Baudžiamoji byla Nr. 1-73-899/2023

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04304-2020-8                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 1.2.18.11; 1.2.24.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

 (S)

 

 

 

 

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 7 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant J. J.,

dalyvaujant prokurorei E. G.,

kaltinamajam K. B.,

kaltinamajam R. B.,

kaltinamųjų gynėjui advokatui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

 K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: 1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimą 1 metams su 1 000 eurų užstatu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos (6 000 eurų) išieškojimą, 2020 m. rugsėjo 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminui; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą 1 metams su 800 Eur užstatu; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis panaikintas, priimant naują nuosprendį, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis be pakeitimų, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 270 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje;

 R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas (teistumas išnykęs), Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą 1 metų 6 mėnesių terminui be užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 1 metams 8 mėnesiams ir konfiskuotino turto vertę – 710 eurų atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, 2021 m. rugsėjo 6 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą (dėl uždraudimo naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

K. B., nuo 2014-11-07 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, organizuodamas bendrovės darbą ir duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams, tyčia pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, netinkamai laikė ir sandėliavo pavojingas naftos produktų atliekas ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, o būtent:

Adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2019 m. gegužės 3 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - TIPK leidimas) Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, t. y. viršydamas numatytą didžiausią vienu metu leidžiamą saugoti atliekų kiekį - 803 tonas, nesilaikydamas Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytų reikalavimų (laikomi ne trys šlamo konteineriai, kaip tai numatyta TIPK leidime, o penki, taip pat naftos produktų atliekos ir gamybinės nuotekos laikomos nesivadovaujant TIPK leidimo bendrosios dalies 2 skirsnio „Ūkinės veiklos aprašymas“ ir minėto reglamento įrenginių išdėstymo schemos),

pažeisdamas 1992-01-21 Nr. 1-2223 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (redakcijos, galiojusios nuo 2020-05-01 įstatymo Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846) (Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose;

1992-01-21 Nr. 1-2223 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 (1) straipsnio 2 dalį (redakcijos, galiojusios nuo 2020-05-01 įstatymo Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846) 19 (1) str. 2 d. (Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: <...> užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, - pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti <...>);

Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija), IX skyriaus 70 p. (nauja redakcija nuo 2018-01-01: Nr. D1-831, 2017-10-09, paskelbta TAR 2017-10-11, i. k. 2017-16089) (<...> Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų);

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-07-16 įsakymo Nr. D1-425 redakcija), 71 p. (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-17 TAR 2014-03-12, i. k. 2014-02982) (Veiklos vykdytojas privalo nedelsdamas pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai <...>; apie bet kokius planuojamus atliekų tvarkymo įrenginyje vykdomos atliekų apdorojimo (naudojimo ar šalinimo, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) veiklos pakeitimus. Pranešime veiklos vykdytojas pateikia informaciją remdamasis poveikio aplinkai vertinimo dokumentais arba informacija atrankai, jei tokios procedūros atliktos, arba išsamią informaciją apie planuojamus pakeitimus ir jų poveikį aplinkai);

o adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas šiai veiklai būtino TIPK leidimo, taip pažeisdamas 1992-01-21 Nr. 1-2223 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį (redakcijos, galiojusios nuo 2020-05-01 įstatymo Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846) (Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti;

bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-07-16 įsakymo Nr. D1-425 redakcija), 1 priedo 3.1 p. (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-17 TAR 2014-03-12, i. k. 2014-02982) (3. Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti). 3.1. apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant taikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas);

nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne anksčiau nei nuo 2014-11-07 iki 2021-12-01, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai laikė ir sandėliavo kintantį kiekį pavojingų naftos produktų atliekų: 2020-01-22 - 2020-01-23 patikrinimų metu rastos 445 talpos, kuriose apie 445 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (2020-01-23 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2021-05-21 patikrinimo metu rastos 588 talpos, kuriose apie 1 609,2 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (2021-05-21 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-12-01 patikrinimo metu rastos 588 talpos, kuriose apie 1 609,2 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (2021-12-01 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai laikė ir sandėliavo 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, dėl ko galėjo būti padaryta 16198938 eurų žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai.

Be to, K. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini).) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, 2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 str. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 19 str. 1, 2 ir 4 d. (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija) turėdamas užtikrinti buhalterinių dokumentų saugumą, pagal 12 str. 1 d., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas atsakingas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, laikotarpyje nuo 2014-11-07 iki 2020-01-22 aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų už 1 770 133,80 eurų; nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje duomenų apie prekių ir paslaugų pirkimą už 1 532,33 eurų ir pinigų sumokėjimą už 104,78 eurų 2019 metais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-11-07 iki 2020-01-22.

R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 str. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 19 str. 1, 2 ir 4 d. (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija) turėdamas užtikrinti buhalterinių dokumentų saugumą, pagal 12 str. 1 d., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas atsakingas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti buhalteriniais apskaitos dokumentais, laikotarpyje nuo 2013-03-14 iki 2014-11-06 aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų už 321 881,67 eurų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-03-14 iki 2014-11-06.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dėl apskaitos epizodo nori paaiškinti, jog esmė tame, kad, kaip ir buvo sakyta, duomenys įvesti, bet jie įvesti ne taip, kaip turėjo būti įvesti. Faktas yra faktas. Buhalterė pasamdyta kaip specialistė, ji turėjo atlikti, o jis, kaip direktorius, turėjo žinoti, kaip ją patikrinti ir įvertinti. Faktas, kad nepatikrino. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. liepos mėnesio, kai buvo iškelta bankroto byla. Sutinka, kad laikotarpyje nuo 2014  m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. sausio 22 d. aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą, nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų už 1 770 133,80 eurų. Neginčija faktų ir pripažįsta tą detalę. Sutinka, kad nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje duomenų apie prekių ir paslaugų pirkimą už 1 532,33 eurų ir pinigų sumokėjimą už 104,78 eurų 2019 m. Jeigu nerado tų dokumentų, tai, vadinasi, nepateikė. Jam gal sunku suvokti, ko konkrečiai nepateikė, bet pripažįsta, kad aplaidžiai vykdė apskaitą ir buhalterei nepateikė dokumentų. Sutinka su specialistės išvada ir joje išdėstytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, bet negalėjo teisiškai įvertinti. Fakto neginčijo, bet teisiškai negalėjo atsakyti, ar čia kaltas, ar ne. Sutinka su specialistės N. B. teiktomis išvadomis. Jo vadovavimo laikotarpiu būdavo ir vietoje, ir tekdavo daug keliauti, susitikti su tiekėjais. Buhalterės darbo vieta buvo įmonėje. Dokumentai keliaudavo tiek elektroniniu paštu, tiek paštu, įvairiai, nebuvo vienos sistemos, kad tik taip ir ne kitaip. Klientai teikdavo sąskaitas įvairiu mišriu būdu. Kažkur kažkokia sąskaita užsiliko, kažkas nepadavė, kažkur nusimetė. Gailisi dėl to, kas atsitiko. Sumos nebuvo didelės, gali būti ir kuro čekis, o kas liečia 1 770 133,80 eurų, tai yra labai didelė suma. Jeigu tai eina kalba apie pajamuojamų dokumentų pateikimą, tai tiesiog net nežinojo, kad juos turėjo pateikti. Daugumoje visos sąskaitos buvo teiktos, PVM registras pildomas, mokami mokesčiai, nieko nebandė nuslėpti, bet apie pajamavimo dokumentus nežinojo. Tie dokumentai juk niekur nedingo, nepasisavino tų pinigų. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 270 str. 1 d. gali pasakyti, kad tos perteklinės atliekos atsirado iš proceso, kai jie surinkdavo atliekas. Iš pradžių buvo viskas gerai, kadangi keitėsi pasauliniai standartai, pasikeitė atliekų sudėtis ir jų įranga pradėjo blogai atskirinėti, jis bandė ieškoti, kaip tai reikia pagerinti. Reikėjo priimti tam tikrą kiekį atliekų, jis ieškojo, kaip tą sumažinti. (duomenys neskelbtini) teritorija yra ribota, negalėjo statyti papildomų pastatų. Surado būdą ir turėjo persikraustyti į kitą teritoriją, bet nespėjo. Dėl 16 198938 eurų žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, mano, kad netiksliai apskaičiuota, bet pripažįsta kaltę, neginčija fakto, tik pažymi, kas, jo manymu, yra netikslu, bet nieko neginčija, nes jis už tai buvo atsakingas. Veiklos vieta - (duomenys neskelbtini). Jo veiklai reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Įmonė tą leidimą turėjo. Jis buvo išduotas nuo 2012 m., kai gavo leidimą, tada ir pradėjo dirbti. Vykdydami veiklą stengėsi laikytis leidime nurodytų sąlygų, bet buvo padaryta ir klaidų. Pagrinde dėl kiekio. Galėjo saugoti ir laikyti 803 tonas. Pažeidimas turėtų būti skaičiuotas nuo to, kas viršija 803 tonas. Dalis atliekų metaliniuose rezervuaruose, IBC konteineriuose ir metalinėse tarose. Visa tara buvo tinkama veiklai vystyti. IBC konteineriai yra tinkami laikyti tokias ir panašias atliekas, nes tuose konteineriuose ūkininkai laiko dyzeliną, laikomi įvairūs cheminiai skysčiai. Su aplinkosauga ginčijosi dėl to, kad jie laiko, jog tai yra šlamas, o jis mano, kad ne, nes jį galima dar apdoroti. Tenka pripažinti, kad IBC konteineris - netinkama talpa. Laikinai atliekas buvo išvežę į teritoriją (duomenys neskelbtini). Planavo įsigyti leidimą, buvo pradėję pildyti medžiagą ir tada gavo atsakymą iš „(duomenys neskelbtini)“ savininko, kad neleis vykdyti veiklos. Laikotarpio nepasakys, bet galėjo būti, kad laikė atliekas metus, du. Pripažįsta, kad laikė neturint leidimo. Pripažįsta, kad pažeidė kaltinime įvardintus aktus, tame tarpe - atliekų tvarkymo taisykles. Mano, kad veika turėtų būti nurodyta iki 2020 m. sausio 22 d., bet sutinka, kad iš viso netinkamai sandėliavo 1726,34 m³. Sutinka, kas parašyta, nenori ginčytis ir pripažįsta, kad yra kaltas. Žala nebuvo padaryta, tai tik nurodoma, kad teoriškai galėjo kilti. Sutinka, kad teorinė žala galėjo būti padaryta 16 198 938 eurų dydžio. Įmonei yra iškelta bankroto byla. Dabartinė situacija tokia, kad jie perdirbo perteklių iki 2021 m. liepos mėnesio ir Aplinkos apsaugos departamentas uždraudė toliau perdirbti, viskas sustojo. Tariasi su Aplinkos apsaugos departamentu Vilniuje, kad leistų po truputį perdirbti, bet sutikimo negavo. Per tą laiką bausti ne kartą per paskutinius du metus, bendradarbiauja su prokuratūra, tyrėjais, rodė, ką perdirbo, kiek perdirbo, kol neišdavė leidimo, šiai dienai tos talpos yra „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), o kur (duomenys neskelbtini) buvo, jie iš ten jas išvežė ir sutvarkė. Atliekos kauptis pradėjo gal 2018 m. Tos talpos mažiausiai saugios, jos metalinės, sandariai uždarytos, galima laikyti, bet yra rizika, jeigu korozija išgraužtų metalą. Susidarė darbinė situacija, kurią bandė spręsti, ir pradėjo kauptis atliekos. Visi likučiai, kuriuos įmanoma apdoroti, perdirbti, buvo naudingi, nes buvo mokama, o kaupti jų įmonei nebuvo naudinga, nes už tai negaudavo jokių išmokų. Nuo pat tyrimo pradžios nieko neneigė, nebandė išsisukti, sakė, kad yra atsakingas. Patikslintą kaltinimą supranta, visiškai prisipažįsta kaltu. Lieka prie tų pačių savo duotų parodymų. Sutinka, kad pažeidė kaltinime nurodytus patikslintus teisės aktus ir jų redakcijas. Sutinka su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2020 m. sausio 22 d. – 2020  m. sausio 23 d. patikrinimo metu rastos 445 talpos, 2021 m. gegužės 21 d. patikrinimo metu rastos 588 talpos, 2021 m. gruodžio 1 d. patikrinimo metu rastos 588 talpos, kuriose pavojingų naftos produktų atliekos, ir iš viso netinkamai laikė ir sandėliavo 1 726,34 m3  pavojingų naftos produktų atliekų, dėl ko galėjo būti padaryta 16 198 938 eurų žala orui, vandeniui, žemei, gyvūnams ar augalams  ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Yra dirbantis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vidutinės mėnesio pajamos siekia 2000 eurų į rankas.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis, kaip tuo metu paskirtas direktorius, žinojo savo pareigas. Turėjo užtikrinti įmonei darbą, surasti darbuotojus, kurie gerai atliktų tą darbą. Jam atrodė, kad žmonės, kuriuos pasirinko, tame tarpe - ir buhalterė, yra profesionalai. Prieš tai ji dirbo vyr. ekonomiste, teko girdėti, kad ji yra profesionalė. Kiek girdėjo, kad viskas gerai, dokumentai pristatyti laiku, manė, kad viskas pagal įstatymą ir nekilo jokių abejonių. Po to tik jam pasidarė aišku, kad ji blogai suvesdavo dokumentus, jis dėl to pripažįsta, kad neprižiūrėjo, bet iš savo nežinojimo. Jam atrodė, kad viskas gerai. Jeigu nebūtų tyrimo, iki šiol būtų galvojęs, kad ji viską gerai daro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2013 m. kovo mėnesį. Vadovavo įmonei iki 2014 m. lapkričio mėn. Po lapkričio mėnesio įmonei vadovavo K. B.. Visi dokumentai buvo pateikti, o kodėl jų neužfiksavo, nežino. Kaltę pripažįsta ir jo kaltė yra ta, kad galėjo pasigilinti į buhalterinę apskaitą. Jeigu kaltinime nurodyta, kad nepateikė užfiksuoti dokumentų buhalterinėje apskaitoje, sutinka. Tiksliai prisiminti negali, bet su tuo sutinka. Negali atsakyti, dėl ko nebuvo pateikti dokumentai. 321881,67 eurai - negali įvardinti, ar tai yra ženkli suma įmonei. Sutinka su specialistės išvada, jos paskaičiavimais ir paaiškinimais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes nebuvo iki galo įsigilinęs. Aplinkybes pripažino, bet nepripažino, kad tai darė specialiai. Į apskaitą dokumentus, kuriuos jis teikdavo, turėjo suvesti buhalterė R. Š.. Ji įmonėje dirbo visu tuo laikotarpiu. Negali komentuoti jos darbo, bet galėjo visko būti, ji realiai viską suvedė, bet suvedė ne ta forma, kuria reikalauja įstatymai. Nebuvo jokios blogos valios, tiesiog, suklydo. Medžiagų užpajamavimo/nurašymo dokumentai buvo sukurti ir egzistuojantys. Jie buvo, nes pati suma, kuri yra įvardinta, buvo pateikta iš dokumentų. Negali pasakyti, kodėl jie nebuvo pateikti. Sutinka, kad laikotarpiu nuo 2013-03-14 iki 2014-11-06 galėjo kilti pasekmės, įvardintos kaltinime, nesiginčija su specialiste ir pripažįsta. K. B. tuo metu nedirbo įmonėje. Nepamena, ar įmonėje dirbo buhalterė P.. Gal ji dirbo laikinai, nepamena. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), pačioje įmonėje ir buhalterė kartu buvo. Pripažįsta, kad nepakankamai rūpestingai ėjo savo pareigas. Tuo metu jam atrodė, kad gerai atlieka savo pareigas. Sutinka, kad yra atsakingas už dokumentų saugojimą, pateikimą, o buhalterė atsakinga už suvedimą. Jeigu teismas nuspręstų, kad yra kaltas, tikisi pačios švelniausios bausmės. Galėtų būti bauda. Yra pensininkas. Jeigu yra galimybė, prašytų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. B. ir R. B. nėra kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjas bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, K. B. ir R. B. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

­ 2020 m. sausio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ su priedais, iš kurio matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) inspekcijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) inspekcija) pareigūnai pagal gautą anoniminį pranešimą dėl neaiškios kilmės skysčių 2020 m. sausio 22 d. 13.30 val. atliekant neplaninį patikrinimą, nustatė, jog teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), esantis pastatas - dirbtuvės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame neteisėtai laikomos naftos produktų atliekos (220 vnt.). Atliekos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri įregistruota Registrų centre. Patikrinimo metu dar 2 statinės, apsuktos plastiku, buvo lauko teritorijoje, greta pastato. Įmonės atstovai patikrinimo metu nurodė, kad tai gamybinės nuotekos, likusios nuo naftos produktų regeneravimo proceso, kurios bus perduotos atliekų tvarkytojams. Pagal 2019 m. gegužės 3 d. išduotą Aplinkos apsaugos agentūros Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės veikla turi būti vykdoma (duomenys neskelbtini) naudojamo sklypo dalyje. Šis dokumentas nustato aplinkosauginių sąlygų laikymąsi, todėl, radus didelį kiekį atliekų, atvykta į pagrindinę įmonės veiklavietę, kurios teritorijoje rasta dar 91 statinė su naftos produktais, kurios kieme sandėliuojamos laikyti negalima. Pradėjus dokumentų forminimą ir sužinojus neoficialių duomenų, kad atliekų gali būti netgi kituose rajonuose, prašyta įmonės atstovo ar direktoriaus patvirtinti arba paneigti šią versiją, (duomenys neskelbtini) inspekcija buvo užtikrinta, kad kitur laikomų naftos produktų atliekų nėra. 2020 m. sausio 23 d. 15.30 val. atliktas kitos teritorijos patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini), esančios negyvenamos patalpos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 29 d. išsinuomojo iš J. K., Registrų centre ši sutartis nėra registruota. 132 vnt. statinės su pavojingomis naftos produktų atliekomis buvo laikomos pastate minėtu adresu. Dalyvavusio ir įmonę atstovavusio atsakingo asmens paaiškinimu šiose sandariuose IBC konteineriuose yra laikomos gamybinės nuotekos, kurios liko po naftos produktų regeneravimo proceso (pradžioje šis faktas apie kitą atliekų buveinę buvo nuslėptas ir neigiamas). Minėtose tikrinamose teritorijose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ar jų patalpose atliekų (gamybinių nuotekų, naftingojo šlamo) negalėjo sandėliuoti. Viso per tris tikrintas vietas rasta 445 vnt. IBC konteinerių, kurie pilni neaiškios kilmės pavojingų atliekų, skysčių. Visų saugomų pavojingų atliekų konteineriai nėra paženklinti. Pavojingų atliekų ženklinimo etiketė ir joje pateikta informacija turėtų būti aiškiai matoma, atspari aplinkos poveikiui. Atliekų apskaitos dokumentai privalo būti saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų surinkimo ir paruošimo naudoti kaip kurą įrenginio esančiame administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini), tačiau tikrinimo dieną atliekų apskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Patikrinus GPAIS, nustatyta, kad įmonė nevykdo atliekų tvarkymo apskaitos. (duomenys neskelbtini) inspekcija tęsdama tyrimą ir siekdama nustatyti, kiek ir kur neteisėtai yra laikomų talpų, atlieka patikrinimus ir papildomai renka duomenis: šiuo metu imami mėginiai iš talpų su alyvos atliekomis naftos produktų identifikacijai. 2020-01-24 identifikacijos metu sukėlė įtarimą nenaudojamos metalinės talpos, buvusios pagrindinėje veiklavietėje (8 vnt. metalinių talpų), bei tikrintos išnuomotoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 3 vnt. talpų, kuriose patikrinus, dar rasta naftos produktų atliekų. Dėl šių talpų, joje esančių pavojingų medžiagų kiekių atsakingi asmenys atsisakė teikti informaciją ir nepateikė jokiu paaiškinimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios pavojingos atliekos laikomos ne pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, be to, vykstant tyrimui, bandoma nutylėti daug reikšmingų detalių, kurios gali turėti itin didelę žala ir sukelti neigiamas pasekmes. Taip pat norima pabrėžti, kad didelis kiekis neidentifikuotų atliekų gali nebūti perduoti atliekų tvarkytojams dėl didelių piniginių kaštų. Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 8 str. l d. nurodyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o 2 dalyje - atliekų tvarkymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Kol pavojingos atliekos laikomos talpose, tiesioginės žalos aplinkos komponentams nėra daroma, tačiau vien tik jų netinkamas laikymas pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus kelia realų pavojų, kad dėl gamtinio poveikio ar antropogeninių tyčinių/netyčinių veiksmų jos gali patekti į aplinką ir ją užteršti, t. y. padaryti aplinkos komponentams (gruntiniams vandenims, gruntui ir kt.) žalą, ko pasekoje būtų skaičiuojama žala aplinkai. Taip pat tyrimo metu daugėja detalių, randama naujų atliekų laikymo vietų, kurios buvo slepiamos. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad laikinai laikomos, surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pagal Atliekų įstatymo 12-1 str. alyvos atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir, jeigu yra techninės galimybės, surinkti atskirai. Vadovaujantis aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių“ patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklių 16 punktu, įmonė, turinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar Taršos leidinių išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D l -259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“,  nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, šiame leidime nurodytas gamybos ar kitos ūkinės veiklos atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir perduoti atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms, kaip nurodyta šių taisyklių 7 punkte. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Taisyklių 99 punkte nustatyta, kad pavojingųjų atliekų turėtojai ir tvarkytojai su pavojingųjų atliekų laikinuoju laikymu, surinkimu, vežimu ar apdorojimu susijusius dokumentus, patikrinimų dokumentus, taip pat Aplinkos apsaugos departamentas ar kita institucija, gavusi šiuos dokumentus, turi saugoti ne trumpiau kaip penkerius metus, o šių taisyklių l01 p. reglamentuojama, kad visi atliekų tvarkymo dokumentai, išskyrus tuos, kurie yra GPAIS, turi būti nedelsiant pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams jiems pareikalavus. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaiko Atliekų tvarkymo įstatymo, minėtų taisyklių, TIPK leidime nustatytų reikalavimų, dėl to kyla realus pavojus, kad neteisėtai laikant ir neteisėtai transportuojant (galimai slepiant) didžiulius kiekius pavojingų atliekų, bus padaryta didelės žalos žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsiras kitų sunkių padarinių aplinkai. Kadangi aprašytoje veikoje yra nusikaltimo požymių, numatytų BK 270 str. l d., prašoma dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 44-61);

- 2020 m. sausio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš vartus, aptvertą teritoriją. Vartai uždaryti, praeinama pro vartų tarpą į teritoriją ir einama tiesiai apie 130 m, sustojama. Teritorijoje, po dešine puse stovi 87 vnt. plastikinės statinės, kubo formos, kiekvienos talpa po 1 000 kg, talpos. Jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio, panašaus į naftos produktų atliekas. Prie minėtų talpų uždengta juodos spalvos plėvele, ne mažiau 200 vnt. metalinės statinės, kiekvienos talpa po 200 l. Peržiūrėtos kraštinės statinės, jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio, panašaus į naftos produktų atliekas. Minėtos statinės pagal perimetrą apjuostos juosta „Stop policija“, juostos sandūros plombuotos klijuojamomis plombomis (duomenys neskelbtini). Po kaire puse nuo minėtų statinių stovi 46 vnt. plastikinės statinės, kubo formos, kiekvienos talpa po 1 000 kg. Jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio, panašaus į naftos produktų atliekas. Minėtos statinės pagal perimetrą apjuostos juosta „Stop policija“, juostos sandūros plombuotos klijuojamomis plombomis (duomenys neskelbtini). Einama tiesiai nuo minėtų statinių rytų kryptimi apie 80 m, sustojama. Stovi 14 vnt. plastikinės statinės, kubo formos, kiekvienos talpa po 1 000 kg. Jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio, panašaus į naftos produktų atliekas. Minėtos statinės pagal perimetrą apjuostos juosta „Stop policija“, juostos sandūra plombuota klijuojama plomba (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 1-7);  

- 2020 m. balandžio 15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta metalinių talpų (8 vnt.), esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. Statinėse tamsios spalvos tirštas skystis. Metalinės statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Metalinė talpa 25 kubinių metrų plombuota plomba (duomenys neskelbtini). Nuimama plomba (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 300 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juos spalvos skysčio lygis talpoje 2,10 m (4 t., b. l. 8-15);

- 2020 m. balandžio 15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvairių talpų su juodos spalvos skysčiu, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės. Pavažiavus tiesiai apie 130 m teritorijoje, dešinėje matyti įvairios statinės, apjuostos STOP POLICIJA juosta (juostos sandūros plombuotos, plombomis Nr. (duomenys neskelbtini)): plastikinės kubo formos ir metalinės apvalios statinės iš viso 98 vnt.. Plastikinės po 1 000 l talpos - 92 vnt., metalinės po 200 l - 5 vnt., ir po 100 l talpos - 1 vnt. Jose tamsios spalvos tirštas skystis. Statinės (kiekviena atskirai) užplombuojamos, plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau, kairėje pusėje nuo minėtų statinių, stovi plastikinės kubo formos statinės 46 vnt. po 1000 l. Statinės pagal perimetrą apjuostos juosta STOP POLICIJA (juostos sandūros plombuota, plombomis Nr. (duomenys neskelbtini)). Jose tamsios spalvos tirštas skystis. Statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau nuo minėtų statinių, einant apie 80 metrų tiesiai rytų kryptimi, yra plastikinės kubo formos statinės 14 vnt. po 1 000 l. Statinės pagal perimetrą apjuostos juosta STOP POLICIJA (juostos sandūra plombuota, plombos Nr. (duomenys neskelbtini)). Jose tamsios spalvos tirštas skystis. Plastikinės kubo formos statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 16-23); 

 - 2020 m. balandžio 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvairių talpų su juodos spalvos skysčiu, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės. Pavažiavus tiesiai apie 130 m. teritorijoje, dešinėje matyti įvairios statinės, apjuostos STOP POLICIJA juosta (juostos sandūros plombuotos, plombomis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia jų stovi metalinės statinės - viso 205 vnt. po 200 litrų. Jose tamsios spalvos tirštas skystis. Metalinės statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (dvi plombos sugadintos) (4 t., b. l. 24-28);

- 2020 m. balandžio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,85 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (Iš viso 32 vnt.) nuo statinių ir juose esanti dalis skysčio supilama į metalinę talpą 25 kubinių metrų. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 350 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,88 m (4 t., b. l. 29-36);  

- 2020 m. balandžio 24 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,75 m. Iš statinių, kurių plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 32 vnt.), baigiama supilti esančią dalį skysčio į metalinę talpą 25 kubinių metrų. Taip pat nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo talpų ir dalį jose esančio juodos spalvos skysčio supilama į 25 kubinių metrų talpos metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 250 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 37-44);  

- 2020 m. balandžio 27 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta statinės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Matavimas atliekamas iš minėtos talpos viršaus, ruletės juostą leidžiant iki talpos dugno. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,89 m. (4 t., b. l. 45-50);  

- 2020 m. balandžio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas,  iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (14 vienetų) nuo statinių. Iš statinių, kurių plombos Nr. (duomenys neskelbtini), dalį jose esančio juodos spalvos skysčio supilama į 25 kubinių metrų talpos metalinę talpą. Metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,89 m. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 250 ml juodos spalvos skystį. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 52-58);  

- 2020 m. gegužės 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,06 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 14 vnt.) nuo statinių, ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 300 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,63 m (4 t., b. l. 59-66);  

- 2020 m. gegužės 7 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad  atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,96 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 26 vnt.) nuo statinių ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 300 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,92 m (4 t., b. l. 67-73);  

- 2020 m. gegužės 8 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,02 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 18 vnt.) nuo statinių, ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 250 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,95 m (4 t., b. l. 74-80);  

- 2020 m. gegužės 12 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,03 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 40 vnt.) nuo statinių ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 500 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 2,01 m (4 t., b. l. 81-87);  

- 2020 m. gegužės 22 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,93 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 450 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 2,08 m (4 t., b. l. 88-95);  

- 2020 m. gegužės 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0.97 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 300 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,48 m (4 t., b. l. 96-103);  

- 2020 m. gegužės 28 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje ,.20 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių, ir juose esančią dalį skysčio supilama į metalinę 25 kubinių metrų talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 300 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,99 m (4 t., b. l. 104-111);

- 2020 m. birželio 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,31 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių ir juose esančią dalį skysčio supilama į metalinę 25 kubinių metrų talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 350 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,84 m (4 t., b. l. 112-115);

  - 2020 m. birželio 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,08 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių, ir juose esančią dalį skysčio supilama į metalinę 25 kubinių metrų talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 400 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje, 9 m (4 t., b. l. 116-123); 

- 2020 m. birželio 12 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,9 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių, ir juose esančią dalį skysčio supilama į 25 kubinių metrų metalinę talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 250 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,86 m (4 t., b. l. 124-127);

- 2020 m. birželio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta talpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog  įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, sukama keliuku į dešinę, pavažiuojama apie 30 m ir sustojama prieš aptvertą teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Pro vartus įvažiavus į teritoriją, dešinėje matyti metalinės statinės 7 vnt. po 50 kubinių metrų ir viena 25 kubinių metrų talpos. 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 0,79 m. Nuimamos plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso 51 vnt.) nuo statinių ir juose esančią dalį skysčio supilama į metalinę 25 kubinių metrų talpą. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausieji specialistai iš minėtos metalinės talpos paima apie 400 ml juodos spalvos skysčio. Skystis supilamas į 500 ml talpos stiklinę talpą, kuri užsukta metaliniu dangteliu su tarpine, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 25 kubinių metrų metalinėje talpoje išmatuojamas skystis nerūdijančio plieno rulete „Rihter“ naftos produktų matavimui. Nustatytas juodos spalvos skysčio lygis talpoje 1,87 m (4 t., b. l. 128-131);  

- 2021 m. balandžio 16 d. – 2021 m. balandžio 19 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta plastikinės vieno kubo talpos su naftos produktais, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžiama užsegama plomba Nr. (duomenys neskelbtini), kuria užplombuota teritorijos vartų spyna, vartų spyną atrakinama. Priėjus prie baltų plytų pastato, pažeidžiama užsegama plomba Nr. (duomenys neskelbtini), kuria užplombuotos vienvėrės medinės durys, jos atrakinamos raktu. Įėjus į pastatą, patenkama į patalpą, kurioje randamos 198 plastikinės, vieno kubo tūrio talpos metaliniuose rėmuose su tirštos konsistencijos tamsios spalvos medžiaga - naftos produktais. Ant talpų užnertos žalios spalvos plastikinės plombos, kurių Nr. (duomenys neskelbtini). Talpų pažeidimų, naftos produktų išsiliejimų ant betonuoto grindinio nenustatyta. Išeinant iš pastato vidinės durys plombuojamos priklijuojama plomba Nr. Policija (duomenys neskelbtini), laukinės vienvėrės durys užrakinamos ir plombuojamos priklijuojama plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia pastato, prie dvivėrių durų, matomos 3 plastikinės vieno kubo talpos metaliniuose rėmuose, kurios yra apjuostos plastikine, juodos spalvos plėvele. Talpos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio, jos pažymėtos plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Talpos sudėtos ant asfaltuoto pagrindo, ant kurio, aplinkui talpas, matomos naftos produktų dėmės. Teritorijos vartai užrakinami, spyna plombuojama priklijuojama plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato laukinių durų ir teritorijos vartų spynos raktai toliau laikomi kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 132-135);  

- 2021 m. birželio 14 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad paimti mėginiai iš šulinių. Protokole nurodoma, jog įvykio vieta yra važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Pravažiavus kelio ženklą „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 m, dešinėje esančiu keliu sukama link aptvertos teritorijos, kurios tvora yra apie 30 m nuo pagrindinio kelio. Įvažiavus pro vartus, bei pavažiavus apie 20 m, sukama kairiau ir važiuojama tiesiai apie 200 m, o vėliau sukama į dešinę ir važiuojama prie 300 m. Priekyje matyti traukinio bėgiai ir tvora už jų. Dešinėje matoma prikrautą plastikinių talpų ir vieno aukšto pastatas. Šio pastato kairėje pusėje - angare (stovint jie yra po dešine), randasi du betoniniai šuliniai su plastikiniais žalios spalvos dangčiais, ant kurių užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Iš tolimesnio, pravėrus plastikinį dangtį, paimamas mėginys (drumstas, su tamsiomis priemaišomis), kuris supilamas į stiklinę vieno litro talpos tarą, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ Nafta Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžus nuo šio šulinio atgal apie septynis metrus, priekyje šių yra į žemę įleistas šulinys, metaliniu dangčiu lenkta rankena. Jį pravėrus, paimamas mėginys (juodos spalvos), kuris pilamas į stiklinį vieno litro talpos butelį Nr. 7. Paėmus šį mėginį, toliau einama angaro vidumi apie trisdešimt metrų, kol praeinama aikštelė su įrenginiais ir sukama dešiniau, link didžiųjų rezervuarų. Čia, prieš pat šiuos rezervuarus, matomas į žemę įleistas šulinys - apie 1x2 m pailgo šulinio formos, kur pravėrus jį denginčias duris (metalo viršaus), matomos grotos. Paimamas mėginys iš šio šulinio (juodos spalvos), kuris pilamas į stiklinę vieno litro talpos talpą, Nr. (duomenys neskelbtini). Šis šulinys randasi netoli tvoros (apie du metrai iki jos), o už šios tvoros, dar paėjus apie tris metrus, matomas dar vienas analogiškas šulinys, įleistas į žemę, dengtas dangčiu. Šis šulinys taip pat stačiakampio formos (1x2 m). Jį pravėrus, matyti grotos. Paimamas mėginys (juodos spalvos), kuris pilamas į stiklinę vieno litro talpos tarą - Nr. (duomenys neskelbtini). Mėginiai iš šulinio paimti. Mėginys iš grunto nepaimamas, nes nėra teršalų patekimo į gruntą. Mėginys iš oro nepaimamas, nes nėra išmetimo, nėra garavimo į aplinką (mėginiai paimti visi po 1 l (1 000 ml)) (4 t., b. l. 136-140);

- 2021 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta 2021-07-01 drono daryto vaizdo apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje tikslu nustatyti, ar aplink teritoriją yra kokių nors vandens telkinių, taip pat nustatyti realų sukauptų naftos atliekų kiekį. Apžiūrėjus vaizdo įrašą yra padarytos vaizdo kopijos (fotolentelės), kuriose matyti bendras UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir aplinkinės teritorijos vaizdas (4 t., b. l. 141-148);

- 2021 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ir teritorijos aplink tvorą, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), apžiūrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šulinys 174, į kurį ankščiau, iki 2013 m. spalio mėn. patekdavo nuotekos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m spalio mėn. šis išvadas buvo atjungtas užaklintas. Apžiūros metu matyti, kad vamzdis yra užaklintas, niekas nepažeista, šulinys (nuotekų) tuščias. Toliau apžiūrima teritorija už tvoros. Stebimi (drono) 3 vandens telkiniai, jie apžiūrimi. Apžiūrėjus nustatyta, kad viena telkinys-rezervuaras (atviras) 1,78x2,57 ir 1 m gylio, mėginys neimtas, nes stebimas paviršius (lietaus) vanduo, dugnas kietas. Kitas telkinys apžiūrėtas, nustatyta, kad tai šlapia vietovė, vandens nerasta, mėginys nepaimtas. Teritorijos kairėje, netoli geležinkelio yra vandens telkinys nutolęs nuo tvoros 38 m, iš jo paimamas mėginys ir perduodamas ištirti Aplinkos apsaugos departamento laboratorijai. Toliau apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, už jos ribų imami 5 grunto mėginiai: 1) teritorijos dešinėje nuo geležinkelio palei tvorą (nuo dešinio kampo) 20,40 m, imamas grunto mėginys; 2) teritorijos dešinėje nuo įvažiavimo 46,56 m, imamas grunto mėginys; 3) teritorijos kairėje 11,6 m. nuo įvažiavimo imamas grunto mėginys; 4) teritorijos kairėje ties pėsčiųjų perėja 50,44 m nuo tvoros kampo prie geležinkelio imamas grunto mėginys; 5) nuo teritorijos sienos esančios lygiagrečiai geležinkelio bėgiams (ribojasi su (duomenys neskelbtini) teritorija) nuo dešinės pusės tvoros kampo 23,28 m imamas grunto mėginys. Paimti 5 grunto pavyzdžiai ir 1 vandens perduoti ištirti Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus darbuotojams. 2 vnt. mėginių, paimti iš įmonės teritorijoje esančių talpų sandėliavimo aikštelės, perduoti laboratoriniam ištyrimui (4 t., b. l. 157-168);

- 2021 m. rugpjūčio 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su fotonuotraukomis, iš kurio matyti, kad 2021-08-05 10.00 val. atliekant teritorijos apžiūrą, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog teritorijoje esančios talpos yra nesandarios. Iš 4 vnt. talpų su skystais naftos produktais (15 talpa kairėje pusėje nuo įvažiavimo vartų, 33 talpa kairėje pusėje nuo įvažiavimo vartų, 5 talpa prie geležinkelio tvoros, 6 metalinė statinė nuo apsauginės sienos). Už talpų sandarumą yra atsakingas gamybos vadovas R. T.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nedelsiant pradėjo tvarkyti nesandarias talpas. Iš nesandarių talpų sandėliavimo vietos paimti grunto mėginiai (4 t., b. l. 172-191, 192); 

- 2021 m. rugpjūčio 12 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ir joje esančio paviršinių nuotekų surinkimo rezervuaro apžiūra. Protokole nurodoma, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, įvažiavus per teritoriją juosiančios betoninės tvoros vartus, priekyje kairiau matomi du rudos spalvos apskritimo formos antžeminiai metaliniai rezervuarai, kurių talpa 2 000 kubinių metrų. Abu rezervuarai apkasti apie 1,5 metro aukščio žemių barjeru. Einant pro antžeminius rezervuarus ir žemių barjerą dešiniąja puse pietvakarių kryptimi, ties žemių barjero pabaiga matomas nedidelis baltų plytų statinys, kuris pastatytas ant požeminio paviršinių nuotekų surinkimo betoninio rezervuaro. Rezervuaro dydis (matuojant iš išorės) yra 2,12 m x 3,45 m. Prie baltų plytų statinio durų, palipus laiptais, matomas metalinis nuotekų šulinėlio dangtis. Nukėlus minėtą dangtį, matomas betoninio požeminio rezervuaro vidus, kuris dalinai prisipildęs skysčio. Įlipimui į rezervuarą yra įleistos metalinės kopėčios. Matuojant nerūdijančio plieno rulete nustatyta, kad bendras rezervuaro gylis yra 3,58 m (matuojant nuo dugno iki šulinėlio viršaus), skysčio rezervuare (matuojant nuo dugno) yra 1,20 m. Už baltų plytų pastato, pietų kryptimi, palipus laiptais žemyn, ant betonuoto grindinio matoma požeminio rezervuaro subėgimo anga, kuri uždengta metalinėmis grotelėmis. Angos dydis 0,75 m x 1,25 m, gylis 0,55 m, skysčio angoje (matuojant nuo angos dugnos) yra 0,12 m. Taip pat ant betonuoto grindinio, arčiau žemių barjero, yra nuotekų šulinėlis, kuris uždengtas metaliniu dangčiu. Nudengus dangtį matyti, kad šulinėlis tuščias. Šulinėlio diametras 0,57 m, šulinio gylis iki viršaus 2 m (5 t., b. l. 1-15);

- 2020 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog važiuojama keliu (duomenys neskelbtini) apie 6,2 km, privažiuojama kelio sankryžą. Sukama į dešinę, važiuojama tiesiai apie 280 m iki kelio sankryžos. Prie kelio sankryžos yra sargų namukas. Sankryžoje sukama į kairę ir važiuojama keliu apie 1,0 km, privažiuojama sankryžą. Sankryžoje sukama į dešinę, važiuojama apie 100 m, sustojama. Po kaire puse yra aptverta teritorija, metaliniai vartai, užrakinti pakabinama spyna. Teritorijos viduje yra didelis baltos spalvos plytų pastatas. Pralendama į teritorijos vidų pro esantį tarpą vartuose. Einama prie pastato šiaurinės pusės, kur yra trys didelės dvivėrės nuo dešinės į kairę ir vienos vienvėrės durys už jų. Pirmos durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Antros durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Trečios durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Ketvirtos vienvėrės durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau einama prie pastato rytinės kairės pusės sienos. Kairėje pusėje yra dvivėrės durys, apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Priešais minėtas duris stovi trys plastikinės, apie 1 000 kg talpos kiekviena, talpos. jos apjuostos plastikine, juodos spalvos plėvele. Ant jų viršaus guli medžio plaušo plokštė. Minėtos talpos apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Išeinama pro vartų tarpą iš teritorijos lauk, vartai apjuosti juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuota plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Einama prie pastato pietinės sienos, kur yra trys didelės dvivėrės durys nuo kairės į dešinę. Pirmos durys nuo kairės į dešinę, apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Antros durys nuo kairės į dešinę, apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Trečios durys nuo kairės į dešinę, apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Į pastato vidų nepatenkama, nes visos durys užrakintos arba užkabintos iš vidaus (5 t., b. l. 16-27);

- 2020 m. balandžio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta baltos spalvos mūrinio pastato ir aplink jį esančios teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti metalinė tvora ir vartai, kurie užrakinti spyna. Pro vartus, kurie yra apjuosti juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuota plomba Nr. (duomenys neskelbtini), užrakinti lanksčia spyna, patenkama į teritoriją, kur dešinėje pusėje yra mūrinis pastatas (sandėlis), kuriame nuo dešinės į kairią yra trys didelės dvivėrės durys ir vienos vienvėrės durys už jų. Pirmos durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Antros durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Trečios durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Ketvirtos vienvėrės durys nuo dešinės į kairę apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Raktu atrakinama ketvirtų durų spyna, patenkama į sandėlio vidų, kur matyti plastikinės kubo formos statinės 224 vnt. po 1 000 litrų. Jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio. Plastikinės kubo formos statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Laukinės durys užrakinamos ir užplombuojamas žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmos durys (einant link vartų) nuo durų užplombuotų plomba Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuojamas žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Antros durys užplombuojamas žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau einama dešiniau už pastato ir pastato gale matyti dvivėrės durys, apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Durys papildomai užplombuojamas žalios spalvos plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia, prieš šias duris stovi plastikinės kubo formos statinės - 3 vnt. po 1 000 kg, jos yra apjuostos plastikine, juodos spalvos plėvele, ant viršaus uždėta medžio plaušo plokštė, jos apjuostos juosta „Policija daiktiniai įrodymai“, užklijuotos plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Plastikinės kubo formos statinės yra pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio. Plastikinės kubo formos statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Pro vartus išėjus lauk iš teritorijos ir vartai papildomai užplombuojami žalios spalvos plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 28-44);

- 2020 m. spalio 16 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta cisternos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog atvykus į (duomenys neskelbtini), įvažiuojama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Teritorijoje prie tvoros matomos sustatytos metalinės, pilkos spalvos cisternos. Vienos cisternos, prie kurios yra pastatytos kopėčios, viršus yra prapjautas. Šios cisternos aukštis yra 2,60 metro, cisternos ilgis 4,20 metro. Matuojant naudota nemetalinė matavimo ruletė TOPEX Nr. Š.1113.3 (5 t., b. l. 45-54);

- 2021 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyt, kad atlikta plastikinių talpų, esančių  (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) apie 6,2 km, privažiavus kelio sankryžą sukama į dešinę, važiuojama tiesiai apie 280 m iki kelio sankryžos. Prie kelio sankryžos yra sargų namukas. Sankryžoje sukama į kairę ir važiuojama keliu apie 1,0 km, privažiuojama sankryžą. Sankryžoje sukama į dešinę, važiuojama apie 100 m, sustojama. Po kaire puse yra aptverta teritorija, metaliniai vartai užrakinti pakabinama spyna. Vartai užplombuoti plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeidžiama plombas, turėtu raktu atrakinama spyna, įeinama į teritoriją. Teritorijos viduje yra didelis baltos spalvos plytų pastatas. Einama prie pastato šiaurinės pusės, kur yra trys didelės dvivėrės nuo dešinės į kairę ir vienos vienvėrės durys už jų. Pažeidžiama vienvėrių durų plomba Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešinėje esančių dvivėrių durų plomba Nr. (duomenys neskelbtini), turėtu raktu atrakinamos vienvėres durys, įeinama į pastato vidų. Iš vidaus atidaromos dvivėrės durys, atkabinę iš vidaus kablius, kurių plombą prieš tai pažeidė. Pastate yra 224 vnt. plastikinės, 1 000 kg talpos kiekviena, talpos, kuriuose yra tirštos konsistencijos, tamsios spalvos medžiaga. Plastikinių talpų srieginiai angų dangčiai plombuoti plombomis. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui R. atiduodama 26 vnt. plastikinės talpos plombuotos plombomis (duomenys neskelbtini). Minėtos talpos iš pastato išvežamos ir kraunamos į sunkvežimį. Pastate liko 198 vnt. plastikinių analogiškų talpų su prieš tai minėta medžiaga, talpos plombuotos. Išeinama iš pastato, dvivėrės durys užkabinamos kabliais iš vidaus, vienvėrės užrakinamos. Dvivėrės plombuojama plomba Nr. (duomenys neskelbtini), vienvėrės plombuojama plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Uždaromi aptvertos teritorijos vartai, užrakinama spyna, vartai plombuojami plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Vienvėrių durų spynos ir teritorijos vartų pakabinamos spynos raktai pasiimami (5 t., b. l. 55-58);

- 2020 m. vasario 6 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur privažiavus matyti skarda apkaltas sandėlio pastatas. Nuo šio sandėlio pietvakarinio kampo dešinėje pusėje yra metalinė tvora bei vartai, užrakinti kabamąja spyna, kuri yra be pažeidimų. Šie vartai plombuojami plomba oranžinės spalvos, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Nuo šių vartų yra žvyruotas keliukas, vedantis iki kito sandėlio pastato pilkos spalvos, apkalto skarda. Metalinė tvora toliau veda į rytų pusę, kuri sujungta su sandėlio pastato pietrytiniu kampu. Šio sandėlio pastato pietinėje sienoje yra metalinės dvivėrės apskardintos durys, kurios yra užrakintos kabamąja spyna, kuri be pažeidimų. Šios durys plombuojamos plomba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Toliau palei pastato vakarinę sieną yra žvyruotas keliukas, vedantis iki pastato šiaurinės sienos. Pastato vakarinėje sienoje yra trys metalinės dvivėrės durys, ant kurių kabamųjų spynų nėra, jos uždarytos ir užkabintos iš vidaus. Ant šių trijų durų yra uždedamos plombos su užrašais „(duomenys neskelbtini)“. Pastato šiaurinėje pusėje yra metalinės dvivėrės durys, kurių apačia yra praskėsta, ant durų yra uždėta kabamoji spyna be pažeidimų. Per durų tarpą viduje matyti žvyro danga, tolumoje arčiau pastato pietinės sienos matyti sandėliuojamos baltos spalvos plastikinės talpos. Šios durys plombuojamos plomba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pastato šiaurės rytų kampo yra metalinė tvora, prie pastato rytinės sienos priėjimo nėra, joje durų nėra. Apžiūrint į pastato vidų nepatekta. Ant žvyruotos keliuko dangos ir pastato viduje matyti sunkiosios technikos vėžos (5 t., b. l. 71-73);

- 2020 m. balandžio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio skarda apkalto sandėlio pastato, kuriame yra plastikinės kubo formos statinės 133 vnt. po 1 000 litrų, apžiūra. Protokole nurodoma, jog privažiavus nurodytą adresą, matyti aptverta metalinė tvora bei vartai, užrakinti kabamąja spyna, kuri yra be pažeidimų. Vartų spyna užplombuota oranžinės spalvos plomba, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Plomba nukerpama ir raktu atrakinama spyna, patenkama į teritoriją. Nuo vartų tiesiai pavažiavus žvyruotu keliuku privažiuojamas pilkos spalvos, skarda dengtas sandėlis. Sandėlio pastato priekyje yra dvivėres suskardintos durys, kurios yra užrakintos kabamąja spyna be pažeidimų ir užplombuotos oranžinės spalvos plomba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Plomba nukerpama, tačiau nepavykus raktu atrakinti spynos, durys vėl užplombuojamas žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato šiaurinėje pusėje yra metalinės dvivėrės durys, kurių apačia yra praskėsta, ant durų yra uždėta kabamoji spyna be pažeidimų. Šios durys užplombuotos oranžinės spalvos plomba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Sandėlio sienoje yra trys metalinės dvivėrės durys, ant kurių kabamųjų spynų nėra, jos uždarytos. Ant šių trijų durų yra uždėtos oranžinės spalvos plombos su užrašais „(duomenys neskelbtini)“. Plomba nukerpama ir raktu atrakinamos durys, kurios baigus apžiūrą užplombuojamos žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Nuėmus oranžinės spalvos plombą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir atrakinus pirmas duris, patenkama į sandėlio vidų. Įėjus pro duris atsiduriama sandėlio viduryje. Kairėje pusėje tuščia, grindinys išpiltas smėliu, dešinėje pusėje grindinys taip pat išpiltos smėliu ir matyti sustatytos plastikinės kubo formos statinės - 133 vnt. po 1 000 litrų. Jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio. Plastikinės kubo formos statinės užplombuojamos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Laukinės durys užrakinamos pakabinama spyna ir užplombuojamos žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Išvykstant iš teritorijos tvoros vartai užrakinami pakabinama spyna ir užplombuojami žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 74-87);

- 2020 m. gegužės 19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio skarda apkalto sandėlio pastato, kuriame yra plastikinės kubo formos statinės 133 vnt. po 1 000 litrų, apžiūra. Protokole nurodoma, jog privažiavus nurodytą adresą, matyti aptverta metalinė tvora bei vartai, užrakinti kabamąja spyna, kuri yra be pažeidimų. Vartų spyna užplombuota žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Plomba nukerpama ir raktu atrakinus spyną patenkama į teritoriją. Nuo vartų tiesiai pavažiavus žvyruotu keliuku, privažiuojamas pilkos spalvos, skarda dengtas sandėlis. Sandėlio pastato priekyje yra dvivėres suskardintos durys, kurios yra užrakintos kabamąja spyna be pažeidimų ir užplombuotos žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini), ji nukerpama. Pastato šiaurinėje pusėje yra metalinės dvivėrės durys, kurių apačia yra praskėsta, ant durų yra uždėta kabamoji spyna be pažeidimų. Ant durų nėra oranžinės spalvos plombos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai pažymėta prieš tai darytoje apžiūroje. Plomba „(duomenys neskelbtini)“ randama sandėlio viduje ant žemės. Plombos dirželis nutrūkęs ties plombos pagrindu. Sandėlio sienoje yra trys metalinės dvivėrės durys, ant kurių kabamųjų spynų nėra, jos uždarytos. Ant šių dviejų durų yra uždėtos oranžinės spalvos plombos su užrašais „(duomenys neskelbtini)“, jos nukerpamos. Ant vienų durų yra uždėtos žalios spalvos plomba Nr. (duomenys neskelbtini), ji nukerpama. Atrakinus pirmas duris, patenkama į sandėlio vidų. Įėjus pro duris atsiduriama sandėlio viduryje. Kairėje pusėje tuščia, grindinys išpiltas smėliu, dešinėje pusėje grindinys taip pat išpiltos smėliu ir matyti sustatytos plastikinės kubo formos statinės - 133 vnt. po 1 000 litrų. Jos pilnos tamsios spalvos tiršto skysčio. Plastikinės kubo formos statinės užplombuotos (kiekviena atskirai), plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeistų plombų nerasta, talpų kiekis atitinka prieš tai darytos apžiūros metu nustatytą kiekį. Papildomos įvykio vietos apžiūros fotografuota (5 t., b. l. 88-100);

- 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nurodytu adresu V(duomenys neskelbtini), yra registruoti du pastatai: ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad ūkinio pastato statybos baigimo metai yra 1912, baigtumo procentas - 100, sienos - molio, o stogas - asbocementinių lakštų. Sandėlio statybos baigimo metai yra 1999, baigtumo procentas - 36, būklė - nebaigtas statyti, sienos - metalas su karkasu. Konsultuojantis su policijos komisariato institucijos atstovu telefonu, paaiškėjo, kad galimi pažeidimai fiksuoti būtent sandėlio pastate. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. l d. nurodyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. To paties straipsnio 5 d. nurodyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos. Statybos įstatymo 47 str. 2 d. ir 3 d. nurodytos statinių naudotojų pareigos - pastatytą naują ar rekonstruotą esamą ypatingąjį ar neypatingąjį statinį galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio l ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. įvykdžius ir tinkamai įforminus bei įregistravus statybos užbaigimo procedūras. (duomenys neskelbtini) administracija nėra gavusi kokių nors pranešimų dėl galimų pažeidimų eksploatuojant pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl neatliko jų naudojimo priežiūros patikrinimų. Beje, minėtu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registravusi nei žemės sklypo, nei kurio nors iš pastatų nuomos sutarčių, todėl atsakomybė už statinių naudojimo pažeidimus tenka pastatų savininkams (7 t., b. l. 36-38);

- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-05-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo atliktas planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog bendrovės eksploatuojamose patalpose neatliekama periodinė aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių priežiūra ir bandymai, tuo pažeidžiami Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 406 p. reikalavimai (statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu), nepateiktos bendrovės darbuotojų gaisrinės saugos instrukcijos ir instruktažų registracijos žurnalas, tuo pažeidžiami Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 10p. reikalavimai (visi instruktažai registruojami įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo nustatyta tvarka (įvardijant instruktažą išklausiusį asmenį, instruktažo tipą, instruktavimo datą), neatliekamas bendrovės teritorijoje esančių apsaugos nuo žaibo įrenginių periodinis tikrinimas, tuo pažeidžiami Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 151  p. reikalavimus (apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir tikrinami jų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka), nepateiktas bendrovės patalpose esančio vidaus gaisrinio vandentiekio patikros žurnalas tuo pažeidžiami Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 422 p. reikalavimus (vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir Švirkštų. Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaR.s, ant durelių - aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GC“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris. Prieigų prie gaisrinių čiaupų vietos turi būti laisvos ir neužkrautos). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui R. T. surašytas protokolas, paskirta administracinė nuobauda. 2017-08-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo atliktas planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog bendrovės eksploatuojamose patalpose neatliekama aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių periodinė priežiūra ir bandymai, tuo pažeidžiami Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 406 p. reikalavimai (statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių technine priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui R. T. surašytas ANK protokolas, paskirta administracinė nuobauda. 2019-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo atliktas planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kurio metu gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta. 2020-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės teritorijoje esančioje aikštelėje buvo sandėliuojamos naftos produktų atliekos plastikinėse talpyklose pažeidžiant Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 379 p. reikalavimus (atvirose teritorijose įvairias talpyklas su reaktyvais, ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais galima sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vienetų, arba laikyti ne daugiau kaip 5 tonas minėtų medžiagų vienoje grupėje. Atstumas tarp šių grupių turi būti ne mažesnis kaip 5 m. Aplink teritoriją, atsižvelgiant į laikomų medžiagų kiekį, reikia įrengti užtvaras, kurios atlaikytų išsiliejusių iš didžiausios talpyklos skysčių hidrostatinį slėgį). Aikštelėje sustatyta apie 100 vnt., plastikinių talpų viena šalia kitos ir pripildytų degiais naftos produktais, kiekviena talpa yra l m³ tūrio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui R. T. surašytas ANK protokolas, paskirta administracinė nuobauda. Visa sandėlio teritorija yra aptverta tvora, plastikinės talpos uždarytos. Savaiminio užsidegimo galimybė - mažai tikėtina. Pagal „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ patvirtintu 2010-12-01 įsakymo Nr. 1-338 l priedo lentelę naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo kodas - 130507 ir žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai kodas - 130508 priskiriami Cg kategorijai (degūs ir labai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios dega tik sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg kategorijoms ir kai medžiagų naudojama tiek, kad gaisro apkrova patalpoje didesnė arba lygi 42 MJ/kv. m.). Remiantis „Naftos produktai ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai“ RSN 157-94 4.3 punktu: bendra vieno naftos produktų, laikomų taroje, sandėlio pastato arba aikštelės su pastoge talpa neturi viršyti 1 200 m³, kai laikomi lengvai užsiliepsnojantys, arba 4 000 m³-degūs naftos produktai (7 t., b. l. 44-55);

- 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. vasario 12 d. kratos protokolai, iš kurių matyti, kad atliktos kratos buhalterės R. Š., direktoriaus K. B. namuose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose. Paimti buhalteriniai dokumentai, kurie perduoti revizijai atlikti (7 t., b. l. 135-138, 151-156, 169-190);

 - 2021 m. balandžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos A. A.-Z. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal 2020-01-27 gautą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareiškimą, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose/išsinuomotose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos talpos su neaiškios kilmės pavojingomis naftos produktų atliekomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad įmonės gamybos procese susidaro naftos produktų atliekos naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo – kodas 13 05 07 ir mechaninės priemaišos (kietoji frakcija, naftos šlamas) – kodas 13 05 08. Ikiteisminio tyrimo pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rasta: adresu (duomenys neskelbtini): 152 vnt. plastikinių talpų po 1 000 m³, 1 vnt. metalinė talpa po 25 m³, 7 vnt. metalinė talpa po 50 m³, 210 vnt. metalinių talpų po 200 litrų, 1 vnt. metalinė talpa po 200 litrų, adresu (duomenys neskelbtini) - 227 vnt. plastikinių talpų po 1 000 m³, adresu (duomenys neskelbtini) - yra 133 vnt. plastikinių talpų po 1 000 m³, t. y. iš viso buvo rasta 731 vnt. įvairių talpų su neaiškios kilmės pavojingomis naftos produktų atliekomis. Per ikiteisminio tyrimo laikotarpį iš viso sunaikinta 209 vnt. įvairių talpų su pavojingomis naftos produktų atliekomis. Atlikus daiktų apžiūras (2021-04-14 ir 2021-04-16), nustatyta, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) yra 118 vnt. plastikinių talpų po 1 000 m³ ir 203 vnt. metalinių talpų po 200 litrų; adresu (duomenys neskelbtini) yra 201 vnt. plastikinė talpa po 1 000 m³. Iš viso liko nesunaikinti 522 vnt. įvairių talpų su neaiškios kilmės pavojingomis naftos produktų atliekomis (9 t., b. l. 173-175); 

- 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sutvarkymo (sunaikinimo), iš kurio matyti, kad nutarta: perduoti sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), laikomas atliekas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) laikomos 118 vnt. plastikinių talpų po 1 m³ (ne po 1 000 m³) ir 203 vnt. metalinių talpų po 200 litrų, iš viso 321 vnt. talpų su pavojingomis (naftos produktų) atliekomis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikomos 201 vnt. plastikinių talpų po 1 m³ su pavojingomis (naftos produktų) atliekomis, iš viso 731 vnt. laikomų talpų su pavojingomis (naftos produktų), pavedant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams teisės aktuose nustatyta tvarka įpareigoti įmonę sutvarkyti šias atliekas; prieš perduodant sutvarkyti atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekantiems pareigūnams ar kitiems paskirtiems pareigūnams, tinkamai procesiškai juos įforminti ir reikiamai ištirti, kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimant jų pavyzdžius (mėginius), kurie būtų saugomi prie bylos iki galutinio procesinio sprendimo, bei kitaip juos ištiriant; perduoti nutarimą vykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai bei Aplinkos apsaugos agentūrai; (9 t., b. l. 184-190);

- 2021 m. rugpjūčio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“, iš kurio matyti, kad prašoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą būtų įpareigota įvykdyti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.1., 5.1.2., 5.1.3., 5.1.4., 5.1.5., 5.1.6., 5.1.8. papunkčiuose nustatytus neįvykdytus reikalavimus, taip pat privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1. papunktyje nustatytus reikalavimus (10 t., b. l. 43-48);

- 2022 m. kovo 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, iš kurio matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-08-12 prašymas tenkintas. Nuspręsta įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.1., 5.1.2, 5.1.3., 5.1.4., 5.1.5., 5.1.6., 5.1.8, papunkčiuose ir 2021 m. liepos 2 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1. papunktyje nustatytus reikalavimus, įvykdžius 2021 m. gegužės 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 2 d. privalomojo nurodymo Nr. ((duomenys neskelbtini) reikalavimus ne vėliau, kaip per dvi darbo dienas nuo įvykdymo pranešti el. paštu (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 182-190);

- 2020 m. lapkričio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų išvada, iš kurios matyti, kad dėl tyrimui pateikto 1 klausimo - Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai laikė ir sandėliavo pavojingas atliekas?- pateikta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavojingas atliekas laikė ir sandėliavo pažeisdama turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas bei kitus aplinkosauginius teisės aktus. 2019-05-03 Aplinkos apsaugos agentūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK). Minėtas dokumentas išduotas naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų surinkimo ir paruošimo naudoti kaip kurą įrenginiui, esančiam (duomenys neskelbtini). Leidime numatyta, kad naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų surinkimo ir paruošimo naudoti kaip kurą įrenginio veikla šiuo metu yra vykdoma 0,511 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu 2020-01-23 atliktas neplaninis patikrinimas pagal 2020-01-21 pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neaiškios kilmės skysčių (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atliekant neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis pastatas - dirbtuvės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sutartis įregistruota Registrų centre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2019-05-03 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) veiklą turėjo vykdyti tik (duomenys neskelbtini) naudojamo sklypo dalyje, tačiau 220 vnt. statinių su naftos produktų atliekomis laikomos pastato viduje adresu (duomenys neskelbtini), kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu dar 2 plastiku apsuktos statinės buvo lauko teritorijoje, greta pastato. (duomenys neskelbtini) įmonė laikyti neturėjo teisės, nustatyta tvarka išduotas privalomas Taršos leidimas šiai veiklai šiuo adresu nėra išduotas, konteineriai su pavojingomis atliekomis nebuvo paženklinti nustatyta tvarka. Tikrinant įmonės teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) (išduotas TIPK leidimas veiklai) netoliese gamybinio pastato buvo rastos 91 vnt. statinių su naftos produktais. Tačiau visų saugomų pavojingų atliekų konteineriai taip pat nebuvo paženklinti nustatyta tvarka: pavojingų atliekų ženklinimo etiketė ir joje pateikta informacija tūrėtų būti aiškiai matoma, atspari aplinkos poveikiui. Atliekų apskaitos dokumentai privalo būti saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų surinkimo ir paruošimo naudoti kaip kurą įrenginio esančiame administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), tačiau tikrinimo dieną atliekų apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, patikrinus GPAIS, nustatyta, kad įmonė nevykdo atliekų tvarkymo apskaitos. Pagal papildomai gautą informaciją 2020-01-23 15.30 val. atliktas kitoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių negyvenamųjų patalpų patikrinimas. Šioje vietoje rastos dar 132 vnt. statinių su naftos produktų atliekomis, jos buvo laikomos pastate adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje laikyti šių atliekų įmonė taip pat neturi teisės, nustatyta tvarka išduotas privalomas Taršos leidimas šiai veiklai nėra išduotas. Iš viso per tris tikrintas vietas rasta 445 vnt. IBC konteinerių su naftos produktais. Toliau vykdant tyrimą 2020-01-24 buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimo skyriaus specialistai, kurie ėmė mėginius minėtose trijose vietose. Specialistams imant mėginius teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtos 8 talpos, kurių tikslus dydis nenustatytas, tačiau septynios iš jų buvo apie 50 t, viena jų - perpus mažesnė. Visose šiose talpose taip pat buvo laikomos naftos produktų atliekos. Nuvykus į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), rastos dar 3 apie 20-30 t metalinės talpos, kuriose buvo naftos produktų atliekos (iš viso apie 300 t). Minėtos talpos taip pat laikomos pažeidžiant TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, jos, kaip ir kituose objektuose, nepaženklintos nustatyta tvarka. Teritorijose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliekos laikomos neturint Taršos leidimo.

Dėl tyrimui pateikto 2 klausimo - Kokius teisės aktus dėl pavojingų atliekų tvarkymo pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“? – pateikta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), netinkamai laikė ir sandėliavo pavojingas atliekas pažeisdama turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir nesilaikydama Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytų reikalavimų, pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos jstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir 191 straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių IX skyriaus 70 punktą, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 71 punktą. Atitinkamai kitose minėtose vietose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įmonė pavojingas atliekas laiko neturėdama šiai veiklai būtino Taršos leidimo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio l dalį bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių l priedo 3.1 p. Visose minėtose vietovėse rasti pavojingų atliekų konteineriai, kurie nebuvo paženklinti nustatyta tvarka, taip pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnį bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 21, 86, 88 punktus. Vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D l-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, turi būti vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS). Patikrinimų metu nustatyta, kad atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaita nevedama, pažeisti šių taisyklių 6.5 p. ir 23.1 p.

Dėl tyrimui pateikto 3 klausimo - Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikomos ir sandėliuojamos pavojingos atliekos: 42,01 m³ atmosferos oro paveikto mazuto, 31,38 m³ mazuto, 24,45 m³ mazuto ir panaudoto alyvos mišinio, 19,3 m³ krosnių kuro, galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? – pateikta išvada, jog pagrindinės veiklavietės teritorija ((duomenys neskelbtini)), kuriai yra nustatyta tvarka išduotas TIPK leidimas, yra urbanizuotoje teritorijoje. Pagal TIPK leidime pateikiamą informaciją, šiaurinėje sklypo pusėje, maždaug už (duomenys neskelbtini) prateka (duomenys neskelbtini) upė, vakarinėje pusėje už (duomenys neskelbtini) - upelis (duomenys neskelbtini). Veikla turėjo būti vykdoma buvusios katilinės ir naftos produktų saugyklos teritorijoje, tačiau be nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo pavojingos atliekos buvo laikomos (duomenys neskelbtini) g. (tiek uždarame pastate, tiek lauke atviroje teritorijoje), netoliese nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo kasybos pramonės objekto - karjero, dirbtinių vandens telkinių - karjerų, kurie lankytini poilsiautojų, žvejų. Šalia (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamoji sodyba, todėl esant force majeure (gaisras ir kt.) aplinkybėms, galėjo būti padaryta didelė žala aplinkos komponentams: tiek orui, tiek žemei (gruntui, gruntiniams vandenims) ir visoms ekosistemoms. Žala galėjo būti padaryta ir greta gyvenantiems žmonėms, jų sveikatai (ypatingai turintiems respiratorines ir kitokias lėtines ligas). Vadovaujantis literatūroje randama informacija, vienas iš sunkiausiai suyrančių naftos produktų yra mazutas - tiesioginės naftos distiliacijos likutis. Mazute gali būti didelis policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurie klasifikuojami kaip kancerogenai, kiekis. Vandenilio sulfidas (sieros vandenilis) gali susikaupti viršutinėje rezervuarų, kuriuose laikomas kūrenamasis mazutas, dalyje. Tokiu būdu vandenilio sulfido koncentracijos gali tapti labai pavojingos. Užpildant rezervuarus ar cisternas vandenilio sulfidas kartu su išsiskyrusiais iš karšto kūrenamojo mazuto garais gali patekti į aplinką. Vadovaujantis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose randama medžiaga, matyti, kad mazutas gali patekti į organizmą per odą, įkvėpus ir prarijus. Trumpalaikio poveikio įtakoje sausina ir dirgina odą, dirgina akis. Produkto garuose gali būti policiklinių aromatinių angliavandenilių, todėl ilgalaikis garų ir dujų įkvėpimas yra pavojingas ir gali sukelti ligas, įskaitant ir plaučių vėžį. Išsiliejęs produktas užteršia aplinką ir tiesioginis kontaktas su juo turi žalingą poveikį faunai ir florai. Kūryklų mazuto angliavandeniliai kenksmingi vandens organizmams, gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens aplinkai. Ant vandens paviršiaus gali susidaryti išsiliejusio produkto sluoksnis, kuris gali fiziškai sunaikinti vandens organizmams. Išsiliejęs produktas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, gali nežymiai garuoti nuo žemės ir vandens paviršiaus. Produktas gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Produktui būdingas bioskaidrumas. Angliavandeniliai gali kauptis vandens telkimų organinėse nuosėdose. Stabilus, esant aplinkos temperatūrai. Vengtina aukšta aplinkos temperatūra. Pavojingi skilimo produktai: dūmai, anglies dioksidas ir kitos kenksmingos dujos. Toksiškų dujų koncentracija uždaroje erdvėje ar patalpoje gali pasiekti pavojingą ribą. Pavojingumo frazės: kenksmingas įkvėpus, gali sukelti vėžį, įtariama, kad kenkia vaisingumui arba negimusiam vaikui, gali pakenkti organams, labai toksiškas vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. Kol pavojingos atliekos laikomos tarose, tol akivaizdžiai tiesioginės žalos aplinkos komponentams nėra padaryta, tačiau vien tik jų netinkamas laikymas pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus jau sudaro didelę tikimybę, kad dėl gamtinio poveikio ar antropogeninių tyčinių/netyčinių veiksmų jos gali patekti į aplinką ir ją užteršti, t. y. padaryti aplinkos komponentams (gruntiniams vandenims, gruntui ir kt.) žalą ir dėl to būtų skaičiuojama žala aplinkai. Vadovaujantis pateikta užklausa dėl galimos žalos naftos produktų atliekomis: 42,01 m³ atmosferos oro paveikto mazuto, 31,38 m³ mazuto, 24,45 m³ mazuto ir panaudoto alyvos mišinio, 19,3 m³ krosnių kuro (užklausą pateikusios institucijos ir Aplinkos apsaugos agentūros protokolų duomenys), aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis būtų skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 31 punkto formulę. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Metodikos 31 punkto formulę: Žn = Tn*Qn, kur: Žn - žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Eur; Tn - atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4-oje lentelėje, Eur/t; pavojingosioms atliekoms taikomas tarifas Tp = l O 426 Eur/t; Qn - išmestų atliekų kiekis, nustatytas Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t (šiuo atveju visos tyrimų protokoluose minimos atliekų rūšys yra pavojingos, todėl bendras kiekis - 117,14 t); n - atliekų rūšis (šiuo atveju - pavojingos atliekos); Žpa = 10 426 Eur/t x 117,14 t = l 221 301,64 Eur. Minėti naftos produktai ir jų atliekos yra itin degūs. Kilus gaisrui šios atliekos degtų ir nenumatyto gaisro metu į aplinkos orą išsiskirtų kenksmingi junginiai, kuriuos reikėtų įvertinti instrumentiškai. Gaisro metu būtų padaryta didelė žala orui, galimai sukeltos sveikatos problemos (respiratorinės ir kt. ligos) greta gyvenantiems gyventojams. Minėtos metodikos 30 punkte nurodyta, kad žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formule: Žn = Tn*In*Qn, (kur: Žn - žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; Tn - teršalų, išmestų į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Eur/t; In- indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn - išmestų teršalų kiekis, nustatytas Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; n - teršalų rūšis. Žinoma, kad degant mazutui susidaro vanadžio pentoksidas, kurio tona pagal Metodiką įvertinta l 995 772 Eur/t. Taip pat gaisro metu išsiskirtų propilenai, etilenai, kurie atitinkamai pagal Metodiką priskiriami pirmos grupės teršalams - 315 396 Eur/t. Degant minėtai cheminei medžiagai, išsiskiria formaldehidas, vandenilio sulfidas, kurie priskiriamas II grupės teršalams ir įvertinti 16 508 Eur/t. Kadangi žala nepadaryta, neturint instrumentinių matavimų, sunku prognozuoti tikslius teršalų kiekius, kurie patektų į orą, tačiau, remiantis Metodikos įkainiais, žala tikrai būtų ženkli.

Dėl tyrimui pateikto 4 klausimo – „Jei ne, tai koks kiekis tokios cheminės sudėties medžiagų galėjo padaryti didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? – pateikta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuoja pavojingas atliekas pažeisdama aplinkosauginius reikalavimus, žala galėjo būti padaryta ir preliminariai įvertinta ankstesniame klausime. Kol pavojingos atliekos laikomos tarose, tol akivaizdžiai tiesioginės žalos aplinkos komponentams nėra padaryta, tačiau vien tik jų netinkamas laikymas pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus jau sudaro didelę tikimybę, kad dėl gamtinio poveikio ar antropogeninių tyčinių/netyčinių veiksmų jos gali patekti į aplinką ir ją užteršti, t. y. padaryti aplinkos komponentams žalą ir dėl to būtų skaičiuojama žala aplinkai. Atliekant metodinius teorinius skaičiavimus, matyti, kad ir tona minėtų atliekų, patekusių į aplinką, sukeltų ne tik ženklią materialinę žalą, bet ir konkrečius neigiamus padarinius tiek orui, tiek žemės paviršiui, jų ekosistemoms ar net žmonių sveikatai (11 t., b. l. 24-43);

- 2022 m. sausio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad dėl tyrimui pateikto 1 klausimo - Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (protokolai Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta/galėjo būti padaryta didelės žalos orui? Jei buvo padaryta žala orui, kokio ji dydžio? – pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m3 pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai.

Dėl tyrimui pateikto 2 klausimo – „Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama 1726,34 m3 pavojingų naftos produktų atliekų (protokolai Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta/galėjo būti padaryta didelės žalos žemei? Jei buvo padaryta žala žemei, kokio ji dydžio? - pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai.

Dėl tyrimui pateikto 3 klausimo – „Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama 1 726,34 m3 pavojingų naftos produktų atliekų (protokolai Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta/galėjo būti padaryta didelės vandeniui? Jei buvo padaryta žala vandeniui, kokio ji dydžio? - pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai.

Dėl tyrimui pateikto 4 klausimo – „Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama 1726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (protokolai (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta/galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnams? Jei buvo padaryta žala gyvūnams, kokio ji dydžio? - pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai. Žala, padaryta gyvūnams nepatenka į žalos, padarytos aplinkos komponentams dydžio vertinimą. Ji būtų apskaičiuojama atsiradus konkretiems padariniams.

Dėl tyrimui pateikto 5 klausimo – „ Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (protokolai Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta/galėjo būti padaryta didelės žalos augalams? Jei buvo padaryta žala augalams, kokio ji dydžio? - pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai. Žala, padaryta augalams nepatenka į žalos, padarytos aplinkos komponentams dydžio vertinimą. Ji būtų apskaičiuojama atsiradus konkretiems padariniams.

Dėl tyrimui pateikto 6 klausimo – „Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama  1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų (protokolai Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado/galėjo atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? Jei atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, tai kokių ir kokio dydžio?- pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai. Žala, kuri būtų padaryta aplinkos komponentams, būtų sudėtinė dalis galimai aplinkai padarytos žalos. Žala aplinkai būtų apskaičiuojama atsiradus konkretiems padariniams.

Dėl tyrimui pateikto 7 klausimo – „Ar dėl padarytos žalos kyla grėsmė atsirasti dar didesnei žalai orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? Jei taip, tai kokia grėsmė atsirasti dar didesnei žalai kyla kiekvienam nurodytam komponentui atskirai ir kokio dydžio? - pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devynias dešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai Žala, kuri būtų padaryta aplinkos komponentams, būtų sudėtinė dalis galimai aplinkai padarytos žalos. Ji būtų apskaičiuojama atsiradus konkretiems padariniams.

Dėl tyrimui pateikto 8 klausimo – „Jei ekosistema buvo paveikta, kokiomis priemonėmis galima kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą poveikį ir kokios ekosistemos atstatymo sąnaudos? - pateikta išvada, jog į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) padarytos žalos atlyginimo dydis būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devynias dešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai. Žala, kuri būtų padaryta aplinkos komponentams, būtų sudėtinė dalis galimai aplinkai padarytos žalos. Žala aplinkai ir ekosistemos atstatymo sąnaudos būtų apskaičiuojamos atsiradus konkretiems padariniams (11 t., b. l. 59-71);

­ 2020 m. lapkričio 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus teikiama specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad dėl tyrimui pateikto 1 klausimo – „Kas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą? – pateikta išvada, jog pagal įrašus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registravimo žurnale (1 priedas) ir juridinių asmenų duomenų bazės duomenis apie bendrovėje dirbusius darbuotojus nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 26 d. pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovėje dirbo R. B., darbo sutartis tyrimui nepateikta, o kitų į bendrovę priimtų darbuotojų darbo sutartyse įrašyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. juos į darbą priėmė darbdavio atstovas - direktorius R. B.. Juridinių asmenų registrui bendrovė nepateikė duomenų apie bendrovės vadovo paskyrimą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. Pagal Juridinių asmenų duomenų bazės duomenis bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. sausio 22 d. vykdė K. B.. 2014 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su K. B., tyrimui nepateikta. Pagal įrašus atlyginimo žiniaraščių laukeliuose „buhalteris“ ir Juridinių asmenų registrui pateiktoje metinėje finansinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nurodytus finansines ataskaitas pasirašančio vyr. buhalterio (buhalterio) duomenis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 13 d. tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – vyresnioji buhalterė V. P.. Pagal tyrimui pateiktą 2013 m. kovo 14 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. sausio 22 d. tvarkė vyriausioji buhalterė R. Š. (2 priedas). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (iki 2016-01-01), nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį - ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija 1 dalį - už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Dėl tyrimui pateikto 2 klausimo – „Ar tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų? Jei pažeidžiant, ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros?“ – pateikta išvada, jog dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotų 3 815,08 medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinių operacijų, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2019 metus. Dėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų ir dokumentais nepagrįstų produkcijos pagaminimo ir atsargų sunaudojimo ūkinių operacijų už nenustatytą sumą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d. Dėl 2019 metais į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų prekių ir paslaugų pirkimo už 1 532,33 EUR ir pinigų sumokėjimo už 104,78 EUR operacijų, nesilaikant  2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 metus. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsargų pajamavimo ir nurašymo dokumentų iš viso už 2 092 015,47 EUR nepateikė, nes neišsaugojo, tai dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. į bendrovės apskaitą įtraukė dokumentais nepagrįstas atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijas iš viso už 2 092 015,47 EUR, tai bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Dėl tyrimui pateikto 3 klausimo – „Ar tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotoms institucijoms? – pateikta išvada, jog tyrimui nepateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai, kurių pagrindu bendrovės apskaitoje laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos iš viso už 2 092 015,47 EUR, dėl ko nėra galimybės įsitikinti įrašų registruose visapusiškumu ir teisingumu. Pagal įrašus apskaitos registre „Didžioji knyga“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio mėn. nevedė atsargų apskaitos (neregistruotos atsargų gamybos operacijos, perduotos į gamybą atliekos nenurašytos, neregistruota pagaminta produkcija), nors pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir įrašus apskaitos registruose produkciją 2018-2019 metais pardavė, dėl ko nebuvo galima įvertinti parduotų prekių savikainos. Taip pat nėra galimybės nustatyti už kokią sumą bendrovė iš tiekėjų įsigijo į buhalterinę apskaitą neįtrauktų medžiagų/atliekų iš viso 3 815,08 t ir ar šios medžiagos panaudotos bendrovės veikloje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metus deklaruoti duomenys atitiko bendrovės apskaitos registruose užregistruotiems duomenims, tačiau tyrimo metu nustačius, kad į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2013-2019 metais neįtrauktos iš viso 3 815,08 t atliekų užpajamavimo ir panaudojimo operacijos už nenustatytą sumą, bei nuo 2018 m. sausio mėn. nevesta bendrovės atsargų apskaita (neregistruotos atsargų gamybos operacijos, perduotos į gamybą atliekos nenurašytos, neregistruota pagaminta produkcija) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, turtą ar jų naudojimą už 2013-2019 metus, tačiau nėra galimybės nustatyti neteisingai deklaruotų duomenų sumų. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jų panaudojimą 2012 m. birželio-gruodžio mėn. atitinka bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis.

Dėl tyrimui pateikto 4 klausimo - „Ar visos per tiriamąjį laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 perdirbimui gautos naftos produktų atliekos įformintos buhalterinės apskaitos dokumentais apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje? – pateikta išvada, jog pagal tyrimo duomenis, nustatyta, kad į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2013-2019 metais neįtrauktas atliekų iš viso 3 815,08 t gavimas iš tiekėjų (1 lentelė).

Dėl tyrimui pateikto 5 klausimo – „Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tiriamąjį laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 gauta po perdirbimo gauta produkcija (krosnių kuras) ir gautos atliekos (tepaluotas vanduo ir šlamas) įformintos buhalterinės apskaitos dokumentais apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje? ir tyrimui pateikto 6 klausimo - „Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tiriamąjį laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 po perdirbimo gauta produkcija (krosnių kuras) ir gautos atliekos (tepaluotas vanduo ir šlamas) įformintos buhalterinės apskaitos dokumentais apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje? Jei taip, tai kiek atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo) per šį laikotarpį buvo gauta iš viso, kiek jo sunaikinta (utilizuota) ir kur, koks atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo) likutis ir nuo kada? – pateikta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad 5 klausimas yra analogiškas 6 klausimo pirmai daliai, todėl išvados pateikiamos į 6 klausimą nurodant, kad tyrimui nepateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsargų apskaitos dokumentai (kortelės, pažymos, suvestinės ar kt.), pagal kuriuos būtų galima nustatyti kiek, kada ir iš kokio kiekio atsargų perdirbimo proceso metu gauta produkcijos – mazuto ir kiek gauta atliekų (vandens, šlamo, kt.).  Taip pat nepateiktos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ materialinių vertybių: mazuto (G1), gamybos metu susidariusio šlamo (ZAL003) ir gamybos metu susidariusio vandens (ZAL004) sandėlio apskaitos kortelės už tiriamąjį laikotarpį, pagal kurias būtų galima nustatyti bendrovės atsargų (pagamintos produkcijos, gautų atliekų) judėjimą, likučius, nustatyti kur, kada, kam ir koks atsargų kiekis perduotas. Kadangi tyrimui nepateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio atliekų perdirbimo metu gautų medžiagų/produktų užpajamavimo, nurašymo dokumentai, o 2018-2019 metais bendrovė nevedė atsargų apskaitos (neregistravo atsargų gamybos operacijų, nenurašė perduotų į gamybą atliekų, neregistravo pagamintos produkcijos), tai pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti kiek bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per tiriamąjį laikotarpį gavo iš viso atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo), kiek jų sunaikinta (utilizuota) ir kur, bei koks atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo) likutis ir nuo kada susidarė (12 t., b. l. 73-92); 

- liudytojas G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), pagal leidimą - naftos produktai esant gamybos nesklandumams ir nepakankamam naftos produktų išvalymui, naftos produktai iš centrifūgos nukreikiami į ciklo pradžią ir valomi pakartotinai. Po atliekų seperavimo centrifūgoje susidariusi kietoji frakcija - naftos šlamas iškraunamas į tams skirtus metalinius konteinerius po 1 kubą ir jie turi būti perduoti tolimesniam pavojingų atliekų tvarkytojui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidime konkrečiai numatyta, kur ir kokiose talpose laikomos naftos atliekos (žaliava, pagamintas skystas produktas (krosnių kuras), šlamas, gamybinės nuotakos). Visa tai laikyti IBC konteineriuose, leidime nėra numatyta. Į klausimą - ar IBC talpos, yra tinkama naftos produktų atliekų (naftos atliekų - šlamo ir tepaluoto vandens) sandėliavimui?  - G. C. atsakė, kad IBC talpa nėra tinkama naftos produktų sandėliavimui. Šlamas turi būti sandėliuojamas 1 kubo metaliniuose konteineriuose, kurie turi būti padėti po stovu, kad apsaugotų nuo atliekų išsiliejimo į aplinką. Tepaluotas vanduo turi būti sandėliuojamas metaliniame rezervuare. Į klausimą - kokiomis sąlygomis ir koks kiekis pagaminto „Krosnių kuro“ vienu metu gali būti sandėliuojamas teritorijoje? - G. C. atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), vienu metu gali būti sandėliuojamas didžiausias laikomas paruoštos produkcijos kiekis 125 tonų „krosnių kuro“. Į klausimą - kokį kiekį atliekų bendrai leidžiama laikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini)? - G. C. atsakė, kad didžiausias laikomų naftos atliekų kiekis yra 803 tonos, t. y. 800 tonų atliekų, kurios yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliava ir 3 tonos jau atliekų tvarkymo metu susidariusius atliekos (šlamas-kietoji frakcija). Į klausimą - ar Lietuvoje yra gamybinių nuotekų tvarkytojų?  - G. C. atsakė, kad gamybinių nuotekų tvarkytojų Lietuvoje yra, bet ar šiuo metu jie gali priimti tvarkyti atliekas, tokias kiekiais, jis nežino, nes kiekviena įmonė turi savo konkrečias kvotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidime yra parašyta, kad jie patys priima ir perdirba gamybines nuotekas (13 t., b. l. 78-81); 

- liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę ir vadovą K. B. žino, nes jis 2021-05-21 dalyvavo patikrinime. Šiuo metu E. J. atostogauja, o jis, kaip dalyvavęs šiame patikrinime, gali atsakyti į klausimus susijusius su 2021-05-21 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini).

1. Patikrinimo akte teigiama, kad <...Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo taisyklių 88 p.: visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomu pavojingųjų atliekų.., konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. LR Atliekų tvarkymo taisyklių, 6 p. nurodo, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Minėtų taisyklių 21 p. nurodo: atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio ir laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atlieku poveikiui. Minimų taisyklių 86 p. numato, kad pavojingųjų atliekų laikymo vieta turi būti aptverta ir apsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo. Taip pat pavojingųjų atliekų laikymo vieta (išskyrus eksploatuoti netinkamas transporto priemones) turi būti įrengta su stogine, kad atliekos būtų apsaugotos nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių, vėjo ir kitokio neigiamo aplinkos poveikio. Veiklavietėje pavojingu atliekų talpos ir toliau laikomos atviroje teritorijoje pažeidžiant minėtus aplinkosauginius reikalavimus,...> <...Talpos kelia grėsmę aplinkai dėl savo susidėvėjusio būvio ir galimo išsiliejimo į aplinką: patikrinimo metų nustatyta, kad viena talpa trūkusi ir iš jos teka naftos produktai, kurie galėjo patekti ant asfaltuoto paviršiaus...>Į klausimą - ar „UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) tyrimo pradžioje rasta 152 plastikinių talpų po 1 000 m³, l vnt. metalinė talpa po 25 m³, 7 vnt. metalinės talpos po 50 m³, 210 vnt. metalinių talpų po 200 litrų, l vnt. metalinė talpa po 200 litrų, adresu (duomenys neskelbtini). 227 vnt. plastikinių talpų po 1 000 m³, adresu (duomenys neskelbtini) - 133 vnt. plastikinių talpų po 1 000 m³, t. y. iš viso buvo rasta 731 vnt. dėl jų netinkamo laikymo gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai?“ - K. R. atsakė, kad dėl naftos produktų atliekų laikymo nesilaikant TIPK leidime numatytų sąlygų, galimai galėjo kilti didelė žala gamtai, jei tų atliekų kiekis būtų išsiliejęs. Taisyklių laikymasis yra numatytas tam, kad nekiltų tokių grėsmių, o jų nesilaikymas būtent ir kelia pavojų.

2. <...Pagal išduotą TIPK leidimą naftos produktų atliekos skirtos perdirbti, laikomos rezervuaruose Nr. 2 ir Nr. 3 (tūris po 400 m³). Patikrinimo metų apžiūrėjus rezervuarus, matyti, kad atliekos laikomos Nr. 1 ir Nr. 2 rezervuarai yra pilni. Talpoje Nr. (duomenys neskelbtini) (400 m³) laikomos gamybinės nuotekos, kurių yra -280-300 m³. Pagal TIPK leidimo bendrosios dalies 2 skirsnį „Ūkinės veiklos aprašymas“ bei atliekų, naudojimo ir Šalinimo techninio reglamento. Įrenginių išdėstymo priedo schemoje naftos produktų atliekos, skirtos perdirbti, turi būti laikomos rezervuaruose Nr. 2 ir Nr. 3 tūris po 400 m³). Talpoje Nr. (duomenys neskelbtini) (400 m³) turi būti laikomos gamybinės nuotekos. Naftos produktų atliekos ir gamybinės nuotekos laikomos nesivadovaujant TIPK leidimo bendrosios dalies 2 skirsnio „Ūkinės veiklos aprašymas“ bei atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento įrenginių išdėstymo priedo...> Į klausimą – „Ar toks atliekų laikymas nesilaikant TIPK leidimo reikalavimų kelią realią grėsmę ir gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai?“ - K. R. atsakė, kad žala kiltų jei šios talpos taptų nesandarios. Patikrinimo metu vizualaus bėgimo nesimatė, talpos turi būti tikrinamos dėl sandarumo įmonėmis turinčiomis teisę užsiimti šia veikla. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi šiuos patikrinimus, šiuo metu atsakyti negali.

3. <...Paskutiniame patikrinimo akte (duomenys neskelbtini) aptarta situacija dėl požeminio monitoringo programos 2015-2019 metams: turimame TIPK leidime (24 psl.) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų ir jų atliekų saugyklai yra parengta ir suderinta aplinkos (požeminio vandens) 2015-2019 m. programa. Direktorius pateikė tik Naftos produktu ir jų atliekų saugyklos, esančios buvusioje katilinės teritorijoje (duomenys neskelbtini) aplinkos (požeminio vandens) 2015-2019 m. programą. Ar vykdomas nurodytas monitoringas (stebėsena) (taip pat kokie jų rezultatai), duomenų (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai nepateikta nei ankstesnio, nei šio patikrinimo metu. Taip pat nepateikta monitoringo ataskaita pagal vykdytą programą. Pagal galiojančius Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 8.3.1.3 p. yra privalomas vykdyti šis monitoringas. TIPK leidimo sąlygose (Nr. 17) nurodyta, kad turi būti vykdomas aplinkos monitoringas, įskaitant požeminio vandens ir dirvožemio monitoringas pagal patvirtintas ir reguliariai atnaujinamas programas. Patikrinimo metu dirvožemio monitoringo programos ir ataskaitos nepateiktos...> Į klausimą – „Ar tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo monitoringo (stebėsenos) programos gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? - K. R. atsakė, kad įmonė turi vykdyti 2 monitoringus, t. y. 1 - požeminio vandens (programa buvo sudaryta 2015-2019 metams, bet apie jos vykdymą duomenų bei ataskaita nepateikta), 2 - dirvožemio (programa nebuvo sudaryta, duomenų apie vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė). Pats monitoringas rodyti teritorijos užterštumo pokytį, kadangi nustatyta, kad jis nebuvo vykdomas, atsakyti apie galimą aplinkos taršos pokytį nėra galimybės.

4. <...Turimame leidime nurodyta, kad paviršinės nuotekos: „Nuo galimai taršios teritorijos (-0.50 ha) paviršinės nuotekos surenkamos į esamus paviršinių nuotekų tinklus ir valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, valymo įrenginių našumas -2 l/s, išvalytos paviršinės nuotekos iki NP - 7 mg/1; SM- 50 mg/1 (didžiausia momentinė koncentraciją), kaupiamos 50 m3 išvalytų nuotekų rezervuare. Veiklos vykdytojo iniciatyva, atliekamas paviršinių nuotekų monitoringas, kurio metu matuojama NP ir SM koncentracija prieš valymą ir valytose paviršinėse nuotekose. Sukauptas išvalytas vanduo išlaistomas po teritoriją arba gali būti naudojamas gaisrų gesinimui. Veiklos plėtra esamam paviršinių nuotekų kiekiui susidarančiam nuo teritorijos, kokybei ir tvarkymui įtakos nedaro“. Šio patikrinimo metu įmonės direktorius nurodė, kad TIPK leidime numatyto paviršinių nuotekų valymo įrenginio bei jokio išvalytų nuotekų rezervuaro nėra...> Į klausimą – „Ar tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaiko TIPK leidime numatyto paviršinių nuotekų valymo įrenginių reikalavimų ir jos teritorijoje nėra jokių išvalytų nuotekų rezervuarų gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? Jei taip tai kokių ir dėl kokios priežasties? - K. R. atsakė, kad kokie nubėgimai į aplinką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršios teritorijos galėjo užteršti aplinką - žemę ir požeminius vandenis, gilesnius jos sluoksnius. Ar galėjo būti padaryta didelė žala, priklausytų nuo to kiek ir kokių teršalų ištekėtų. Šiuo konkrečiu atveju Aplinkos apsaugos departamentas duomenų, kad būtų kas išbėgę neturima.

5. <...Šio patikrinimo metu rastas šulinėlis, tačiau teritorija nėra įrengta pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Pagal minimą teisės aktą galimai teršiama teritorija - atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) kenksmingosiomis medžiagomis…> <...Paviršinių nuotekų surinkimo šulinėlis uždengtas senomis durimis ir užsandarintas montažinėmis putomis. Atkėlus duris, šulinėlis buvo pilnas naftos produktu. Už pylimo esančioje teritorijoje taip pat buvo paviršinių nuotekų surinkimo šulinys, uždengtas ir užsandarintas montažinėmis putomis ir pilnas naftos produktų. Greta buvo rezervuaras, kuriame taip pat naftos produktai, rezervuaras uždengtas. Patikrinimo metu direktorius parodyti, kurioje vietoje yra uždarymo sklendė, negalėjo...>Į klausimą – „ar šiuo konkrečių atveju dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje neįrengtų paviršinių nuotekų tvarkymo gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? Jei taip, tai kokiu būdu? - K. R. atsakė, kad bet kuriuo metu gali kilti ta reali grėsmė, todėl, kad vykdant veiklą (atvežant, perkraunant, perdirbant, laikant, išvežant) įvykus nutekėjimui ant paviršiaus kartu su lietaus nuotėkomis ar be jų taršios medžiagos (naftos produktai) tekėtų tiesiai į aplinką, o ne per paviršinių nuotėkų valymo įrenginius. Įmonėje nėra net fizinės galimybės (krano užsukti užterštoms paviršinėms nuotėkoms sustabdyti). Į klausimą – „ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko paviršines nuotekas? - K. R. atsakė, kad  netvarko. Į klausimą – „ar dėl perpildytų paviršinių nuotekų valymo šulinių ir jose nesančių sklendžių gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? - K. R. atsakė, kad taip, galėjo kilti ir vis dar gali kilti reali grėsmė aplinkai. Kadangi šuliniai yra už sandarinti, kad į juos nepatektų paviršinis vanduo, jis visas neturėdamas kitos galimybės ištekėti, per nuotėkų valymo įrenginius susigeria į rezervuarų apipilymuotą teritoriją, kas neturėtų būti. Tai esant naftos produktų (laikomų pagal TIPK leidimą nenumatytose vietose) nuotėkiui, vis tarša ištekėtų tiesiai į aplinką, o ne per paviršinių nuotėkų valymo įrenginius. Kalbama ne tik apie naftos produktus, laikomus IBC konteineriniuose, bet ir apie metalines talpas, kurių bendras tūris apie 300 m³.  Į klausimą – „ar naftos produktų laikymas IBC konteineryje yra reali grėsmė ir dėl to gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? - K. R. atsakė, kad IBC konteineris nėra numatytas TIPK leidime naftos produktų laikymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos laikomos naftos produktų atliekos yra numatytos pagal TIPK leidimą ir gali būti laikomos tik tose talpose. 

6. <...Atlikus sistemos testavimo darbus bei įvertinus brėžinius, matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) trasa nuotėkos patenka tolyn į nuotekų valymo įrenginius. Paskutiniame šulinėlyje matomos nuotėkos nepatenka iš gamybinio pastato...>  Į klausimą - ar tai, kad iš (duomenys neskelbtini) trasa nuotėkos patenka tolyn į nuotėkų valymo įrenginius gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? - K. R. atsakė, kad negali atsakyti, viskas priklauso nuo talpų ir visos sistemos sandarumo, tokie duomenys jiems nebuvo pateikti.

7. Išvadoje teigiama, kad <...viršijami atliekų naudojimo, ar šalinimo veikios nutraukimo plane numatyti leidžiami didžiausi kiekiai...> Į klausimą - „ar dėl jų viršijimo gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? - K. R. atsakė, kad taip ir dėl to gali būti padaryta didelė žala aplinkai.

8. Į klausimą –“Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plastikiniuose IBC konteineriuose buvo/yra netinkamai laikomos ir sandėliuoja pavojingas atliekas gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? Jei taip, tai kokia? - K. R. atsakė, kad taip, nes vieta ir pačios talpos nėra numatytos TIPK leidime, buvo pastatytos ant žemės, todėl, esant išsiliejimui, galėjo kilti reali didelė žala aplinkai.

9. Į klausimą – „ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-21patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų gali/galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai? - K. R. atsakė, kad taip.

10. Į klausimą – „ar po 2021-05-21 patikrinimo akto AAD UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikys kokius nors poveikio priemones? - K. R. atsakė, kad taip, teikti privalomieji nurodymai: susitvarkyti GPAIS atliekų tvarkymo apskaitą, įsirengti paviršinių nuotėkų sistemą, susimažinti naftos atliekų kiekį iki TIPK leidime nustatytų leidžiamų didžiausių kiekių. Papildomai jie turi vykdyti monitoringą pagal nustatytus reikalavimus (13 t., b. l. 92-98); 

- liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu į klausimą – „nuo kada dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas priėmė iš vadovų, su kuo pasirašė darbo sutartį, kokios pareigos? - atsakė, kad 2014 metų rudenį, datos tiksliai neatsimena, pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į darbą jį priėmė K. B., įmonė buvo (duomenys neskelbtini), ten kur ir dabar. Jo pareigos buvo ir yra gamybos vadovas. Į klausimą – „kokios jo pareigos, ką darydavo?“ atsakė, kad jis yra gamybos vadovas. Jo pareigos yra užtikrinti įrenginių ir agregatų sklandų darbą, savalaikią priežiūrą ir remontą. Įrengimų detalių paieška ir užsakymas. Žaliavos priėmimą, kai jos atvežamos į jų įmonės teritoriją. Jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintos produkcijos sandėliavimą, kokybę ir atkrovimą pagal paraiškas. Jo pareigybėse nėra akcentuotas naftos produktų, likusių po pirminio apdirbimo, sandėliavimas. Tai sprendžia direktorius K. B., jis pasako kada pagal pirminio perdirbimo atliekų kokybę (atlieka ne visada yra vienoda), kada jos turi dar kartą atsistovėti, kad susisluoksniuoti ir atsiskirtų sluoksniai, o kada atliekas reikia tiesiog išvežti utilizavimui. Į klausimą  - kas atsakingas už žaliavų paiešką ir užsakymą?“ – atsakė, kad nežino, kas vykdo žaliavų paiešką ir jų užsakymus, greičiausiai direktorius. Jam direktorius pranešdavo, kad, pvz., rytoj atvyksta žaliava.  Į klausimą – „kaip vyksta atvežtos žaliavos priėmimas?“ – atsakė, kad tik atvažiuoja žaliava ir jis ją priima. Kai kas turi laiko, tai jis arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius paima mėginį drėgmės, esančios žaliavoje, nustatymui. Tada žaliava yra išpilama į nulinę talpą, pamatuojamas jos kiekis kubais pagal liniuotę, sutikrinamas krovinio važtaraščio svoris su faktu. Tada jis arba operatorius (operatorius labai retai, jei jo nebūna) parašo krovinio važtaraštyje. Važtaraštis per darbo dieną perduodamas į buhalteriją, t. y. R. Š.. Buhalterė būdavo darbe kasdien (kalbu apie laikotarpį iki 2020 m. kovo mėn. iki pandeminio laikotarpio). Ką buhalterė darydavo su krovinių važtaraščiu, jis nesidomėdavo, tai ne jo funkcija. Iki 2020 m. vasario mėn. iki tyrimo pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 pamainomis ir buvo 4 operatoriai. Ant važtaraščio operatoriai pasirašydavo ir jis po to dar užtvirtindavo savo parašu. Į klausimą - „ kaip dažnai direktorius K. B. atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją? Atsakė, kad įvairiai, dažnio negali įvardinti, būdavo kad kartą ar du į savaitę, o būdavo, kad ir rečiau. Jis su juo bendraudavo telefonu. Į klausimą – „kaip buvo mokamas atlyginimas (ankščiau/dabar)? – atsakė, kad atlyginimas buvo ir yra išmokamos pavedimu į banko korteles. Į klausimą – „kas nurodydavo, kur ir kaip sandėliuoti gamybos procese gautas atliekas?“ – atsakė , kad jis jau minėjo, jog tai spręsdavo direktorius. Direktorius jam duodavo nurodymus, jis nurodo darbininkams. Į klausimą – „kas nurodė naftos atliekas išvežti ir sandėliuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)? Kokiu tikslu?“ – atsakė, kad direktorius K. B. jam pasakė, jog reikia kubinius konteinerius su naftos atliekom (po pirminio perdirbimo) išvežti jo nurodytais adresais. Po aplinkosaugos pareigūnų apsilankymo įmonės teritorijoje buvo sandėliuojama per daug kubinių bačkų, todėl direktorius pasakė, kad atvyks transportas ir reikia atlikti šį darbą, išvežti iš teritorijas kubines talpas. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota patalpa, kad saugiau galima būtų sandėliuoti kubines talpas dėl to, kad jos nusistovėtų ir galima būtų po kiek laiko, buvo planuota 2020 m. vasarą tas atliekas perdirbti. Ar turėjo leidimą laikyti atliekas (duomenys neskelbtini), jis nežino. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) situacija tokia pati. Kubinė talpa, kurioje buvo laikytos tos atliekos, yra saugi, jos neprarūdija, todėl negali išbėgti. Sprendimą atliekas sandėliuoti plastikinėse kubinėse talpose priėmė jie kartu su direktoriumi. Kubinių talpų pirkimui ieškojo kartu su direktoriumi. Į klausimą – „kiek darbuotojų 2020-01-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokiose pareigose? – atsakė, kad jis, buhalterė, direktorius, 4 darbininkų pamainos (1 pamainoje po 2 žmones), daugiau jis nežino, jis ne personalo skyrius. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra personalo skyrius, jis nežino. Į klausimą – „ar šiuo metu nuo 2020 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo apimtys yra padidėjusios/sumažėjusios? – atsakė, kad nuo liepos mėn. darbo apimtys yra ne ženkliai pasikeitusios pamažėjusios, nes jie pradėjo perdirbinėti antrinį perdirbimą, kurį yra įsipareigoję sutvarkyti. Į klausimą – „kas organizuoja netinkamai saugomų atliekų (iš (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) perdirbimą? – atsakė, kad direktoriaus nurodymu atlieka jis. Į klausimą –„ar priimant jį į darbą buvo pateikta pasirašyti jo pareiginė instrukcija? – atsakė, kad nebuvo pateikta jokia instrukcija. Jo pareigos buvo aptartos žodžiu su direktoriumi K. B.. Į klausimą – „ar pagal jo pareigas jis galėjo/privalėjo pasakyti sakė/informavo direktorių kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra sukaupta per daug atliekų po pirminio apdirbimo? Ar kalbėjo su direktoriumi, kad toks atliekų kiekis neleistinas pagal leidimo reikalavimus? – atsakė, kad pagal savo pareigas jis žodžiu buvo informavęs direktorių, kad teritorijoje yra sukaupta per daug atliekų. Buvo kalbėta ir galvota apie tai, todėl ir buvo išnuomotos patalpos po stogu ir ten nuvežtos sandėliuoti, kad jos būtų po stogų. Nusistovėtų ir būtų galima perdirbti antrą kartą. Į klausimą – „kiek laiko planavo laikyti atliekas susisluoksniavimui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)?“ – atsakė, kad buvo planuota laikyti iki 2020 m. šilto sezono pradžios, tada parsivežti atgal ir perdirbti. Į klausimą – „ar asmeniškai jį gamtos apsaugos ministerijos darbuotojai baudė už netinkamą atliekų laikymą UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje?“ – atsakė, kad taip, jam yra surašyti administracinio pažeidimo protokolai ir jis yra už tai baustas. Atrodo, kad 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsakymas, kuriame jis nurodytas kaip atsakingas asmuo už aplinkosaugą, jį nubaudė remiantis tuo įsakymu. Į klausimą – „kur buvo/yra laikoma visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija: atsargų pajamavimo ir nurašymo dokumentų, atsargų apskaitos dokumentų (kortelių, pažymų, suvestinių ar kt.), materialinių vertybių: mazuto (G1), gamybos metu susidariusio šlamo (ZAL003) ir gamybos metu susidariusio vandens (ZAL004) sandėlio apskaitos kortelių, atliekų perdirbimo metu gautų medžiagų/produktų užpajamavimo, nurašymo dokumentų, atsargų apskaitos dokumentų (atsargų gamybos operacijų, perduotų į gamybą atliekų, pagamintos produkcijos), kas leistų nustatyti kiek bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš viso turi atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo), kiek jų sunaikinta (utilizuota) ir kur, bei koks atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo) likutis ir nuo kada susidarė? – atsakė, kad visa dokumentacija yra ir buvo sandėliuojama jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini). Visi išvardinti dokumentai yra buhalteriniai, todėl jis nieko apie tai negali atsakyti. Nuo 2020 m. vasaros pradėjo žaliava važiuoti su ženkliai mažesniu „šlamo“ kiekiu, todėl 2021-01-11 direktoriaus sprendimas reikia vėl pradėti tvarkyti atidėtas atliekas. Kodėl ankščiau netvarkė, negali atsakyti, tai sprendžia tik direktorius. Atliekų iš (duomenys neskelbtini) g. sutvarkymo terminas nenuspėjamas, nes šiuo metu yra sugedęs garų katilas, sugedo kažkur 2020 m. vasarą (13 t., b. l. 101-105); 

- liudytojas I. Č. ikiteisminio tyrimo metu į klausimą – „nuo kada dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas priėmė iš vadovų, su kuo pasirašė darbo sutartį, kokios pareigos? – atsakė, kad buvo įdarbintas 2019 m. rugsėjo mėn., dienos tiksliai nežino. Darbo sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B., su juo ir bendravo, jo pareigos buvo komercijos direktorius. Į klausimą – „kokios jo pareigos, ką darydavo?“ – atsakė, kad jo pareigos komercijos ir jo pareiga buvo surinkti ir sudaryti kontaktus Lietuvoje su atliekų turėtojais dėl pavojingų atliekų tvarkymo. Taip, jis ieškodavo įmonių, kurios duotų naftos produktus jiems perdirbti. Pagrinde įmonėse susidaro ne tik naftos produktai, bet ir kitos atliekos. Į klausimą – „ar įmonė turėjo kažkokius pajėgumus, kad tų sutarimų dėl atliekų priėmimo nebūtų per daug?“ – atsakė, kad taip, tai pagal Aplinkos apsaugos ministerijos reglamentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo TIKO sertifikate nurodyta, kokius pajėgumus jie gali vykdyti ir kiek gali perdirbti. Tai pagal tuos pajėgumus ir buvo renkama. Į klausimą – „ar tos sutartys yra neterminuotos, ar tai yra vienkartinis toks pirkimas?“ – atsakė, kad sudarant yra neterminuotos sutartys, jos dažniausiai yra neterminuotos. Į klausimą – „ar pagal tą neterminuotą sutartį įsipareigoja iš jų nuolat priimti? – atsakė, kad taip, jie įsipareigoja perduoti jiems, o jie įsipareigoja tas atliekas perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui. Į klausimą – „jei kita pusė neperduoda, tai ir gamyba mažėja?“ – atsakė, kad taip, mažėja. Į klausimą – „ar turėjo nuolat ieškoti, ar buvo kažkokia tai kvota, nes lygiai taip pat gali perduoti ir per didelį kiekį ir jau nebe sugebėti priimti ir perdirbti? – atsakė, kad situacija buvo tokia, jog susidarančių atliekų kiekis buvo pakankamai nedidelis, todėl negalėjo viršyti tuos pajėgumus, nustatytus įmonėje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Į klausimą – „ar nebuvo taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nespėtų vykdyti savo įsipareigojimų?“ – atsakė, kad negali tiksliai pasakyti, bet jam buvo nurodymas surinkti ne mažiau 100 tonų, surasti klientų, kurie galėtų suteikti 100 tonų naftos produktų atliekų ir, jei gerai pamena, tai TIKO leidimas buvo apie 400 tonų perdirbimo ir daugiau per metus. Jo užduotis buvo surasti klientų, kurie galėtų aprūpinti metams 100 tonų. Į klausimą –„gal žino, kiek vadybininkų ar komercijos direktorių dirbo šioje įmonėje?“ – atsakė, kad, kai jis dirbo, daugiau tokių nebuvo, jis buvo vienintelis. Į klausimą – „ar tik jis rinkdavo tuos klientus? – atsakė, kad taip, nes buvo toks ir tikslas priimant jį, kad jis padidintų tokių atliekų kiekį perdirbimui, nes buvo galimybės žymiai didesnės, o jie neturėjo tiek antrinių žaliavų perdirbimui, dėl to buvo imtasi tokios strategijos, kad sudarant sutartis su atliekų turėtojais ir siekiama perdirbti 100 tonų per metus naftos produktų atliekų. Į klausimą – „ar pats direktorius K. B. sudarydavo tokias sutartis?“ – atsakė, kad galimai taip, bet tik didelių korporacijų ten, kaip Klaipėdos, bet pagrinde tokio tipo sutartys buvo sudaR.s jo. Jis tik sudarydavo ir derindavo sutartis, o pasirašydavo pats direktorius, jis įgaliojimo pasirašyti sutartis neturėjo. Į klausimą –„ar kalbėdavo su direktoriumi apie tai ar per mažai čia tų atliekų, ar per daug, spėja/nespėja įmonė?“ – atsakė, kad nuolatos keldavo, nuolatos buvo kalbama, kad turi pasiekti, tokia siekiamybė buvo nurodyta, kad 100 tonų, o per tą laikotarpį, kol dirbo, to nespėjo jis pasiekti, tai kalbama buvo, kad reikia eiti tos siekiamybės link 100 tonų. Į klausimą – „kada baigė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“? atsakė, kad baigė dirbti 2020 m. vasario mėn., šalių susitarimu išėjo savarankiškai dirbti. Išdirbo apie pusę metų. Į klausimą – „kaip jam atrodo, ar įmonė dirbo pilnu pajėgumu? – atsakė, kad, jo nuomone, pilnu pajėgumu tikriausiai nedirbo, nes vien iš jam skirto to tikslo, kurio jis nepadarė, tai jie ir negaudavo pakankamai tų atliekų. Bet čia, kas liečia iš jo pusės, nes jie galbūt turėjo kitų projektų su didesnėmis įmonėmis ir panašiai ir gaudavo iš kitur tų žaliavų. Jis tiksliai nežino, nes dirbo tik savo srityje su savais klientais. Į klausimą – „ar pagrinde bendravo su direktoriumi K. B., ar dar su kuo šioje įmonėje?“ – atsakė, kad pagrinde bendravo su B., dar pas juos dirbo vairuotojas, kuris veždavo tas atliekas ir jis su juo derindavo išvežimą, R. N.. Į klausimą – „ar įmonė turėjo savo sunkvežimį ir su juo atsiveždavo ir išveždavo tą produkciją?“ – atsakė, kad taip turėjo, bet tik atsiveždavo ir perduodavo perdirbimui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą – „ar yra buvęs pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini)?“ – atsakė, kad pačioje įmonėje nėra buvęs. Į klausimą – „ar yra bendravęs su R. T.?“ – atsakė, kad su R. T. teko kelis kartus bendrauti tik telefonu. Į klausimą – „ar bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere? – atsakė, kad su buhaltere neteko bendrauti. Į klausimą – „koks buvo atsiskaitymas su juo? – atsakė, kad pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tai būdavo sutartu laiku pervedama į sąskaitą. Į klausimą – „ar su vairuotoju R. N. bendravo tik tiek, kad jam pasakydavo, kur jam atvykti paimti žaliavų? Bendravo tiesiogiai su vairuotoju ar per direktorių? – atsakė, kad taip, tiesiogiai su vairuotoju. Į klausimą –“ar jis surasdavo atliekų turėtoją, su juo suderindavo sąlygas ir perduodavo direktorius ir jis tvirtindavo?“ – atsakė, kad taip, direktorius sutartines sąlygas rašydavo iš abiejų šalių, buvo toks sąrašas. Į klausimą – „ar per tą laiką, kai dirbo direktorius, yra sakęs, kad daugiau neieškotų ir nesudarinėtų sutarčių? – atsakė, kad ne, per tą laikotarpį nebuvo tokių. Visada minėjo, kad reikia siekti darbo sutartyje sutarto tikslo. Į klausimą – „ar jo darbas yra tik sutartys dėl atliekų tvarkymo, o kur paskui priduoti utilizuoti, išvežti - tai jau ne jo darbas?“ – atsakė, kad taip, tai nebuvo jo darbas. Kiek žino, tuo rūpinosi įmonės vadovas, direktorius. Jis turėjo rūpintis tik atvežti, kai jiems reikalinga žaliava, o kur priduoti pagamintą krosnių kurą ir gautas atliekas tvarkė tik direktorius. Tai neįėjo į jo sutartį. Į klausimą – „ar jam yra žinoma, kaip tos atliekos buvo utilizuojamos, perdirbamos? – atsakė, kad ne, ši informacija jam nebuvo žinoma (13 t., b. l. 106-109);

- liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 metų galo ar tai 2018 metų pradžios jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu. Į darbą jį priėmė direktorius K. B. ir jo pareigos buvo konsultantas. Su K. B. jis pasirašė darbo sutartį ir ten buvo numatyta jo darbo laikas UAB (atrodo, kad 1-2 valandos į mėnesį, atlyginimas gal 60 Eur/mėn). Jo pareiga buvo konsultuoti direktorių ir gamybą, už ją buvo atsakingas R. T.. Pavyzdžiui, jei gamybos procese kyla techninių problemų, jis paaiškina, kad reikia daryti, kad vyktų cheminiai procesai, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas. Jis nebuvo atsakingas už įrenginių darbą ar už atliekų turėtojų paiešką, o tik už perdirbamų atliekų cheminių-fizikinių procesų sprendimą. Jis kartais atvykdavo į įmonę (duomenys neskelbtini), o kartais jie patys jam atsiųsdavo kokį mėginį. Jis bendraudavo tik jei kildavo kokia nors problema, gal apie 1-2 kartus per mėnesį. Bendravo tiek su K. B., tiek su R. T.. Atliekas, kaip įmonės žaliavas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo pati, su juo nesitarė, gal tik kokius kelis kartus, tik diskutuojant. Tada, jei perdirbime kildavo problemų, jis jiems ir patardavo. Problemų kildavo gal 1-2 kartus per mėnesį. Atlyginimą jis gaudavo pervedimu į jo sąskaitą, kartais būdavo ir už pusę metų pravesdavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere jis nėra bendravęs, bet yra matęs įmonėje, kai buvo atvykęs. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2020 m., gal apie birželio mėn. (tiksliai neatsimena), išėjo dėl sunkios įmonės finansinės padėties, bendru sutarimu. Kiek jam yra žinoma, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas savo atliekas kubinėse talpose kaupė, su tikslu, kad vėl jas perdirbti ir sumažinti likusių atliekų kiekį, kurį reikia perduoti utilizavimui. Utilizavimo kainos priklauso nuo situacijos rinkoje ir nuo sezoniškumo (žiemą yra sunkiau priduoti utilizuoti ir kyla kainos). Žiema yra šalta, todėl ir bakterijos, skirtos naftos produktų skaidymui, neveikia, jos žūva. Šiandien pagrindinis atliekų perdirbėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. B. prašymu jis jiems prirodė, iš kur gauti siurblį ir, kiek jam yra žinoma, tai nuo pavasario jie dirbo ir pumpavo tas atliekas perdirbimui. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įmonės pajėgumus ir dabartinę finansinę padėtį, tai jiems labai ilgas procesas. Dar tam, kad jie išsilaikytų, jiems reikia ir dirbti savo pagrindinį darbą. Tam atliekų perdirbimui reikia papildomų žmogiškųjų išteklių ir pinigų. Kiek jam yra žinoma, tai šiuo metu vyksta derybos su „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų atliekų utilizavimo, bet daugiau nieko nežino, ten nebedirba. Daugiau nieko paaiškinti negali (13 t., b. l 114-117); 

- liudytojas Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie tris metus laiko. Kada tiksliai pradėjo dirbti šioje įmonėje, dabar neprisimena ir negali nuodyti. Dirba kūriku, jo tiesioginis darbas yra užtikrinti tinkamą seperatoriaus šilumokaičių temperatūrą. Anksčiau gauta naftos žaliava įmonėje buvo seperuojama apvalią parą, tačiau paskutiniu metu, sumažėjus darbuotojų skaičiui ir gaunamos žaliavos kiekiams, darbo laikas yra pasikeitęs. Šiuo metu pagrinde jo darbo laikas yra dienos metu, tačiau šį mėnesį dirbs ir naktinėse pamainose. „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba jau antrą kartą. Pirmą kartą į darbą įmonėje buvo priimtas dirbti pakaitiniu darbuotoju, tačiau, kai jau reikėjo pradėti mokytis dirbti seperatorininku, jis juo dirbti atsisakė ir iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes šis darbas jam atrodė per daug sudėtingas. Tą kartą dirbo tik apie mėnesį laiko. Vėl į darbą „(duomenys neskelbtini)“ jis sugrįžo gal po metų laiko, kai jam buvo pasiūlytas kūriko darbas. Šis darbas ir jo pobūdis jam tiko, todėl jis juo dirba iki šiol. Tiek pirmą, tiek antrą kartą visus klausimus, susijusius su įdarbinimu, jis derino su darbų vadovu R. T.. Kiek pamena, įsidarbinant antrą kartą, darbo sutartį pasirašyti jam davė įmonės buhalterė, o darbo sąlygas buvo suderinę su direktoriumi K. B.. Visą laiką atlyginimas jam buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, niekada jo nėra gavęs grynais pinigais. Atlyginimą turėtų gauti per du kartus, pirmiausiai avansą, o po to likusią atlyginimo dalį, tačiau būna taip, kad visa uždirbta vieno mėnesio suma jam yra išmokama ir per keturis kartus. Šiai dienai dar nėra gavęs viso atlyginimo už praėjusių metų spalio mėnesį. Anksčiau atlyginimą gaudavo tvarkingiau, jeigu ir ne numatytą mėnesio dieną, tai kiek vėliau, o paskutiniu metu atlyginimų išmokėjimo tvarka visiškai suprastėjo. Jeigu atlyginimas neišmokamas, paprastai kreipiasi į darbų vadovą R. T., jis kreipiasi į buhalterę, tačiau, kiek žino pats, galutinį sprendimą, kiek, kada ir kuriam darbuotojui išmokėti priima direktorius K. B., jis duoda nurodymus, o kas daro bankinius pavedimus, net nežino. Pagrinde darbus įmonėje organizuoja darbų vadovas R. T., anksčiau darbe jis būdavo kasdien, paskutiniu metu jį matė rečiau. Direktorius K. B. į įmonę atvažiuoja tikrai labai retai. Kartais mato, kad jo automobilis stovi šalia ofiso, supranta, kad jis yra atvykęs, bet pas juos į seperatorinę jis neateina. Kiek žino, K. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, anksčiau įmonėje būdavo dažnai, tačiau po karantino paskelbimo praėjusių metų pradžioje, ji į (duomenys neskelbtini) nebeatvažiuoja. Kiek žino, ji dirba nuotoliniu būdu iš savo namų. Visus darbus, kur gautas žaliavas reikia patalpinti, kada jas seperuoti ir kur sandėliuoti jau išseperuotus produktus tvarko darbų vadovas R. T.. Mato, kad seperatorininkams jis viską nurodo, bet į jų reikalus jis nesikiša. Savo darbą jis žino pats, tačiau kartais R. taip pat nurodo, kad, pavyzdžiui, į kurią nors talpą reikia įmesti garo šlangą ir per naktį pakaitinti mazutą. Visus klausimus, susijusius su žaliavų atvežimu, jų priėmimu, patalpinimu, išskirstymu, dokumentų pasirašymu taip pat tvarko R. T.. Tuo atveju, jeigu atvykus žaliavoms R. darbo vietoje nėra, paskambinus telefonu jis pasako, į kurią talpą žaliavą reikia išpumpuoti, todėl jie, darbo vietoje esantys darbuotojai, taip ir padaro, o po to visus dokumentus susitvarko jis pats. Jie tiesiog atlieka techninį fizinį darbą. R. sprendžia ir tai, kur sandėliuoti jau išseperuotus produktus. Jis nurodo, kada ir kokį kiekį žaliavos seperuoti, kur supilti išseperuoti produktus, kur juos laikyti ir sandėliuoti. Nežino, ar naftos produktų atliekas supilti į plastikines „kubines“ talpas buvo R. sprendimas, galvoja, kad tokį nurodymą jis gavo iš direktoriaus K. B.. Ar šios talpos atitinka gamtosauginius reikalavimus, jis nežino ir negali pasakyti, niekada tuo nesidomėjo. Aplinkos apsaugos pareigūnai įmonėje tikrai lankydavosi, yra juos matęs ne kartą, su eiliniais darbuotojais jie nebendraudavo, kiek yra matęs, visada bendraudavo su R. T.. Iš kur ir kieno užsakymu į įmonę buvo atvežamos tuščios baltos plastikinės talpos, jis nežino ir negali pasakyti, bet jos buvo atvežamos jau nenaujos. Kiek jis žino, būtent į šias plastikinės talpas buvo supilamos naftos atliekos jau po seperacijos. Taip pat kiek žino, dalis šių talpų buvo išvežtą į kitą sandėlį AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, dalis į kažkokią įmonę (duomenys neskelbtini), bet po vieną talpą tikrai niekur nebuvo vežiojama, nes nebuvo kažkur išmėtomos, slepiamos, užkasamos ir taip toliau. Per visą jo darbo laiką įmonės darbų apimtys yra sumažėjusios, bet negali sakyti, kad jos sumažėjo labai ženkliai. Anksčiau įmonė daugiau parduodavo po seperavimo atsiskyrusio mazuto, paskutiniu metu jo parduodama daug mažiau. Mazuto yra išgaunama užtektinai, bet kažkodėl anksčiau jį pirkusios maisto pramonės įmonės - konservų, aliejų fabrikai jo nebeperka. Įmonės darbuotojų skaičius irgi yra sumažėjęs. Kai pradėjo įmonėje dirbti, dirbančiųjų buvo apie dešimt, šiuo metu yra likę šešiese. Pagrinde visi darbuotojai iš įmonės išėjo dėl to, kad laiku neišmokami ir vėluoja atlyginimai. Tikrai žino, kad yra darbuotojų, kuriems išėjus iš darbo liko neišmokėti atlyginimai, bet žmonės patys kreipėsi į darbo inspekciją ir valstybinę mokesčių inspekciją ir antstolių pagalba neišmokėtos sumos buvo išieškotus. Pats įmonėje kol kas dirba, nes esamos darbo sąlygos jį tenkina, darbas nėra fiziškai sunkus, darbo laikas taip pat tinkamas (13 t., b. l. 122-125); 

- liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, praėjusio metų spalio mėnesio pabaigoje buvo keturi metai, kai dirba būtent šioje įmonėje. Kiek prisimena, įsidarbinant pasirašyti darbo sutartį jam pasirašyti padavė darbų vadovas R. T., nes direktoriaus K. B. tuo metu įmonėje nebuvo. Tą dieną jis tiesiog atvažiavo į įmonės teritoriją, įsikūrusią (duomenys neskelbtini), susitiko su R. T. ir pasirašė darbo sutartį. Apie tai, kad įmonėje yra atsiradusi laisva darbo vieta, jam pasakė darbuotojas Ž. Ž., kuris kaip tik iš įmonės išėjo ir joje nebedirbo. Tai jis patarė pabandyti nuvažiuoti į įmonę ir pasikalbėti dėl darbo, todėl jis taip ir padarė, nes tuo metu ketino keisti darbo vietą. Ž. Ž. iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes išvažiavo dirbti į užsienį. „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytos darbo sąlygos jį tenkino, sutrumpėjo kelionė į darbą, buvo pasiūlytas didesnis atlyginimas, nei prieš tai buvusioje darbovietėje, todėl šioje įmonėje jis ir įsidarbino. Jo darbo pobūdis yra mazuto seperavimas, jo išskyrimą į vandenį, šlamą ir likusias mazuto medžiagas, tiksliau jo pareiga - atlikti pirminį gautos žaliavos valymą. Iš pradžių, kai tik įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, buvo labiau pakaitinis darbuotojas, pavaduodavo atostogaujančius ar sergančius darbuotojus, tačiau taip dirbo labai trumpai, gana greitai pradėjo dirbti operatoriumi ir juo dirba iki šiol. Atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ jam visada sumokėdavo ir sumoka pavedimu į jo asmeninę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas yra išmokamas per du kartus - gauna avansą ir likusią atlyginimo dalį. Yra buvę atvejų, kad atlyginimas kažkiek suvėluodavo, bet taip būdavo labai retai. Grynaisiais pinigais jis atlyginimo „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra gavęs. Kas įmonėje tvarkydavo bankinius ir atlyginimų pavedimus, jis tiksliai nežino ir negali pasakyti, bet jeigu atlyginimo pavedimas kažkiek vėluodavo, visada kreipdavosi į įmonės buhalterę, kurios vardas R., o pavardės nežino. Kaip supranta, būtent ji visus pavedimus ir tvarkydavo. Darbo vietoje visus darbus nurodydavo darbų vadovas R. T.. R. darbo vietoje būna labai dažnai, beveik kiekvieną dieną. Kur tiksliai jis gyvena, nežino ir negali pasakyti, bet kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Direktorius K. B. įmonėje būna labai retai arba bent jau jis jį retai mato. Kiek dabar prisimena, per visus keturis darbo metus jis direktorių K. B. yra matęs gal keturis kartus. Gal į (duomenys neskelbtini) jis atvažiuodavo ir dažniau, bet tiesiog neateidavo pas juos į gamybos cechą, būdavo administracinėse patalpose, kur yra buhalterija, todėl jis su juo ir nesusitikdavo. Buhalterę R., kol Lietuvoje praėjusių metų kovą nebuvo paskelbtas karantinas, darbo vietoje jis matydavo beveik kasdien. Paskelbus karantiną, jos įmonėje nebemato, kiek žino, ji nuotoliniu būdu dirba iš savo namų (duomenys neskelbtini). Paprastai, jeigu atvykus žaliavoms įmonėje būna darbų vadovas R., jis pats pasiima gautus važtaraščius, juose pasirašo, sutvarko visus dokumentus, nurodo, kur žaliavas sandėliuoti ir pats bendrauja su atvykusiais vairuotojais. Tuo atveju, jeigu atvykus „fūrai“ su žaliava, R. įmonėje nėra, nėra nei buhalterės, nei direktoriaus, ant važtaraščių pasirašo kažkas iš tuo metu įmonėje dirbančių operatorių. Anksčiau, kai buhalterė R. būdavo darbo vietoje, patys sunkvežimių vairuotojai eidavo pas ją ir nešdavo jai pasirašyti dokumentus. Kur supilti ir sandėliuoti jau išseperuotas žaliavas, taip pat nurodo darbų vadovas R. T.. Kad jau išseperuotą produkciją reikia pilstyti į plastikines vieno kubo talpos bačkas, jiems taip pat nurodė darbų vadovas R. T., bet ar tai buvo būtent jo sprendimas nežino, gal jam taip buvo nurodęs direktorius K. B.. Ar šios plastikinės talpos atitiko gamtosauginius reikalavimus ir į jas buvo galima pilti naftos produktų liekanas, jis niekada nesidomėjo ir to nežino. Tuščias talpas, kurios nebūdavo visiškai švarios, daugiausiai jau suteptos kažkokiais naftos produktais, jiems į įmonę taip pat atveždavo sunkvežimiai. Iš kur talpos buvo užsakomos tikrai nežino, to reikia klausti įmonės vadovų. Pati pirminė, dar neseperuota žaliava, į plastikines „kubines“ bačkas nebuvo pilama, ji buvo pilama į stacionarius įmonės teritorijoje esančius rezervuarus, būtent iš jų seperatorius žaliavą pasiimdavo. Kur reikia vežti bačkas su jau išseperuota produkcija, kiek pamena, niekas nebuvo sakęs, todėl jie jas sandėliuodavo teritorijos kieme. Dalis bačkų jau jam dirbant įmonėje kažkur buvo išvežta. Iš pradžių galvojo, kad bačkos buvo išvežtos priduoti, bet kai dėl įmonės veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sužinojo, kad iš tikrųjų jos buvo išvežtos kažkur į (duomenys neskelbtini), dalis jų nuvežta ir sudėta sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats vežant bačkas jokiais veiksmais prie to neprisidėjo, nepadėjo nei jų krauti, nei vežti. Tiesiog, kaip suprato, atvažiuodavo nusamdyti sunkvežimiai su priekabomis, į priekabas kiti darbuotojai arba pats darbų vadovas R. T. „autokaru“ bačkas sukraudavo ir jos būdavo išvežamos. Pastebėjo, kad kiekvienais metais į įmonę pristatytų naftos žaliavų vis mažėjo, mažėjo ir įmonės darbo apimtys. Galvoja, kad greičiausiai taip atsitiko dėl to, kad nebegaudavo žaliavų, be to, kažkodėl vis sunkiau darėsi išvežti jau išseperuotas medžiagas. Gal su kiekvienais metais vis griežtėjo įstatymai, reglamentuojantys aplinkos apsaugą, gal atsirado daugiau panašia veikla užsiimančių ir konkuruojančių įmonių, gal kažkas kita, net negali paaiškinti. Per daug šitais reikalais jis nesidomėjo, nes jo darbas buvo tiesiog techninis darbas išseperuoti gautą žaliavą, o kam ir kur ją perduoti buvo ne jo, o įmonės vadovų reikalas. 2019-2020 metais į įmonę taip pat buvo atvežama mažiau žaliavos, automatiškai mažiau buvo ir jau perdirbamos produkcijos. Kodėl kai kurie buvę darbuotojai išėjo iš darbo jis nežino ir tiksliai negali pasakyti, bet galvoja, kad greičiausiai dėl to, jog kartais vėluodavo atlyginimai, o žmonės, kurie turi šeimas, finansinių įsipareigojimų, atlyginimo laukti negali. Kai kurie darbuotojai, ieškodami geresnio gyvenimo, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Darbuotojų, kurie iš įmonės būtų buvę atleisti, o ne nusprendę išeiti patys, jis nežino ir nurodyti negali (13 t., b. l. 128-132); 

- liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kūriku. Šioje įmonėje dirba nuo 2014 metų gegužės mėnesio. Visą laiką dirba kūriku, jo darbo pobūdis per visus šiuos metus nesikeitė. Pagrindinė jo pareiga yra prižiūrėti garo katilą, kad būtų užtikrinamas tinkamas slėgis. Šiuo metu jo darbas vyksta pamainomis, dirba dvi dienines pamainas, o po to dvi naktines, bet, esant reikalui, darbo grafikas yra keičiamas. Kai darbinosi „(duomenys neskelbtini)“, visus įdarbinimo klausimus derino su tuo metu dirbusiu darbų vadovu R. M.. Jam įsidarbinant, įmonė veikė jau apie metus ar pusantrų. Vėliau, kai, jo turimomis žiniomis, R. M. buvo atleistas, jo pareigose pradėjo dirbti R. T., kuris darbų vadovu dirba iki šiol. R. T. „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie penkerius metus. Kas įsidarbinant jam davė pasirašyti darbo sutartį, dabar tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena, bet tuo metu įmonės direktoriumi dar buvo R. B.. Kiek dirba „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas jam visada buvo ir yra pervedamas į jo asmeninę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“. Niekada atlyginimo nėra gavęs grynaisiais pinigais. Koks įmonės darbuotojas daro bankinius pavedimus pravedant atlyginimus, tikrai nežino ir negali pasakyti. Po to, kai praėjusių metų pradžioje dėl įmonės veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlyginimų išmokėjimo tvarka labai suprastėjo. Iki to laiko atlyginimai dažniausiai būdavo išmokami laiku, jeigu kartais kiek ir vėluodavo, tai labai nedaug, o paskutiniu metu atlyginimų išmokėjimas vėluoja. Šiai dienai atlyginimo nėra gavęs už pusę praėjusių metų spalio mėnesio. Atlyginimą turėtų gauti per du kartus, tačiau būna atvejų, kad jis išmokamas ir per tris kartus. Pirmą atlyginimo dalį turėtų gauti iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos, o likusią dalį - iki mėnesio pabaigos. Tokį sutikimą dėl atlyginimo išmokėjimo tvarkos yra pasirašęs pats. Pagrinde visus darbus įmonėje kontroliuoja ir jiems vadovauja darbų vadovas R. T.. Į jų - kūrikų darbą R. T. kišasi labai nedaug, daugiau vadovauja operatoriams. Aišku, jeigu kažkuriuo metu nereikia kūrenti pečiaus, R. juos apie tai įspėja. R. darbo vietoje būna beveik kasdien, jeigu ir išvažiuoja, tai nebent kažkokiais darbiniais reikalais. Dabartinį įmonės direktorių K. B. jis mato labai retai. Dabar galvoja, kad praėjusiais metais jį matė daugiausiai porą kartų. Anksčiau atvažiavęs jis apeidavo įmonės teritoriją, bet dabar jo nėra matęs jau ilgą laiko tarpą. Gal jis į įmonę ir atvažiuoja, bet būna ofise, todėl jo ir nesimato. Kiti darbuotojai yra sakę, kad matė direktorių, jis buvo atvažiavęs, bet jis pats asmeniškai jį matė tikrai labai seniai. Įmonės buhalterė R., kurios pavardės nežino, paskutiniu metu įmonėje irgi nebebūna. Kiek žino, ji iš namų dirba nuotoliniu būdu. Iki to laiko, kai Lietuvoje praėjusių metų pavasarį buvo paskelbtas karantinas, ji į ofisą atvažiuodavo dažnai. Kartais atvažiuodavo taksi automobiliu, kartais ją kažkas atveždavo. Kas įmonėje priima atvežtas žaliavas, išrašo ir pasirašo važtaraščius, bendrauja su žaliavas atvežusiais vairuotojais, nežino ir negali pasakyti. Galvoja, kad visus šiuos darbus turėtų atlikti arba darbų vadovas R. T., arba dirbantys operatoriai. Niekada nėra pasirašęs jokiuose žaliavų pristatymo ar jų išvežimo važtaraščiuose. Dokumentuose yra pasirašęs tik už atvežtas malkas, kurias naudoja pečiaus kūrenimui. Jo manymu, visiems darbiniams klausimams - kur kokią žaliavą sandėliuoti, kada ir kokį jos kiekį seperuoti, kur talpinti jau išseperuotus produktus - vadovauja ir juos kontroliuoja darbų vadovas R. T.. Iš tikrųjų, apie visą šią veiklą smulkiau žino operatoriai, kurie tiesiogiai bendrauja su darbų vadovu, jie, kūrikai, į šiuos reikalus kišasi mažai. Kas operatoriams liepė pilti naftos produktus ir jų liekanas į plastikines baltas talpas, irgi negali pasakyti, nes nežino. Pats niekada jokių produktų į šias talpas nėra pylęs, to reikia klausti operatorių. Įmonėje dirba jau daug metų, tačiau plastikinės talpos įmonės teritorijoje pradėjo kauptis gal prieš tris metus laiko, tiksliai net negali pasakyti. Iš įmonės darbuotojų kalbų yra girdėjęs, kad įmonė pati ketino įsigyti specialius įrengimus ir pati perdirbti naftos produktų liekanas, todėl jie sandėliuojami įmonės teritorijoje ir niekur neišvežami. Kitos priežasties, kodėl talpos su naftos produktų likučiais buvo sandėliuojamos įmonės teritorijoje, nežino. Kas į įmonę atveždavo tas plastikines talpas, taip pat nežino, vieną kartą yra matęs, kad keletą bačkų automobiliu su priekaba atsivežė pats darbų vadovas R. T.. Taip pat vieną kartą yra matęs, kad talpas atvežė kažkoks pasamdytas sunkvežimis. Talpos į įmonę būdavo atvežamos nenaujos, jau naudotos. Taip pat dirbdamas dienos metu gal porą kartų yra matęs, kad šios plastikinės talpos su naftos produktų likučiais buvo išvežtos. Kiek talpų kiekvienu kartu buvo išvežta ir kur jos buvo išvežtos, tiksliai nežino, bet talpų buvo išvežta nemažai, jas išsivežė didesni sunkvežimiai. Jo nuomone, visus klausimus dėl talpų sandėliavimo ir jų išvežimo spręsdavo ir sprendžia darbų vadovas R. T.. Lyginant tai, kokios įmonės darbų apimtys buvo ankstesniais metais ir kokios yra dabar, gali pasakyti, kad darbų apimtys tikrai yra sumažėjusios. Galvoja, kad tą įtakojo atsiradusios problemos su jau turimų naftos atliekų realizavimu, nes jų susikaupė tikrai daug. Anksčiau gautos naftos žaliavos būdavo seperuojamos ištisomis paromis, o paskutiniu metu paprastai yra dirbama tik viena pamaina, naktimis katilas yra šildomas tik tam, kad neatšaltų. Pastebėjo, kad darbų apimtys sulėtėjo ir sumažėjo po to, kai dėl įmonės veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat galvoja, kad tam įtakos turėjo ir Lietuvoje paskelbtas karantinas bei tai, kad iš darbo išėjo keletas darbuotojų. Jie išėjo dėl to, kad įmonė laiku neišmoka atlyginimų, jie po keletą mėnesių vėluoja. Žmonės ieškosi kito darbo, o naujų darbuotojų taip greit neatsiranda. Kai kurie naujai atėję žmonės pabando dirbti, tačiau pats darbas ir jo sąlygos jiems pasirodo per sudėtingos ir darbe jie nepasilieka. Darbas yra purvinas tiesiogine ta žodžio prasme, kai kurie darbuotojai nenori dirbti naktinių pamainų. Darbo sąlygos įmonėje yra kenksmingos, nes dirbama su naftos produktais, bet pats darbas fiziškai nėra sunkus. Darbuotojai nelabai noriai yra išleidžiami atostogų. Kiek žino, yra darbuotojų, kurie iš įmonės išėjo patys, o norėdami atgauti neišmokėtą darbo užmokestį, turėjo kreiptis į antstolius (13 t., b. l. 135-138); 

- liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi. Šioje įmonėje dirba jau aštuntus metus, visą laiką dirba operatoriaus pareigose. Įmonėje įsidarbino dar vadovaujant R. B., būtent jo duomenys buvo nurodyti visuose dokumentuose, kuriuos jis pasirašė įsidarbindamas. Kai įsidarbino, gamybos vadovas buvo I., kurio pavardės neprisimena. Kiek pamena, visus dokumentus įsidarbinant jam davė pasirašyti būtent I., nors iš tikrųjų tų dokumentų nebuvo labai daug. Pagrindinės jo pareigos yra darbas su seperatoriumi, kuris seperuoja atvežtas žaliavas. Vienoje pamainoje dirba du žmonės - operatorius ir kūrikas, kuris kūrena pečių. Paprastai darbo dienomis darbo vietoje būna ir darbų vadovas, šiuo metu gamybos vadovas yra R. T.. Įmonės direktorius šiuo metu yra K. B.. Įmonės buhalterė R. Š. paskutiniu metu įmonėje nebebūna, kiek žino, ji dirba nuotoliniu būdu iš savo namų. Jeigu yra kažkokių klausimų ar neaiškumų, pasiskambina jai telefonu. R. T. darbo vietoje būna labai dažnai, beveik kasdien, o direktorių K. B. mato tikrai labai retai, paskutinį kartą matė gal praėjusių metų vasarą. Atlyginimą už atliktą darbą jis visada gaudavo ir gauna pavedimu į savo asmeninę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ banke, niekada nėra jo gavęs grynaisiais pinigais pačioje įmonėje. Atlyginimas yra išmokamas labai nesistemingai, dalimis, išmokėjimai vėluoja, todėl kai su bendradarbiais supyksta ir pradeda grasinti, kad daugiau nebedirbs, tada dalis atlyginimo išmokama. Šiuo metu atlyginimo nėra gavęs už praėjusių metų lapkričio mėnesį. Visus pagrindinius darbus įmonėje kontroliuoja ir jiems vadovauja gamybos vadovas R. T., būtent jis nurodo, kada ir kokius kiekius gautos žaliavos seperuoti, kur jas sandėliuoti ir taip toliau. Būtent R. T. organizuoja žaliavos pristatymą ir išseperuotų produktų likvidavimą. Pagrinde visuose važtaraščiuose, kuriuos atsiveža vairuotojai, jau yra atspausdintas gamybos vadovo R. T. vardas ir pavardė, todėl dokumentuose pasirašo jis. Anksčiau jis yra ne kartą pasirašęs ant dokumentų, bet paskutiniu metu pasirašinėja tik R. T.. Jeigu atvažiavus žaliavoms R. T. nėra darbo vietoje, visada su juo susiskambina ir susiderina į kokias talpas žaliavas išpumpuoti, nes tik jis vienas žino, kaip intensyviai žaliavos bus vežamos. Jie, dirbdami pamainomis, to nežino. Dėl atliekų sandėliavimo taip pat visus klausimus sprendžia R. T., nebent jam kažkokius nurodymus duoda pats direktorius K. B.. Kad vieną kartą per seperatorių perleistą žaliavą, tiksliau tai, kad iš jos liko, reikia pilti į baltas plastikines talpas ir šiose talpose ją sandėliuoti, jiems nurodė R. T.. Kas jam davė tokius nurodymus, nežino ir negali pasakyti. Naftos liekanas po seperavimo į šias talpas pila jau apie porą metų laiko. Kodėl talpos buvo sandėliuojamos būtent įmonės teritorijoje, tiksliai negali pasakyti, nes nežino. Girdėjo kalbų, kad išseperuotos atliekos dar kartą bus perdirbamos būtent įmonės teritorijoje, kai įmonė nusipirks papildomą techniką ir tam reikalingas priemones, tačiau nieko panašaus neįvyko. Talpos su naftos produktais arba ir toliau stovėjo įmonės teritorijoje, arba buvo išvežamos kažkur priduoti. Apie tai, kam išseperuoti produktai buvo priduodami, nieko nežino, nes niekada tuo nesidomėjo. Viską reguliuodavo R. T., jis dirba savo darbą. Nėra niekada nei talpų pakrovęs, nei iškrovęs. Žino, kad dalis talpų buvo išvežta ir sudėta į sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai talpos buvo vežamos, jam buvo išeiginė. Atvažiavęs kitą dieną į darbą pamatė, kad talpų, kurios buvo sudėtos kiemo teritorijoje, nebėra. Kažkas iš bendradarbių pasakė, kad talpas išvežė būtent į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), bet kas viską organizavo, nežino. Gali pasakyti, kad paskutiniais metais „(duomenys neskelbtini)“ darbų apimtys tikrai sumažėjo. Gauna mažiau žaliavų, nes įmonė nebegali greitai parduoti ar priduoti jau išseperuotų produktų. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) konservų fabrikas visada iš jų įmonės supirkdavo perdirbtą mazutą, o dabar šis fabrikas savo veikloje naudoja ne mazutą, o dujas. Dabar, kiek žino, mazutas iš jų įmonės dar yra tiekiamas kažkur į (duomenys neskelbtini). Jį darbo sąlygos „(duomenys neskelbtini)“ kol kas tenkina dėl to, kad nėra įtemptas darbo grafikas, dirbama pamainomis, o ir paskutiniu metu pats darbas nėra fiziškai sunkus (13 t., b. l. 142-145). Papildomos apklausos metu liudytojas D. A. parodė, kad K. B. ir R. Š. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir buhalterę. Jis dirba (duomenys neskelbtini) įsikūrusioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi beveik 8 metus. Iš darbo išėjo 2021 m. rugpjūčio mėn., iš darbo išėjo nes nemokėjo algos. Šiuo metu yra padavęs į ginčų komisiją dėl maždaug 7 000 eurų neišmokėto atlyginimo. Jo darbas būdavo prie seperavimo ir jis valydavo mazuto atliekas, kartu pamainoje dirbo ir kūrikas. Pamaina susidėdavo iš 2 žmonių. Darbo dienomis, kartais net iki 20.00 val., būdavo ir darbų vadovas R. T.. Įmonės buhalterė R. Š. taip pat būdavo darbo vietoje, bet kai prasidėjo pandemija, tai ji dirbo nuotoliniu būdu iš namų. Pats direktorius K. B. būdavo labai retai. Atvykus naftos produktų atliekoms, o jų įmonei tai yra jų žaliava, atliekas visada prisiimdavo R. T., o jei jo nebūdavo darbo vietoje, tai operatorius. Jei jo pamaina, tai jis. Atvykus autocisternai, iš jos išleisdavo kažkiek atliekų, apie 100 g ir jis paimdavo mėginį. Tada jį vietoje virdavo ir nustatydavo vandens kiekį žaliavoje ir nuo to priklausydavo žaliavos (naftos produktų atliekų) kokybė, už kurią įmonė mokėdavo pinigus. Bet kokiu atveju jis paskambindavo R. T. ir jam pasakydavo, koks yra mėginio rezultatas, tada jam nurodydavo, kur pilti. Jei geresnė žaliava, ją pildavo iš karto į apdirbimą, jei prastesnė  - į požeminę „0“ talpyklą. Nurodydavo autocisternos vairuotojui, kur pilti ir jis pildavo pats. Pats iš savo automobilio pajungdavo žarną, kurią įmesdavo į šuliniuką. Prieš pilant į šuliniuką išsimatuodavo kiekį, kiek jam yra atliekų ir tada supylus vėl išmatuodavo ir žinodavo, kiek yra supilta. Jie turėjo pamainos lapus, kur užrašydavo, kiek kurioje talpoje ko yra ir kiek ko pagaminta, kiek buvo pamainos pradžioje ir yra pabaigoje. Kitos pamainos operatorius pildydavo savo lapą ir nusirašydavo jo pamainos pabaigos duomenis. Šiuo lapus išsinešdavo R. T., ką jis darydavo toliau, nežino, kur juos laikydavo, taip pat nežino. Vairuotojas turėdavo kelionės lapą, dokumentus, kelionės važtaraščius, jei būdavo, pasirašydavo R. T., kai jo nebūdavo, tai jis. Atvežtų naftos produktų kiekis važtaraštyje buvo rašomas tonomis, o jie matuodavo kubais, tai skirdavosi per 1-2 kubus, bet daugmaž būdavo vienodai. Apie neatitikimus pasakydavo R. T.. Visada atvežtos atliekos, labai retai, bet jei skirdavosi, tai labai nežymiai, 1-2 kubais. Ant važtaraščių, jei nebūdavo R. T., jis padėdavo savo parašą, parašą dėdavo ant to dokumento, kur išsiveždavo vairuotojas, tas, kuris likdavo pas juos, ant jo nedėdavo. R. T. pats ateidavo ir pasiimdavo arba jis pats nunešdavo ir paduodavo jam arba buhalterei. Kai dirbo pamainomis, tai naftos atliekos atvažiuodavo ištisą parą, dažniausiai vakare. Kartais vairuotojai likdavo miegoti jų teritorijoje, nes jiems baigdavosi kelionės laikas. Pagamintas produktas mazutas (krosnių kuras) buvo perpumpuojamas į atskirą akcizinę talpą. Akcizine talpa pradžioje buvo Nr. 3 rezervuaras, o paskutiniu metu 5-6 metus turėjo 50 kubų talpą, kur laikydavo pagamintą mazutą. Mazutą išveždavo tik rytais, jie pradėdavo krauti apie 7.00 val. ryto, bet, kol atvažiuodavo buhalterė ir išrašydavo popierius, būdavo 9.30 val. Pagrinde išsiveždavo (duomenys neskelbtini), kitos labai retai, net nežino kokios firmos. Atvyksta autocisterna, tada ji pavažiuoja po pakrovimo kranu, tada jis atsidaro cisterną ir pasižiūri, ar ji švari, tada atidaro kranus ir per skaitliuką (per vamzdyną) prileisdavo tą cisterną. Duomenis, kiek prileisdavo, nurašydavo nuo skaitliuko ir užfiksuodavo savo pamainos lape, pranešdavo R. T. arba buhalterei ir pagal juos jie išrašydavo dokumentus, kokius tiksliai, nežino. Paprastai pildavo po 27 kubus. Vėliau sugedo skaitliukas ir tada pradėjo sverti ant svarstyklių (sverti pradėjo gal kokius 3 metus atgal 2018-2019 m.), sverdavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vėliau jų teritorijoje su „(duomenys neskelbtini)“ svarstyklėmis. Techninės galimybės, kad mazutas būtų pilamas ne per skaitliuko vamzdį, nebuvo. Kai sugedo jų skaitliukas, tai pildavo per tą patį vamzdį, bet įpiltą kiekį tik sverdavo. Neatsimena tokio atvejo, kad būtų atvažiavęs koks automobilis autocisterna ir, kad iš jos nieko neišpiltų arba neįpiltų, kad ji pastovėtų ir išvažiuotų. Vairuotojai, kurie likdavo miegoti bendrovės teritorijoje, buvo tie, kurie atvežė atliekas ir baigėsi jų važiavimo laikas. Automobilių, kurie iš vakaro atvažiuodavo prisipilti mazuto, nebuvo, prisipilti visi atvažiuodavo iš ryto. Nieko nežino apie nelegalius mazuto pardavimo atvejus. Visus veiksmus, jei R. T. nebūdavo vietoje, jis derindavo su juo per telefoną, kaip jis pasakydavo, taip būdavo. Jis buvo jo tiesioginis vadovas. Kas R. T. duodavo nurodymus, ar jis pats juos priimdavo, nežino, su direktoriumi K. B. nebendravo, iš jo jokių nurodymų nėra gavęs. Nors 2021 m. sausio mėn. apklausoje jis sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra skolingi už 2019 m. lapkričio mėn., bet iš darbo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. nėjo, nes vis kažkiek išmokėdavo pinigų ir tikėjosi, kad išmokės visus. Būdavo, kad jie ateidavo į darbą, bet nedirbdavo, pasakydavo, kad dirbs, kai išmokės pinigus, tada jie, kiek išmokėdavo, jie padirbdavo ir vėl streikuodavo, kol vėl kiek išmokėdavo. Daugiau nieko paaiškinti negali (13 t., b. l. 148-152);  

­ liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 metų spalio mėnesio vidurio iki 2020 metų vasario mėnesio pabaigos. Dirbo vairuotojo pareigose. Darbą šioje įmonėje susirado per Užimtumo tarnybą. Įsidarbinant reikiamus dokumentus jam pasirašyti davė įmonės direktorius K. B., būtent su juo aptarė kitas darbo sąlygas. Pagrindinis jo darbas buvo pagal poreikį iš įmonių, įstaigų ir organizacijų surinkti antrines perdirbimui skirtas naftos žaliavas ir pristatyti jas į „(duomenys neskelbtini)“. Darbe daugiausiai bendravo su I. Č.. Kokias pareigas jis užėmė „(duomenys neskelbtini)“, nežino ir negali nurodyti. I. Č. į jo elektroninį paštą atsiųsdavo sąrašą įmonių, į kurias jis turi nuvažiuoti ir paimti antrines žalias. Pagal šį sąrašą jis žaliavas surinkdavo ir atveždavo jas į „(duomenys neskelbtini)“ perdirbimui. Kiekvieną darbo dieną jam dirbti nereikėdavo, į darbą važiuodavo tik tada, kai gaudavo sąrašą su įmonių duomenimis. Kartais reikėdavo važiuoti tik kartą per savaitę, o kartais per savaitę važiuodavo ir 3-4 kartus. Transporto priemonė - nedidelis sunkvežimis, kurį vairuodavo, priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu iš kažkurios įmonės naftos žaliavų reikėdavo prisipumpuoti, tai jas siurblio pagalba pumpuodavo į baltas plastikines „tonines“ talpas. Tokių talpų jo vairuotame sunkvežimyje tilpdavo dešimt vienetų. Kai kuriose įmonėse talpos jau būdavo pripildytos, todėl jas į priekabą reikėdavo tiesiog susikrauti. Pačioje įmonės teritorijoje jis paprastai būdavo labai trumpai, tik kol būdavo iškraunamos parvežtos žaliavos. Kur jas iškrauti, paprastai nurodydavo R. T., tiksliai jo pareigų netgi nežino. Jeigu darbo vietoje nebūdavo R. T., kur iškrauti žaliavas nurodydavo dirbantys operatoriai. Apie pačią įmonės veiklą ir darbų reguliavimą jos viduje tiksliai nieko nežino, nes įmonėje dirbo gana trumpai, be to, jo darbas pagrinde vyko ne įmonės teritorijoje. Taip pat nieko nežino ir negali pasakyti apie įmonės darbų apimtis. Apie tai, kodėl naftos žaliavos ir likę produktai po seperacijos buvo talpinami į plastikines talpas ir sandėliuojami įmonės teritorijoje, taip pat nieko nežino ir negali pasakyti. Iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ jis išėjo, nes jam buvo pasiūlytas geresnis darbo pasiūlymas įmonėje, kurioje dirba šiuo metu. Kas liečia atlyginimo išmokėjimą „(duomenys neskelbtini)“, tai jis visada buvo išmokamas pavedimu į jo asmeninę sąskaitą, kurią buvo nurodęs įsidarbindamas. Įsidarbinant buvo prašęs, kad atlyginimas jam būtų išmokėtas vieną kartą per mėnesį, taip ir buvo daroma, tik kartais atlyginimas vėluodavo. Dėl vėluojančio atlyginimo niekada į įmonės vadovus nesikreipė, nors ir pavėluotai, atlyginimas jam būdavo išmokamas. Galvoja, kad visus bankinius pavedimus darydavo įmonės buhalterė, kurią keletą kartų yra matęs, jos vardas R., o pavardės neprisimena. Niekada atlyginimo už darbą „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs grynaisiais pinigais. Žino, kad iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ yra išėję nemažai darbuotojų, bet dėl kokių priežasčių jie nebedirba šioje įmonėje, tikrai negali pasakyti, nes nežino (13 t., b. l. 155-158); Papildomos apklausos metu liudytojas R. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. B. ir buhalterę R. Š. pažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2019 metų spalio mėnesio vidurio iki 2020 metų vasario mėnesio pabaigos vairuotojo pareigose. 2020 m., atrodo, kad kovo mėn. pradžioje, jį pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo I. Č., kuris ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo jo tiesioginis viršininkas. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo K. B., bet jam tiesiogiai vadovavo (davė nurodymus) I. Č., kokios jo pareigos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Visus nurodymus I. Č. jam atsiųsdavo jo el. paštu (duomenys neskelbtini). Nurodymai būdavo – atsiųsdavo jam maršrutą, iš kokių įmonių jam reikia surinkti atliekas (tepalus) ir visais atvejais veždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tos atliekos būdavo pateiktos įvairiai, vienur būdavo reikia paimti statines, kitur išsiurbdavo į kubines talpas. Tada jas atveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (duomenys neskelbtini) ir iškraudavo. Pradžioje įmonė, iš kurios paimdavo naftos atliekas, važtaraščius jam duodavo į rankas, jis juos perduodavo I. Č., o vėliau, kai prasidėjo karantinas, tada įmonės viską siųsdavo el. p., mano, kad I. Č.. Atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kur iškrauti talpas jam nurodydavo R. T., jis jam jokių dokumentų neperduodavo. Viską visada jis atveždavo tik į (duomenys neskelbtini), nėra vežęs į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ su buhaltere bendravo tik tiek, kad kelis kartus yra pasiteiravęs dėl atlyginimo. Nežino, ar ji nuolat būdavo darbo vietoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintą krosnių kurą, kurį išveždavo kiti automobiliai, buvo samdyti automobiliai, jis nėra vežęs. Pats buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos niekada nėra prisipylęs naftos produktų ar atliekų ir jų kur nors išvežęs. Ar kas tai darė, nežino. Tik nuvažiuodavo į tą teritoriją, pasiimdavo automobilį ir su juo surinkdavo jam nurodytas naftos atliekas, jas pristatydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iškraudavo, palikdavo automobilį ir išvažiuodavau namo. Nors dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet visus nurodymus gaudavo ir atsiskaitydavo I. Č.. Nuo 2020 m. kovo pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam vadovavo direktorius I. Č., jis toliau dirbo su tuo pačiu automobiliu, kuris jam buvo duotas dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis priklausė tai įmonei, o jam perėjus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo perrašytas ant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis toliau atliko lygiai tą patį darbą, tik kitoje įmonėje, kurioje direktorius jau buvo I. Č.. Nurodymus taip pat gaudavo el. paštu, o naftos atliekas pristatydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (duomenys neskelbtini). I. Č. jam važtaraščius atsiusdavo el. paštu, bet ne visada. Važtaraščiai jam buvo reikalingi, jei jį sustabdytų patikrai. Nuo 2021-09-15 savo noru yra atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išėjo, nes vėlavo atlyginimai ir šiuo metu yra 2 730 eurų skola. Visas atlyginimas jam dirbant tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas per pervedant į jo sąskaitą ir kelis kartus grynais, bet tada jis pasirašė kasos orderį, taip vadinamų „juodų“ pinigų negaudavo. Per visą savo darbo laiką jis bendravo tik su I. Č., jis jį priėmė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ant darbo sutarties pasirašė K. B., vėliau į savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė ir sutartį pasirašė pats I. Č.. Su K. B. bendravo tik kelis kartus bendrais klausimais. Paskutinį kartą 2021-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje K. B. iš jo paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio raktus, dokumentus ir planšetę, telefoną, sakė, kad I. Č. tuo metu buvo ligoninėje. 2021-07-12 iškraunant naftos atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) jį sustabdė aplinkosaugininkai ir nebeleido iškrauti, nors R. T. buvo davęs tokį leidimą. Tada gal kokias 2 savaites niekur nevažiavo ir nieko nevežė, o po tų 2 savaičių I. Č. nurodė natos produktų atliekas vežti į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį, kurį jis išsinuomojo. Pirmą kartą naftos jis nuvežė 2021-08-05. Jis nuvyko nurodytu adresu, ten buvo pats I. Č. ir dar žmonių, jų nepažįsta ir tie darbininkai jam padėjo iškrauti tas atliekas. Nuo 2021-08-05 iki 2021-09-09 vežė naftos atliekas į (duomenys neskelbtini), tada 2021-09-13 surinko atliekas ir automobilį pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), kuri ir paliko išeidamas iš darbo. Kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tas naftos produktų atliekas pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiveždavo sau, o kai perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai I. Č. sakė, kad jie yra tik pervežėjai, kurie tik surenka ir atveža atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutiniu metu I. Č. yra sakęs, kad planuoja surinkti naftos produktų atliekas ir jas išvežti į užsienį, bet apie tai jis nieko daugiau nežino, nes išėjo iš darbo. Į klausimą – „ar dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats sutikrindavo, koks naftos produktų atliekų kiekis yra pakraunamas iš atskiros įmonės? – R. N. atsakė, kad taip, jis pats pasitikrindavo, kiek jam yra pakraunama (ar jis pats pasikrauna) ir tuos kiekius priduodavo I. Č.. Kai jam į el. p. atsiųsdavo kur reikia važiuoti ir koks bus kiekis, tai susižiūrėdavo. Kartais būdavo daugiau ar mažiau ir jis tai pasitikslindavo ir perduodavo I. Č.. Į klausimą – „ar naftos produktų atliekas iškraudavo pats iš automobilio?“ - R. N. atsakė, kad dažniausiai pats, bet kartais padėdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Į klausimą – „ar yra girdėjęs apie kokią neteisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą?“ - R. N. atsakė, kad tokių dalykų nežino, padarydavo savo darbą ir viskas. Daugiau nieko paaiškinti negali (13 t., b. l. 159-163);  

­ liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013 metų gegužės mėnesio, tiksliai datos dabar nurodyti negali. Darbą bendrovėje pradėjo kūriko pareigose, labai greitai pradėjo dirbti operatoriumi, o dar vėliau pradėjo dirbti vyr. operatoriumi. Šiose pareigose dirbo iki 2020 m. sausio 10 dienos, kai iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Įsidarbinant bendrovėje visus įdarbinimo klausimus derino su tuometiniu direktoriumi R. B., būtent su juo pasirašė darbo sutartį. Jo manymu, K. B. tuo metu buvo konsultantas. Dirbdamas operatoriumi turėjo prižiūrėti centrifugas, nes priklausomai nuo centrifuguojamos žaliavos periodiškai reikia numėtyti atskyrusias medžiagas, liaudiškai tariant, jas „numesti“, darbas yra atsakingas ir gana įtemptas. Atlyginimas už atlikta darbą bendrovėje jam visą laiką buvo mokamas pavedimu į jo asmeninę sąskaitą banke, grynaisiais pinigais niekada nėra jo gavęs. Paprastai atlyginimai būdavo vienodi pagal užimamas pareigas, tačiau kadangi pagal susitarimą buvo sutikęs papildomai tvarkyti ir reguliuoti centrifugas, su direktoriumi R. B. buvo sutaręs šiek tiek didesnį atlyginimą, nei paprastai gaudavo operatoriai. Kai bendrovės direktoriumi tapo K. B., jo nuomone, pinigų išmokėjimą darbuotojams daugiau tvarkydavo jis, būtent jis spręsdavo, kiek kam išmokėti. Pačius bankinius pavedimus pagal direktoriaus nurodymą greičiausiai darydavo buhalterė R., kurios pavardės tiksliai dabar neprisimena. Kai tik tapo bendrovės direktoriumi, K. B. į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo gana dažnai, bet su laiku jo atvykimai vis retėjo, nes matyt jam nelabai patiko atsakinėti į darbuotojų užduodamus klausimus, susijusius su prastomis darbo sąlygomis, gendančia technika, vėluojančiais atlyginimais. Kai įsidarbino bendrovėje, darbų vadovu dirbo I., kurio pavardės nežino. Jis dirbo labai trumpai. Po jo darbų vadovu dirbo R. M., o po jo darbų vadovu pradėjo dirbti R. T., kuris, kiek žino, juo dirba iki šiol. R. T. darbo vietoje būdavo beveik kasdien, nebent kažkur išvykdavo darbo reikalais. R. T. organizavo visą bendrovės veiklą - nurodydavo, kur reikia talpintas gautas žaliavas, kada ir kokį jų kiekį centrifuguoti, kada pakrauti ir kam atiduoti produkciją, pats organizuodavosi reikalingų detalių paiešką ir pristatymą. Taip pat R. T. nurodydavo, kur ir kaip sandėliuoti jau išcentrifuguotą produkciją ir gautas atliekas, žodžiu, už viską buvo atsakingas būtent darbų vadovas R. T.. Kiek žino, tai, kad jis yra atsakingas už visą bendrovės veiklą, buvo nurodyta ir jo, kaip darbų vadovo, pareiginėje instrukcijoje. R. T. galėtų pavadinti tikruoju bendrovės vadovu, kuris realiai organizavo ir užtikrino visą bendrovės veiklą. Buhalterę R. darbo vietoje matydavo irgi gana dažnai, beveik kasdien. Plastikinės, taip vadinamos „kubinės“ talpos, įmonės teritorijoje buvo sandėliuojamos jau seniai. Jų nebuvo gal tik pirmus jo darbo metus, o daugiau po truputį jos buvo pripildomos jau išcentrifuguotomis atliekomis ir sandėliuojamos tiesiog teritorijos kieme. Per vieną parą - dvi darbo pamainas paprastai buvo išseperuojama tiek gautos žaliavos, kad su kibirais pripildydavo dvi „kubines“ tūkstančio litro talpos bačkas jau išseperuotų atliekų. Kiek pamena, plastikinės talpos su atliekomis jau buvo pradėtos pildyti prie darbų vadovo R. M.. Žino, kad dalis plastikinių talpų su naftos produktų liekanomis buvo išvežta ir sandėliuojama adresu (duomenys neskelbtini), dalis buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis turėjo nedarbingumą. Kiek žino, šias talpas buvo nuspręsta išvežti po eilinio aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimo, kai teritorijoje buvo rasta per daug ir netinkamai sandėliuojamų talpų. Kada tiksliai šios talpos buvo išvežtos, negali pasakyti, nes nepamena, bet jam atrodo, kad jos iš teritorijos buvo išvežtos po to, kai buvo išnuomotos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Kas nurodė išnuomoti papildomas patalpas ir kieno sumanymu ten sandėliavimui buvo suvežtos talpos su naftos produktų liekanomis, nežino. Gali pasakyti, kad bendrovės darbo pajėgumai su kiekvienais metais vis didėjo, buvo gaunama vis daugiau žaliavos, todėl automatiškai didėjo ir išgaunamų naftos atliekų kiekiai, kurie kaupėsi įmonės teritorijoje. Kodėl atliekos vis kaupėsi ir nebuvo niekur priduodamos, nežino, tą sprendė bendrovės vadovai. Kažkur 2019 metais darbų apimtys sumažėjo, nes sugedo du seperatoriai ir buvo dirbama tik su likusiu vienu. Bendrovė turėjo skolų, dėl kurių nebesugebėjo įsigyti reikalingų detalių ir suremontuoti sugedusių seperatorių. 2020 metais bendrovėje nebedirbo, nes suprato, kad sveikata jam yra brangesnė. Darbo sąlygos visus tuos metus tikrai buvo labai kenksmingos, nes pastoviai buvo dirbama su naftos produktais aukštoje temperatūroje, kurie buvo išskiriami į dar kitas medžiagas. Be to, matė, kad įmonėje situacija dėl gamtosauginių reikalavimų vis prastėja, atliekos nepriduodamos, jos saugomos ir sandėliuojamos netinkamose vietose ir netinkamomis sąlygomis. Išeinant iš darbo jam buvo likusi neišmokėta nemaža pinigų suma už neišnaudotas atostogas, dalis atlyginimo ir išeitinė išmoka. Kadangi su bendrovės vadovais niekaip susitarti nepavyko, kreipėsi į darbo inspekciją ir ginčų komisiją. Iš pradžių su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašomos taikos sutartys, tačiau bendrovė savo įsipareigojimų vis tiek nevykdė. Tuomet kreipėsi į antstolius ir jam neišmokėta suma buvo išieškota. Žino, kad yra daugiau darbuotojų, kurie išėjo iš darbo ir neatgavo visų uždirbtų pinigų, juos reikėjo išsiieškoti per atitinkamas institucijas. Per visus jo išdirbtus metus bendrovėje pasikeitė daug darbuotojų. Dauguma jų išėjo dėl to, kad pastoviai buvo vėluojama išmokėti atlyginimus. Taip pat trūko aprūpinimo darbo priemonėmis, o pats darbas atsakingas, darbo sąlygos tikrai kenksmingos ir pavojingos (13 t., b. l. 169-173);  

- liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kūriku. Šioje bendrovėje dirba apie aštuonis metus laiko, tiksliau nuo 2013 metų balandžio mėnesio, tiksliau datos nurodyti negali. Tik įsidarbinęs bendrovėje, dirbo operatoriumi, tačiau po pusmečio laiko perėjo dirbti kūriku, nes kūriko darbas jam atrodė lengvesnis ir paprastesnis. Kai darbinosi bendrovėje, jos direktorius buvo R. B.. Įsidarbinimo dokumentus sutvarkė tuo metu dirbęs vadybininkas I., jo pavardės dabar neprisimena ir nurodyti negali, tačiau darbo sutartyje pasirašė pats direktorius R. B.. Jam įsidarbinus, gal po pusmečio laiko bendrovės direktoriumi tapo jo sūnus K. B., kuris direktoriumi dirba iki šiol. Iš tikrųjų, bendrovės teritorijoje direktorių K. B. mato labai labai retai. Ypatingai jo atvykimai suretėjo per paskutinius dvejus metus, kai bendrovėje pradėjo vėluoti atlyginimų išmokėjimas darbuotojams. Anksčiau, kai atlyginimų išmokėjimas nevėluodavo, direktorius K. B. atvažiuodavo daug dažniau. Dabar jis matyt bijo darbuotojų, kurie pastoviai užduoda jam nepatogius klausimus dėl vėluojančių atlyginimų. Darbo metu jo pareigos yra tiesiog kūrenti pečių, tačiau jo pareiginėje instrukcijoje yra numatyta, kad turi padėti operatoriui, ypač kai vyksta kažkokie remonto darbai. Tik įsidarbinus bendrovėje atlyginimas jam buvo išmokamas per vieną kartą, tačiau vėliau buvo sudarytas naujas susitarimas, kad mėnesio atlyginimas bus išmokamas per du kartus. Atlyginimą visada gaudavo ir gauna bankiniu pavedimu į savo asmeninę sąskaitą banke, niekada nėra jo gavęs grynaisiais pinigais pačioje bendrovėje. Bendrovės buhalterė R., kurios pavardės tiksliai nežino, bendrovėje dirba visą laiką nuo jo įsidarbinimo pradžios. Darbe anksčiau ji būdavo gana dažnai, atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nors pati gyvena (duomenys neskelbtini). Po to, kai praėjusių metų pavasarį Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, ji į (duomenys neskelbtini) nebeatvažiuoja, dirba nuotoliniu būdu, tačiau telefonu su ja galima susisiekti. Savo darbą darbo vietoje jis žino, tačiau jeigu iškyla kažkokių neaiškumų arba atsiranda papildomų nenumatytų darbų, juos sureguliuoja darbų vadovas R. T.. R. T. bendrovėje būna beveik kasdien. Jis daugiau bendrauja su operatoriais, kurie taip pat žino darbo specifiką. Visus klausimus dėl žaliavų pristatymo, jų sandėliavimo, perpylimo paprastai organizuoja darbų vadovas R. T., kiek žino, tiek jis, tiek įmonės buhalterė pasirašydavo įvairiuose žaliavų pristatymo ar jų išvežimo dokumentuose. Pats niekada jokiuose žaliavų pristatymo dokumentuose nėra pasirašęs, yra pasirašęs tik važtaraščiuose už atvežtas malkas pečiaus kūrenimui. Su atvykusiais sunkvežimių vairuotojais taip pat visada bendrauja darbų vadovas R. T., kuris tiek su jais, tiek su bendrovės direktoriumi bendrauja telefonu, derinasi, į kurias talpas atvežtą žaliavą reikia perpumpuoti ir taip toliau. Taip pat R. T. nurodydavo, kur talpinti ir sandėliuoti jau atsiskyrusius naftos produktus po seperavimo. Paprastai seperavimo metu iš žaliavos atsiskyręs pečių kuras buvo pilamas į tam skirtas metalines 50 ir 25 kubų talpas, kurias jie vadina „akcizinėmėmis“. Šlamas buvo pilamas į plastikines vieno kubo talpas, kurios buvo sandėliuojamos bendrovės teritorijoje. Kad talpas reikia sandėliuoti būtent įmonės teritorijoje, buvo nurodęs R. T.. Patį šlamą yra įmanoma seperuoti dar kartą, kiek žino, įmonės vadovai tą ir buvo sugalvoję daryti, tačiau papildomam perdirbimui reikalingas specialus dekanteris, kurio bendrovė taip ir neįsigijo. Kiek iš viso plastikinių talpų su naftos produktų atliekomis buvo susandėliuota įmonės teritorijoje, tiksliai nežino. Taip pat nežinojo, kad dalis jų buvo išvežta ir sandėliuojame į kitas vietas, tą sužinojo tik tada, kai dėl bendrovės veiklos jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo darbo laikas yra pamaininis, dirbdavo dvi dienas, po to dvi naktis, o po to turėdavo keturias išeigines, todėl gana ilgą laiką bendrovėje net nebūdavo. Jam matant iš bendrovės teritorijos tikrai nebuvo išvežta nei viena talpa, kas ir kada jas vežė, nematė. Jam įsidarbinus bendrovėje, gamybos apimtys buvo tikrai didesnės nei paskutiniu metu. Gamyba gana intensyviai vyko dėl to, kad seperacijos metu atskirtą pečių kurą bendrovė parduodavo (duomenys neskelbtini) pieno konservų fabrikui, o nuo praėjusių metų pavasario šis fabrikas pečių kuro nebepriima, todėl bendrovė nebeturi kam parduoti didelio kiekio išseperuotos produkcijos. Kadangi sumažėjo gaunamos ir parduodamos produkcijos kiekiai, automatiškai sumažėjo ir dirbančių pamainų skaičius. Paskutiniu metu, jeigu kūrikui naktį ir reikia dirbti, tai nebent dėl to, kad palaikytų pečiaus temperatūrą, tačiau jokia seperacija nevyksta. Be to, dėl vėluojančių atlyginimų sumažėjo ir dirbančiųjų skaičius. Žmonės nebenori laukti kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų ir jų vis prašyti. Šiuo metu jam darbovietė dar nėra sumokėjusi už praėjusių metų spalio mėnesio darbą (13 t., b. l. 176-179); 

- liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino, jog yra iškviestas apklausai dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje bendrovėje dirba nuo 2013 metų vasario mėnesio, tiksliai dienos nebepamena ir nurodyti negali. Nuo pat pradžių šioje bendrovėje dirba kūriku. Bendrovėje įsidarbino per darbo biržą. Kiek pamena, visus įdarbinimo klausimus ir dokumentus per darbo biržą sprendė ir tvarkė tuometinis darbų vadovas I., kurio pavardės nebepamena. Ar kažkokius su jo įdarbinimu susijusius dokumentus tvarkė tuometinis bendrovės direktorius R. B., nežino. Pagrinde jis tik atvažiuodavo pasižiūrėti, kaip jiems sekasi dirbti, tvarkytis ir ruoštis darbo vietą. Jo tiesioginis darbas yra sukelti pečiaus temperatūros slėgį ir jį palaikyti tokį, kokio paprašo operatoriai. Pečius yra kūrenamas pagrinde anglimis ir malkomis. Atlyginimą bendrovėje jam visada išmokėjo ir išmoka legaliai, pravedant į jo asmeninę sąskaitą banke. Niekada atlyginimo nėra gavęs grynaisiais pinigais pačioje bendrovėje. Anksčiau atlyginimai būdavo išmokami tvarkingai ir laiku, tačiau paskutiniu metu atlyginimai vėluoja po keletą mėnesių. Vadovai sako, kad atlyginimų negali išmokėti dėl to, kad parduoda mažai produkcijos. Paskutinį kartą atlyginimas jam buvo išmokėtas trimis dalimis, kaip suprato, dalis buvo už spalio mėnesį, dalis už lapkričio mėnesį, o už ką buvo sumokėta trečia dalis, net nesuprato. Paprastai atėjęs į darbą visus savo veiksmus žino, niekas kasdien jam nenurodinėja, nebent darbų vadovas ar operatorius jį iš karto įspėja, kad tą dieną reikia nekūrenti arba kūrenti mažiau. Dabartinis bendrovės darbų vadovas yra R. T., jis atlieka ir tiekėjo pareigas, jeigu reikia - aprūpina reikalingomis detalėmis. Darbe jis būna dažnai. Dabartinį įmonės direktorių K. B. darbe mato labai retai, paskutinį kartą matė senokai, jau net negali prisiminti, kada tiksliai. Bendrovės buhalterę R. pažįsta, jos pavardės nežino. Anksčiau darbe ji būdavo dažnai, o paskutiniu metu dirba nuotoliniu būdu. Visus klausimus, susijusius su žaliavų pristatymu, jų laikinu sandėliavimu, seperavimo kiekius, saugojimą po seperacijos, sprendžia darbų vadovas R. T.. Kiek žino, visus darbus jam nurodo direktorius K. B., o po to R. T. vadovauja jiems. Daugiau jis bendrauja su operatoriais. Taip pat R. T. bendrauja su žaliavas atvežančiais vairuotojais. Kaip supranta, dokumentuose pasirašo arba R. T., arba buhalterė, tikrai nepamena, kad pats būtų pasirašęs kažkokiuose bendrovės dokumentuose. R. T. taip pat nurodo, kur talpinti ir sandėliuoti jau po seperacijos likusias naftos produktų atliekas. Kas organizavo dalies plastikinių toninių talpų išvežimą iš bendrovės teritorijos, nežino ir negali pasakyti. Išvežant talpas pats tikrai nedalyvavo. Apie tai, kad dalis talpų buvo išvežta į netoliese esančią (duomenys neskelbtini) teritoriją, sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas tyrimas. Taip pat tik tada sužinojo, kad dalis talpų buvo išvežta netgi į (duomenys neskelbtini). Apie tai taip pat anksčiau nieko nežinojo, nes vežant talpas nedalyvavo, jam niekas nieko apie tai nesakė ir su juo nesitarė. Kas vežė talpas, nežino. Visus metus, kiek dirba, darbuotojų skaičius bendrovėje ženkliai nesikeitė, paprastai būdavo standartinis skaičius tiek kūrikų, tiek operatorių, jų būdavo po keturis. Darbuotojų skaičius sumažėjo per praėjusius metus, bet kodėl jų sumažėjo, nežino. Jo asmenine nuomone, konservų, pieno, miltelių fabrikai nebenaudoja mazuto, kurį pirkdavo iš jų įmonės, ir pereina ant dujų, todėl bendrovė mažiau parduoda pagamintos žaliavos. Nežino, ar darbuotojų skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo tai, kad bendrovėje nestabiliai išmokami atlyginimai. To reikėtų klausti darbuotojų, kurie bendrovėje nebedirba, jie galėtų pasakyti, dėl kokių priežasčių iš darbo bendrovėje išėjo. Jį išmokamas atlyginimas ir jo dydis tenkina, todėl jis bendrovėje dirba iki šiol. Mano, kad darbo sąlygos ir užmokestis už jį tenkina visus iki šiol dirbančius darbuotojus, nes jeigu jiems kažkas netiktų, žmonės iš darbo išeitų. Žino, kad buvo keletas darbuotojų, kuriems bendrovė liko skoloje už darbą, tačiau, kiek žino, jie skolą išsiieškojo per atitinkamas institucijas (13 t., b. l. 182-185); 

- liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš darbinių santykių pažinojo K. B., jie nebuvo bendradarbiai, tik dirbo toje pačioje naftos atliekų perdirbimo srityje. Gali būti, kad 2012 m., tiksliai neatsimena, K. B. jam pasiūlė (duomenys neskelbtini), įsteigti bendrovę, kuri perdirbtų naftos produktų atliekas, tepalus, lealinius vandenius (vanduo su tepalais) ir padėti apmokyti darbuotojus. K. B. jam pasiūlė nuvažiuoti į vietą ir apžiūrėti. Ten buvo kažkokia siurblinė, gal katilinė. Tada jie dviese pradėjo planuoti, kur statyti įrenginius ir kokių įrenginių reikia. Įrenginius pirko ir montavo, visi pinigai buvo iš K. B.. Viską pastačius, iš darbo biržos surinko darbininkus ir pradėjo darbą. K. B. rūpinosi, iš kur gauti naftos produktų atliekų, pats ieškodavo tiekėjų, sudarinėdavo sutartis. Vėliau jis pats ieškojo, kam parduoti pagamintą produkciją krosnių kurą - mazutą. Neatsimena, kada buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar jam pasakyta kad pagal SODROS duomenis dirbo nuo 2013-08-01 iki 2014-02-28, gali taip būti, nes dirbo neilgai. Iš darbo išėjo, nes gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo šeimą ir buvo maži vaikai, o visą savaitę turėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Įdarbinimo metu darbo sutartį su juo pasirašė K. B., ten buvo jo parašai, jos dabar neturi išsaugojęs. Tuo metu buhalterė buvo R. Š.. Nežino, ar R. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo vieną kartą atvažiavęs pažiūrėti, bet kokios buvo jo funkcijos, negali pasakyti. Jokių darbų R. B. jiems neskirstė ir nedavė. Jo paties pareigos buvo gamybos vadovas. K. B. suderindavo su tiekėjais ir jis jam pasakydavo, kad atvažiuoja automobilis su naftos produktų atliekomis. Jis nurodydavo operatoriams, į kokį rezervuarą supompuoti, kur yra daugiau vietos. Vairuotojas duodavo važtaraštį, atrodo, kad ten būdavo parašyta tonomis, o jie skaičiuodavo ir rašydavo kubais. Kiekį sutikrindavo sverdami pilną ir tuščią automobilį, ant važtaraščio užrašydavo realų atvežtą kiekį. Sąskaita faktūra būdavo išrašoma patikslintu kiekių. Apie tai pasakydavo K. B. ir ten jau jis aiškindavosi. Važtaraštis likdavo pas jį ir vairuotoją, jį jis nunešdavo į buhalteriją ir palikdavo, buhalterė vesdavo apskaitą. Ant važtaraščio pasirašydavo jis, jei jo nebūdavo - buhalterė ar pats K.. Jo ir buhalterės kabinetas buvo vienas, K. turėjo savo atskirą. Supylus būdavo paimamas mėginys ir daR. tyrimas, kuris parodydavo, kiek vandens yra naftos atliekose, kad žinotų, kiek iš jos gausis pagaminti produkcijos. Pagaminta produkciją krosnių kurą - mazutą pildavo į švarius rezervuarus, jie, atrodo, kad buvo po 50 kubų atrodo, kad buvo 2, jie buvo metaliniai. Kiek buvo pagaminama per 1 pamainą, buvo 3 pamainos, fiksuodavo patys pamainos operatoriai. Jis jiems buvo padaręs popierinį žurnalą, kuris buvo laikomas operatorinėje gamybinėse patalpose. Baigiant pamainą yra išmatuojamas pagamintos produkcijos kiekis ir užrašomas žurnale. Kita pamaina mato, kiek yra ir pamainos pabaigoje užrašo, kiek tuo metu, tai buvo matyti, kiek buvo pagaminta per pamainą. Pagaminus apie 25 tonas, kraudavo į mašinas išvežimui. Transportu ir kam parduoti, išvežti rūpindavosi K. B.. Atvažiavus automobiliui, jie jį sverdavo tuščią ir vėliau pilną, kad žinotų, kiek pakrovė, tada imdavo mėginį (kad save pasitikrinti). Jis buhalterei perduodavo kiekį, kiek pakrauta, tai rašydavo ant važtaraščio, tada ji surašydavo dokumentus pagal kodus, pridėdavo duomenų saugos kodų lapus, juos atiduodavo vairuotojui, jis pasirašydavo ir išvažiuodavo. Po gamybos likdavo naftos produktų atliekų: vandens ir šlamo. Vandenį talpindavo į rezervuarus, jį kažkur veždavo utilizacijai, o šlamą pildavo į metalinius konteinerius, kurie stovėjo po stogų prie operatorinės. Kai jis dirbo, jų buvo 2 vnt., iš ten šlamą išveždavo kažkokia įmonė, kur išveždavo, nežino, viską derindavo K. B.. Į klausimą – „kaip dažnai (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo K. B.? – atsakė, kad K. B. būdavo 3-4 kartus per savaitę, jis viskam vadovavo ir viską tvarkė. Jei reikėjo ką tvarkyti, taisyti, ar būdavo pilni rezervuarai tiek pagamintos produkcijos, tiek po gamybos likusių atliekų, tai viską sakydavo jam atvažiavus ar telefonu derindavo. Į klausimą – „ar pas tuo metu buvo galimybė po perdirbimo gautas naftos produktų atliekas perdirbti dar kartą? -  atsakė, kad jo darbo laikotarpiu tokios galimybės nebuvo. Susikaupusios atliekos būdavo išvežamos, jos nebuvo kaupiamos, kažkur ne tam skirtose vietose. Į klausimą – „ar K. B. jam yra davęs kokį nurodymą neteisingai užrašyti gautų naftos produktų atliekų ar parduotų pagamintos produkcijos kiekius? – atsakė, kad nebuvo. Į klausimą – „ar žino ką nors apie „nulinius“ važtaraščius? – atsakė, kad nežino kas tai yra. Jo darbo metu buvo tik popieriniai važtaraščiai, kuriuos jam palikdavo vairuotojai, atvežė naftos produktų atliekas, jiems jos žaliavos, ir tuos, kuriuos išrašydavo pakrovęs pagamintą produkciją -krosnių kurą-mazutą. Daugiau jokių buhalterinių dokumentų neturėjo (14 t., b. l. 3-7);  

- liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, kad prieš kokius 7 metus. Pradėjo dirbti rudenį ir dirbo apie 9 mėn., tiksliai datų pasakyti negali, neatsimena. Jam buvo pasakyta, kad pagal SODROS įrašus matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013-11-05 iki 2014-12-08. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo pareigos buvo gamybos vadovas ir į darbą jį priėmė K. B.. Kas pasirašė ant jo darbo sutarties, neatsimena, bet pačią sutartį, atrodo, kad dar turi ir galės pateikti. Visas įdarbinimo aplinkybes derino su K. B., nes tuo metu jis viskam vadovavo, jis priėmė jį į darbą, išaiškino jo pareigas. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur ir vyko visa gamyba. Jam atėjus dirbti, gamybos vadovu buvo I., jo pavardės jis nežino, I. jį pamokė dirbti ir išėjo iš darbo. Dėl ko išėjo, nežino. K. B. į darbo vietą atvažiuodavo kiekvieną dieną ir viską labai stipriai kontroliavo, jo kontrolė buvo šimtaprocentinė. Jis labai spaudė, kad būtų planas ir kuo daugiau pagaminama produkcijos. Jam įsidarbinus, buhaltere dirbo R. Š., ji darbo vietoje buvo kiekvieną dieną. Kartais ji atvažiuodavo net ankščiau, nes reikėjo išleisti automobilius su pagaminta produkcija, tai ji išrašydavo dokumentus. Jis su buhaltere sėdėjo viename kabinete. Jo, kaip gamybos vadovo, pareigos buvo kontroliuoti darbuotojus (buvo dirbama 3 pamainomis), kontroliuoti atvežamą produkcija (naftos atliekas), paskirti, kad darbuotojas-operatorius paimtų atvežtų naftos atliekų mėginius, juos ištirtų ir surašytų į žurnalą, koks procentas yra vandens. Operatorius jo nurodymu supildavo atvežtas naftos atliekas į rezervuarą, tą kuris yra tuštesnis (kartais tai darydavo patys operatoriai ir be jo, jei atveždavo anksti ryte ir jo dar nebūdavo). Tada supiltą kiekį pamatuodavo ir žiūrėdavo, ar jis sutampa su važtaraščiu. Jei nesutampa, tai ant važtaraščio ir į žurnalą (jis buvo laikomas gamybos patalpose pas operatorius) įrašydavo, koks realus kiekis yra atvežtas. Kad kiekiai nesutapdavo, būdavo labai reti atvejai, per jo darbą gal kokie keli kartai. Vairuotojas važtaraštį 1 egz. palikdavo pas operatorius ir ryte operatorius jam juos perduodavo, o jis nunešdavo ir perduodavo buhalterei. Taip pasibaigia priimamos produkcijos procedūra. Pagamintą produkciją pumpuodavo ir laikydavo akciziniuose rezervuaruose, jie buvo užregistruoti VMI. Jo darbo metu VMI kartą tikrino, bet jokių pastabų neturėjo. K. B. sudarydavo sutartis, kaip gauti naftos produktų atliekų, K. B. jam pasakydavo, kad atvažiuoja automobilis ir atveža naftos produktų atliekas. Taip pat K. B. jam pasakydavo, kada bus automobilis ir, kad reikia jį pakrauti jau pagaminta produkcija, nurodydavo kiekį, kurį reikia pakrauti. Atvykus automobiliui, pakraudavo jau pagamintą produkciją (mazutą) iš akcizinio rezervuaro (kiekis-kubai buvo skaičiuojame per skaitiklį). Jis arba jei jo nėra, operatorius R. Š. priduodavo supiltos pagamintos produkcijos kiekį (tai būdavo paprastas baltas lapelis su skaičiais). R. Š. užsirašydavo duomenis ir išrašydavo važtaraštį. Kur ji rašė - į kompiuterį ar popierinį žurnalą, nežino ir nežino kokius tiksliai duomenis ir kaip ji skaičiuodavo. Jie atiduodavo skaitiklio duomenis ir ji viską fiksuodavo. Kiekviena pamaina turėjo žurnalą, kur fiksuodavo, kokį kiekį žaliavos sunaudodavo ir kiek pagamindavo. Fiksuodavo, koks kiekis buvo pamainos pradžioje ir koks pabaigoje. Tai buvo popierinis žurnalas, kuris buvo laikomas pas operatorius gamybinėse patalpose ir jį galėdavo bet kada ateiti ir pasižiūrėti buhalterė ar pats K. B.. K. B. jam niekada nėra sakęs, kad reikia padaryti kažką nelegalaus. Per jo darbą buvo atvykę ir VMI darbuotojai, bet pažeidimų nerado. K. B. tik kontroliuodavo, kad būtų kuo daugiau produkcijos. Po gamybos proceso likdavo naftos produktų atliekų: vanduo rezervuaruose, o į konteinerius po 1 kubą - jų buvo, atrodo, kad 6 vnt. (metalinių suvirintų talpų), surikiuoti prie gamybinio pastato po pastoge, - pildavo tokią dervą, vadindavo šlamu. Atvažiuodavo kažkokia firma, išsiurbdavo ir išveždavo, atrodo, kad į „(duomenys neskelbtini)“. Vandenį iš rezervuarų periodiškai išveždavo, bet kur, nežino, tai tvarkydavo tik K. B. ir buhalterė. Jis tik pasakydavo, kad nebėra vietos, kur pilti po gamybos likusias atliekas, tada ir išveždavo. K. B. reguliavo, kur vežti, o buhalterė išrašydavo dokumentus, apie tai jis nieko nežino. Atliekoms naudojo tik vandens rezervuarus ir tas 6 vnt. po 1 kubą metalines suvirintas talpas, į plastikines atliekų negali pilti, nes jos būna apie 90 laipsnių karščio. Tos atliekos, kurios likdavo po gamybos, netinkamos dar kartą perdirbti, bent jau su ta jų tada naudota separacijos technologija. R. B. pažįsta, su juo supažindino K. B.. R. B. atvažiuodavo gal 1 kartą per mėnesį ar dar rečiau, K. B. jam sakė, kad jis yra akcininkas. Pats K. B. įmonėje (duomenys neskelbtini) būdavo stabiliai, beveik kiekvieną dieną. Iš darbo jis išėjo, nes K. B. jam pasakė, kad pagaminama mažai produkcijos ir, kad jis jam netinka kaip gamybos vadovas, pasiūlė išeiti. Jis pasakė, kad K. B. jam išmokėtų išeitines, tada jis išeis savo noru, pradžioje nesutiko, bet išmokėjo, su juo pilnai atsiskaitė. Kas dirbo po jo,  nežino. Su buhaltere neturėjo jokių konfliktų, ji tik ateidavo pasižiūrėti skaitiklį, ar gerai nurašė ir viskas. Dabar važiuodamas pro šalį matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra pririkiuota plastikinių 1 kubo talpų, kas jose, nežino (14 t., b. l. 15-19);  

- liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdantysis direktorius. R. B., K. B. ir R. Š. nepažįsta. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. B. buvo susitikę kalbėtis dėl skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo. 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš individualios V. J. įmonės įsigijo turtą (duomenys neskelbtini). Tuo metu dalį jų įsigyto turto 2016 m. individuali V. J. įmonė buvo išnuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti atliekų perdirbimo veiklą. Nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo galiojanti ir sklypo bei turto įsigijimas nėra pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Nuomos sutarties sąlygos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo keičiamos, tik pasikeitė savininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi naftos perdirbimo įrengimais, išnuomotomis talpomis, dalimi sklypo teritorijos. 2018 m. įsigijus turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visus galiojančius leidimus veiklai vykdyti, tuo metu aplinkos apsaugos agentūra jų neinformavo apie kokius nors jų pažeidimus ar neatitikimus. Tuo metu tai buvo nuomininkas, kuris pagal leidimus vykdė savo veiklą, laiku mokėjo mokesčius. Po įsigijimo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių papildomų teritorijos ar žemės sklypo užterštumo tyrimų nedarė. Tokio tyrimo daryti tikslo nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą pagal visus Lietuvos įstatymus, aplinkos apsaugai niekas „nekliuvo“. Nuomos sutartyje buvo nustatytas sklypo ir įrenginių nuomos mokestis, dabar jo nežino, reikia pažiūrėti sutartyje. Nuomininkas iki 2020 m. nuomos mokestį mokėjo tvarkingai, po 2020 m. kilo sunkumų su atsiskaitymais. 2020 m. pabaigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola siekė 12 343,81 eurų. 2021 m. pabaigai skola buvo 16 430,93 eurų ir skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliams, skola neatgauta. 2022-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 24 270,63 eurų kreditorinį reikalavimą (t. y. skola pagal galiojančias nuomos sutartis). 2021 m. iš Aplinkos apsaugos agentūros gavo paklausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos. Tuo metu 2021 m. paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo privalomus nurodymus dėl atliekų kiekio kontrolės ir atliekų kiekio mažinimo. Tada jų bendrovės atstovai vyko į vietą vertinti situacijos, nes atliekų kiekiai jau kėlė nerimą. 2021 metais jų veikla jau praktiškai buvo nebevykdoma, tai buvo matyti nuvykus į vietą, nes beveik nebebuvo darbuotojų ir ten niekas nebevyko. Tada pradėjo bendrauti su Aplinkos apsaugos agentūra ir domėtis, kokia ten situacija dėl sukauptų atliekų, nors nėra aišku, ten jau perdirbta atlieka ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliava. 2020-2021 metais iki Aplinkos apsaugos agentūros informacijos jie bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. B. dėl sudarinėjančių skolų apmokėjimo, tuo pačiu užklausiant, kokie jo planai dėl tolimesnės veiklos. K. B. informavo, kad skolą jis sumokės ir tęs veiklą. Kartais, po pokalbio dalį skolos K. B. padengdavo. Kai Aplinkos apsaugos agentūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė nurodymą mažinti atliekų kiekį, nuo tada K. B. su jais nebendrauja, neatsako į skambučius ir siunčiamus laiškus, jiems nepavyksta su juo susisiekti, todėl 2021 m. skola ir buvo perduota antstoliams. Kai sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, pateikė savo kreditorinius reikalavimus. Šiuo metu nerimą kelia didelis kiekis naftos produktų atliekų, kurios yra sukauptos jų teritorijoje, ir tikisi, kad bankroto administratorius kartu su Aplinkos apsaugos agentūra spręs susidariusių atliekų utilizavimo klausimą. Šiuo metu kelia nerimą tai, kad yra didelis kiekis atliekų ir, nevykdant jokios veiklos, teritorijoje esančios talpos su naftos produktų atliekomis gali prakiurti ar būti paveiktos aplinkos poveikio ir išsilieti bei užteršti šią ir aplinkines teritoriją, padaryti didelę žalą gamtai ir žmonėms (14 t., b. l. 29-32);  

- liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. B. pažįsta, nes jis 2018 m. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos. Sutartis buvo sudaryta 2018-03-19 dėl pastato dirbtuvių 819,46 kv. m., kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nuomojamos patalpos pagal sutartį ir teritoriją buvo perduotos tuščios, tvarkingos, švarios. Sutartyje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas nuomoja naftos produktų atliekų surinkimui, perdirbimui ir su tuo susijusiai veiklai. Sutartis buvo sudaryta su direktoriumi K. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vykdyti veiklą tvarkingai, kad nebūtų padaryta žala gamtai ir kiemui bei laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymų. Kadangi jų vykdoma veika buvo licencijuota, taip pat kontroliuojama Aplinkos apsaugos agentūros, visi reikiami leidimai vykdyti veiklą buvo išduoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtarė, kad nuomininkas gali turėti kažkokių tai slaptų kėslų, vykdyti veiklą ne pagal įstatymus ir nesutvarkyti atliekų. Nuo 2020-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebemoka nuomos už patalpas. Direktorius K. B. pradėjo slapstytis ir neatsakyti į skambučius. Jei pavykdavo iš kito telefono numerio surasti, kad atsilieptų, sakydavo, kad už nuomą atsiskaitys ir atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), išsiveš per 3 mėn., tačiau iki šiandien atliekos nėra išvežtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 22 920,41 eurų ir piktybiškai nemoka už nuomą. Kadangi direktorius K. B. su jais nebendrauja, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos už nuomą. Taip pat buvo siųsti pranešimai dėl sutarties nutraukimo ir prašymas atlaisvinti patalpas, į kurį direktorius K. B. nereaguoja. Nusiuntus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją apžiūrėti patalpas, negalėjo patekti į patalpas (duomenys neskelbtini), nes jos yra užplombuotos. Per langą buvo matyti, kad pastato viduje yra pilna konteinerių su atliekomis. Teritorijoje aplink pastatą, kuri taip pat yra nuomos dalis, yra sudėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, 4 konteineriai su atliekomis. Išnuomojant patalpas, jos buvo tvarkingos ir švarios, taip pat švari buvo ir teritorija aplink pastatą, kurią juosė tvora. Atliekos, esančios pastate ir lauke aplink jį, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, nuomone, teritorija adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpos yra užterštos vien šitokio didelio kiekio pavojingų atliekų laikymu. Tačiau ji nėra specialistė. Kiek jai yra žinoma, Aplinkos apsaugos agentūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra davusi ne vieną nurodymą atliekas susitvarkyti, taip pat Aplinkos apsaugos agentūros yra inicijuotas ieškinys dėl jų veiklos sustabdymo. Jos nuomone, galimai piktybiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ susivežė tas atliekas į jų išnuomotą pastatą, galimai net neketindama jas utilizuoti, o tik pasiimdama iš klientų pinigus už neva būsimą utilizavimą. Todėl išvada peršasi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. laisvamaniško ir neatsakingo elgesio, tiek nemokant už patalpų nuomą, neatsakant į skambučius, tiek nereaguojant į Aplinkos apsaugos agentūros duotus privalomus nurodymus (14 t., b. l. 35-38);

- liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atrodo, jog nuo 2021 m. liepos iki 2013 m. gegužės ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima tuo, kad tvarko kitų įmonių buhalterinę apskaitą. Pagal bendrovės pavadinimą neatsimena, kad būtų tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bet, kai buvo paminėta B. pavardė, tai atsimena, kad buvo viena įmonė, kurioje lygtai buvo tėvas ir sūnus B.. Nežino, ar jie ten dirbo, tik žino, kad lygtai akcininkas buvo B.. Žino, kad tuo metu ta B. pavardė buvo visuomenėje žinoma, bet kaip, nežino, dabar apie jį visuomenėje nieko nesigirdi. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Buhalterinės apskaitos buvo tvarkoma su RIVILE programa ir visi dokumentai buvo susegami į segtuvas, ji juos visada atspausdindavo. Galėjo būti, kad išeidama iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko, atrodo, kad 1 ar 2 segtuvus, t. y. 2012 m. ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Į klausimą – „ar žino, kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kai ji tvarkė jų buhalterinę veiklą? – atsakė, kad neatsimena ir nežino, bet visus darbinius reikalus derindavo su jaunuoju B., su juo ir susirašinėdavo el. paštu. El. p. adreso neatsimena. Į klausimą –„kokios jos, kaip buhalterės pareigos, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“?  - atsakė, kad visos jos pareigos ir darbas įvardintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje su įmone. Į klausimą – „kas ir kokiu būdu pateikdavo jai buhalterinius dokumentus? – atsakė, kad konkrečiai šiuo atveju neatsimena, nes yra praėję daug laiko ir daug klientų. Neatsimena, kad jos dokumentai būtų perduodami fiziškai, tiesiogiai į rankas. Šiuo atveju ji neatsimena nei vieno susitikimo su tais žmonėmis. Į klausimą – „kas kiek laiko buvo pateikiami dokumentai? – atsakė, kad šito taip pat neatsimena. Įmonės daro įvairiai, vieni tik gauna sąskaitą ir iš karto ją jai permeta elektroniniu paštu, o kitos sudeda 1 mėn. ir atveža popierines. Kiekviena įmonė dirba įvairiai. Į klausimą –„ar jai yra žinoma, kokią veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“? – atsakė, kad tuo metu jie tik įsikūrė įmonę ir kažką darė su kuru, lygtai statė gamyklą ir juos reikėjo įregistruoti kaip akcizo mokėtojus. Ką konkrečiai su kuru jie veikė, nežino. Į klausimą- „dėl kokios priežasties išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“? – atsakė, kad išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes rado geriau apmokamą darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nebuvo įdarbinta, todėl išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos įgaliojimai visose įmonėse baigėsi. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse su įmonėmis turėtų būti nurodytos griežtos sąlygos, kad apskaitos įmonė, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisiima atsakomybės už įmonių nepateiktus dokumentus. Apskaita yra vykdoma tik iš tų dokumentų, kurie yra pateikiami. Dokumentai gali būti pateikiam el. paštu arba juos pristatant fiziškai. Daugiau nieko paaiškinti negali (14 t., b. l. 66-69);  

- specialistė I. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji buvo darbo grupėje, kuri pateikė 2022-01-14 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl specialisto išvadoje pateikto 2 klausimo - „Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuomet netinkamai buvo laikoma ir sandėliuojama 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų <<...>> buvo padaryta/galėjo būti padaryta didelės žalos žemei? Jei buvo padaryta žala žemei, kokio ji dydžio?“ ir į kurį nurodytas atsakymas, jog teritorija adresu (duomenys neskelbtini), priskiriama IV kategorijai su mažu jautrumo lygiu. Šioms teritorijoms nustatyta bendra naftos produktų ribinė vertė 5 000 mg/kg.“, paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), tik ta vieta, iš kurios buvo paimtas ir ištirtas mėginys yra priskiriama IV kategorijai su mažu jautrumo lygiu. Šioms teritorijoms nustatyta bendra naftos produktų ribinė vertė 5 000 mg/kg, bet šį išsiliejimo vieta iš karto buvo sutvarkyta. Ir čia kalbama tik apie konkrečią mėginio paėmimo vietą, bet ne visą teritoriją. Į klausimą – „specialisto išvadoje nurodoma, kad į aplinką išsiliejus 1 726,34 m³ pavojingų naftos produktų atliekų, aplinkos komponentams (aplinkos orui, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams arba vandens telkiniams) būtų 16 198 938 (šešiolika milijonų šimtas devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni) eurai. Kokia žala būtų išsiliejus mažesniam nei 1723,34 m³ naftos produktų atliekų kiekiui? – atsakė, kad būtų skaičiuojama proporcionaliai. 16 198 938 eurai - tai žala už pavojingų naftos produktų atliekų išsiliejimą į aplinką. Dar papildomai būtų skaičiuojami atskiri aplinkos komponentai (oras, žemės paviršius ir gilesni juos sluoksniai arba vandens telkinys). Į klausimą – „kas šioje specialistėje išvadoje suprantama kaip aplinka? – atsakė, kad aplinka - įvardijama kaip gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos. Teritorija, kurioje stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, yra aplinka, nepriklausomai kur stovi statinės su pavojingomis naftos produktų atliekomis. Į klausimą – „kokio mažiausio kiekio naftos produktų atliekų išsiliejimas padarytų žalą?“ – atsakė, kad, jei išsilietų 1 kubas (0,9 tonos) pavojingų naftos produktų atliekų, būtų padaryta 9 383,4 eurų žala dėl būtent atliekų išsiliejimo į aplinką ir dar papildomai būtų skaičiuojami atskiri aplinkos komponentai (oras, žemės paviršius ir gilesni juos sluoksniai arba vandens telkinys). Į klausimą – „kokie gali būti kiti sunkūs padariniai?“ – atsakė, kad išsiliejusios pavojingų naftos produktų atliekos, patekusios į aplinką, sukeltų ne tik ženklią žalą aplinkos komponentams, bet ir neigiamus padarinius žmonių sveikatai, augalams, gyvūnams. Toks laikymas siejamas ne su realiai įvykusia ekologine katastrofa arba žmonijos ar gyvūnijos suluošinimu, o su realiai kilusiu grėsmės pavojumi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, nes ilgą laiką nesaugomos ir neprižiūrimos atliekos patiria atmosferos poveikį, pradėjus trūkinėti, išsilies į aplinką pavojingos naftos produktų atliekos, dėl ko gali sukelti sunkių padarinių. Į klausimą – „koks gali būti realus išsiliejimas be žmogaus įsikišimo? – atsakė, kad gali išbėgti, nes taros su pavojingomis naftos produktų atliekomis yra veikiamos aplinkos poveikio: saulės, karščio, vėjo, šalčio. Taip pat talpos yra laikomos tiesiogiai ant žemės, kas taip pat gali padidinti talpų greitesnį erozijos procesą. Pavojus gali kilti tik išsiliejimo atveju (14 t., b. l. 72-75);

- specialistė N. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino kad ji surašė specialisto išvadą 2020-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į  klausimą – „ar visi dokumentai rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pas direktorių K. B. ir buhalterę R. Š. namuose yra įtraukti į apskaitą? – atsakė, kad: 1) nustatyta, jog pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. Š. namuose buvo rasti 14 krovinių atvežimo važtaraščių 326,36 t atliekų/žaliavų apie atliekų pristatymą iš spec. išvados Nr. 4 priede surašytų tiekėjų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie nebuvo įtraukti į apskaitą ir nerastos sąskaitos faktūros iš tiekėjų apie tų atliekų įsigijimą. Darytina išvada, kad šios sąskaitos faktūros yra neišrašytos arba neišsaugotos. Bet abiem atvejais jos privalėjo būti išrašytos ir išsaugotos. Pagal vežėjo UAB „Bitra“ kryžminio patikrinimo medžiagą buvo nustatyta, kad šie kroviniai tikrai buvo pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už šių dokumentų įtraukimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š., o už jų išsaugojimą ir pareikalavimą iš tiekėjų direktorius K. B. (spec. išvados 7-8 psl., priedas Nr. 4); 2) pagal iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtus dokumentus - krovinio važtaraščius nustatyta, kad 624,004 t atliekų/žaliavų įgijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neįtraukti į buhalterinę apskaitą, neišrašytos arba neišsaugotos sąskaitos faktūros, kurios turėjo būti išrašytos, išsaugotos ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą (spec. išvados 9 psl., priedas Nr. 8). Nors PVM sąskaitos faktūros ir neišrašytos, buhalterė, remiantis atliekų gavimo važtaraščiais, šių atliekų gavimą turėjo įtraukti į apskaitą. Už dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą (dokumentų pareikalavimą iš tiekėjo ir jų išsaugojimą) atsakingas direktorius K. B., o už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.; 3) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų rasti krovinio važtaraščiai apie atliekų/žaliavų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 t atliekų/žaliavų, kuriems neišrašytos arba tyrimui nepateiktos/neišsaugotos sąskaitos faktūros, kurios neįtrauktos į apskaitą. Šių atliekų pristatymą patvirtina pervežėjo V. M. IĮ PVM sąskaitose faktūrose įrašyti krovinių numeriai (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (spec. išvados 9 psl., priedas Nr. 9-12). Už dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą (dokumentų pareikalavimą iš tiekėjo ir jų išsaugojimą) atsakingas direktorius K. B., o už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.; 4) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų rasti krovinio važtaraščiai apie atliekų/žaliavų gavimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) (101 t atliekų/žaliavų). Atliekų pristatymą patvirtina kryžminio patikrinimo medžiaga gauta iš pervežėjo V. M. IĮ. Šių atliekų gavimas neįtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Už dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą (dokumentų pareikalavimą iš tiekėjo ir jų išsaugojimą) atsakingas direktorius K. B., o už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š. (spec. išvados 9 psl., priedas Nr. 13-16); 5) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų rastos PVM sąskaitos faktūros apie 27,69 t atliekų/žaliavų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 969,15 eurų, šis atliekų gavimas nebuvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (spec. išvados 9 psl., priedas Nr. 18) Už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.; 6) dalis atliekų - 106,298 t atliekų/žaliavų iš įvairių siuntėjų, pagal krovinio važtaraščius ir lydraščius rastus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir suregistruotų (priedas Nr. 19), neįtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.; 7) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje rastus krovinio važtaraščius ir kryžminio patikrinimo medžiagą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktas atliekų įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 2 579,73 t atliekų/žaliavų. Už dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą (dokumentų pareikalavimą iš tiekėjo ir jų išsaugojimą) atsakingas direktorius K. B., o už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.. Pagal kryžminio patikrinimo medžiagą, gautą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nustatyta, kad daliai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščių, pagal kuriuos ji nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pristatė atliekas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros apie atliekų pardavimą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas sudarė sąlygas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužfiksuoti šių atliekų gavimo buhalterinėje apskaitoje. Apibendrinus tyrimo duomenis, nustatyta, kad į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2013-2019 metais neįtrauktas atliekų iš viso 3 815,08 t gavimas iš tiekėjų (spec. išvada 10-11 psl., 1 lentelė). Įvertinus gautas kryžminių patikrinimo medžiagas iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl vykdytų ūkinių-finansinių sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimo/transportavimo paslaugas, tačiau šių paslaugų pirkimas neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Segtuve Nr. 111, kuriame susegti dokumentai, išimti iš direktoriaus K. B. namų, rasti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekių/paslaugų įsigijimo dokumentai, kurių įsigijimas ir apmokėjimas neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Prekių ir paslaugų dokumentų duomenys, kurių įsigijimas nebuvo įtrauktas į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, suregistruoti 24 priede. Tuo būdu į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2019 metais neįtrauktas prekių ir paslaugų įsigijimas iš tiekėjų, surašytų 24 priede, iš viso už 1 532,33 EUR (1289,28 + (duomenys neskelbtini)05) ir atsiskaitymas iš viso už 104,78 EUR (43,60 + 61,18)(24.1 – 24.10 priedai). Už dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą (dokumentų pareikalavimą iš tiekėjo ir jų išsaugojimą) atsakingas direktorius K. B., o už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.. Į klausimą – „ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2020-01-22 tvarkydama turimų atsargų buhalterinę apskaitą, laikėsi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų? – atsakė, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ balansinėse sąskaitose Nr. 20110 „Žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių įsigijimo savikaina“, Nr. 20140 „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos iš viso už 2 092 015,47 EUR (spec. išvados 21 priedas), pavadintos „Atsargų gamybos operacija“, „Atsargų nurašymo operacija“, tačiau tyrimui nepateikti medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai, kurių pagrindu bendrovės apskaitoje užregistruotos atsargų panaudojimo/nurašymo, pagamintos produkcijos ir po gamybos gautų atliekų užpajamavimo ūkinės operacijos. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ nuo 2018 m. sausio mėn. nevesta atsargų apskaita: neregistruotos atsargų gamybos operacijos, perduotos į gamybą atliekos nenurašytos, neregistruota pagaminta produkcija, o balansinėje sąskaitoje Nr. 20110 „Žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių įsigijimo savikaina“ registruotas tik atliekų gavimas (spec. išvados 13 psl., priedas Nr. 17). Už dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą atsakingas direktorius K. B., o už suvedimą į buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė R. Š.. Į klausimą – „kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaita dėl gautų atliekų/žaliavų ir perdirbimo metu iš atliekų/žaliavų gautos produkcijos? – atsakė, kad, kadangi tyrimui nepateikti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio atliekų perdirbimo metu gautų medžiagų/produktų užpajamavimo, nurašymo dokumentai, o 2018-2019 metais bendrovė nevedė atsargų apskaitos (neregistravo atsargų gamybos operacijų, nenurašė perduotų į gamybą atliekų, neregistravo pagamintos produkcijos), tai pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tiriamąjį laikotarpį gavo iš viso atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo), kiek jų sunaikinta (utilizuota) ir kur, bei koks atliekų (tepaluoto vandens ir šlamo) likutis ir nuo kada susidarė. Šie duomenys buhalterinėje apskaitoje turėjo būti tvarkomi ir vedami, už šių dokumentų buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas direktorius K. B. (14 t., b. l. 80-84);

- specialistė N. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, kad ji surašė specialisto išvadą 2020-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą – „2020-11-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakant į 2 klausimą yra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų. Ar galima atskirti kurie pažeidimai buvo padaryti laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2014-11-06 vadovaujant R. B. ir laikotarpyje nuo 2014-11-07 iki 2020-01-29 vadovaujant K. B.? – atsakė, kad 2020-11-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotų 3 815,08 medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinių operacijų, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2019 metus. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos iš viso 894,47 t (326,36 + 568,11) medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinės operacijos (specialisto išvados 4 ir 8 priedas). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos iš viso 2 920,61 t medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinės operacijos (specialisto išvados 1 lentelė). Taip pat išvadoje nustatyta, kad:

jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsargų pajamavimo ir nurašymo dokumentų iš viso už 2 092 015,47 EUR nepateikė, nes neišsaugojo, tai dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d; jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. į bendrovės apskaitą įtraukė dokumentais nepagrįstas atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijas iš viso už 2 092 015,47 EUR, tai bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.; bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos iš viso už 2 092 015,47 EUR, kurioms nepateikti medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai (išvados 21 priedas), iš jų: buhalterinėje apskaitoje užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos direktoriaus R. B. laikotarpiu iš viso už 321 881,67 EUR, o direktoriaus K. B. - iš viso už 1 770 133,80 EUR (pridedamas pakoreguotas 21 priedas, kuriame suskaičiuotos sumos pagal kiekvieno iš direktorių darbo laikotarpius). Į klausimą – „2020-11-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad pagal įrašus atlyginimo žiniaraščių laukeliuose „buhalteris“ ir Juridinių asmenų registrui pateiktoje metinėje finansinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nurodytus finansines ataskaitas pasirašančio vyr. buhalterio (buhalterio) duomenis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 13 d. tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – vyresnioji buhalterė V. P.. Ar buhalterės V. P. darbo laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų? – atsakė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. P. darbo laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 13 d. nenustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų. Į klausimą –„kada fiksuotas pirmas pažeidimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų? Koks buhalteris tuo metu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą? – atsakė, kad 2020-11-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal 14-a krovinio važtaraščių, rastų buhalterės R. Š. namuose, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktas 326,36 t atliekų gavimas (išvados 4 priedas). Pirmojo krovinio važtaraščio, pagal kurį atvežtos atliekos į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių atsargų gavimas neįtrauktas apskaitą į buhalterinę apskaitą, surašymo data 2013 m. liepos 15 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos iš viso už 2 092 015,47 EUR, kurioms nepateikti medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai (išvados 21 priedas). Pirmojo dokumento, įrašyto į bendrovės buhalterinę apskaitą, data pagal išvados 21 priedą - 2013 m. birželio 30 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. sausio 22 d. tvarkė vyriausioji buhalterė R. Š.. Pagal surašytos išvados duomenis pirmojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, data – 2013 m. birželio 30 d. (14 t., b. l. 85-92);

- specialistė N. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji surašė specialisto išvadą 2020-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą –„ar iš atliktos revizijos galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neapskaitytų ir nesumokėtų į biudžetą mokesčių? Mokestinė padaryta žala kiek pagal reviziją trūksta sumokėtų mokesčių ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo produktą ir ar nuo tų pajamų sumokėjo mokesčius? – atsakė, kad kaip nurodyta atsakant į specialisto išvados 3 klausimą: bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metus deklaruoti duomenys atitiko bendrovės apskaitos registruose užregistruotiems duomenims, tačiau tyrimo metu nustačius, kad į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2013-2019 metais neįtrauktos iš viso 3 815,08 t atliekų užpajamavimo ir panaudojimo operacijos už nenustatytą sumą, bei nuo 2018 m. sausio mėn. nevesta bendrovės atsargų apskaita (neregistruotos atsargų gamybos operacijos, perduotos į gamybą atliekos nenurašytos, neregistruota pagaminta produkcija), bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, turtą ar jų naudojimą už 2013-2019 metus, tačiau nėra galimybės nustatyti neteisingai deklaruotų duomenų sumų. Nesant galimybės nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingai deklaruotų duomenų sumų už 2013-2019 metus, nėra galimybės apskaičiuoti/nustatyti ir nesumokėtų mokesčių sumų už 2013-2019 metus. Į klausimą – „ar atliekant reviziją tikrino sąskaitas faktūras VMI duomenų bazėje? – atsakė, kad pagal 2016-03-15 VMI prie FM viršininko įsakymo Nr. VA-28 redakciją visi PVM mokėtojai nuo 2016-10-01 privalo VMI teikti visų išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis (elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje). Iki 2016-10-01 išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai Mokesčių administratoriui teikti pagal Mokesčių administratoriaus įteiktą raštišką nurodymą. Atliekant bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo tikrinama, ar bendrovei buvo prievolė iki 2016-10-01 mokesčių administratoriui teikti išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir ar bendrovė juos teikė. Taip pat nebuvo tikrinta, ar nuo 2016-10-01 elektroninių sąskaitų faktūrų ((duomenys neskelbtini)) posistemį bendrovė pildė išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Net jei ir bendrovė mokesčių administratoriui neteikė arba teikė, bet įrašė neteisingus duomenis išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose, šių duomenų neteikimas arba neteisingas pateikimas nesukelia pasekmių, tai yra dėl šių duomenų neteikimo arba neteisingo pateikimo galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų įrašymas į apskaitą buvo tikrinamas pagal apskaitos registrą „Didžioji knyga“. Užduotyje atlikti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo nurodymo sutikrinti bendrovės mokesčių administratoriui teikiamų išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų teisingumo. Į  klausimą –„ar jei būtų paskirta papildoma užduotis atlikti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir sutikrinti bendrovės mokesčių administratoriui teikiamų išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų teisingumą, ar būtų gauta papildomų duomenų? – atsakė, kad sutikrinę bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui teiktus išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, būtų gauta tik kokius duomenis bendrovė pateikė mokesčių administratoriui (iki 2016-01-01 išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose, nuo 2016-01-01 elektroninių sąskaitų faktūrų ((duomenys neskelbtini)) posistemyje), tačiau, kaip jau atsakyta paaiškinimo 2 klausime - šių duomenų neteikimas arba neteisingas pateikimas nesukelia pasekmių. Į klausimą – „ar atliekant vidinį vertinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų dokumentų, kur jie išrašė PVM sąskaitas faktūras dėl „(duomenys neskelbtini)“, galima pasakyti kiek mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tas pačias atliekas ankščiau ir ar būtų galima paskaičiuoti tas jų vadinamas „0“ sąskaitas? – atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, jog specialisto išvados 20 priedo 9-13 stulpeliuose suregistruotuose važtaraščiuose pervežtos bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargos buvo „0“ vertės ir šių atliekų pateikimui nereikalingas PVM sąskaitų faktūrų surašymas. Tačiau, remiantis specialisto išvados 20 priede surinkta informacija, matyti, kad pagal atliekų kodus ((duomenys neskelbtini)) šių atliekų pardavimui buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros (2-6 stulpeliai) (analogiški atliekų kodai, kurioms nebuvo surašytos PVM sąskaitos faktūros). Pasikėlus iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, būtų galima nustatyti, kokias kainas (atskirai pagal atliekų kodus) šių atliekų pardavimui taikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pvz., 20 priedo 5 eilutėje įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda atliekas (kodas (duomenys neskelbtini)) 27,110 t (šiam atliekų pristatymui išrašyta PVM sąskaita faktūra 2018-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini)), o 20 priedo 9-13 eilutėse nurodyti krovinio važtaraščiai, kurių pristatymui nebuvo surašytos PVM sąskaitos faktūros, ir matoma, kad 2018-12-13 pagal krovimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristato UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas (analogišku kodu (duomenys neskelbtini)) 13,07 t, kurių pristatymui nesurašyta PVM sąskaita faktūra ir t. t. Pasikėlus iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas tiriamuoju laikotarpiu PVM sąskaitas faktūras apie atliekų pardavimą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ir ne tik suregistruotas specialisto išvados 20 priede, kadangi ne visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į 20 priedą), galima pabandyti išsiaiškinti atliekų pagal kiekvieną kodą kainas (ar jos skirdavosi kiekvienoje sąskaitoje, ar buvo tos pačios visu laikotarpiu). Į klausimą –„ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikę metinę deklaraciją už 2019 m.? – atsakė, kad už 2019 metus pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta (pateikimo data 2020-07-27) - išvados 3 lapas. Pagal VĮ „Registrų centras“ viešus juridinių asmenų duomenis bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų už 2017, 2018, 2019 metus. Į klausimą – „revizijos akte 13 psl. 2 lentelė išvardinta kam ir už kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė savo pagamintą krosnių kurą, ir tuos duomenis įtraukė į apskaitą, bet kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo registruotas atsargų sunaudojimas, tai ar galima pasakyti, kiek viso buvo pagaminta krosnių kuro ir kiek liko atsargų? – atsakė, kad revizijos akto 13 psl. 2 lentelėje išvardinta kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų už parduotas prekes (2 stulp.), iš jos matyti, kad bendrovė 2013-2017 metais registravo parduotų prekių savikainą (3 stulpelis) (tai kiek atsargų pinigine išraiška sunaudojo produkcijos pagaminimui), o nuo 2018 metų parduotų prekių savikaina nebuvo registruota. Pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą už 2018-2019 m. galima pasakyti, kiek buvo parduota prekių, bet ne pagaminta. Bei negalime atsakyti, kiek parduodamai produkcijai pagaminti buvo sunaudota atsargų pinigine išraiška ir kiek atsargų liko. Į klausimą –„jei visas parduotas kiekis buvo užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, ar nuo jo tinkamai buvo sumokėti mokesčiai? – atsakė, kad negalima atsakyti, ar tinkamai sumokėti mokesčiai (pelno mokestis, PVM), kadangi nepateikti 2013-2018 m. medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai, o nuo 2018 m. nevesta atsargų apskaita (neregistruota parduotų prekių savikaina). Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-2015 m. ir 2017-2019 m. buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 3 815,08 t atliekų įsigijimo iš tiekėjų, surašytų išvados l lentelėje (šiam kiekiui tiekėjai nesurašė PVM sąskaitų faktūrų), kurių piniginės sumos nustatyti nėra galimybės, todėl dėl aukščiau išvardintų priežasčių nėra galimybės nustatyti neteisingai deklaruotų duomenų sumų ir nėra galimybės apskaičiuoti/nustatyti ir nesumokėtų mokesčių sumų už 2013-2019 metus. Į klausimą –„ar laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2014-11-06 (nėra tikra, čia nuo 2013 ar 2014 metų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujant direktoriui R. B., bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos visos medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinės operacijos, duomenys apie prekių ir paslaugų pirkimą bei duomenys apie produkcijos pagaminimo ir atsargų sunaudojimo operacijas? Jei neužfiksuoti duomenys, tai už kokią sumą? – atsakė, kad kaip jau buvo rašyta 2021-10-21 specialisto paaiškinime, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos iš viso 894,47 t (326,36 + 568,11) medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinės operacijos (specialisto išvados 4 ir 8 priedas). Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 894,47 t atliekų įsigijimo iš tiekėjų piniginės sumos nustatyti nėra galimybės, kadangi krovinio važtaraščiuose šie duomenys nenurodyti (aprašyta specialisto išvados 11 psl., po lentele Nr. 1). Į klausimą – „ar laikotarpyje nuo 2014-11-07 iki 2020-01-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujant direktoriui K. B. bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos visos medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinės operacijos, duomenys apie prekių ir paslaugų pirkimą bei duomenys apie produkcijos pagaminimo ir atsargų sunaudojimo operacijas? Jei neužfiksuoti duomenys, tai už kokią sumą? – atsakė, kad kaip jau buvo rašyta 2021-10-21 specialisto paaiškinime - bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos iš viso 2920,61 t medžiagų (atliekų) įsigijimo ūkinės operacijos (specialisto išvados l lentelė). Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2375,48 t atliekų įsigijimo iš tiekėjų piniginės sumos nustatyti nėra galimybės, kadangi krovinio važtaraščiuose šie duomenys nenurodyti. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus buvo galima nustatyti tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų iš viso 545,13 t atliekų piniginę sumą – 57 675,80 Eur pagal 10 tiekėjų išrašytų ir apskaitą neįtrauktų PVM sąskaitų faktūrų (išvados priedai Nr. 18.1-18.8, 20.2, 20.3). Taip pat K. B. darbo laikotarpiu į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2019 metais neįtrauktas prekių ir paslaugų įsigijimas iš tiekėjų, surašytų 24 priede iš viso už l 532,33 eurų (1 289,28 + (duomenys neskelbtini)05) ir atsiskaitymas iš viso už 104,78 eurų (43,60 + 61,18) (24.1 - 24.10 priedai) (specialisto išvados 14 psl.) (14 t., b. l. 94-97);

- specialistė N. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji surašė specialisto išvadą 2020-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą – „ar pagal 2012-2020 metais galiojančius teisės aktus buvo privaloma saugoti/archyvuoti buhalterinius apskaitos dokumentus? Jei taip, tai kokius, kiek laiko ir kokiu būdų? – atsakė, kad 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuri nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų dokumentų, sudaromų vykdant vidaus administravimo ir kitas bendrąsias funkcijas, saugojimo terminus. Pagal įsakymu patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės: • 10.15 punktą - ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas 10 metų; • 10.19 punktą - apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas 10 metų; • 10.20 darbo užmokesčio apskaitos dokumentų minimalus saugojimo terminas 10 metų, o asmens sąskaitų kortelės saugomos 50 metų. Kitų dokumentų saugojimo terminus galima rasti 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje. Rašytinės („popierinės“) formos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys turi būti saugomi šalies teritorijoje (Lietuvoje). Elektroninėmis priemonėmis išrašytos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje valstybėje narėje, tačiau privaloma užtikrinti visišką prieigą prie juose esančių duomenų (juos skaityti, galimybę gauti elektroninėmis priemonėmis ir pan.). Šiuo atveju apmokestinamieji asmenys privalo informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie minėtų dokumentų (elektroninių PVM sąskaitų faktūrų) saugojimo vietą. PVM sąskaitos faktūros turi būti saugomos tokios formos, kokios jos buvo išrašytos ar gautos („popierinės“ ar elektroninės). Elektronine forma gali būti saugomos tik tokios popierinės formos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintos PVM įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos ilgalaikės paslaugos (t. y., paslaugos, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį, pvz., telekomunikacijų, nuomos ar kt.). VMI išaiškinimas „PVM SĄSKAITŲ FAKTŪRŲ REKVIZITAI IR PRIEVOLĖS, SUSIJUSIOS SU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIU“( (duomenys neskelbtini)). Į klausimą –„per kiek laiko reikia buhalterinėje apskaitoje užregistruoti/suvesti į apskaitą gautus ūkinių operacijų dokumentus? – atsakė, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Į klausimą –„ar galima koreguoti į buhalterinę apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų duomenis? Jei galima, tai kokius ir per kiek laiko?“- atsakė, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 15 straipsnyje nurodyti atvejai, kada gali būti surašomi patikslinamieji dokumentai ir kas juos surašo: 1) kai prekės grąžinamos, nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo–pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais rašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. Patikslinamieji pinigų apskaitos dokumentai nesurašomi. Patikslinamąjį apskaitos dokumentą surašo ūkio subjektas, kuris surašė apskaitos dokumentą, kurį reikia tikslinti, arba šalių susitarimu ūkio subjektas, kuris gavo šį apskaitos dokumentą; 2) patikslinamajame apskaitos dokumente, be šio įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rekvizitų, nurodomas tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo surašymo data. Apyvartos nuolaidos suteikimo atveju surašytame patikslinamajame apskaitos dokumente nurodomas nuolaidos teikimo laikotarpis ir to laikotarpio apyvartos suma, nuo kurios teikiama nuolaida, o tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo surašymo data nenurodomi. 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V2-11 patvirtintas 7-o verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ metodinės rekomendacijos. V-ame skyriuje apibrėžtas apskaitos klaidų taisymas finansinėse ataskaitose. Ankstesnių ataskaitinių laikotarpių apskaitos klaidos finansinėse ataskaitose gali būti pastebėtos einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu. Apskaitos klaidų gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo. Jei šios klaidos nėra esminės, jos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio apskaitoje ir finansinėse ataskaitose. Ištaisytos klaidos rezultatas įtraukiamas į tą pačią balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje ji ir buvo padaryta. Ataskaitinio laikotarpio klaidos, aptiktos laikotarpiui nepasibaigus arba pasibaigus, bet dar nesudarius finansinių ataskaitų, turi būti ištaisomos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Tačiau klaidos kartais aptinkamos tik kitą ataskaitinį laikotarpį po finansinių ataskaitų sudarymo. Praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių apskaitoje ir finansinėse ataskaitose padarytos klaidos, dėl kurių tos finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis, yra esminės klaidos. Jei ankstesnio laikotarpio klaidos nėra esminės, jos ištaisomos einamąjį ataskaitinį laikotarpį, o lyginamoji finansinių ataskaitų informacija netikslinama. Esminė praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaida turi būti taisoma retrospektyviniu būdu, tai reiškia, kad taisymai daromi ne tik ataskaitinį laikotarpį, bet taisoma ir lyginamoji finansinių ataskaitų informacija. Kai esminės klaidos poveikio vieno ar daugiau ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamajai informacijai nustatyti neįmanoma, taisoma anksčiausio finansinėse ataskaitose parodomo ataskaitinio laikotarpio lyginamoji informacija. Į klausimą – „ar ant PVM sąskaitos-faktūros yra privalomas atsakingo asmens parašas? Jei taip, tai kas turi pasirašyti ir kokia atsakomybė taikoma tam asmeniui?“ – atsakė, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti PVM įstatymo 80 str. 1 dalyje nustatyti rekvizitai: 1) PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 2) PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą; 3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; 4) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais; 5) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); 6) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; 7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis; 8) prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita-faktūra įforminamas avanso gavimas, – avanso gavimo diena, kai ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; 10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; 11) PVM tarifas (tarifai); 12) PVM suma eurais (straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XII-1122, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13630); 13) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas (teikimas), – nuoroda į atitinkamą šio įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą; 14) šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naują transporto priemonę (t. y. eksploatavimo pradžia, rida, valandų skaičius) – naujos transporto priemonės tiekimo į kitą valstybę narę atveju; 15) kai taikoma speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, – nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Kelionių agentūros“, o kai taikoma speciali naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje, – atitinkama nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Naudotos prekės“, „Maržos apmokestinimo schema. Meno kūriniai“ arba „Maržos apmokestinimo schema. Kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai“; 16) fiskalinio agento PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, – kai pagal šį Įstatymą prievolė apskaičiuoti PVM tenka užsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui; 17) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas), – nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“; 18) kai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, – nuoroda „Pinigų apskaitos sistema“; 19) kai PVM sąskaitą faktūrą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu įformina pirkėjas, – nuoroda „Sąskaitų faktūrų išsirašymas“. PVM įstatymas nereglamentuoja, kad PVM sąskaitos faktūros privalomas rekvizitas – atsakingo asmens parašas, todėl PVM sąskaitų faktūrų pasirašyti neprivaloma (14 t., b. l. 98-103);

- specialistė N. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji surašė specialisto išvadą 2020-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą –„ar šis dokumentas gali turėti/turi įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamai buhalterinei apskaitai ir 2020-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktai revizijos išvadai? Ar atliekant reviziją toks dokumentas būtų vertinamas kartu su kitais įmonės pirminiais ir suvestiniais dokumentais?-  atsakė, kad apžiūrai pateiktas R. Š. pateiktas dokumentas - lentelė, kaip matyti pagal užrašą už 2015 metus. Ši lentelė panaši į kažkokį suvestinį registrą. Pagal LR BAĮ 16 str. 2 d. nuostatas ūkio subjektas apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato pagal savo poreikius nusistato. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Reikalavimai apskaitos dokumentams nurodyti LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. Kiekvienas dokumentas turi turėti sudarymo datą, pavadinimą, būti pasirašytas jį sudariusio asmens bei svarbiausią rekvizitą - ūkinės operacijos turinį, pagal kurį galima būtų nustatyti tos ūkinės operacijos turinį. Atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, šis R. Š. pateiktas dokumentas – lentelė būtų vertintas kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinis registras, jei įrašai jame būtų suregistruoti chronologine-sistemine tvarka pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, kurių privalomi rekvizitai nurodyti LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. R. Š. šią lentelę pateikė po apklausos, kurioje ji pateikė paaiškinimus apie įrašų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ dėl atsargų pajamavimo ir nurašymo iš viso už 2 092 015,47 Eur pagrįstumą. Specialisto išvados 12 lape nurodyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ balansinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)  „Žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių įsigijimo savikaina“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirktos prekės skirtos perparduoti“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos iš viso už 2 092 015,47 Eur (21 priedas) pavadintos „Atsargų gamybos operacija“, „Atsargų nurašymo operacija“, tačiau tyrimui nepateikti medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai, kurių pagrindu bendrovės apskaitoje užregistruotos atsargų panaudojimo/nurašymo, pagamintos produkcijos ir po gamybos gautų atliekų užpajamavimo ūkinės operacijos. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų, jeigu atsargų pajamavimo ir nurašymo dokumentų, iš viso už 2 092 015,47 Eur, neišsaugojo, arba nesilaikė 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu į bendrovės apskaitą įtraukė dokumentais nepagrįstas atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijas, iš viso už 2 092 015,47 Eur. Palyginus įrašus, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Didžioji knyga“ balansinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 2015 metus, kurie suregistruoti išvados 21 priedo 19-29 ir 71-83 eil., nenustatytas nei vienas skaičius sumine išraiška, kuris atitiktų įrašus (skaičius sumine išraiška) R. Š. pateiktoje lentelėje (galimai suvestiniame registre) už 2015 metus. Pvz., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ 2015-01-31 užregistruotos: atsargų gamybos operacija už - 1,01 Eur ir atsargų nurašymo operacija už 1 607,33 Eur (21 priedo 19 ir 71 eil.), o pateiktame dokumente 2015 m. 01 mėn. įrašų apie tokias sumas nėra. Todėl ši lentelė negali būti vertinta kaip apskaitos dokumentas, pagrindžiantis įrašus bendrovės apskaitos registro „Didžioji knyga“ balansinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šis R. Š. pateiktas dokumentas – lentelė neturi įtakos ir nekeičia 2020-11-06 surašytos specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (14 t., b. l. 106-109); 

- R. Š., apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2020-02-13 parodė, kad jai yra paskelbtas prokuroro priimtas nutarimas dėl jos pačios, kaip specialiosios liudytojos, apklausos, taip pat jai yra išaiškintos specialiojo liudytojo teisės. Sutinka būti apklausta specialiąja liudytoja ir atsakyti į užduodamus klausimus. Gali pasakyti, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2013 metų kovo mėnesio, nuo to laiko dirba vyriausiosios buhalterės pareigose. Jos darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), darbo vietoje ji būna kiekvieną darbo dieną. Paskutiniu metu darbo vietoje nebuvo, nes serga. Uždarojoje akcinėje bendrovėje parengtos ir pasirašytos vyriausiojo buhalterio pareiginės instrukcijos nėra, ji jokios pareiginės instrukcijos nėra pasirašiusi. Dirba pagal darbo sutartį. Darbe ji dirba buhalterio darbą - pajamuoja prekes ir paslaugas, išrašo pardavimo sąskaitas faktūras, teikia ataskaitas Sodra, Statistikos departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja direktorius K. B.. Dar bendrovėje dirba gamybos vadovas R. T. ir operatoriai bei kūrikai. Bendrovės direktorius pavaduotojo neturi ir joks asmuo tokių pareigų neužima. Jeigu gerai pamena, iš viso bendrovėje su ja, direktoriumi ir gamybos vadovu, visą personalą sudaro septyniolika žmonių. Įmonės pagrindinė buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra laikomi ir visi bendrovės buhalteriniai dokumentai, niekur kitur buhalteriniai dokumentai nėra laikomi ar saugomi, neturi jokių archyvų. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra nuomojamas iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad bendrovė turėjo kažkokius ofisus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet kokiais tiksliai adresais, pasakyti negali, nes nežino, to reikia klausti direktoriaus K. B.. Taip pat (duomenys neskelbtini), yra bendrovės gamybinės patalpos. Patalpos yra ne jų bendrovės nuosavybė, jos taip pat yra nuomojamos iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Kiek ji dirba vyriausiosios buhalterės pareigose uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės buveinė visada buvo adresu (duomenys neskelbtini), o gamybos bazė buvo adresu (duomenys neskelbtini), tik vis keitėsi šių pastatų savininkai. Visai neseniai, tiksliai nežino kada, bendrovė išsinuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Kokiam tikslui šios patalpos buvo išnuomotos, nežino, to reikėtų klausti direktoriaus K. B., nes tai jis sudarė nuomos sutartį. Jeigu gerai pamena, šios patalpos buvo išsinuomotos iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Už ką bendrovėje yra atsakingas gamybos vadovas R. T., nežino, to reikia klausti jo paties. Ar bendrovėje yra kažkokia jo užimamos pareigybės pareiginė instrukcija, irgi nežino. Kokius konkrečiai darbus atlieka bendrovėje dirbantys operatoriai ir kūrikai, irgi nežino, to reikia klausti arba gamybos vadovo, arba direktoriaus. Bendrovėje atskiros kasininko pareigybės nėra ir toks darbuotojas įmonėje nedirba. Pagal įstatymus už bendrovės kasą yra atsakingas direktorius, ji tikrai nėra už ją atsakinga, nes buhalteris negali būti atsakingas už kasą. Ji tvarko tuos buhalterinius dokumentus, kuriuos jai atveža direktorius K. B., taip pat tuos, kuriuos gauna paštu arba elektroniniu paštu. Paprastai tai būna dokumentai - sąskaitos faktūros, kurias siunčia įvairios įmonės - pardavėjai. Pagal šiai dienai turimus buhalterinius dokumentus negali pasakyti, kiek ir kokių medžiagų yra bendrovėje, kokie yra kiekių likučiai, kada paskutiniu metu kas buvo pirkta ar parduota, nes, kaip ir sakė, nuo 2020 m. sausio 7 d. serga ir darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra buvusi, turi nedarbingumą. Jai nebūnant darbe jos - buhalterės darbo niekas nedirba ir gaunamų dokumentų netvarko, grįžusi į darbą, kad ir po kurio laiko, ji juos tvarko pati. Paprastai bendrovė pagamintą produktą, kiek ji žino - mazutą, išveža įvairiai - kartais ir po keturias, o kartais tik po vieną autocisterną per savaitę. Koks kiekis mazuto telpa autocisternose, irgi negali tiksliai pasakyti, nes kiekvienu atveju sunkvežimiai su autocisternomis išvažiuojant yra sveriami. Kadangi jau antras mėnuo nedirba, tikrai negali nurodyti bendrovėje turimų gautų žaliavų ir neišvežtų atliekų kiekių. Ji žino, į kokias talpas bendrovė pila ir sandėliuoja tiek gautas medžiagas, tiek gamybos metu išskirtas medžiagas. Jos yra pilamos ir sandėliuojamos į plastikines talpas, kurių tikslaus tūrio irgi dabar nurodyti negali, nes nežino. Kažkiek yra susijusi tik su talpų pirkimu, nes gauna sąskaitas ir važtaraščius už įsigytas talpas, tačiau kiek ir kada jų reikia, kur jos yra laikomos ir sandėliuojamos sprendžia ne ji, to reikia klausti gamybos vadovo R. T. ir direktoriaus K. B.. Taip pat nieko nežino ir negali pasakyti apie tai, ar talpos, kuriose laikomos tiek gautos medžiagos, tiek gamybos metu gauti produktai, atitinka gamtosauginius reikalavimus. Kiek šiai dienai bendrovė turi plastikinių talpų - tiek tuščių, tiek pripildytų, taip pat negali pasakyti, nes nežino. Su aplinkos apsaugos pareigūnais ji bendrauja labai retai, paprastai jokių dokumentų jie jos pateikti neprašo, nes visi dokumentai yra matomi taip vadiname „(duomenys neskelbtini)“ - vieningoje informacinėje sistemoje. Kaip pilnai vadinasi ši sistema, ji pažodžiui nurodyti negali, nes ja visiškai nesinaudoja. Nesinaudoja, nes neprivalo ja naudotis, joks įstatymas nereglamentuoja to, kad ji, buhalterė, turėtų šia sistema naudotis. Nežino, ar šia sistema įmonėje naudojasi kažkas kitas, galvoja, kad ja turėtų naudotis direktorius K. B.. Talpos su gamybos metu išskirta medžiaga, kiek žino, mazutu, yra išvežamos pagal gautus užsakymus iš pirkėjų - juridinių asmenų. Žaliavų pirkimo ir pardavimo dokumentai - sąskaitos yra susegtos įmonėje turimuose dokumentuose. Kažkokia bendra darbo tvarka jos, gamybos vadovo ir direktoriaus tarpe nėra reglamentuota, kiekvienas dirba savo darbą. Kiek ji žino ir kiek pati įsivaizduoja, bendrą tvarką operatorių ir kūrikų tarpe veda ir tvarko gamybos vadovas, jis sudarinėja darbuotojų darbo grafikus ir tabelius, su tuo ji nėra susijusi ir tai yra ne jos darbas. Pagal pateiktus darbo tabelius atlyginimus skaičiuoja ji. Darbe darbo dienomis, aišku jeigu neserga, ji būna kasdien. Kasdien darbe būna ir gamybos vadovas R. T.. Bendrovės direktorius K. B. darbe būna įvairiai, kartais būna kasdien, kartais rečiau, dabar tiksliai negali nurodyti. Kiti darbuotojai - operatoriai ir kūrikai, dirba pagal jiems sudarytą darbo grafiką. Kiek ji dirba, bendrovės buhalteriniai dokumentai niekada nebuvo tikrinti. Visus bendrovėje turimus apskaitos dokumentus ji tvarko vadovaudamasi buhalterinių pagrindų įstatymu, tiksliai šio įstatymo pavadinimo nežino. Niekada nėra sulaukusi nei direktoriaus K. B., nei gamybos vadovo R. T. prašymų ar nurodymų neįtraukti į apskaitą, kažkokiai valstybinei įmonei nepateikti kažkokių svarbių dokumentų, kažkaip juos slėpti, klastoti keičiant įrašus ar netgi juos naikinti, tikrai niekada nėra nieko panašaus dariusi (15 t., b. l. 11-15);

-  R. Š., apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2020-07-27 parodė sutinka duoti parodymus pagal 2020-02-12 jai buvusį paskelbtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. nutarimą. Į klausimą – „prašant paaiškinti, kokių dokumentų pagrindu ir kokioje balansinėje sąskaitoje pajamuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbimui gautos atliekos/žaliavos?“ – atsakė, kad sąskaitos faktūros pagrindu, 2 klasės sąskaitoje, tiksliau neatsimena. Į klausimą –„ar visos iš teikėjų gautos atliekos buvo skirtos perdirbimui?“ – atsakė, kad, kiek jai žinoma, visos gautos atliekos buvo skirtos perdirbimui. Į klausimą –„kokiais dokumentais buvo įforminimas ir apskaitomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų/žaliavų perdavimas į gamybą? Kas šiuos dokumentus surašydavo, įformindavo?“ – atsakė, kad dabar nepasakys. Į klausimą –„kokiais dokumentais buvo įforminama ir apskaitoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyboje gauta produkcija ir gamybos metu atskirtos atliekos (priemaišos, naftos šlamas)? Kas šiuos dokumentus surašydavo, įformindavo? – atsakė, kad šiuo metu atsakyti į šį klausimą negali. Į klausimą –„kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras?“ – atsakė, kad ji viena UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas faktūras. Į klausimą – „prašant paaiškinti, kodėl pagal dalį krovinio važtaraščių, pagal kuriuos krovinio siuntėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio gavėjui - bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perdirbimui pristatė atliekas/žaliavas, buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir šių atliekų/žaliavų įsigijimas apskaitoje užregistruotas kaip bendrovės pajamos, kai kita dalis atliekų/žaliavų, pristatytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal analogiškus krovinio važtaraščius, buvo įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras? – atsakė, kad jai yra parodyti dokumentai, bet šiuo metu atsakyti ji negali (15 t., b. l. 16-19);

- R. Š., apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2021-05-28 parodė, kad supranta, jog yra apklausiama kaip specialusis liudytojas pagal 2020-02-12 Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. nutarimą, jai yra išaiškintos specialiojo liudytojo teisės. Sutinka būti apklausta specialiąja liudytoja ir atsakyti į užduodamus klausimus. Į klausimą –„kas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą?“ – atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji, ji yra įdarbinta nuo 2013 m., mėnesio tiksliai nežino. Į klausimą – „kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų perdavimo tvarka, kokiu būdu ji gaudavo buhalterinius dokumentus? – atsakė, kad dokumentai buvo pateikiami popieriniu variantu arba atsiunčiami elektrinių paštu, yra tik 2 būdai gauti dokumentus. Popieriniu būdu dokumentus gaudavo iš direktoriaus K. B. arba iš gamybos vadovų, kurių buvo 3 ir nuo 2013 metų ji jų pavardžių neatsimena (galėjo būti K., R. M. ir R. T., kuris dirba dabar), elektroniniu paštu gaudavo iš visų jų ir įmonių. El. paštu ateidavo į jos asmeninį paštą (duomenys neskelbtini). Į klausimą – „2021-03-09 iš el. p. (duomenys neskelbtini) ji atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus su prierašu „Laba diena, pradedu siųsti dokumentus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini). Artimiausiu laiku persiųsiu visus turimus dokumentus“. Ar po 2021-03-09 siuntė dar dokumentų? – atsakė, kad ji mano, jog daugiau nesiuntė, nes ji galvojo, kad gaus atsakymą, ar tinka tokie dokumentai. Negali atsakyti, ar po šio laiško ji dar kontaktavo (konkrečiai šiuo klausimu) su direktoriumi K. B.. Į klausimą –„ar pagal jos suregistruotus krovinio važtaraščius atliekos nurodytos juose buvo pristatytos į jų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“? – atsakė, kad ji gauna dokumentą ir jį užregistruoja, užpajamuoja. Mano, kad buvo pristatyta fiziškai, negali ateiti 1 popierius be prekės. Į klausimą – „kaip buvo įforminami „nuliniai“ važtaraščiai, ar tokie buvo? -  R. Š. atsakymas: „nuliniai“ važtaraščiai negali būti, nes jose yra įrašytas tik kiekis (kas buvo atvežta). Atvežtą (važtaraštyje nurodytą) kiekį ji įtraukdavo, tai yra žaliava, kuri yra apskaitoma aplinkosaugos apskaitoje, tai įvesdavo ji. Į klausimą –„kaip gali paaiškinti, kad krovinio vežėjai (kuris vežė savo prekę) važtaraščius įtraukė į savo PVM sąskaitas faktūras, kuriose išvardinti krovinio pervežimo važtaraščiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas atliekas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šie dokumentai nėra įtraukti? -  atsakė, kad jei ji gauna sąskaitą faktūrą už prekes, tai užpajamuoja kaip prekę, o jei gauna už vežimo paslaugas, kuriose yra išvardinti važtaraščiai, tai taip ir įtraukia kaip vežimo paslaugas. Viską, ką yra gavusi, ji yra įtraukusi. Į klausimą – „ar 8 priede 11 stulpelyje išvardintos atsargos pagal 8 priede suregistruotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščius, rastus tarp bendrovės dokumentų, buvo pristatytos į jų įmonę? Jei buvo pristatytos, ar gali paaiškinti, ar pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė dėl šių krovinio važtaraščiuose išvardintų atliekų pardavimo PVM sąskaitas faktūras? Jei išrašė, tai kur šios PVM sąskaitos faktūros yra ir kodėl šios PVM sąskaitos faktūros apie atliekų pristatymą neįtrauktos į įmonės apskaitą? – atsakė, kad yra krovinio važtaraštis 2014-02-08 (kaip mato iš pateikto dokumento kopijos), ar šio dokumento pagrindu yra išrašyta sąskaita, ji nežino, nes jis yra 7 metų senumo. Fiziškai negalima atsakyti dėl kiekvieno dokumento, ypač 7 metų senumo. Į klausimą – „ar bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ balansinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) „Žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių įsigijimo savikaina“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirktos prekės skirtos perparduoti“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. užregistruotų atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos dokumentai, iš viso už 2092015,47 EUR, tyrimui nepateikti, nes neišsaugoti? -  atsakė, kad ji mano, jog visi dokumentai yra išsaugoti, gal tik nepateikti. Ji gal nežinojo, nesuprato, ką reikia pateikti, todėl nepateikė. Į klausimą –„ar gali būti, kad šios operacijos apskaitoje užregistruotos nepagrįstos dokumentais? - atsakė, kad nepagrįstais dokumentai negali. Kokius dokumentus ji turėjo, tokius ir registravo pagal turimus dokumentus. Į klausimą – „kodėl nuo 2018 m. sausio mėn. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nevesta atsargų apskaita – registruotas tik atliekų gavimas, neregistruotos atsargų gamybos operacijos, perduotos į gamybą atliekos nenurašytos, neregistruota pagaminta produkcija? – atsakė, kad, jos manymu, viskas buvo registruota, gal buvo atliekami kokie nors taisymai. Į klausimą –„ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2019 metais gautų atliekų kiekių apskaitą vedė per (duomenys neskelbtini) sistemą? – atsakė, kad nuo 2013 m. iki šiol jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu į (duomenys neskelbtini) sistemą ji jokių duomenų nevedė, tai nebuvo jos pareiga. Į klausimą –„ar kada nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B. jos yra prašęs gautų dokumentų neįtraukti į buhalterinę apskaitą?  - atsakė, kad ne. Papildomai nurodė, kad šioje įmonėje nebuvo daroma jokia nusikalstama veikla, buvo gaunama, pagaminama ir parduodama. Buvo viskas tvarkoma pakankamai tvarkingai. Tvarkinga įmonės aplinka ir dokumentai, tai jos nuomonė, daugiau nieko paaiškinti negali (15 t., b. l. 37-42);  

- R. Š., 2021-08-17 įteikus pranešimą apie įtarimą, apklausos metu parodė, kad nėra juristė ir negali pateikti savo veiksmų teisinio vertinimo. Buvo apklausta kaip specialus liudytojas ir davė parodymus, šiuo metu nieko daugiau papildyti negali, prašo remtis jos anksčiau kaip specialiojo liudytojo duotais parodymais. Šiuo metu nieko daugiau papildyti neturi, jei matys, kad gali papildyti savo ankstesnius parodymus, informuos papildomai. Į klausimą – „ar sutinka atsakyti į papildomus klausimus? – atsakė, kad jeigu matys, jog gali papildyti savo ankstesnius parodymus, informuos papildomai, dabar į jokius klausimus neatsakinės. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (15 t., b. l.  56-59);

- įtariamoji R. Š., įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, 2022-05-06 apklausos metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Šiuo metu ji neturi pinigų pasisamdyti advokato, su buvusiu advokatu ji sutartį nutraukė, jis jos daugiau nebeatstovaus. Sutinka duoti parodymus nedalyvaujant advokatui. Dėl jai pareikšto pranešimo apie įtarimą ji supranta, kuo yra įtariama, t. y. kad aplaidžiai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Savo kaltės ji nepripažįsta, nes ji vedė tiek dokumentų, kiek jų turėjo, t. y. kiek gaudavo iš direktoriaus K. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji, buvo įdarbinta nuo 2013 m., ir 2021-12-07 buvo atleista, dėl to, kad įmonė nesumokėjo mokesčių. Čia yra toks įstatymas. Direktorius K. B. buvo atleistas 2021 m. rugsėjo mėn., o ji tik gruodį, nes visą tą laiką sirgo. Į klausimą –„kas ją priėmė į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jį rado? – atsakė, kad į darbą priėmė R. B., vėliau perėmė K. B.. R. B. ją susirado ir pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis žadėjo kitą atlyginimą, bet, kaip vėliau paaiškėjo, ji net per 7 metus negavo to atlyginimo, kuris buvo žadėtas. Į klausimą – „kur buvo numatyta jos darbo vieta? – atsakė, kad (duomenys neskelbtini), ir dar buvo sutarta kompensacija už važiavimą į darbo vietą. Paskutinius 2 metus, t. y. 2020 ir 2021 metus, jos negavo. Į klausimą – „kaip jai atėjus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, kas ir kaip juos perdavė? – atsakė, kad įmonė buvo tik ką pradėjusi veikti ir oficialiai jokie buhalteriniai dokumentai jai nebuvo perduoti, buvo tik keli įrašai. Buvo kažkokios papkės „Pirkimai“, nes ji 2013 metais atėjo dirbti, o įmonė įsikūrė 2012 m., jei viską sudėjus, būtų tik 1 segtuvas. Dar kompiuteryje buvo buhalterinė programa ir ten buvo suvesti kažkokie dokumentai. Atvirai pasakius, nepamena, kokie konkrečiai, nes buvo prieš 9 metus. Į klausimą – „kai pradėjo dirbti, kas ir kokiu būdu jai teikdavo dokumentus? – atsakė, kad pirkimo dokumentus teikdavo K. B., daugiausiai atsiųsdavo internetu per el. p. (duomenys neskelbtini) ir kartais atveždavo popierinius (bent jau už grynus pinigus, kurie yra su kvitais, ji pati prašydavo popierinių), dar teikdavo (popierinius dokumentus) gamybos vadovai, kurių per visą laiką buvo 3: E. K., M. ir R. T.. Į klausimą – „kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų perdavimo tvarka įmonės viduje ir išorėje (prašoma nurodyti dokumentų perdavimus nuo prekės įgijimo/pristatymo iki suvedimo į buhalterinę apskaitą)? -  atsakė, kad atvažiavus naftos produktų atliekoms, jai buvo pateikiama sąskaita-faktūra (ją paduodavo kas atveždavo, t. y. vairuotojas arba gamybos vadovas), arba jei būdavo be sąskaitos-faktūros, tai būdavo krovinio važtaraštis, jie būdavo popieriniai. Ji tuos dokumentus pajamuodavo ir suvesdavo į kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą. Į klausimą –„ar direktorius (ar kas kitas) domėjosi/kontroliavo, kaip ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą?“ -  atsakė, kad niekas nesidomėjo ir nekontroliavo. Į klausimą – „ar direktorius pasirašydavo kokius nors buhalterinius dokumentus? Jei taip, tai kokius, kas kiek laiko ir kas, kokiu būdu juos pateikdavo? – atsakė, kad gal gavimo dokumentus ir tvirtindavo direktorius, kai prasidėjo (duomenys neskelbtini), direktorius K. B. tvarkė jį, ji pasižiūrėti galėjo, bet kištis negalėjo. Atėjusi į darbą pasirašė darbo sutartį, bet nebuvo jos pareiginės instrukcijos. Pati bandė rašyti-kurti, kokia turi būti atliekų apskaitos tvarka, bet direktorius K. B. tam pasipriešino ir pasakė, kad to nereikia. Ji norėjo rašyti, kokia yra eiga, kaip gaunama-tvarkoma ir parduodamas produktas. K. B. jai sakė, kad to nereikia ir sakė, kad viskas „eigoje“, nes aprašymo jokio nebuvo, nebent dabar jis atsiras. Gauni-pajamuoji-perdirbi-parduodi. Ji visą tai rašydavo žurnaluose, pirmiausia kompiuteryje, vėliau ir atspausdindavo, ir tuos dokumentus dėdavo į segtuvus, o segtuvus laikydavo ofise (duomenys neskelbtini). Tuos dokumentus paėmė pareigūnai, kai darė kratą. Jai atrodo, kad ji spausdindavo viską. Į klausimą - „ar iš direktorių R. B. ar K. B. yra gavusi nurodymą neįtraukti kokių nors dokumentų į buhalterinę apskaitą? – atsakė, kad nepamena. Gali pasakyti, kad daug dokumentų gaudavo pavėluotai, kartais jau gauti dokumentai būdavo keičiami kitais dėl kainos. Tuos dokumentus pakeitimui jai pateikdavo K. B., su R. B. dirbo gal 6 mėn., labai trumpai. Dokumentus programoje ji keisdavo, nes taip galima daryti. Ji darydavo, suvesdavo viską laiku, ir, kai reikėdavo pakeisti, ji tikslindavo, todėl ir gavosi „bardakas“, t. y. netikslios ataskaitos. Jei ji rugpjūčio gale gaudavo už 8 mėn. sąskaitas, tai reikėjo jas suvesti. Ji net ant dalies dokumentų, kitoje pusėje yra pasirašiusi sau, kada juos gavo. Jei rugpjūtį gauna 80 sąskaitų už 5 mėn., tai bandydavo spėti, suvesti ir, jei būdavo keičiamos sąskaitos, tai reikėjo pakeitimus daryti visuose registruose, tai užimdavo laiko. Į klausimą –„ar pati yra sakiusi direktoriui, kad jai trūksta kokių nors dokumentų buhalterinės apskaitos tvarkymui? – atsakė, kad ji K. B. visą laiką sakydavo, kad trūksta dokumentų, o jis jai sakydavo „duok ataskaitas“, bet ji juk negali ataskaitas padaryti be dokumentų. Direktorius K. B. jai sakė, kad jam kažkas pasakė, kad galima nevesti sąskaitų ir už 4 mėn. Ji jam sakė, kad taip negerai, bet jis atsakydavo, kad „ne jos reikalas“. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokia nuostata, kad galima teikti kas 4 mėn., bet tai nesiderina su PVM deklaracijų teikimo tvarka, ji apie tai sakė K. B., bet jis į tai nereagavo. Darbas pas juos buvo toks - kas ką nori, tas tą daro, o direktorius nori, kad ataskaitos būtų laiku. 2019 ar 2020 m. rugpjūčio mėn. ji iš direktoriaus K. B. išsireikalavo ir jis jai pateikė popierines 80 vnt. sąskaitų-faktūrų už praėjusį laikotarpį, todėl konkrečiai tuo metu ji kitoje sąskaitų-faktūrų pusėje pasižymėjo, kada jos gautos. Į klausimą –„ar direktorius R. B., vėliau K. B., jai yra išsakęs kokių nors pastabų dėl darbo kokybės? – atsakė, kad taip, dėl to, kad nėra rezultatų, t. y. kad nėra buhalterinių ataskaitų. Ji sakydavo, kad nėra pirminių dokumentų, o K. B. sakydavo, kad vis tiek pateiktų. Ji sakydavo, kad negali, nes neturi dokumentų, o jis nesiklausydavo ir sakydavo, kad ji nieko nepadaro. Ji į darbą atvažiuodavo nuo 6.00 val. ryto, kartais būdavo iki 20.00 val. darbe, o atlyginimą gaudavo apie 1 000 eurų. Ji turėjo išleidinėti mašinas ir dar tvarkyti buhalterinę apskaitą. Tai visko kartais ir nespėdavo. Yra sakiusi K. B., kad nespėja dirbti eilinio apskaitos darbo, nes reikia įforminti pardavimus ir išleidinėti automobilius. Tam, kad būtų išleistas 1 automobilis, reikia apie 2,5 val., tai, jei per dieną 3 automobiliai, tai apie 7,5 val. darbo. Tuo metu gamybos vadovas R. T. buvo, o po tyrimo pradėjimo 2021 m. K. B. pats nuotoliniu būdų pradėjo rašyti dokumentus išleidžiamoms mašinoms. Su R. B. dirbo trumpai. Dėl jai pareikšto įtarimo gali pasakyti, kad viso savo darbo laiku neatliko dėl per didelio savo darbo krūvio ir laiku jai nepateiktų dokumentų ir dėl dokumentų, kuriuos reikėdavo keisti. Dėl to, kad įtarime rašoma, kad įtraukė į apskaitą dokumentais nepagrįstas atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijas, tai paaiškina, kad dalis atsargų buvo tiekiama nemokamai, be sąskaitų-faktūrų, su krovinio važtaraščiais. Bent jau važtaraščiai tikrai turi būti tarp paimtų dokumentų. Galėjo būti, kad kokių nors paslauginių sąskaitų-faktūrų ji galėjo neatspausdinti, bet jos liko kompiuteryje, bet čia ne atsargos, o paslaugos. Dėl produkcijos pagaminimo ir atsargų sunaudojimo, tai ta pati situacija. Dirbdama ji suprato, kad visko nespėja tinkamai suvesti dėl per didelio savo darbo krūvio ir ne laiku pateikiamų dokumentų, bet negali taip atsistoti ir išeiti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė iš to, kokius dokumentus ji gaudavo ir ką jai pateikdavo direktorius K. B., nes su R. B. dirbo labai trumpai. K. B. sakydavo, kad jai reikia dokumentų, jis atsakydavo „bus, duok ataskaitą“. K. B. jos nėra prašęs, kad ji tyčia neteisingai rašytų ir buhalterinėje apskaitoje pateiktų kokius nors dokumentus ar duomenis. Su K. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais dar nėra visiškai atsiskaičiusi. Šiuo metu ją buvo iškvietę į FNTT į apklausą kaip liudytoją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (15 t., b. l. 86-90);

- įtariamoji R. Š. 2022-06-07 papildomos apklausos metu parodė, kad šiuo metu ji sutinka duoti parodymus nedalyvaujant gynėjui. Į klausimą –„su kuo bendravo dėl jos įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)?“ – atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2013 m. kovo 12 d., prieš tai (duomenys neskelbtini) mieste ji susitiko su R. ir K. B. ir su jais abiem kalbėjosi dėl įdarbinimo. Kas pasirašė ant darbo sutarties, neatsimena. Kiek jai yra žinoma, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo buhalterio ir kažkas, kas - nežino, jiems ją rekomendavo. Mano, kad jai paskambino telefonu, kas -R. ar K. jai skambino, neatsimena. Į klausimą –„susitikimo metu kaip ji suprato, kas vadovaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirbs?“ – atsakė, kad ji sutiko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kas jai vadovaus, ji nežino, direktorius yra tas, kas deda parašą ant darbo sutarties. Bendru jų 3 pokalbio metu jai buvo paaiškinta, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė ir kur bus jos darbo vieta. Kas yra akcininkas, kas yra direktorius, nesiaiškino, manė, kas dės parašą ant darbo sutarties, tas ir direktorius. Į klausimą –„kas jai atėjus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė buhalterinius dokumentus, kaip juos perdavė?“ – atsakė, kad, kai atvyko į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tai tie buhalteriniai dokumentai buvo sudėti į 1 segtuvą ir padėti lentynoje. Kas jai parodė, kur yra tie dokumentai, neatsimena, nes tai buvo prieš 9 metus. Jai atrodo, kad pirmą jos darbo dieną (duomenys neskelbtini) buvo abu, R. ir K. B.. Ji žinojo, kad vienas yra direktorius, kitas akcininkas ir bendrai su jais bendravo, kas „ant popieriaus“ buvo direktoriumi, tai ji įsidarbinimo momentu nesigilino. Į klausimą –„kai pradėjo dirbti, kas ir kokiu būdu jai teikdavo buhalterinius dokumentus nuo įdarbinimo pradžios 2013-03-12 iki 2014 m. lapkričio mėn. ir nuo 2014 m. lapkričio mėn.?“ -  atsakė, kad nuo jos įdarbinimo 2013-03-12 iki 2014 m. lapkričio mėn. R. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiuodavo gal 1 kartą per mėnesį ir kartu su K. B.. Yra kelis kartus atvažiavęs ir vienas. Iš kurio rankų ji paimdavo dokumentus, dabar negali atsakyti, neatsimena. Ar po 2014 m. lapkričio mėn. R. B. atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, ji neatsimena. Ar R. B. tada jai duodavo kokius nors nurodymus, ji konkrečiai atsakyti negali. Į klausimą – „su kuo iš direktorių ar akcininkų bendraudavo apie įmonės reiklus?“ – atsakė, kad su tuo direktoriumi, kuris tuo metu buvo direktoriumi ir su tuo akcininku, kuris tuo metu buvo. Direktorius yra tas, kuris yra oficialiai paskirtas ir dirba, o akcininkas yra tas, kuris turi akcijas. Nesupranta klausimo esmės.  Į klausimą – „kas buvo jos viršininkas ir kaip ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja būtent tas asmuo? – atsakė, kad įmonei vadovauja direktorius ir jis yra paskirtas, jis ir vadovauja. Į klausimą –„ar R. B. jai yra siuntęs buhalterinius dokumentus el. paštu? – atsakė, kad neatsimena. Į klausimą – „ar K. B. jai yra siuntęs buhalterinius dokumentus el. paštu?  - atsakė, kad, taip, yra siuntęs. Į klausimą – „ar direktorius R. B. domėjosi/kontroliavo, kaip ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą?“ – atsakė, kad priekaištų dėl buhalterinės apskaitos R. B. jai nėra išsakęs. Į klausimą – „ar direktorius K. B. domėjosi/kontroliavo, kaip ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą?“ – atsakė, kad K. B. iš jos reikalavo ataskaitų, neteikdamas jai pirminių dokumentų arba juos teikdamas gerokai pavėluotai. Į klausimą –„kaip parengdavo ataskaitą, jei nebuvo pateikti dokumentai?“ – atsakė, kad ataskaitas ji ruošdavo iš tų dokumentų, kuriuos turėjo. Į klausimą – „kaip ir kokius dokumentus keisdavo ataskaitose (apie kurias kalbėjo apklausos metu)?“ – atsakė, kad ji suvesdavo informaciją (bet jos nepateikdavo, nes jos nereikėjo niekam pateikti) vienokią, po to ji keisdavosi, t. y. pasikeisdavo kaina, nes pardavimo kiekis negali keistis. Kaina būdavo pataisoma ant tos pačios sąskaitos-faktūros numerio. Taip pat būdavo ir su pirkimo sąskaitomis, jei būdavo taisoma kaina, tai buvo daroma ant to paties sąskaitos-faktūros numerio. Į klausimą –„kas ir dėl kokios priežasties nurodydavo pakeisti kainas?“ – atsakė, kad  nurodydavo direktorius, bet už 2013 metus ji nieko neatsimena, tik už 2014 metus. Dėl kokios priežasties jas reikėdavo keisti, nežino, tai žinojo tik direktorius. Į klausimą –„ar pati yra sakiusi direktoriui R. B., kad jai trūksta kokių nors dokumentų buhalterinės apskaitos tvarkymui? – atsakė, kad nepamena, ar yra sakiusi. Į klausimą –„ar pati yra sakiusi direktoriui K. B., kad jai trūksta kokių nors dokumentų buhalterinės apskaitos tvarkymui? – atsakė, kad yra sakiusi ir yra rašiusi jam el. paštu. Į klausimą –„iš ko dar, ne R. B. ir K. B., yra gavusi buhalterinius dokumentus?“ – atsakė, kad iš gamybos vadovų, kai buvo už grynus pinigus. El. būdu gaudavo sąskaitas-faktūras iš įvairių tiekėjų, kurie turėjo jos el. pašto adresą. Iš kelių teikėjų, jų pavadinimų neatsimena, negaudavo niekada el. paštu sąskaitų-faktūrų, nes jie jas siuntė tiesiogiai K. B.. K. B. dalį jų jai persiusdavo, o dalį ne, gal jis ir pats jų negaudavo, to ji nežino. Ji, kaip buhalterė, matydavo, kam yra sumokama, bet mato, kad nėra sąskaitos-faktūros. Gal buvo sąskaitų, kurios yra nesumokėtos ir ji jų neturėjo. Paaiškina, kad bankinio pavedimo patvirtinimo nepadarė nei vieno per savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, nes neturėjo tokios teisės. Direktorius kam norėjo, tam mokėjo. Nėra patvirtinusi nei vieno pavedimo. Banko sąskaita buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nežino, kas „paspausdavo“ bankinio pervedimo atlikimo mygtuką, nes tai buvo daroma įmonės vardu. Į klausimą –„ar gali atsakyti nuo kada iki kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. B. ir nuo kada K. B.?“ – atsakė, kad negali tiksliai atsakyti. Į klausimą - “kas nuo jos įsidarbinimo momento UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo pirkimus, užsakymus, kontroliavo pristatymus ir pardavimus, apmokėdavo sąskaitas, R. B. ar K. B.?“ – atsakė, kad tas, kas turėjo teisę pasirašyti bankinius dokumentus, tas ir apmokėdavo. Kas turėjo tokią teisę, nežino, ji jos neturėjo. Ji neturėjo nei grynų, nei į banką galėjo eiti, nei pirkti. Viskas buvo daroma per UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (15 t., b. l. 93-97); 

- įtariamoji R. Š. 2022-06-16 papildomos apklausos metu dėl FNTT specialisto išvadoje nurodomo teiginio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ balansinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) „Žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių įsigijimo savikaina“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirktos prekės skirtos perparduoti“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. užregistruotos atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijos iš viso už 2 092 015,47 eurų, pavadintos „Atsargų gamybos operacija“, „Atsargų nurašymo operacija“, tačiau tyrimui nepateikti medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentai, kurių pagrindu apskaitoje užregistruotos atsargų panaudojimo/nurašymo, pagamintos produkcijos ir po gamybos gautų atliekų užpajamavimo ūkinės operacijos ir į klausimą – „ar ji viena pildė apskaitos žurnalą „Didžioji knyga“?“ – atsakė, kad ji viena pildė. Į klausimą – „kokių dokumentų pagrindu darė įrašus balansinėse sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pajamavo pagamintą produkciją (iš perdirbtų atliekų)?“ – atsakė, kad jokių dokumentų negaudavo. Buvo vedama už mėnesį, gamybos vadovas jai žodžiu pasakydavo už mėnesį, koks yra likutis ir ji aritmetiniu būdu, atėmus pardavimą, pridėjus buvusį mėnesio pradžios likutį, gaudavo pagamintos produkcijos kiekį. Dokumentai produkcijos nurašymui ir pajamavimui nebuvo pildomi. Jos programoje „Excel“ skaičiuoti dokumentai gal ir yra atspausdinti, bet jie turėjo būti jos kompiuteryje. Visi įrašai apskaitos registre „Didžioji knyga“ yra padaryti apskaičiuojant aritmetiniu būdu (programoje „Excel“) iš žodžiu gamybos vadovų pateiktos informacijos. Atsargų gamybos ir nurašymo dokumentai nebuvo surašyti. Įmonėje atsargų gavimo, gamybos ir nurašymo tvarkos nebuvo. Kai ji pradėjo dirbti, norėjo rašyti gavimo, gamybos ir nurašymo taisykles, bet direktorius, dabar neatsimena kuris - R. ar K., jai pasakė, kad nereikia. Į klausimą – „kaip gali paaiškinti pav. įrašą „(duomenys neskelbtini)“? – atsakė, kad vedant į programą ji duoda numerį „(duomenys neskelbtini)“, įvedimo data „(duomenys neskelbtini)“, programa pagal kodą duoda pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, suma yra susijusi su atsargų nurašymo operacija, ją ji įveda ranka „4 344,30“, ją paskaičiuoja pagal nurašymo kiekio sumą, kurią gauna nurašant gautą žaliavą ir gaunasi suma. Dar kartą sako, kad jokie dokumentai produkcijos nurašymui ir pajamavimui nebuvo pildomi. Į klausimą – „UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ nuo 2018 m. sausio mėn. nevesta atsargų apskaita: neregistruotos atsargų gamybos operacijos, perduotos į gamybą atliekos nenurašytos, neregistruota pagaminta produkcija. Kodėl nuo 2018-01-01 iki 2020 m. nebuvo vedama „Didžioji knyga“? – atsakė, kad tuo metu, t. y. 2020 m. sausio mėn., ji bandė taisyti ataskaitas ir ištrynė buvusius įrašus, kad juos korektiški įvesti. Nespėjo suvesti ir visi dokumentai buvo paimti kratos metu, o seniau suvesti įrašai buvo ištrinti, ji jų nebuvo atspausdinusi popieriuje. Bandydama vesti už 2019 metus, pamatė, kad pas ją 2018 m. gali būti klaidų, todėl viską ir ištrynė, kad nesusimaišytų, kas taisyta, kas dar ne. Visus duomenis būtų suvedusi iš savo lentelių. Už 2018-2019 metus taip pat neturėjo jokių produkcijos nurašymo ir pajamavimo dokumentų, būtų vedusi iš savo paskaičiuotų lentelių, taip pat kaip vedė už 2013-06-01 iki 2018-01-01 metus. Į klausimą –„ar FNTT specialisto išvadoje 24 priede pateikti dokumentai jai buvo pateikti?“ – atsakė, kad ji peržiūrėjo 24 priede surašytus dokumentus, ji mintinai negali pasakyti, nes jei būtų gavusi, būtų suvedusi, bet jie galėjo būti jai ir nepateikti, nes dokumentus ji gaudavo pavėluotai, o šiame priede surašyti dokumentai už 2019 metus nuo gegužio iki spalio, tai galėjo dar negauti. Peržiūrėdama banko sąskaitos išrašus, matydavo, kad yra padarytas pavedimas, bet ji sąskaitos, už kurią apmokėta, neturi ir jos negali įvesti į apskaitą, nors ji jau yra apmokėta. Dar čia nebuvo aišku, ar buvo sąskaita, ar buvo susitarta žodžiu ir buvo apmokėtas avansas. Ji sakydavo direktoriui, tam kuris tuo metu buvo direktorius, kad jai reikia sąskaitos, jai atsakydavo „bus“, bet nepateikdavo arba pateikdavo vėliau. K. B. dokumentus jai pateikdavo ne visus arba pateikdavo labai pavėluotai. Ataskaitas darydavo iš tų dokumentų, kur turėdavo, vėliau gaudavo papildomų pavėluotų ir taisydavo, po to būdavo, kad vėl reikia taisyti, nes už tą mėnesį gaudavo dar sąskaitų (15 t., b. l. 100-104); 

- įtariamoji R. Š., 2022-07-12 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklausos metu parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad praeitos apklausos metu, kurioje dalyvavo ir finansinių nukaltimų tyrimo revizorė B., buvo informuota, kad darydama apskaitą į ją neįtraukė „0“ (nuline) verte gautų žaliavų kiekio. Jos buvo apskaitomis per buhalterinės programos (duomenys neskelbtini) operacijas su atsargomis-koregavimas (pajamavimas nuline vertė). Šitas kiekis neturi ryšio su „Didžiosios knygos“ žaliavų sumomis, jis matosi programoje (duomenys neskelbtini) žiūrint kiekvieno mėnesio ataskaitą „Prekių apyvarta pagal kodus“. Šitie kiekiai turi sutapti su apskaitytais kiekiais buhalterinėje programoje (duomenys neskelbtini). Ilgai galvojo, kaip tai buvo daroma ir prisiminė. Savo namuose rado „Excel“ lentelę, apie kurias minėjo praeitoje apklausoje, dabar jos kopiją pateikia prie apklausos. Mano, kad visus parodymus jau yra davusi visų savo ankstesnių apklausų metu ir dabar daugiau nieko papildyti neturi. Apklausų metu, kiek pamena, pasakė viską (15 t., b. l. 111-115).

Pačių kaltinamųjų K. B. ir R. B. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, kaltės neneigimas ir ikiteisminio tyrimo metu, gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, liudytojų G. C., K. R., R. T., I. Č., J. R., Ž. Š., G. V., G. B., D. A., R. N., G. L., V. J., V. D., I. K., R. M., A. L., A. P., V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat R. Š., kaip specialiosios liudytojos, o vėliau ir įtariamosios, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolai, kratos protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados (tiek aplinkosaugos, tiek finansų srities) ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamieji įvykdė visas jiems inkriminuojamas veikas. Būtent, K. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, organizuodamas bendrovės darbą ir duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, netinkamai laikė ir sandėliavo pavojingas naftos produktų atliekas, dėl ko galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, tokiais savo veiksmais K. B. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, todėl veikė tyčia. Kaltinamojo K. B. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 270 straipsnio 1 dalį. Be to, aukščiau paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis K. B. aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepateikdamas užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų už 1 770 133,80 eurų, nepateikdamas užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje duomenų apie prekių ir paslaugų pirkimą už 1 532,33 eurų ir pinigų sumokėjimą už 104,78 eurų 2019 metais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-11-07 iki 2020-01-22, šiuos veiksmus K. B. atliko dėl neatsargumo, todėl ši veika kvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30). Byloje esantys duomenys neginčytinai įrodo ir kito kaltinamojo - R. B. nusikalstamus veiksmus, t. y., kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų išsaugojimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti buhalteriniais apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2013-03-14 iki 2014-11-06 aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. nepateikė užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų už 321 881,67 eurų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-03-14 iki 2014-11-06, t. y. R. B. nusikalto dėl neatsargumo ir tokie veiksmai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30). 

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.

K. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 270 str. 1 d.), kita – neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 223 str. 1 d., 2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas, tačiau du kartus jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-11-09 nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-14 nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, pastarasis nuosprendis įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti tik 2022-06-06 (14 t., b. l. 121-125, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 5 metų laikotarpiu eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (14 t., b. l. 128-152), kaip paaiškino teismo posėdžio metu, yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina ir byloje esantis SODROS duomenų bazės išrašas (14 t., b. l. 118-119).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.

R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 223 str. 1 d., 2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus), vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-02 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (14 t., b. l. 153-157, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 5 metų laikotarpiu yra baustas administracine tvarka, tačiau nėra padaręs grubių administracinių nusižengimų, mokantis jam paskirtas baudas (14 t., b. l. 161-171), nedirbantis (14 t., b. l. 158-160), pensininkas.  

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. ir jo gynėjas advokatas prašė atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 40 straipsnio (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas A. J. prašymas perduoti K. B. jo atsakomybei pagal laidavimą (18 t., b. l. 191-193). Prašyme nurodoma, kad jis – A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas (18 t., b. l. 194), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (18 t., b. l. 193). Be to, Administracinių nusižengimų registro duomenimis už 5 metų laikotarpį, nors administracine tvarka ir baustas, tačiau padaryti pavieniai smulkūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, taikytus administracinius nurodymus laiku įvykdęs (18 t., b. l. 195-196). Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nors K. B. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. jis yra neteistas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog K. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu laikytinos pakartotinėmis ir sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015 ir kt., teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad viena veika atitinka kelių nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) sudėties požymius, ideali sutaptis konstatuojama įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą, laiko tarpą tarp jų, taip pat vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009 ir kt.). Šiuo atveju K. B. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, ir nors visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per sąlyginai vienodą laiko tarpą, tačiau negalima konstatuoti, kad juos būtų siejęs bendras sumanymas, kas yra būtina norint konstatuoti, jog veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, BK 270 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30) numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais – pirmoji atlikta tyčia pažeidus teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, netinkamai laikius ir sandėliavus pavojingas naftos produktų atliekas, dėl ko galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, antroji – dėl neatsargumo, aplaidžiai organizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinime nurodytą laikotarpį. Visos šios aplinkybės suponuoja pagrindą pagrįstai konstatuoti, kad K. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias ne idealiąją, o realiąją nusikaltimų sutaptį, o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. 

Dar daugiau, K. B. 5 metų laikotarpiu jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą, paskutiniu kartu nuosprendis įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti kiek daugiau nei prieš metus, t. y. tik 2022-06-06, kas rodo, jog laidavimo terminas baigėsi visai neseniai, be to, eilę kartų yra baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (pažyma apie padarytus administracinius nusižengimus susideda net iš 24 lapų), todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad K. B. ateityje tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. neišpildoma laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Taigi, iš aukščiau minėtų laidavimo taikymo sąlygų K. B. atitinka tik du kriterijus iš keturių, t. y. tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs bei nėra realiai kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdžiusi pavojingų naftos produktų atliekų laikymą ir sandėliavimą, yra bankrutavusi, dėl šios įmonės laikomų pavojingų atliekų, keliančių grėsmę aplinkai, sutvarkymo veiksmų ėmėsi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri nutarė, jog yra tikslinga kreiptis į bendrovės nemokumo administratorių dėl laikomų pavojingų atliekų sutvarkymo priemonių plano parengimo, prioritetą teikiant atliekoms, laikomoms kritinės būklės talpose (18 t., b. l. 85-86). Nors byloje esantys duomenys rodo, kad šiuo metu dalis patį didžiausią pavojų keliančių atliekų jau yra sutvarkyta, tačiau jų būklę nuolat stebi bei kontroliuoja aplinkos apsaugos pareigūnai, kas rodo, jog susiklosčiusi galima grėsmė aplinkai vis dar nėra visiškai likviduota. Tokia situacija taip pat suponuoja išvadą, jog laidavimo taikymas šiuo atveju nebūtų galimas ir dėl neišnykusios grėsmės orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar dėl kitų sunkių padarinių atsiradimo galimybės. Tuo pačiu pastebėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra visų privalomų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamajam K. B. BK 40 straipsnis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimų, numatytų BK 270 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30), padarymą netaikytinas.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam K. B. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs visas aukščiau nurodytas K. B. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. B., kaip neteistam, darbingo amžiaus (38 m.), dirbančiam asmeniui, už nusikalstamų veikų padarymą pinigines baudas. Bausmių dydžiai, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytini kaip mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. B. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę (neteistas, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į kt. aplinkybes.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, K. B. paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (16 t., b. l. 89-92) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. ir jo gynėjas advokatas prašė atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Byloje yra gautas G. B. prašymas perduoti jam R. B. jo atsakomybei pagal laidavimą (18 t., b. l. 181-182). Prašyme nurodė, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas (18 t., b. l. 190), su kaltinamuoju R. B. yra bendraamžiai, kartu praleidžia daug laiko, G. B. R. B. yra autoritetas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, G. B. 5 metų laikotarpiu yra baustas administracine tvarka, tačiau nėra padaręs grubių administracinių nusižengimų, mokantis jam paskirtas baudas (18 t., b. l. 183-189), neigiamai charakterizuojančių duomenų apie jį byloje negauta, todėl darytina išvada, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. R. B. laikomas neteistu (teistas anksčiau ir teistumas yra išnykęs), kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pasekmės yra išnykusios, be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikytas žymiai vėliau nei buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, po šios nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, tačiau nėra padaręs grubių administracinių nusižengimų, mokantis paskirtas baudas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas BK 40 straipsnis ir R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, jį perduodant G. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį bei siekiant, kad kaltinamasis R. B. ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.), R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,50 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant nustatytą įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. MGL dydis taikytinas atsižvelgus į R. B. veikos padarymo laiką - tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų, t. y. 37,65 Eur. Toks nustatytas dydis galiojo iki 2015-01-01.

Nors kaltinamojo gynėjas ir prašė teismo neskirti jo ginamajam R. B. tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, akcentuodamas, kad pati įmokos esmė yra mokėti būtent nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims, o šiuo atveju R. B. kaltinamas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, byloje nukentėjusiųjų nėra, tačiau teismas nesutinka, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo negalėtų būti skirtina įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Visų pirma, pats įstatymas nedraudžia įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius). Antra, teismų praktika rodo, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė asmenims, kurie padarė BK 223 straipsnyje numatytą veiką, visgi yra skiriama (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-196-870/2020, 2023-05-02 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-579/2023, Šiaulių apygardos teismo 2019-01-03 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-744/2019, Panevėžio apygardos teismo 2020-02-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-581/2020 ir kt.). Be to, gynėjo akcentuotos aplinkybės dėl kaltinamojo amžiaus taip pat nesudaro pagrindo visiškai neskirti tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys, kurie bylotų apie itin sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, o pats kaltinamasis posėdžio metu buvo įvardijęs galimybę už padarytą nusikalstamą veiką sumokėti piniginę baudą kaip skiriamą bausmę (18 t., b. l. 163), kas rodo, kad tokią galimybę tikrai turi. Be to, ir teismų praktikoje asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės yra taikomos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-755-870/2018, Kauno apygardos teismo 2020-01-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-594/2020, Šiaulių apygardos teismo 2023-01-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-616/2023, 2023-03-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-744/2023 ir kt.). Visgi, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, kitas aukščiau aptartas aplinkybes (gailėjosi dėl savo elgesio, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kt.), įmokos dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baigiamosios kalbos metu prašė prokurorė, taip pat, kaip minėta, jam taikytinas palankus bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taip pat lemia mažesnės įmokos sumos dydį, bei nustatytinas ilgesnis terminas šiai įmokai sumokėti. Teismas taip pat pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant pataisyti, paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, todėl padariniai, kuriuos sukelia šių prievartos priemonių taikymas, yra natūralus asmeniui keliamų nepatogumų ar suvaržymų rezultatas. Šiuo atveju vien tik kaltinamojo pageidavimus tenkinančių sprendimų priėmimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, bet ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirties, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, taip pat būtinas įvertinus ir padarytos nusikalstamos veikos mastą – kaip buvo nustatyta, R. B. aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepateikdamas užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje medžiagų/produktų užpajamavimo/nurašymo dokumentų už 321 881,67 eurų.

Kaltinamajam R. B. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- nešiojami kompiuteriai (3 vnt.) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti 2020-02-13 vykusios kratos metu ir kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. A.-Z. 2020-03-18 nutarimu buvo grąžinti saugojimui K. B. (8 t., b. l. 188-190), - paliktini neribotai teisėto savininko nuosavybei;

 - segtuvai su dokumentais (111 vnt.), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2022-05-05 kvitą B serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 191-195), - perduotini bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei A. P.;

- nešiojami kompiuteriai (2 vnt.) (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 2) ir (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 3), kompiuterio (duomenys neskelbtini) sisteminis blokas (paketas Nr. 4) (1 vnt.), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2022-05-05 kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 191-195), - grąžintini teisėtam savininkui ir paliktini neribotai jo nuosavybei;

- spynos raktai (2 vnt.) nuo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), vartų ir raktas (1 vnt.) nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie paimti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko G. P. 2020-04-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo R. T. (5 t., b. l. 101-104) ir kurie su 2022-09-06 lydraščiu persiųsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai (16 t., b. l. 162-163), - paliktini atsakingo asmens žiniai;

- spynos raktas (1 vnt.) nuo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), vartų ir raktai (3 vnt.) nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko G. P. 2020-05-19 nutarimu buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui R. T. (5 t., b. l. 105-112), - paliktini atsakingo asmens žiniai;

- DVD-R kompaktinės laikmenos (11 vnt.), USB laikmenos (7 vnt.), esančios pakete Nr. 1, - paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

  

n u s p r e n d ž i a :

 

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 130 MGL (6 500 eurų) dydžio baudą.

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30) ir skirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir K. B. paskirti subendrintą bausmę – 180 MGL (9 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. nustatyti 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti K. B., kad paskirtą 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą jis privalo sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2022-04-30), padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. B. perduoti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,50 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) administruojamo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke „Luminor“, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti R. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. B., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- nešiojamus kompiuterius (3 vnt.) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2020-02-13 vykusios kratos metu ir kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. A.-Z. 2020-03-18 nutarimu buvo grąžinti saugojimui K. B., - palikti neribotai teisėto savininko nuosavybei;

- segtuvus su dokumentais (111 vnt.), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2022-05-05 kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), - perduoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei A. P.;

- nešiojamus kompiuterius (2 vnt.) (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 2) ir (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 3), kompiuterio (duomenys neskelbtini) sisteminį bloką (paketas Nr. 4) (1 vnt.), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2022-05-05 kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), - grąžinti teisėtam savininkui ir palikti neribotai jo nuosavybei;

- spynos raktus (2 vnt.) nuo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), vartų ir raktą (1 vnt.) nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie paimti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko G. P. 2020-04-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo R. T. ir kurie su 2022-09-06 lydraščiu persiųsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai, - palikti atsakingo asmens žiniai;

- spynos raktą (1 vnt.) nuo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) vartų ir raktus (3 vnt.) nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko G. P. 2020-05-19 nutarimu buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui R. T., - palikti atsakingo asmens žiniai;

- DVD-R kompaktines laikmenas (11 vnt.), USB laikmenas (7 vnt.), esančias pakete Nr. 1, - palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                               Bronius Vinciūnas