Baudžiamoji byla Nr. 1-445-874/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02344-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. balandžio 12 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,

sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam E. L., jo gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

         Teismas

n u s t a t ė :

E. L. 2022 m. sausio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 525D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0090 (patikros sertifikato Nr. 1526874) buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. 

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 11 val., nuvažiavo į savo kitą namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pakūrenti krosnį. Bekūrendamas, išgėrė alaus. Prieš važiuodamas į namus, išgėrė likusį alų ir sėdo už automobilio vairo. Netoli namų jį sustabdė pasieniečiai. Pareigūnai įtarė, kad jis neblaivus ir iškvietė policiją. Labai gailisi dėl savo poelgio, jaučia gėdą, pasižada daugiau nebenusikalsti. Transporto priemones vairuoja nuo 1977 m., žinojo, kad negalima vairuoti esant neblaiviam, bet galvojo, kad „neįpūs“ nuo alaus. Gyvena vienkiemyje, visuomeninis transportas nevažiuoja, ūkininkauja, samdomų darbuotojų neturi, todėl yra labai sunku neturint teisės vairuoti transporto priemones. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sūnaus J. L. atsakomybei. Sūnus J. gyvena (duomenys neskelbtini), bet jie kiekvieną dieną bendrauja telefonu, klauso sūnaus.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

        Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2022-01-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vieta – (duomenys neskelbtini), ir pats automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15, 19–23);

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. L. (b. l. 17);

2022-01-19 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno H. B. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivaus vairuotojo“, kuriame nurodyta, kad 2022-01-19 apie 16 val. 01 min. gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. L. neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, E. L. 16 val. 44 min. nustatytas 1,56, o 16 val. 59 min. – 1,63 prom. girtumas (b. l. 25);

2022-01-19 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto S. P. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivaus vairuotojo“, kuriame nurodyta, kad 2022-01-19 16 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdžius automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas E. L. gali būti neblaivus, nes nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai (b. l. 26, 27);

liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie E. L. vairuojamo automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo aplinkybes, policijos pareigūnų iškvietimą ir neblaivumo E. L. nustatymo aplinkybes (b. l. 30–31, 34–35);

liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie E. L. vairuojamo automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo aplinkybes, policijos pareigūnų iškvietimą ir neblaivumo E. L. nustatymo aplinkybes (b. l. 40–41, 34–35);

liudytojo H. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie vykimo į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei neblaivumo nustatymo „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui E. L. aplinkybes (b. l. 46–47);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijomis ir 2022-01-19 neblaivumo nustatymo aktu ir, iš kurių matyti, kad E. L. 16 val. 44 min. nustatytas 1,56 prom., o 16 val. 59 min. – 1,63 prom. girtumas (b. l. 54–57, 58, 59);

2022 m. sausio 19 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo E. L. (b. l. 60);

2022 m. sausio 19 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 63);

2022-02-14 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės pateikto DVD turinys (b. l. 79–80). 

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes E. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilės neblaivumas.

Teismo posėdžio metu laiduotojas J. L. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jo atsakomybei, nurodė manantis, kad galės daryti tėvui E. L. teigiamą įtaką. Paaiškino, kad su tėvu kasdien bendrauja telefonu, 2–3 kartus per mėnesį grįžta pas tėvą į namus. Kalbėjo su tėvu apie įvykį, pastarasis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta kad neatsakingai pasielgė. Prašo tenkinti jo prašymą dėl laidavimo. 

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Laiduotojas J. L. sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. L. ir pateikė rašytinius įrodymus, kad yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis E. L. nurodė, kad kasdien bendrauja su sūnumi J., jo klauso, labai gailisi dėl savo poelgio, žada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. 

Kaltinamasis E. L. neteistas (b. l. 89), administracine tvarka baustas (b. l. 91–93), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą; atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis vykdo (duomenys neskelbtini) (b. l. 95). J. L. yra kaltinamojo sūnus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 159), neteistas (b. l. 156), nebaustas administracine tvarka (b. l. 157). Spręstina, kad J. L. kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui J. L. jo atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos lemia visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Remiantis teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą, neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nes jos atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad priimant sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo anksčiau padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, E. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. L. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl, nustačius, kad automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo E. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. 

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). Atsižvelgiant į tai, teismas papildomai skiria kaltinamajam E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. E. L. skirtina 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamajam nustatytinas 5 mėnesių terminas įmokai sumokėti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 109–110, 112–113, 115–116), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 

Prokuroro 2022 m. sausio 20 d. nutarimu (b. l. 68) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. L. priklausantį automobilį „BMW 525D“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo J. L., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. L., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 5 (penkių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą įmokai sumokėti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. sausio 20 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. L., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                                 Vijoleta Kurtkienė