Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-348/2018
Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00137-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. R. skundas dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo Nr. 7-2070 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6620, kuriais atsisakyta nuteistąjį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, komisijai.
Teismas
n u s t a t ė :
- P. R. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 26 d. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 25 d., pabaiga – 2020 m. balandžio 25 d. P. R. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo.
- P. R. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo skundė Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 7-2070 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2S-6620, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį P. R. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi, atmetė nuteistojo P. R. skundą. Teismas konstatavo, kad kadangi P. R. bausmę atlieka ir už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą ir tvirkinimą, nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, todėl jo prašymo, dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarstyti nebuvo ir nėra jokios teisinės prasmės.
- Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistasis P. R. ją skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują.
- Skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirba, įgijo specialybes, šiuo metu taip pat mokosi, yra skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje ir įvairiuose renginiuose. Kas rodo, kad bausmę stengiasi atlikti sąžiningai. Dėl anksčiau padarytų nusikaltimų labai gailisi ir pergyvena. Nuteistojo teigimu, institutas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui bei 31 straipsniui.
- Apelianto nuomone jeigu nuteistajam netaikomas lygtinis paleidimas, jis nesistengia pasitaisyti, dirbti, mokytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti socialinės reabilitacijos programos. Neturint galimybės anksčiau laiko išeiti į laisvę nuteistasis praranda motyvaciją pasitaisyti, nors turi viltį, kad išėjęs į laisvę pradės dorą, naują gyvenimą. Lygtinio paleidimo instituto netaikymas pažeidžia jo teisę, kurią jam garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo instituto netaikymas yra jo diskriminacija ir jo prigimtinių laisvių pažeidimas. Apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
- Nuteistojo P. R. skundas atmetamas.
- Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai bei motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo P. R. skundo argumentus. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas..
- BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Atsižvelgiant į aptariamos teisės normos formuluotę, akivaizdu, jog asmenys, įsiteisėjusiais ir vykdomais teismo nuosprendžiais nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnį ir 153 straipsnį iš pataisos įstaigos, jų atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, negali būti paleidžiami. Nagrinėjamu atveju P. R. bausmę atlieka už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje, t. y. už pasikėsinimą įvykdyti seksualinį mažamečio asmens prievartavimą ir tvirkinimą, todėl, vadovaujantis BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, jis negali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos namų.
- Taigi pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo P. R. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Aukštesniojo teismo nuomone, toks nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, tėra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes. Dėl šių aplinkybių tiek teismo nutartis, tiek nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas (sprendimas), iš esmės išaiškinantis tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę, todėl pakartotinai dėstyti tuos pačius, apylinkės teismo jau aptartus argumentus, nėra prasmės.
- Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo P. R. skundo argumentas, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto netaikymas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 31 straipsniams. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK nuostatos, draudžiančios taikyti lygtinį paleidimą, yra aiškios ir nedviprasmiškos. Įstatymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, todėl ir skirtos bausmės atlikimo sąlygos už šių veikų padarymą yra griežtesnės. Visa tai rodo, kad nuteistojo teisėtų lūkesčių principas nėra pažeidžiamas ir jis nėra diskriminuojamas kitų asmenų, nepatenkančių į BVK 158 straipsnyje apibrėžtą nuteistųjų sąrašą, atžvilgiu.
- Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, todėl skundžiamą nutartį naikinti nuteistojo P. R. skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo P. R. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Svetlana Jurgaitienė
Viktoras Preikšas
Valdas Vitunskas