Administracinė byla Nr. I-598-583/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00233-2013-9

                                                                                Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovei Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei Dovilei Mikučionytei, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2013 m. balandžio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas R. M. prašymu (b.l.3-15) kreipėsi į teismą prašydamas:

 - panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“;

- pripažinti, kad pareiškėjas sveikatos sutrikdymą patyrė esant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir pareiškėjui priklauso kompensacija;

- įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. 

 Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ginčijamoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS6-4 neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad jo tarnybos metu patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei bei sveikatai, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas bei nuspręsta kompensacijos nemokėti. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. pagal užregistruotą K.A. pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. vyksta buitinis konfliktas, kartu su patrule A. D. nuvyko į įvykio vietą. Nuvykus pagal iškvietimą nustatyta, kad V.P. būdamas neblaivus konfliktavo mažamečių vaikų akivaizdoje su V.A., elgėsi agresyviai tiek namiškių, tiek pareigūnų atžvilgiu, todėl prieš jį panaudojo kovinius veiksmus bei spec. priemones – antrankius. Teigia, kad sulaikymui besipriešinantis asmuo V.P. įspyrė jam į dešininę koją taip jį sužalodamas, dėl ko jam buvo diagnozuotas čiurnos raiščių plyšimas (TLK-10 ligos kodas S93.2). Argumentuoja, kad sveikatos sužalojimą patyrė tarnybos metu, tiesiogiai vykdydamas policijos pareigūno pareigas, siekdamas apginti kitų asmenų teises nuo neteisėtų V.P. veiksmų, o fizinės prievartos priemonių naudojimas buvo vienintelis būdas apginti šias teises bei sulaikyti neteisėtą veiką įvykdžiusį asmenį.  Mano, kad nepriklausomai nuo to, dėl kurio konkretaus veiksnio ir kuriuo konkrečiu asmens sulaikymo metu patyrė sveikatos sutrikdymą, tai vertintina kaip situacija atitinkanti visus kriterijus kompensacijai skirti.

Pareiškėjas R. M. palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjo atstovė Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė Dovilė Mikučionytė palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį patenkinti. 

Atsakovas Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b.l. 59-62) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatytos aplinkybės leidžiančios teigti, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. Teigia, kad tyrimo metu neginčijimai nustatyta, jog V.P. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, mosikavo rankomis, tačiau pareiškėjas kojos traumą patyrė ne dėl sulaikomo asmens neteisėtų veiksmų, o paties neatsargumo – paslydus griūnant ant grindų. Akcentuoja, kad kritiškai vertintini pareiškėjo parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes, nes jie nėra nuoseklūs. Pareiškėjas iš pradžių nurodė traumą patyręs dėdamas antrankius,  kai parvirto ant grindinio ir stuktelėjo keliu, ir tik vėliau papildomai pateikė paaiškinimą teigdamas, kad sulaikomas asmuo jam spyrė į dešinę koją, taip jį sužalodamas. Nurodo, kad tik tyčinis elgesys galėtų būti siejamas su konkretų statusą turinčio asmens sužalojimu, kai turima tikslą padaryti žalą būtent pareigūnui, tačiau V.P. neigia priešinęsis pareigūnams, nenustatyti jo motyvai, ketinimai, tikslai tyčia sužaloti pareigūną. Teigia, kad nėra pagrindo netikėti V.A. ir K.A. parodymais, jog pareiškėjas paslydo ir susižalojo koją. Pažymi, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas galimai susijęs su 2007 m. spalio 30 d. patirta trauma, kai vykdydamas tarnybines pareigas, sulaikydamas įtariamąjį patyrė sveikatos sutrikdymą – S.80.0 (dešinio kelio sąnario srities sumušimą) ir S.83.5 (kelio sąnario raiščių patempimą, įskaitant (priekinį) (užpakalinį) kryžminį raištį), tačiau jam nebuvo išmokėta kompensacija. Teigia, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad asmuo įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, mosikavo rankomis, tačiau pareiškėjas kojos traumą nepatyrė ne dėl sulaikomo asmens neteisėtų veiksmų, o paties neatsargumo – paslydus griūnant ant grindų, todėl teisėtai ir pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjui kompensacija nemokėtina ir pagrindo siųsti į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo taip pat nėra.

Atsakovo atstovas Gediminas Savickas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindų prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į  pareiškėjo R.M. prašymą nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką parnešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) teisėtumo ir pagrįstumo. Išvadoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai ar su statusu vykdant tarnybines pareigas ir siūlė kompensacijos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėti.

Ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą, vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami šio Statuto įgyvendinamieji teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Pasisakydama dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio išskyrimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1509/2010 pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindama šį skirtumą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pavyzdžiui, sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl aptariamų Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, yra būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos kurias pareigūnas atliko šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis.

Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Įgyvendinant šią Vidaus tarnybos statuto nuostatą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138  patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis statutinėje įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMFK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo išvada lemia, ar pradedama administracinė procedūra dėl kompensacijos skyrimo (pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.). Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatoma, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų gauti kompensaciją, kompensacijos skyrimo procedūra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju pasinaudojo teise apskųsti teismui jam nepalankią Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ ir prašo pripažinti, kad jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip siekdamas, kad būtų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedūra.

Ginčijamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 32-37) nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės  1-os kuopos 2-ojo būrio patrulis R.M. 2012 m. rugsėjo 26 d. dirbo pamainoje nuo 7.00 val. iki 20.00 val. ekipaže „Vingis 907“ kartu su patrule A. D. Pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. 16.59 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotą K. A. telefoninį pranešimą (ROIK 0112000259924), kad (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. vyksta buitinis konfliktas ekipažas „Vingis 907“ buvo nusiųstas į įvykio vietą. Nuvykus minėtu adresu, rastas neblaivus V. P., kuris mažamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo su sugyventine V.A. Tiek namiškių, tiek pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, dėl to buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir spec.priemonės – antrankiai. Sulaikymo metu R.M. patyrė kojos traumą ir sekančią dieną jam buvo diagnozuotas dešinės čiurnos raiščių patempimas (TLK-10 kodas 93.4.).

Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant pareiškėjui tarnybines pareigas, nėra kvestionuojama. Šalys pripažįsta, kad policijos patrulis R. M.sveikatos sutrikdymą patyrė atliekant tarnybines pareigas, tai yra sulaikant asmenį, o tai reiškia, jog pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas) bei priežastinis ryšys tarp tarnybos ir sveikatos sutrikdymo, yra nustatyta.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad atsakovas atlikęs tarnybinį patikrinimą padarė išvadą, kad pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 26 d. patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs Statuto 40 straipsnio 3 dalies numatyta sąlyga - su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl šį atvejį vertino kaip nelaimingą atsitikimą tarnyboje.

Pažymėtina, kad Statuto 49 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek 49 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas, jų taikymas siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu, taikant Statuto 40 straipsnio 3 dalį, skirtingai nei taikant Statuto 49 straipsnio 1 dalį, taikytinas papildomas kriterijus - tarnybinių pareigų atlikimo susiejimas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1098/2010).

Taigi ginčas tarp šalių kilo dėl skirtingo antrosios Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos - ar pareiškėjas tarnybos pareigas sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu atliko padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, aiškinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio pareigose. Byloje tarnybinio patikrinimo medžiagoje  pateiktas pareiškėjo pareigybės aprašymas, pagal kurį šio policijos įstaigos patrulio funkcijoms priskirta vykdyti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą (7.2 punktas); teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų (7.4 punktas); sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigas asmenis, šiurkščiai pažeidusius viešąją tvarką, įtariamus padarius nusikalstamas veikas (7.5 punktas) bei kita operatyvinė veika. Iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (apsaugoti mažamečių vaikų teisės ir suteikti jiems pagalbą, sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą asmenį) ir adekvačiai susidariusiai padėčiai, tai konstatuota ir pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnas R.M. vykdydamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, laikydamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punkto reikalavimų bei pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, pagrįstai priėmė sprendimą įtariamąjį V.P. pristatyti į policijos komisariatą.

Pažymėtina, kad vertinant, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigūno susižalojimo atsiradimą arba jo sveikatos sutrikdymą) gali būti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010). Įstatymas pagrindiniais policijos uždaviniais įvardija žmogaus teisių ir laisvių apsauga (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas); viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas);  nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taigi aptariamu atveju, pareigūnas (pareiškėjas) vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus uždavinius, vertino situaciją, ją suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip iškilusią grėsmę asmenų (visuomenės) saugumui ar kaip įvykdytą teisei priešingą veiką ir ėmėsi veiksmų, siekdamas sulaikyti teisės pažeidimus padariusį asmenį bei pristatyti į policijos įstaigą dėl aplinkybių išaiškinimo, bei tokiu būdu padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai, kas ir pasitvirtino. Tai yra, V.P. buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Jam 2012 m. spalio 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-2020656-12 už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 26 d. mažamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo su V.A., šaukė ant jos, ją keikė necenzūriniais žodžiais. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaikų  teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies bei 57 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio (Vaiko teisių pažeidimas) 1 dalyje. 2012 m. spalio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu už šį pažeidimą V.P. skirta 50 litų bauda.

Vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigūno susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sąlygomis, yra nurodęs, kad pareigūno susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigūnas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimą teisės pažeidėją ar pats gintis nuo užpuolimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008).

Pažymėtina ir tai, kad vertinant Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas aplinkybės, jog V.P. tiek namiškių, tiek policijos pareigūnų atžvilgiu elgėsi agresyviai, mojavo rankomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais darytina išvada, jog tokiomis aplinkybėmis paprastai negalima numatyti visų išorinių, nuo pareigūno valios nepriklausančių veiksnių, todėl pareiškėjas sulaikydamas V.P. veikė ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygomis neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis ir tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas vykdydamas savo tarnybines funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių nei koviniai veiksmai, priemonių, tam kad sulaikyti agresyviai besielgiantį, teisės pažeidimu įtariamą asmenį ir taip išvengti susižalojimo.

Dėl atsakovo, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek teismui pateiktame atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas susižalojo ne dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, o dėl savo neatsargumo akcentuotina, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė nėra esminė nustatant ar pareigūno  pareigos sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Ši aplinkybė galėtų lemti tik pareigūno būklės, tai yra ar jis buvo sužalotas, ar susižalojo, ar kitaip sutriko sveikata nustatymui. Atsakovo argumentą, kad pareiškėjas patyrė kojos traumą dėl neatsargumo teismas pripažįsta taip pat nepagrįstu. Neatsargumo sąvokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme, apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas sulaikydamas agresyviai besielgiantį asmenį, ignoravo elgesio standartus, galėjo numatyti pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjo susižalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas, yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Teismo sprendimu panaikinus tarnybinio patikrinimo išvadą ir konstatavus, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuriama pareiga siųsti pareigūną (pareiškėją) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. sukuriama pareiga vykdyti administracinę procedūrą dėl kompensacijos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012). Todėl nėra teisinių prielaidų teismo procesiniame sprendime atskirai atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus, kuriuos pareiga vykdyti kyla iš teismo sprendimo, kuriuo panaikinama kaip neteisėta tarnybinio patikrinimo išvada. 

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ė  :

 

pareiškėjo R. M. prašymą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M.  patirtos traumos“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                         Remigijus Arminas