo sudarytos sąlygos atidaryti ir uždaryti vartus juos matant.

Iš kaltinimo V. V. šalinama aplinkybė, kad jis R. P. nesupažindino su UAB "Utenos vandenys" Pašalinių asmenų patekimo į įmonės teritoriją prevencinių priemonių planu (toliau – Planas), 2020-03-02 Nr. 1-130, kuriame operatoriams nurodyta laikyti uždarytus visus vartus, esančius įmonės teritorijoje (t.3, b.l.67). Plane nenumatyta padalinių vadovų, tame tarpe ir Nuotekų ūkio viršininko, pareiga su šiuo dokumentų pavaldžius darbuotojus supažindinti pasirašytinai. UAB "Utenos vandenys" 2021-02-10 rašte nurodyta, kad 2020-03-02 Priemonių planas Nr. 1-130 buvo skirtas dideliam bendrovės darbuotojų ratui, todėl, siekiant užtikrinti kuo platesnį šio dokumento prieinamumą skirtingų padalinių darbuotojams, priemonių planas buvo pakabintas UAB "Utenos vandenys" Nuotekų ūkio Operatorinėje viešai, o privalomo operatorių susipažinimo su Planu kontrolė buvo pavesta tuometiniam UAB "Utenos vandenys" Nuotekų ūkio viršininkui V. V. (t.4, b.l.3). V. V. tvirtina Planą atnešęs į Operatorinę operatoriams susipažinti. R. P. teigia buvęs supažindintas su instrukcijomis, norminiais aktais, vidaus tvarkos taisyklėmis. Žinojęs, kad vartai turi būti uždaryti ir į teritoriją gali įleisti tik įmonės darbuotojus. Esant šioms aplinkybėms, neįrodyta, kad V. V. su Planu nesupažindino jam pavaldžių operatorių, tame tarpe ir R. P.

Taip pat V. V. iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jis R. P. nesupažindino su 2020-04-10 UAB "Utenos vandenys" direktoriaus įsakymu Nr. VO-50 patvirtintu Saugumo planu, kurio 4.5 p. nurodyta, kad pašalinių asmenų, trečiųjų asmenų patekimą į nuotekų ūkio objektus žodžiu arba raštu sankcionuoja ir kontroliuoja Nuotekų ūkio viršininkas, 24.2. p. nurodyta, kad darbuotojams draudžiama laikyti atidarytus pravažiavimo vartus ar vartelius, 24.3. p. nurodyta, kad darbuotojams draudžiama savavališkai įleisti ne bendrovės autotransporto priemones nesilaikant nustatytos tvarkos (t.3, b.l.81-83). 

Ikiteisminio tyrimo metu UAB "Utenos vandenys" pateikė Saugumo plano ištrauką „II. Fizinės saugos sistemos reikalavimų ir fizinės saugos reglamento įgyvendinimo užtikrinimas“ (t.3, b.l.81-83), kurios 4.5, 24.2, 24.3 punktai susiję su R. P. darbinių funkcijų vykdymu. Nagrinėjant bylą teisme UAB "Utenos vandenys" pateikė visą Saugumo plano originalą, patvirtintą tuo pačiu 2020-04-10 UAB "Utenos vandenys" direktoriaus įsakymu Nr. VO-50. Šio dokumento turinys, kiek tai liečia skyrių „Fizinės saugos sistemos reikalavimų ir fizinės saugos reglamento įgyvendinimo užtikrinimas“ skiriasi nuo byloje esančios šio dokumento ištraukos. Saugumo plano originale „Fizinės saugos sistemos reikalavimų ir fizinės saugos reglamento įgyvendinimo užtikrinimas“ jau yra nebe antrame, o penktame „Fizinės saugos reglamento“ skyriuje ir nesutampa Plano ištraukoje nurodyti punktai su dokumento originalo punktais. Kaltinime nurodytas 4.5 p. atitinka originalo 12.4 p., 24.2 – 32.2 p., 24.3 – 32.3 p. (prie bylos pridėto Saugumo plano originalo 61-62 lapai). 2020-04-10 UAB "Utenos vandenys" direktoriaus įsakymo Nr. VO-50 Dėl saugumo plano bendrovėje patvirtinimo ir įgyvendinimo 2 p. personalo specialistė įpareigota su įsakymu supažindinti bendrovės padalinių vadovus ir atsakingais už fizinę ir informacinę saugą bendrovėje paskirtus darbuotojus. Įsakyme nenumatyta padalinių vadovų pareiga su visu Saugumo planu ar jo dalimis supažindinti pavaldžius darbuotojus, tik 3 p. padalinių vadovams nurodyta peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti darbuotojų pareiginius nuostatus, kiek tai liečia darbą su konfidencialia informacija. Esant tokiai situacijai, kai 2020-04-10 UAB "Utenos vandenys" direktoriaus įsakymu Nr. VO-50 V. V., kaip įmonės padalinio vadovas, su Saugumo planu ar atskiromis jo dalimis nebuvo įpareigotas supažindinti pavaldžius darbuotojus, tame tarpe ir R. P., jis negali būti kaltinamas jam nepriskirtos pareigos nevykdymu ir iš kaltinimo ši aplinkybė šalinama.   

Kaltinamasis R. P. dirbdamas UAB "Utenos vandenys" (duomenys neskelbtini), ir pagal UAB "Utenos vandenys" direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. VO-181 patvirtintų pareiginių nuostatų 3.1 p. turėdamas teisę reikalauti tinkamų darbo sąlygų (t.3, b.l.78-79) perkėlus Operatorinę iš trečio į antro aukšto patalpas, iš kurių nematyti Nuotekų ūkio teritorijos vartų, nepareikalavo tinkamų darbo sąlygų. Jis parodė, kad dėl to, jog vartus darinėja jų nematydamas ir tai apsunkina jo darbą, į vadovą V. V. nesikreipė. R. P. 2020-05-01, būdamas antrame aukšte buvusios Operatorinės patalpose, nematydamas vartų juos pagal per telefonspynę gautą E. S. prašymą atidarė ir uždarė. Vartų uždarymo metu buvo sužalotas mažametis E. S.. 

Kaltinamojo R. P. veika, kai jis nematydamas vartų juos distancinio pulto pagalba atidarė ir uždarė, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje ir lėmė nukentėjusiojo E. S. sužalojimą.

R. P. iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jis pažeidė Pareiginių nuostatų 3.5 p. numatantį teisę atsisakyti dirbti, kai gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. Iš Vyriausiojo operatoriaus pareiginių nuostatų turinio matyti, kad 3.5 p. įtrauktas į III skyrių, numatantį operatoriaus teises. Todėl manytina, kad operatorius turi teisę atsisakyti dirbti, kai gresia pavojus jo paties sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju jo paties sveikatai ir gyvybei jokio pavojaus nebuvo.

       Kaltinamieji, dirbdami Nuotekų ūkyje ir žinodami daugelį metų eksploatuojamų vartų savybes, kad tai yra metaliniai automatiškai užsidarantys vartai, privalėjo savo pareigas vykdyti rūpestingai ir laikytis atsargaus elgesio taisyklių. Kaltinamieji eksploatuodami vartus, kai nėra galimybės juos matyti, turėjo suvokti, kad tai nesaugu ir numatyti įstatyme numatytų padarinių kilimą. Toks kaltinamųjų elgesys neatitiko įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo reikalavimų. V. V., kaip Nuotekų ūkio viršininkas, pagal kompetenciją turėjo organizuoti saugų vartų valdymą, o operatoriumi dirbantis R. P., kuriam buvo pavesta atidaryti ir uždaryti vartus, saugiai valdyti jų mechanizmus. Tiek įmonės vadovas G. D., tiek direktoriumi gamybai dirbęs V. Š. parodė, kad V. V., kaip padalinio vadovas, turėjo organizuoti saugų vartų eksploatavimą, o R. P. prieš atidarydamas vartus turėjo įsitikinti ką per juos įleidžia, užlipdamas į trečią aukštą ar išeidamas į lauką. Įmonės saugumo inžinierė B. Z. taip pat parodė, kad R. P. privalėjo įsitikinti ką įleidžia per vartus į įmonės teritoriją. Mažametis nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas būtent dėl jų nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikimo (R. P.) ar neveikimo (V. V.) gali atsirasti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti, t. y. jų neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis). 

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamųjų veika negali būti pripažįstama kazusu. Pagal teismų praktiką kazusas yra tada, kai asmuo, darydamas veiką, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ar neturėjo to numatyti. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi pagal valinį kaltės momentą – turėjimą ir galėjimą numatyti padarinius. Pavojingų padarinių nenumatymą pirmiausia rodo asmens nesupratimas savo veiksmų rizikingumo (pavojingumo). Būtent išvada dėl turėjimo ir galėjimo numatyti padarinius leidžia teismui konstatuoti neatsargią kaltę (kasacinė nutartis Nr. 2K-150-696/2016).

Akivaizdu, kad kaltinamieji, daugelį metų dirbdami  UAB „Utenos vandenys“ Nuotekų ūkio padalinyje, žinodami daugelį metų eksploatuojamų vartų atidarymo ir uždarymo mechanizmą (R. P. dirba įmonėje nuo 1993-11-01 (t.4, b.l.76-77), teigia daugiau nei 10 metų darinėjantis vartus, V. V. dirba įmonėje nuo 1993-11-01 (t.4, b.l.141)), galėjo suvokti savo veiksmų rizikingumą ir numatyti galimus padarinius.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnyje sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2007, 2K-74/2014).

Šioje byloje ir nustatyta, kad būtent vartų atidarymas ir uždarymas jų nematant buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje ir lėmė sunkų vaiko sužalojimą.

Tai, kad E. S. su vaiku norėjo patekti į UAB „Utenos vandenys“ teritoriją prie vartų esant lentelei su užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“(t.1, b.l.27-31, 47-51), nešalina kaltinamųjų atsakomybės. E. S. paskambinęs telefonspyne klausė ar gali praeiti ir gavo R. P. leidimą patekti į Nuotekų ūkio teritoriją, nepasidomėjus nei kas jis, nei kokiu tikslu ateina. E. S. su mažamečiu vaiku neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepateikė apie save jokios klaidinančios informacijos, kad galėtų praeiti per vartus. Todėl R. P. sprendimas atidaryti vartus buvo visiškai savarankiškas ir be jokios išorinės įtakos.

Kaltinamųjų veika pagal sukeltas pasekmes sudaro nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Bausmių skyrimo motyvai

        Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

        Jie padarė neatsargų nusikaltimą.

        Kaltinamasis R. P. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

        Kaltinamasis V. V. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.                                                               

        Įvertinus teigiamus kaltinamųjų R. P. ir V. V. asmenybes apibūdinančius duomenis bei nusikaltimu sukeltas pasekmes – sunkiai sužalotas mažametis vaikas, jiems skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis), kurių dydis atsižvelgiant į minėtus teigiamus asmenybes apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).

       Įvertinus kaltinamųjų asmenybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmių tikslai bus pasiekti be realaus jų atlikimo, t. y. atidedant bausmių vykdymą (BK 75 straipsnis).

Civiliniai ieškiniai

       Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (t.3, b.l. 13-29) ir tenkinamas visa apimtimi, priteisiant iš kaltinamųjų 3621,74 eurus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

       Nukentėjusio E. S. civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Civilinės ieškovės J. S. civilinis ieškinys dalyje dėl 2130,05 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, o dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

       J. S. kaip turtinę žalą nurodė išlaidas: E. S. vaistams – 43,31 euras, transporto išlaidas vykimui į gydymo įstaigą ir parkavimui – 212,73 eurai, didesnio dydžio kelnėms, šortams vaikui sugipsuota koja, pėdkelnėms įtvarui paminkštinti – 21,92 eurai, pompai neįgaliojo vežimėliui – 11,39 eurai, ilgikliui kompiuteriui įjungti ligoninės palatoje – 6,99 eurai, išlaidas vaiko užimtumui ir lavinimui – 173,08 eurai, vaikui skirtoms psichologo konsultacijoms – 80 eurų, J. S. dėl vaiko slaugos negautas pajamas – 1155,54 eurai, po pirminio ieškinio, kuriuo buvo prašoma turtinei žalai atlyginti – 1704,96 eurų, patirtas papildomas išlaidas už reabilitaciją, vaistus, automobilio parkavimą – 425,09 eurai. J. S. viso turtinei žalai atlyginti prašo priteisti 2130,05 eurų. Visos šios išlaidos pagrįstos jas pateisinančiais dokumentais (t.1, b.l.179-200, t.2, 1-17, t.5, b.l.90-97, 99), jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir pripažintinos visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis). 

       Civilinė ieškovė J. S. jos patirtą neturtinę žalą vertina 10000 eurų. Ji savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl vaiko sužalojimo patyrė didelį stresą, išgyvenimus, be to tuo metu, kai vaikas buvo sužalotas, buvo nėščia, o rūpindamasi sužalotu sūnumi turėjo jį nuolat kilnoti, panešti. Tuo pat metu ji buvo antro vaiko priežiūros atostogose iki 2020-09-12, o nuo 2020-10-20 prasidėjo dekretinės atostogos. Šiomis aplinkybėmis buvo sunku suderinti E. S. slaugą ir jaunesnio vaiko poreikius bei nėštumą. Ji išgyveno dėl to, kad  vaikas dėl sužalojimo negalėjo  lankyti darželio, žaisti su draugais, jautėsi prislėgtas ir vienišas, nes iki tol buvo aktyvus, lankė futbolo būrelį, žaidė krepšinį, važinėjo dviračiu.

       E. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad mažametis vaikas (penkerių metų) patyrė sunkų kūno sužalojimą, dėl kurio buvo atliktos kelios operacijos, jo koja ilgą laiką buvo sugipsuota, kairę koją su ramentais pradėjo minti tik 2020-12-21 (t.5, b.l.90). Iš medicininių dokumentų matyti, kad E. S. 2021-06-18 dar ėjo be ramentų, tačiau šlubuodamas, jo judesiai per kairio kelio sąnarį buvo riboti ir skausmingi, 2021-09-13 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad rekomenduojama hospitalizacija į traumatologijos skyrių 2021-10-12 operaciniam gydymui (t.5, b.l.92, 95). Nukentėjęs dėl patirtos traumos ilgalaikio gydymo negalėjo gyventi įprasto vaikiško gyvenimo (žaisti su draugais, lankyti darželio, važinėti dviračiu ir panašiai). Jam buvo teikiama psichologo pagalba. Dėl kaltinamųjų itin didelio nusikalstamo nerūpestingumo, kai V. V. nesiėmė jokių priemonių, kad atidaromi ir uždaromi vartai būtų matomi, o R. P. juos atidarė ir uždarė nematydamas, mažametis nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas, kentė fizinį skausmą, ilgą laiką buvo iš esmės pasikeitęs vaiko gyvenimo būdas, neigiami padariniai kilo didžiausiai asmeninei neturtinei vertybei – sveikatai.

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

       Kaltinamieji dėl neatsargumo padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, t. y. vienai iš svarbiausių žmogaus vertybių. Pagal teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Šiuo atveju sunkus kūno sužalojimas mažamečiam vaikui sukėlė didelius neigiamus padarinius, dėl kurių jo įprastas gyvenimas buvo labai apribotas. Iš kitos gi pusės vertinama ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai. Asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-470/2006,
2K-74/2014). Pavyzdžiui, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, sukėlusio nukentėjusiajam visišką kairės akies aklumą, buvo priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 2K-17-648/2017). Mažamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą rizikingas pasirinkimas eiti per įmonės teritoriją, kad ir gavus leidimą, kai prie vartų  buvo lentelė su užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“ (t.1, b.l.27-31, 45) taip pat sudaro pagrindą mažinti civilinių ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl išdėstytų motyvų ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais nukentėjusiajam E. S. priteistina 12000 eurų, o civilinei ieškovei J. S. 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.         

        Kaltinamieji padarė neatsargią nusikalstamą veiką eidami darbines pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnį jų padarytą žalą privalo atlyginti samdantis darbuotojas, t. y. UAB „Utenos vandenys“. Šiuo atveju darbdavys pripažįstamas materialiai atsakingu asmeniu už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką. Nusikaltimo padarymo metu galiojo 2019-04-26 tarp UAB „Utenos vandenys“ ir draudimo bendrovės IfP&C Insurance AS sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (sutartis galiojo nuo 2019-05-31 iki 2020-05-30). Pagal šią sutartį draudimo objektu laikoma UAB „Utenos vandenys“ civilinė atsakomybė, kylanti iš įmonei priklausančių arba valdomų pastatų ir/ar patalpų bei teritorijos valdymo Utenos mieste ir rajone (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) 2 punktas). Nekilnojamojo turto valdymo draudimui draudimo suma  300000 eurų (t.5, b.l.114-116).

        Mažametis E. S. buvo sužalotas UAB „Utenos vandenys“ teritoriją juosiančios tvoros vartų. Šioje situacijoje UAB „Utenos vandenys“ civilinė atsakomybė siejama su jos veikla valdant pastatus bei teritoriją Utenos mieste. Šios veiklos riziką bendrovė yra apdraudusi (draudimo liudijimo 2 punktas). 2020-05-01 įvykęs nelaimingas atsitikimas priskirtinas prie draudiminių įvykių, kadangi atitinka Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 Nekilnojamojo turto valdymo draudimo  11 punkto kriterijus (t.5, b.l.156).

        Dėl išdėstytų aplinkybių nukentėjusiajam E. S. ir civilinei ieškovei J. S. padarytą žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas IfP&C Insurance AS (CK 6.987 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

      Mėlynos spalvos dažų ėminiai nuo vaikiško dviračio, vartų stulpo ir vartų varčios, saugomi prie bylos, sunaikintini, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

       Pora mėlynos spalvos batų "Nike" baltu padu, treningas su kapišonu, grąžinti nukentėjusiajam (t. 7, b.l. 85).

       UAB „Utenos vandenys“ pateikti dokumentų originalai, saugomi prie bylos: Nuotekų ūkio viršininko pareiginiai nuostatai Nr. 63, 2020-04-10 direktoriaus įsakymas Nr. VO-50 Dėl saugumo plano bendrovėje patvirtinimo ir įgyvendinimo ir šiuo įsakymu patvirtintas Saugumo planas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusiai įmonei, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Proceso išlaidos

Nukentėjusįjį E. S. ir civilinę ieškovę J. S. ikiteisminiame tyrime ir teisme atstovavo advokatė, kuriai už paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme sumokėta 2817,50 eurų (t.2, b.l.27-28, t.5, b.l. 89, 98, 104-105, 187-188, t.6, b.l. 172-173, t.7, b.l. 31-32, 72-73). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas jo atstovo paslaugoms apmokėti. Advokatė dalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant mažametį nukentėjusįjį, parengė civilinį ieškinį, rinko įrodymus jam pagrįsti, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo klientus teismo posėdžiuose. Atstovavimo išlaidos laikytinos atitinkančiomis atliktą darbą, išskyrus 600 eurų išlaidas už atstovavimą 2022-04-28 teismo posėdyje, kuris truko vieną valandą ir 10 minučių bei baigiamąją kalbą, kurią advokatė sakė 2 minutes ir kurią pateikė rašytine forma į bylą vieno sakinio pavidalu (t.7, b.l.72-76, 90). Laikytina, kad šioje dalyje atstovavimo išlaidos neadekvačios darbui ir mažintinos iki 100 eurų. Iš viso J. S. priteistina 2317,50 eurų atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atstovavimo išlaidos priteistinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis, atsižvelgiant į vienodą jų kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį, t. y. po 1158,75 eurus iš kiekvieno.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       R. P. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

       Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

       V. V. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

       Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

       Priteisti iš R. P. ir V. V. po 1810,87 eurus gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

      Priteisti iš R. P. ir V. V. po 1158,75 eurus atstovavimo išlaidų J. S.

      Priteisti iš civilinio atsakovo IfP&C Insurance AS, veikiančio per IfP&C Insurance AS filialą, filialo kodas 302279548, J. S. 2130,05 eurų turtinės žalos ir 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

      Priteisti iš civilinio atsakovo IfP&C Insurance AS, veikiančio per IfP&C Insurance AS filialą, filialo kodas 302279548, E. S. 12000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

      Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mėlynos spalvos dažų ėminius nuo vaikiško dviračio, vartų stulpo ir vartų varčios, saugomus prie bylos, sunaikinti, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

       UAB „Utenos vandenys“ dokumentų originalus, saugomus prie bylos: Nuotekų ūkio viršininko pareiginius nuostatus Nr. 63, 2020-04-10 direktoriaus įsakymą Nr. VO-50 Dėl saugumo plano bendrovėje patvirtinimo ir įgyvendinimo ir šiuo įsakymu patvirtintą Saugumo planą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Utenos vandenys“, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                    Laima Dumskienė