Civilinė byla Nr. e2A-1183-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32263-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Š. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo ir 2023 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei L. M. ir atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui Š. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. M. 7 820,69 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ieškinio reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei, kaip įpėdinei, nuosavybės teisės į buto dalį perėjo priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą nuo palikėjos R. S. mirties (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į ½ turto 2020 m. rugpjūčio 27 d.
1.2. Nepriklausomai kada išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovė turi pareigą apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti, išsaugoti, tačiau atsakovė nevykdo šios pareigos. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar ieškovas, taip pat po motinos mirties paveldėjęs ½ dalį buto, moka už atsakovės buto daliai tenkančius komunalinius bei namo administravimo mokesčius, nors mokesčius turėtų mokėti abu bendraturčiai. Atsakovė ieškovui yra skolinga 4 960,70 Eur už jos buto dalies išlaikymą ir kitus mokėjimus. Ieškovas atsakovės prašo padengti nuostolius tik už bendrąsias daikto išlaikymo išlaidas, o ne ieškovo, gyvenusio bute, turėtas išlaidas, susijusias su buto eksploatacijos kaštais: prašoma atlyginti išlaidas už centrinį šildymą, kitas paslaugas – namo administravimo, priežiūros išlaidas, elektrą bendrosioms namo reikmėms, vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą.
1.3. Atsakovė taip pat nėra apmokėjusi jos daliai tenkančių motinos paliktų skolų, kurios pagal vykdomuosius dokumentus sudaro: 3 420 Eur antstolio V. Mitkaus kontorai, 1 833,01 Eur D. Šidlausko ir A. Stanišauskaitės antstolių kontorai, 4 66,98 Eur antstolei, iš viso - 5 719,99 Eur. Pusę motinos turėtų skolų, t. y. 2 859,99 Eur, turėtų atlyginti atsakovė.
1.4. Atsižvelgiant į tai, atsakovė ieškovui turėtų viso atlyginti 7 820,69 Eur (4 960,70 Eur + 2 859,99 Eur).
1.5. Byloje netaikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes bylos dalykas nėra susijęs su netinkamos kokybės produkcija ar žala. Ieškovo reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškovas apie aplinkybę, jog įvykdė skolinius įsipareigojimus už atsakovę, sužinojo tik 2020 m. liepos 29 d., gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kuomet ieškovas sužinojo nesantis vienintelis paveldėtojas ir skolininkas palikėjos kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 29 d.
2. Atsakovė L. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo Š. S. 1 106,17 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Tiek atsikirtimą į ieškovo ieškinį, tiek savo priešieškinio reikalavimą procesiniuose dokumentuose atsakovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Antstolio D. Šidlausko kontoroje buvo vykdomas išieškojimas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai dėl atsakovės ir ieškovo motinos skolų. Dalį išieškomų sumų buvo sumokėjusi šalių mama, o likusią dalį – 582,18 Eur sumokėjo atsakovė. Šalims priėmus motinos palikimą, motinos skolų išieškojimas buvo vykdomas iš abiejų, todėl pusę atsakovės antstoliui sumokėtos sumos turi sumokėti ieškovas, t. y. 291,09 Eur.
2.2. Už laikotarpį, kai ieškovas gyveno bute, susidarė 760,99 Eur skola, kurios jis neapmokėjo ir kurią apmokėjo atsakovė; taip pat liko nesumokėta 54,09 Eur skola už administravimo ir priežiūros paslaugas, kurią taip pat apmokėjo atsakovė. Nurodytos skolos yra ieškovo asmeninės skolos, ir jis jas turi sumokėti atsakovei, todėl ieškovė turi teisę reikalauti 815,08 Eur skolos.
2.3. Tokiu būdu iš viso ieškovas atsakovei skolingas 1 106,17 Eur.
2.4. Su ieškovo ieškinio reikalavimais didžiąja dalimi nesutiko, kadangi reikalavimų pagrindas nėra įrodytas, t. y. nėra aišku, kokios sumos susidarė už asmenines ieškovo skolas, nėra aišku, už kokį laikotarpį paskaičiuotos skolos, tai pat nėra aišku, ar mokėjimai nesidubliuoja. Be to, dalis mokėjimų atlikta ne ieškovo, o jo sutuoktinės. Daliai reikalavimų turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.
2.5. Atsakovė nesutinka, jog būtų taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Pirmiausia, ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, o šiam reikalavimui yra taikomas trejų metų senaties terminas. Antra, ieškovas klaidina teismą, jog apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2020 m. Sudėtinga paveldėjimo procedūra susidarė dėl ieškovo piktnaudžiavimo bei ketinimų vienam pasiimti paveldimą turtą. Atsakovė pripažįsta, jog 2008 m. priėmė motinos palikimą pagal apyrašą. Pas antstolį buvo sudaryti du apyrašai, kurie skyrėsi skolinių įsipareigojimų dydžiu. Notarė buvo nurodžiusi patikslinti apyrašą, tačiau ieškovas atsisakė. Esant skirtingiems apyrašams, notaras neišdavė paveldėjimo liudijimo. Tai buvo patogi situacija ieškovui, nes paveldėtu turtu naudojosi tik jis su šeima. Turtas nebuvo registruotas ieškovo vardu, todėl nebuvo į ką nukreipti išieškojimo, o ieškovui priėmus palikimo dalį, turto dalis iškart buvo areštuota antstolių dėl asmeninių skolų. Ieškovui 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl prašymo pripažinti jį tinkamai priėmus palikimą, notaras atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog tikslinga į bylą įtraukti atsakovę, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti, nenorėdamas informuoti apie iškeltą bylą bei esamą situaciją. Notaras M. Sipavičius nurodė, jog ieškovas sąmoningai nesikreipia dėl turto paveldėjimo, pridėjo teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog atsakovė ketina priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nuo 2008 m. buvo žinoma, jog atsakovė taip pat paveldėjo turtą.
3. Teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo priešieškinio dalies, kuriuo atsakovė atsisakė reikalavimo dėl 760,99 Eur, nes šią sumą ieškovas yra sumokėjęs.
4. Ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl 7 501,20 Eur, t. y. pirminį reikalavimą mažinant dviem sumomis: 1) dėl 28,40 Eur dėl skaičiavimo klaidos; 2) 291,07 Eur pripažinus priešieškinį. Dėl 28,40 Eur ieškovas pareiškė ieškinio atsisakymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 28,40 Eur skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 760,99 Eur skolos priteisimo atsisakymus ir bylos dalį dėl 28,40 Eur bei dėl 760,99 Eur skolų priteisimo nutraukė; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovei L. M. iš ieškovo Š. S. 227,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (227,10 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė ieškinio reikalavimo dėl 28,40 Eur skolos priteisimo atsisakymą, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė ir laikė, kad ieškinio reikalavimas yra dėl 7 792,29 Eur skolos.
7. Kadangi įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendime c.b. Nr. e2-1926-567/2021 nustatytas prejudicinis faktas, kad dar 2016 m. ieškovas nelaikė, kad atsakovė nėra tinkamai priėmusi palikimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad ieškinio senatis pradėtina skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 29 d., kai jis gavo paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame jis nėra vienintelis paveldėtojas, todėl įvertinęs tai, kad ieškinys paduotas 2021 m. lapkričio 29 d., atsakovė prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimams, teismas sutiko su atsakovės pozicija ir reikalavimams iki 2018 m. lapkričio 28 d. taikė ieškinio senatį.
8. Daliai reikalavimų (iki 2018 m. lapkričio 28 d.) pritaikius ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atitinkamai dalis reikalavimų atmestini, o būtent:
8.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2 801,96 Eur skola UAB „Vilniaus energija“ susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m., 924,58 Eur skola namo administratoriams susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. liepos 2 d., 23,23 Eur skola „elektra bendrosios reikmėms“ susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2009 m. spalio 19 d., 799,70 Eur skola (VSDFV – 155,16 Lt, sumokėta 2008 m. birželio 9 d., du antstoliai – 167 Lt/sumokėta 2008 m. spalio 3 d., 2508,73 Lt/sumokėta 2008 m. spalio 3 d), 52,72 Eur ir 59,13 Eur skolos VĮ „Registrų centras“ sumokėtos 2017 m. spalio 13 d., 44,11 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 2016 m. lapkričio 22 d., 652,77 Eur skola VĮ „Turto bankas“ susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 12 d., sprendė, kad minėtiems reikalavimams taikytina 3 metų ieškinio senatis, todėl juos atmetė.
8.2. Dėl 195,12 Eur skolos „elektra bendrosioms reikmėms“ teismas nurodė, kad ši skola susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d., tad reikalavimui dėl 61,07 Eur (10,95+26+5+10+9,12) nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. taikė 3 metų ieškinio senatį ir jį atmetė. Dėl likusios skolos dalies - 134,05 Eur sumos, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ši reikalavimo suma susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. liepos 9 d., į tai, kad ieškovas nepateikė teismui 15,97 Eur mokėjimo už elektrą bendrosioms reikmėms patvirtinančio įrodymo, kad atsakovė neneigė savo pareigos atsiskaityti už bendrojo naudojimo elektrą, ieškovo reikalavimą 134,05 Eur reikalavimą tenkino iš dalies ir jam iš atsakovės priteisė 118,08 Eur sumą.
8.3. Dėl 869 Eur skolos „kitos paslaugos“ teismas nurodė, kad ši skola susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d., tad reikalavimui dėl 174,56 Eur (50+76,06+25,25+5+18,25) nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 4 d. taikė 3 metų ieškinio senatį ir jį atmetė. Dėl likusios skolos dalies - 694,44 Eur sumos, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., teismas nurodė, jog ieškovo nuosavybės teisė į dalį buto įregistruota 2020 m. rugpjūčio 11 d., tačiau iš pateiktų duomenų neaišku, ar nuo nuosavybės teisės įregistravimo minėta skaičiuojama suma tik už ieškovui tenkančią dalį, be to, į bylą nepateiktos sąskaitos/pranešimai, kurių pagrindu paskaičiuojami mokesčiai, iš mokėjimų kvitų neaišku, už kokį laikotarpį ir ką tiksliai mokama skola, todėl šių argumentų pagrindu teismas darė išvadą, kad vien iš mokėjimų nurodymų negali spręsti dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo.
8.4. Dėl 139,20 Eur skolos „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą“ teismas sprendė, kad 20,25 Eur reikalavimui, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d, taikytina 3 metų ieškinio senatis, dėl kitos reikalavimo dalies – 118,95 Eur teismas sprendė, kad kadangi nėra ginčo, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, bute gyveno atsakovas, tad reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už buto, kuriame gyveno ieškovas, negali būti tenkinama. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimą dėl skolos „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą“ priteisimo iš atsakovės teismas atmetė.
8.5. Dėl 2 785,78 Eur skolos už šildymą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 31 d. teismas sprendė, kad 450 Eur (80+20+50+250+50) reikalavimui, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 4 d., taikytina 3 metų ieškinio senatis, dėl kitos reikalavimo dalies teismas sprendė, kad kadangi nėra ginčo, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, bute gyveno atsakovas, tad reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už buto, kuriame gyveno ieškovas, negali būti tenkinama. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimą dėl 2 785,78 Eur skolos priteisimo iš atsakovės teismas atmetė.
8.6. Dėl 545,68 Eur skolos, susidariusios už komunalines paslaugas (antstolis V. Mitkus) nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. liepos 31 d., teismas nurodė, kad šis reikalavimas ieškovo nepagrįstas objektyviais įrodymais ir neaišku, ar jis susijęs su ginčo buto skola: iš ieškovo pateiktų kvitų matyti, kad dalį mokėjimų atliko ieškovas, dalį I. S.; mokėjimuose nurodytos paskirtys „už komunalines paslaugas“, „skola“, „skola „Vilniaus energija“, „už komunalines“, tačiau be šių kvitų nėra pateikta jokių šį reikalavimą patvirtinančių duomenų; iš civilinių bylų, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, matyti, kad skolų laikotarpis buvo 2015-2018 metai, todėl šį reikalavimą teismas atmetė, visų pirma, dėl ieškinio senaties termino, antra, kadangi ieškovas procesiniuose dokumentuose neatskleidė prašomo reikalavimo esmės.
9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė atsisakė reikalavimo dėl 760,99 Eur skolos, ieškovui skolą UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjus, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
10. Įvertinęs, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 291,09 Eur sumą, kurią ji 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo vykdomojoje byloje I. S. ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai dėl ieškovo ir atsakovės motinos skolų, kad ieškovas šios skolos sumos neginčijo ir pripažino šioje dalyje priešieškinio reikalavimą, teismas, esant pateiktiems duomenims apie skolos faktą ir jos sumokėjimą, tenkino atsakovės reikalavimą ir priteisė atsakovei iš ieškovo 291,09 Eur skolą.
11. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė 54,09 Eur sumokėjo UAB „Civinity namai“ už laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas pastato administravimo ir priežiūros paslaugas, kad ginčo butu tuo metu naudojosi ieškovas, sprendė, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 54,09 Eur suma.
12. Teismas, atlikęs įskaitymą (atsižvelgęs į tai, kad ieškovui priteistina 118,08 Eur suma, o atsakovei priteistina 345,18 Eur suma), iš ieškovo atsakovei galutinai priteisė 227,10 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. papildomu sprendimu, atsižvelgęs į patenkintų/atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijas, į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų, priteisė atsakovei L. M. iš ieškovo Š. S. 580,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat ieškovui grąžino 0,47 Eur, atsakovei grąžino 12,90 Eur žyminio mokesčio.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliantas (ieškovas) Š. S. pateikė apeliacinius skundus (i) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo ir (ii) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo. Apeliaciniais skundais ieškovas prašo: pakeisti Vilniaus miesto 2023 m. sausio 30 d. sprendimą, tenkinant ieškinį ir priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 7 792,29 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 291,09 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reguliuojančias ieškinio senatį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad ieškinys, be kita ko, buvo pareikštas tuo pagrindu, jog ieškovas už atsakovę įvykdęs prievoles tretiesiems asmenims, t. y. antstoliams, komunalines bei administravimo paslaugas pastatui bei butui išlaikyti ir išsaugoti teikiančioms įmonėms, įgijo regreso teisę iš atsakovės reikalauti už ją sumokėtų lėšų atlyginimo. Ieškinys pareikštas dėl atsakovės, kaip daikto savininkės pagal paveldėjimą, prievolių, susijusių su tuo daiktu, nevykdymu ir ieškovo šių prievolių įvykdymo už atsakovę. Tokiems reikalavimams pareikšti yra nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas.
14.2. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius, kildinamas juos iš delikto, nors šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę įstatymų pagrindu. Palikėjai R. S. mirus, pagal atsakovės 2008 m. rugpjūčio 27 d. prašymą buvo sudarytas palikėjos turto apyrašas ir 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pripažintina, kad atsakovė nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini) priėmė jai tenkančią mirusios palikimo dalį, įskaitant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priėmusi jai tenkančią turto dalį, atsakovė kartu priėmė ir visas su palikimą sudarančiu turtu susijusias prievoles. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė šių aplinkybių iš esmės neginčijo, ieškinį iš dalies pripažino, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.
14.3. 2020 m. liepos 2 d. notaras atsakovės sudaryto velionės motinos turto apyrašo neturėjo. Pati atsakovė neįrodinėjo fakto, kad supažindino ieškovą su apyrašu ar pranešė, kad tokį turi, todėl ieškovas apie šį faktą sužinojo tik gavęs savo paveldėjimo teisės liudijimą 2020 m. liepos 29 d., o iki tos dienos jis pagrįstai manė, kad yra vienintelis priėmęs palikimą. Todėl apie savo teisių pažeidimą, vykdant kito bendraturčio įstatymines prievoles, sužinojo tik po to, kai buvo išviešintas juridinis faktas, jog atsakovė priėmė palikimą pagal turto apyrašą.
14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 139,20 Eur vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo, kadangi šis mokestis siejamas ne su asmenimis, gyvenančiais ar negyvenančiais butuose, tačiau šį mokestį privalo mokėti turto savininkai. Dėl tų pačių motyvų teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės pusę, t. y. 2 785,78 Eur buto ir kitų patalpų šildymo išlaidų, kadangi šildymas butui teikiamas centralizuotai, nepriklausomai nuo gyvenimo fakto, o šildant butą, buvo šildoma ir atsakovei priklausanti buto dalis ir ji nesiėmė jokių veiksmų, kad šildymą atjungti.
14.5. Priimdamas 2023 m. kovo 3 d. papildomą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 d. nuo teismo sprendimo priėmimo terminą papildomam sprendimui priimti. Be to, teismas, priimdamas ieškovui iš esmės nepalankų sprendimą, nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose prašė ieškovo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovas pats savo reikalavimą atsakovei kildina iš žalos (nuostolių) jam padarymo. Toks jo reikalavimas atitinka tokiam atvejui taikytiną CK 4.76 straipsnio nuostatą (jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą). Tokiems reikalavimams CK būtent ir numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Taip pat ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.51 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką, kai dėl išieškojimo iš skolininko turto trečiasis asmuo gali netekti tam tikrų teisių į skolininko turtą, ir tokios prievolės įvykdymo pasekmes. Visi byloje ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovei buvo kildinami iš bendraturčių tarpusavio teisinių santykių dėl bendro turto išlaikymo ar bendrų solidarių paveldėtų prievolių vykdymo. Įpėdinių tarpusavio santykiams dėl paveldėtų bendrų prievolių įvykdymo ir bendraturčių tarpusavio santykiams dėl išlaidų bendro daikto išlaikymui turėtų būti taikomos ne CK 6.51 straipsnio, o atitinkamai CK 6.9 ir 4.76 straipsnių nuostatos.
15.2. Nepagrįstai apeliantas rėmėsi CK 6.233 straipsnio, reglamentuojančio išlaidų, patirtų dėl kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo, atlyginimą, nuostatomis. Apeliantas neįrodinėjo ir byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad jis, suvokdamas, kad tvarko ne savo, o atsakovės reikalus, juos būtų tvarkęs ir nebūtų galimybės sužinoti atsakovės valios dėl tokio tvarkymo.
15.3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad jų nepakanka dalies ieškovo reikalavimams pagrįsti ir tuo pagrindu atitinkamą dalį ieškovo reikalavimų atmetė. Apeliantas savo skunde neteikia argumentų, kodėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ar neteisinga, nenurodo, kokių konkrečiai byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes, yra deklaratyvus, nepagrįstas ir atmestinas.
15.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (apeliantas Š. S. kaip ieškovas, L. M. kaip atsakovė), yra įsiteisėjęs, aptartos aplinkybės buvo reikšmingos ir įėjo į įrodinėjimo dalyką toje byloje, todėl šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių papildomai įrodinėti nereikėjo, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais pasirėmė nustatydamas apelianto sužinojimo apie tai, kad atsakovė taip pat priėmė palikimą, momentą. Tai, kad apeliantas galimai nežinojo atsakovės iniciatyva sudaryto paveldėto turto apyrašo turinio niekaip nepaneigia fakto, kad apie patį palikimo priėmimą iš atsakovės pusės jis žinojo nuo pat 2008 metų.
15.5. Pirmosios instancijos teismas CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatyto 20 d. nuo sprendimo priėmimo termino nepraleido, nes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismo buvo iškeltas priimant pagrindinį 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir tai šiame sprendime buvo aptarta. Pirmosios instancijos teismui pagrindiniame sprendime pasisakius, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas ateityje, dar kartą kelti šio klausimo nebuvo jokio tikslo ir pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, taip pat 2023 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo, kuriuo tarp šalių paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacine tvarka apskųstu 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas išsprendė civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, susijusių su po jų motinos mirties paveldėtų skolų ir paveldėto buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir išlaikymo išlaidų apmokėjimu. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ir atsakovės atsisakymus atitinkamai nuo dalies ieškinio ir dalies priešieškinio reikalavimų, likusioje dalyje ieškovo ieškinį patenkino iš dalies priteisdamas ieškovui iš atsakovės 118,08 Eur sumą; priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 345,18 Eur sumą ir po patenkintų reikalavimų priešpriešinio įskaitymo priteisė atsakovei iš ieškovo 227,10 Eur sumą ir procesines palūkanas.
19. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniu skundu įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnius, netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reguliuojančias ieškinio senatį, pažeidė CPK 263, 270 straipsnius.
Dėl taikytino ieškinio senaties termino
20. Visų pirma, atsakovei prašant atmesti ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl praleistos ieškinio senaties, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčo teisiniams santykiams taikytino ieškinio senaties termino klausimas.
21. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti žalą, kadangi ieškovui pareiškus reikalavimą dėl atsakovės, kaip daikto savininkės, prievolių, susijusių su daiktu, nevykdymo ir prievolės už atsakovę įvykdymo regreso tvarka, taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas susijęs su nuostolių atlyginimu, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
22. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko, reikalavimą dėl 4 960,70 Eur iš atsakovės priteisimo ieškovas sieja su jo, kaip teigiama, už atsakovę įvykdyta prievole padengti jų abiejų po motinos mirties lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėto buto, esančio V(duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas – komunalinius mokesčius (už buto šildymą, elektrą bendroms namo reikmėms, šiukšlių išvežimą) bei daugiabučio namo administravimo ir priežiūros mokesčius už laikotarpį nuo atsakovės palikimo priėmimo (2008 m. rugpjūčio 27 d.) iki ieškinio pareiškimo (2021 m. lapkričio 29 d.), tuo tarpu reikalavimą dėl 2 859,99 Eur priteisimo ieškovas sieja su jo, kaip teigiama, už atsakovę įvykdyta prievole padengti mirusios palikėjos R. S. turėtas skolas pagal antstolių vykdomus vykdomuosius dokumentus.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, palikėjai R. S. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise šiuo metu priklauso ir buvo po jos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėtas jos vaikų – ieškovo Š. S. ir atsakovės K. M., kurių nuosavybės teisė į šį turtą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota / išviešinta atitinkamai 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. jiems išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu. Taigi, ginčo šalys yra nekilnojamojo turto bendraturčiai, valdo ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o dalis ieškovo byloje pareikštų ieškinio reikalavimų yra susiję su jo patirtų, išlaikant šį turtą, išlaidų, prie kurių atlyginimo, kaip teigia ieškovas, neprisidėjo kita bendraturtė – atsakovė, kompensavimu.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog keleto įpėdinių paveldėtas turtas yra visų jų bendroji dalinė nuosavybė, ir visi iš tokio santykio kylantys ginčai sprendžiami taikant ne tik paveldėjimo, bet ir daiktinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, Nr. 47). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Būtent pastaroji teisės norma, suteikianti teisę bendraturčiui į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą tuo atveju, jeigu kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), ir sudaro nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.76 straipsnio prasme nuostolius sudaro kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo bei kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šioje ginčo dalyje - dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, susijusių su jo patirtomis buto, kurio bendraturte yra ir atsakovė, išlaikymo išlaidomis, kurie teisiškai kvalifikuotini kaip reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
26. Kita vertus, kitoje ieškinio dalyje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl palikėjos (ieškovo ir atsakovės motinos) turėtų ir atitinkamai po jos mirties vaikų paveldėtų prievolių, kaip teigiama, visiško įvykdymo iš ieškovo pusės (ieškovo teigimu, jis padengė tiek jam tenkančią palikėjos skolų dalį, tiek ir atsakovei, kaip lygiavertei įpėdinei, tenkančią palikėjos skolų dalį) teisiškai kvalifikuotinas kaip regresinis reikalavimas ieškovui įvykdžius prievolę už skolininkę (atsakovę) CK 6.50-6.51 straipsnių prasme, pagal kuriuos asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko bei jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Dėl ieškinio senaties termino pradžios / pabaigos momento
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovui prasidėjo dar (duomenys neskelbtini), kuomet pagal atsakovės – įpėdinės L. M. prašymą buvo antstolio R. Vižainiškio sudarytas palikimo apyrašas ir tokiu būdu ieškovas sužinojo, jog jis nėra vienintelis savo motinos R. S. įpėdinis, atitinkamai sužinojo, kad ir atsakovei - palikėjos dukrai L. M. kyla su paveldimu turtu susijusios prievolės – tiek išlaikyti paveldėtą turtą, tiek padengti mirusios palikėjos turto skolas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.
29. Viena vertus, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios, pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai rėmėsi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiais faktais, konstatuotais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021 pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl pastarajai išduoto 2020 m. rugpjūčio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo (ieškinys buvo atmestas), apie tai, kad:
29.1. palikėjos R. S. įpėdinių - ieškovo ir atsakovės nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo antstolio R. Vižainiškio palikimo apyrašų sudarymo (atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 21 d. pagal ieškovo Š. S. prašymą ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. pagal atsakovės L. M. prašymą) momento, nors šalys ilgą laiką (iki 2020 m. vasaros) vengė išviešinti nuosavybės teises į paveldėtą turtą; nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties;
29.2. dar 2016 m. liepos 29 d., t. y. po VĮ „Turto bankas“ pranešimo apie iškeldinimą iš palikėjos buto gavimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos R. S. palikimą bei paaiškinti, kodėl jam ir L. M. nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai iki tol, kol nebuvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Vadinasi, dar 2016 m. ieškovas nelaikė, kad atsakovė nėra tinkamai priėmusi palikimą, tačiau ieškinyje ieškovas jau įrodinėja priešingai.
30. Taigi, iš aukščiau nurodytų įsiteisėjusiame prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovui apie tai, kad atsakovė L. M. taip pat išreiškė valią paveldėti po motinos mirties likusį turtą, kad ji taip pat turėtų būti laikoma įpėdine, turinčia teisę į paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, buvo žinoma 2016 metais. Kita vertus, nei minėtoje ankščiau teismų nagrinėtoje tarp tų pačių šalių byloje nėra jokių duomenų, įrodymų bei teismo išvadų, nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovui apie jo motinos palikimo priėmimą iš atsakovės L. M. pusės buvo žinoma ankščiau, nei 2016 metais, o juo labiau – iš karto po motinos mirties, kai pats ieškovas kreipėsi dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Tokiu būdu pritartina apelianto argumentui, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovui apie apyrašo iš atsakovės pusės sudarymą ir atitinkamai apie tai, kad jis nėra vienintelis mirusios motinos įpėdinis, kuriam pereina atitinkamas turtas bei prievolės, buvo žinoma dar 2008 metais.
31. Sutikdamas su apelianto pozicija šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, kaip konstatuota jau minėtame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021 ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų:
31.1. po palikimo apyrašų sudarymo 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė nei pats ieškovas, nei atsakovė, taigi ieškovui objektyviai galėjo būti nežinoma apie tai, jog ir atsakovė savarankiškai yra kreipusis dėl palikimo apyrašo sudarymo;
31.2. abiejų šalių vengimas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus lėmė tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo; 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus 30-ojo notaro biuro notaras išdavė valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybė paveldėjo R. S. nekilnojamąjį turtą; tik 2016 m. liepos 29 d., t. y. po VĮ „Turto bankas“ 2016 m. liepos 21 d. pranešimo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjimą valstybei ir įpareigojimo buto gyventojus jį atlaisvinti gavimo, ieškovas Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos R. S. palikimą, o 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jį tinkamai priėmus mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje ir panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, pripažįstant, kad ieškovas Š. S. tinkamai priėmė mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01556 bei panaikinant atsakovei Lietuvos Respublikai neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, įsiteisėjo 2017 m. sausio 5 d; ieškovas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo raštu kreipėsi tik 2018 m. sausio 2 d. ir pakartotinai 2020 m. liepos 1 d., o atsakovė – tik 2020 m. birželio 18 d.
31.3. savo 2013 metais teiktame atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos už butui teiktą šildymą priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8774-235/2013, atsakovė L. M. pati nurodė, kad nėra paveldėjusi motinos turto, nėra priėmusi motinos palikimo, neplanuoja ir nenori to daryti, neketina turėti nieko bendro su butu ir pan.
32. Iš tokios įvykių eigos, ieškovo bei atsakovės elgesio po motinos mirties, vykusių teismo procesų ir pan., apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad ieškovui apie palikimo priėmimą iš atsakovės L. M. pusės objektyviai buvo žinoma ir galėjo būti žinoma ankščiau nei 2016 metais, kai pats ieškovas sužinojo apie palikimo perėjimą Lietuvos valstybei ir tada ėmėsi veiksmų nustatyti tikrą faktinę situaciją paveldėjimo byloje, realiai įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, paveldėjimo teises, o ieškovo veiksmus vertinęs Vilniaus apygardos teismas minėtame prejudiciniame sprendime, nebegalinčiame būti kvestionuojamu, konstatavo, jog 2016 metais ieškovas laikė, kad atsakovė yra priėmusi palikimą ir jai taip pat turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
33. Tuo pačiu pažymėtina, kad nepaisant to, kada ieškovas Š. S. sužinojo apie tai, jog jo sesuo - atsakovė L. M. yra lygiavertė palikėjos turto bei prievolių įpėdinė, kuri atitinkamai privalo vykdyti tiek prievoles, susijusias su paveldėto ir dabar jau jai taip pat priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymu / priežiūra, tiek pačios palikėjos turėtas prievoles, esminę reikšmę nustatant ieškinio senaties termino pradžią ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turi momentas, kada ieškovas sužinojo ir suvokė, kad jo, kaip nekilnojamojo turto bendraturčio ir tuo pačiu palikėjos skolų įpėdinio teisės buvo atsakovės pažeistos, o tokį momentą apibrėžia konkrečių ieškovo turtinių išlaidų – tiek išlaikant bendrą su atsakove nekilnojamąjį turtą, tiek vykdant už palikėją jos turėtas prievoles - realaus patyrimo momentas.
34. CK 4.76 straipsnio norma yra pakankami aiškiai ir vienareikšmiai suformuluota, t. y. bendraturtis turi teisę į realiai jau patirtų nuostolių atlyginimą. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje konstatuotina, kad tik realiai apmokėdamas tam tikras su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusias išlaidas ir/ar dengdamas mirusios motinos prievoles bei tą darydamas suvokdamas, jog apmoka ir atsakovei, kaip buto bendraturtei ir lygiavertei skolų perėmėjai, tenkančią tokių išlaidų dalį, ieškovas sužinojo ir galėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, tokio pažeidimo mastą / dydį (atsakovei tenkančią konkrečią prievolės sumą), atitinkamai galėjo per aukščiau nurodytą ieškinio senaties terminą kreiptis teisminės gynybos, reikalaudamas tokių išlaidų / nuostolių kompensavimo iš atsakovės pusės.
35. Tokiu būdu atsakovei byloje prašant taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikštiems reikalavimams, įvertinus aukščiau apeliacinės instancijos teismo daromas išvadas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su ieškiniu atsakovei nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2021 m. lapkričio 29 d., darytina išvada, jog nustačius visas kitas būtinas aplinkybes bei sąlygas, ieškovui galėtų būti iš atsakovės priteisiamos:
35.1. su bendrąja daline nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu bei priežiūra susijusios išlaidos, ieškovo faktiškai patirtos per paskutinį trejų metų iki kreipimosi į teismą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.;
35.2. su mirusiosios palikėjos R. S. turėtų ir įpėdinių paveldėtų skolų / prievolių vykdymu susijusios išlaidos, ieškovo faktiškai patirtos per paskutinių dešimties metų iki kreipimosi į teismą laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, viena vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai nedarė jokio skirtumo tarp ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindo ir pobūdžio, t. y. neatliko tinkamos visų reikalavimų teisinės kvalifikacijos, iš esmės visus ieškovo reikalavimus vertino kaip reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su atsakovei tenkančios bendrojo turto tvarkymo ir išlaikymo pareigos nevykdymu, atlyginimo CK 4.76 straipsnio prasme, ir jiems visiems taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nors, kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo, ieškovo reikalavimai dalyje dėl atsakovės prievolių pagal mirusios palikėjos skolas dalies įvykdymo kvalifikuotini kaip regresiniai reikalavimai CK 6.50-6.51 straipsnių prasme, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
37. Kita vertus, taikydamas ieškinio senaties institutą, pirmosios instancijos teismas vertino atitinkamų prievolių ir įsiskolinimų, susijusių su butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (pvz., mokesčių už buto šildymą, šiukšlių išvežimą, namo administravimą ir pan.), susidarymo momentą / laikotarpį, tačiau ne momentą, kada konkrečiai pats ieškovas patyrė ir realiai turėjo vienokias ar kitokias su buto išlaikymu susijusias išlaidas arba kada pats ieškovas realiai padengė mirusios palikėjos vienokias ar kitokias skolas ir atitinkamai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės dalies tokių išlaidų / nuostolių kompensavimo, nes būtent su šiuo momentu sietina ieškinio senaties termino eigos pradžia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė, kokio pobūdžio ir kokio dydžio išlaidos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe esančio turto išlaikymu, buvo patirtos ieškovo, ar apskritai jos buvo patirtos ieškovo aktualiu ieškinio senaties instituto (ne)taikymo prasme laikotarpiu, taip pat nenustatė ir netyrė, ar aktualiu ieškinio senaties instituto (ne)taikymo laikotarpiu ieškovas patyrė ir kokias būtent su mirusios palikėjos turėtų skolų padengimu susijusias išlaidas, ir atitinkamai ar įgijo teisę reikalauti dalies tokių išlaidų kompensavimo iš atsakovės.
38. Be to, kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, spręsdamas dėl atitinkamų tiek ieškovo ieškiniu, tiek ir atsakovės priešieškiniu prašomų priteisti išlaidų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe esančiu butu, atlyginimo galimumo, teismas didžiąja dalimi kaip kriterijų visų tokių išlaidų priteisimui / nepriteisimui vertino tai, kas – ieškovas (su šeima) ar atsakovė (su šeima) konkrečiu aktualiu laikotarpiu faktiškai gyveno bute ir juo naudojosi, atskirai nenustatydamas ir nevertindamas su butu susijusių išlaidų pobūdžio ir prigimties – ar tai buvo išlaidos, susijusios su bendro turto tvarkymu ir išlaikymu CK 4.76 straipsnio prasme, kurias bendraturčiai privalo patirti nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi turtu, ar tai buvo kitokio pobūdžio išlaidos, susijusios, pavyzdžiui, su turto faktine eksploatacija.
39. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
40. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio turinio, iš atsakovės buvo prašoma padengti ne absoliučiai visas ieškovo patirtas su ginčo butu susijusias išlaidas: ieškovas nurodė neprašantis priteisti išlaidų, susijusių su jo individualių poreikių tenkinimu tuo metu, kai jis faktiškai gyveno bute ir juo naudojosi (pvz., už faktiškai suvartotą elektros energiją, vandenį ir pan.), o prašantis priteisti būtinas turtui išsaugoti jo išlaikymo išlaidas, kurios savininko patirtinos nepriklausomai nuo faktinio gyvenimo bute (pvz., už viso daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas, už elektrą bendrojo naudojimo objektams ir pan.). Pirmosios instancijos teismas detalesnės prašomų priteisti išlaidų pobūdžio analizės neatliko, dalį prašomų priteisti išlaidų, pavyzdžiui, už buto šildymą tam tikru laikotarpiu, atmetė vien dėl to, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu ginčo bute negyveno, nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad centralizuotas būsto šildymas teikiamas nepriklausomai nuo turto savininko valios, yra būtinas turtui išsaugoti, jį apsaugoti nuo būklės pablogėjimo, supuvimo ir pan., atitinkamai tokios išlaidos patiriamos nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi / nesinaudojimo turtu.
41. Apibendrinant darytina išvada, kad dėl aukščiau nurodyto netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo, taip pat dėl realių ieškovo išlaidų patyrimo fakto, laiko / momento, dydžio nenustatymo, ieškovo prašomų priteisti išlaidų pobūdžio nevertinimo bei kitų aukščiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo nustatytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo, dėl kurių atitinkamoje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai savo ruožtu sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui automatiškai atmetus dalį ieškovo ieškinio reikalavimų dėl neva praleisto ieškinio senaties termino, nebuvo tirtas tokių reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas iš esmės, o tą padaryti apeliacinės instancijos teismas negali, nes tai reikštų šalių teisės į vėlesnę galimą apeliaciją pažeidimą.
42. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas savo skunde iš esmės nepateikė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kiek tai susiję su priešieškinio patenkinimu, tačiau kadangi, kaip konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ieškinio reikalavimų, o galutiniu sprendimu taikė ieškovo ir atsakovės ieškinio bei priešieškinio reikalavimų įskaitymą, atsiranda poreikis panaikinti sprendimą pilna apimtimi, t. y. ir dalyje dėl priešieškinio.
43. Panaikinus pagrindinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 30 d. sprendimą, naikintinas ir papildomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip išvestinis iš pagrindinio sprendimo, ir klausimas dėl visų šiame procese šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (įskaitant ir patirtų apeliacinės instancijos teisme) taip pat grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Apelianto (ieškovo) Š. S. apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir 2023 m. kovo 3 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko