(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovei advokato padėjėjai Erikai Pinaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J., atstovaujamos Biudžetinės įstaigos Nijolės Genytės socialinės globos namų, pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje: O. D. ir B. J..

Teismas

n u s t a t ė:

Nijolės Genytės socialinės globos namai kreipėsi į teismą globotinės T. J. vardu kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po palikėjo V. J. mirties priimti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu T. J. pripažinta neveiksnia, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi jai nustatyta globa ir globėju paskirti BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namai, kurie nutarties priėmimo metu vadinosi Pabradės socialinės globos namais. 2021 m. kovo 12 d. mirė T. J. tėvas V. J.. Nurodė, jog nori priimti neveiksnaus asmens vardu palikimą, kurį vadovaujantis notarės 2021 m. birželio 17 d. pranešimu Nr. 126/2021 sudaro ½ dalis buto/patalpos-buto su rūsiu, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., sodų bendrijoje „Ekspresas“, ½ dalį piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės SEB bankas sąskaitoje, ½ dalį transporto priemonės „Volkswagen Touran“. Paaiškino, jog apie palikėjo mirtį sužinota tik po notarės 2021 m. birželio 4 d. pranešimo gavimo, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Suinteresuoti asmenys O. D. ir B. J. atsiliepime į pareiškimą su prašymo tenkinimu nesutiko. Mano, jog nagrinėjamu atveju globėjas neveikė kaip atidus, rūpestingas asmuo, o jo elgesys kelia pagrįstų abejonių, taip pat dėl to, ar palikimą apskritai siekiama priimti neveiksnaus asmens naudai. Nurodė, jog šiuo atveju globėjo funkcijas vykdo globos teikimo profesionalas, jam perduotos visos pareiškėjos globos teisės, globėjui atlyginama už šią veiklą. Globėjas, kaip atstovas įstatymu nustatytu 3 mėnesių terminu privalėjo imtis visų būtinų aktyvių veiksmų priimti palikimą pareiškėjos vardu laiku, atnaujinti informaciją dėl savo globotinių šeimos sudėties pokyčių . Mano, kad tokios situacijos, kaip palikimo priėmimas globotinio vardu, globos profesionalo praktikoje neturėtų būti naujos. Atkreipė dėmesį, jog pirma globėjas domėjosi turto sudėtimi, o tik dar vėliau buvo išreikšta valia priimti palikimą. Iš pareiškime pateiktos informacijos sprendžia, kad pirma globėjas sprendė, koks turtas paliekamas, o ne kaip operatyviai pareiškėjai tapti paveldėjimo santykių dalyve. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje įtvirtinta, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Be to paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjos interesai užtikrinami tik gydymo įstaigoje, jokio turto dėl savo sveikatos būklės pareiškėja per savo gyvenimą nėra įgijusi, o ir įgijusi neturėtų galimybės suprasti šio fakto. Pareiškėja dėl savo sunkios sveikatos būklės taip pat neturėjo galimybės naudotis šeimos, įskaitant ir palikėjo, turtu bei suvokti, kad juo naudojasi, o šiuo metu nėra jokių medicininių prognozių, kad tokia pareiškėjos būklė pasikeis ir ji galės bent ribotai, pati įgyvendinti nuosavybės teises į paveldimo turto dalį. Dėl minėto mano, kad esant aptariamai situacijai, pratęsus terminą priimti palikimą de facto įpėdiniu, o vėliau ir paveldimo turto bendraturčiu, taptų globos įstaiga, kuri administruotų pareiškėjos paveldėtą turto dalį. Globos įstaiga reguliariai pareiškėjai tenkančia turto dalimi turėtų prisidėti prie turto išlaikymo, kiekvienas su paveldimo turto disponavimu susijęs klausimas iš esmės būtų sprendžiamas globos įstaigos valia bei kiekvienu atveju disponuojant turtu būtų privaloma kreiptis į teismą (-us) dėl leidimų gavimo. Mano akivaizdu, kad termino priimti palikimą atnaujinimas itin pažeistų suinteresuotų asmenų interesus naudotis nuosavybės teise tiek į paveldimą turtą, tiek į nuosavybės teise valdomą likusią turto dalį.

Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pareiškėjos atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotų asmenų atstovė su pareiškimo tenkinimu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pripažino, jog suinteresuoti asmenys santykių su pareiškėja nepalaiko, tačiau mano, jog pareiškėjos atstovas nepagrįstai ir nerūpestingai delsė priimti atsiradusį palikimą, todėl termino atnaujinimui nėra jokio pagrindo.

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-763/2013 T. J. pripažinta neveiksnia, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-307-763/2013 neveiksnios T. J. globėju paskirti Pabradės socialinės globos namai, kurie šiuo metu vadinasi BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namais. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. S2-8159-1156/2021 pakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas ir T. J. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityse. 2021 m. kovo 12 d. mirė T. J. tėvas V. J.. Po V. J. mirties liko palikimas: ½ dalis buto/patalpos-buto su rūsiu, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus m, sav., sodų bendrijoje „Ekspresas“, ½ dalis piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės SEB bankas sąskaitoje, ½ dalis transporto priemonės „Volkswagen Touran“. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.56 straipsnis numato, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Pagal CK 3.240 straipsnio 1 dalį globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. CK 3.244 straipsnio 2 dalis numato, kad išankstinis teismo leidimas reikalingas sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad palikimą po V. J. mirties 2021 m. birželio 3 d. pareiškimu priėmė įstatyminės įpėdinės – suinteresuoti asmenys ir pareiškėjos motina bei sesuo B. J. ir O. D.. Apie atsiradusį palikimą pareiškėjos globėjas informuotas Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2021 m. birželio 4 d. pranešimu. 2021 m. rugpjūčio 5 d. teisme gautas BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namų pareiškimas dėl termino pareiškėjai palikimui po mirusio tėvo priimti atnaujinimo, tuo pačiu, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl leidimo priimti neveiksnaus asmens vardu palikimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-8159-7756/2021 leista BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namams priimti jų globotinės, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, T. J., vardu palikimą, atsiradusį po V. J. mirties 2021 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamu atveju dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po V. J. mirties atnaujinimo kreipėsi palikėjo, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, dukters - T. J. globėjas, terminas praleistas nežymiai ir dėl objektyviais susiklosčiusių aplinkybių, t. y. patys šeimos nariai apie palikėjo mirtį globos įstaigai nepranešė, o notarės pranešimas išsiųstas likus savaitei iki termino palikimui priimti pabaigos. Kadangi, prieš priimdamas palikimą neveiksnaus asmens vardu, globėjas turi įsivertinti, ar palikimo priėmimas nepažeis jo globotinio teisių ir interesų, bei, nusprendus priimti palikimą, gauti tam teismo leidimą; nagrinėjamu atveju į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo buvo kreiptasi šiek tiek daugiau nei po mėnesio nuo duomenų apie paveldimą turtą iš notarų biuro gavimo, teismas vertina, jog nėra jokio pagrindo vertinti, jog buvo delsiama priimti palikimą Be to, teismo vertinimu termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir atitiks socialinį teisingumą, nes pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė, priims jai pagal įstatymą priklausantį tėvo palikimą, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Kartu pažymėtina, jog pagal CK 3.245 straipsnį tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-307-763/2013 matyti, jog T. J. buvo nustatyta globa ir paskirtas globėjas, duomenų, kad jai būtų paskirtas turto administratorius, nėra. Pareiškėjai priėmus palikimą, kurį sudaro nekilnojamieji daiktai, būtina paskirti teismo administratorių. Apie tai informuotinas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Vadovaudamasis CPK 290-291, 578, 582 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti Biudžetinei įstaigai Nijolės Genytės socialinės globos namams, juridinio asmens kodas 190797664, trijų mėnesių terminą priimti globotinės, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po V. J. (V. J.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. kovo 12 d.; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Informuoti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, jog priėmus palikimą, T. J. turtui turi būti paskirtas turto administratorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Kristina Lysionok