Bylos Nr.e2A-493-656/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00204-2016-7

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14.

(S)

                                             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                                            N U T A R T I S

                                                           2017 m. sauso 30 d.

                                                                      Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) UAB“Transekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Veritas ana“ ieškinį atsakovui UAB ,,Transekspedicija“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Transekspedicija“ priešieškinį ieškovui UAB „Veritas ana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – ERGO Insurance SE,

                                                                  n u s t a t ė :

                                                                 I.Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Veritas ana“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Transekspedicija“ 2 823,00 Eur žalos nuostolių, susijusių su krovinio sugadinimu, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2015-03-02 Vienkartinę krovinio vežimo sutartį – užsakymą (toliau – Sutartis), ieškovas UAB „Transekspedicija“ įsipareigojo nuvežti krovinį - 4 granito plokštes (toliau vadinamas Kroviniu) iš dviejų pasikrovimo vietų Lenkijos Respublikoje į Lietuvos Respubliką, o atsakovas UAB „Veritas ana“ – sumokėti krovinio vežimo mokestį. Krovinio transportavimo metu 2015-03-04 krovinys (3 plokštės iš 4) buvo sugadintas. Sugadintos plokštės nebetinkamos tolesnei eksploatacijai. 2015-03-12 atsakovui buvo pareikšta pretenzija dėl sugadinto krovinio, kurią atsakovas peradresavo savo civilinės atsakomybės draudikui trečiajam asmeniui. Pastarasis 2015-03-23 sprendimu atsisakė išmokėti nuostolių atlyginimą, remdamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau - CMR konvencija) 17 str. 4 d. b ir c pp. bei nurodė, kad krovinys buvo vežamas tinkamai neįpakavus, plokštės buvo pakrautos ant stovo, kurio dalys tarpusavyje nebuvo sutvirtintos, plokštės prie stovo nebuvo pritvirtintos.
3. CMR konvencijos 17 str. 1 d. numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo krovinio būklės atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui buvo sugadintas, todėl taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 str. 1 d. Praktikoje tokio pobūdžio krovinys (akmens plokštės) nėra atskirai pakuojamas į jokią tarą, o vežamas ant stovo, kurio atskiros dalys tarpusavyje netvirtinamos.
4. Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d., vežėjas privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, o pagal 9 str. 2 d., jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinys ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas, numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Vežėjo vairuotojas priimdamas krovinį CMR važtaraštyje jokių įrašų apie tai, kad krovinys netinkamai įpakuotas vežimui neįrašė. Vežėjo vairuotojas aktyviai dalyvavo krovinio pakrovimo darbuose, pats diržais tvirtino krovinį prie stovo, davė nurodymus kaip krovinį pakrauti (kadangi buvo suinteresuotas pasikrauti dalinį krovinį), t.y. krovinio pakrovimas bei tvirtinimas tokiu būdu buvo atliktas ir paties vežėjo, tad jis negali išvengti atsakomybės tuo atveju, net jei būtų nustatyta, kad krovinys sugadintas dėl netinkamo pakrovimo.
5. Ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro bendrą 2 823,00 Eur sumą, iš kurios 2 101,56 Eur už sugadintas plokštes pirmoje pasikrovimo vietoje, 571,44 Eur už sugadintą vieną plokštę antroje pasikrovimo vietoje ir 150,00 Eur už analogiško krovinio pakartotinį pristatymą iš Italijos į Lenkiją (CMR konvencijos 23 str. 4 d.).
6. Atsakovas UAB „Transekspedicija“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad už krovinio įpakavimą, pakrovimą, sutvirtinimą ir sudėjimą buvo atsakingas krovinio užsakovas, šiuo atveju Ieškovas (1.9. Sutarties punktas). 2015-03-05 Atsakovo vairuotojui atgabenus krovinį iš pirmos pasikrovimo vietos į antrą buvo nustatyta, kad metalinis karkasas nugriuvo, krovinys suskilo ir plokštės subyrėjo.
7. Pirmoje pasikrovimo vietoje 2015-03-04, krovinio siuntėjas jam liepė nutentuoti puspriekabę ir vilkiko puspriekabėje pats pastatė metalinį karkasą iš dviejų, tarpusavyje nesujungtų dalių ant kurio pakrovė dvi plokštes, po vieną iš kiekvienos pusės. Plokščių krovinio siuntėjas niekuo nesutvirtino. Krovinio siuntėjas davė žodinį nurodymą atsakovo vairuotojui permesti per plokščių viršų du diržus ir pritvirtinti juos prie grindų, kas ir buvo padaryta.
8. Antroje pakrovimo vietoje krovinio siuntėjas per plokščių viršų pats permetė du diržus ir pats pritvirtino diržus prie puspriekabės grindų. Prie metalinio karkaso nei pirmoje, nei antroje krovinio pakrovimo vietoje krovinys nebuvo tvirtinamas.
9. Pristačius krovinį nustatyta, kad krovinio apgadinimų priežastimi buvo pripažintas netinkamas krovinio įpakavimas. pakrovimas sudėliojimas ir sutvirtinimas. CMR 17 str. 4 d. a-f punktuose yra numatyti ypatingi rizikos faktoriai, kuriems esant vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsakovo nuomone, jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės, nes: Siuntėjas netinkamai įpakavo akmens plokštes - plokštės nebuvo sutvirtintos tarpusavyje, jos nebuvo pritvirtintos prie stovo (CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punktas); Siuntėjas pats pakrovė, sudėjo krovinį, ko pasėkoje netinkamas sutvirtinimas ir pakrovimas sąlygojo krovinio nukritimą, vibraciją, dėl ko krovinys sudužo, o viena plokštė skilo (CMR konvencijos 17 str. 4 d. c) punktas). Krovinio įpakavimas, jei kitaip nenustatyta sutartyje, yra siuntėjo pareiga. Nagrinėjamojoje Sutartyje Atsakovas įsipareigojo tik pristatyti transporto priemonę ir nugabenti krovinį iki nurodytos iškrovimo vietos. Vežėjas šiuos savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė.
10. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad pagal vežėjo automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-0256469, kuria buvo apdrausta krovinio vežėjo atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją. Pagal bylos šalių sudarytos sutarties 1.14 punktą, jos sutarė, kad vykdydami krovinių pervežimą vežėjas ir užsakovas vadovaujasi 1956 m. CMR. Nesutinka su argumentu, kad vežėjas krovinį vežė nepritaikytu transportu. 2015-03-02 sutartyje-užsakyme, užsakovas nenurodė kokia transporto priemone pageidauja vežti krovinį, todėl vežėjas pateikė įprastą panašiems pervežimams transporto priemonę su puspriekabe. Krovinio siuntėjas pakrovimo metu nereiškė jokių pretenzijų, kad transportas netinkamas.
11. Atsakovas UAB „Transekspedicija“  pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo UAB „Veritas ana“ atsakovo naudai 412,30 Eur skolos už pervežimą atlyginimo.

II. Teismo sprendimo esmė

12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino.
13. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su CMR konvencijos 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. 2 dalyje numatyta, jog krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Teismo vertinimu pagal CMR konvencijos 25 str. 1 d. krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, o krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. 1 d.) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t y., tiek kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas.Trečioji plokštė nesudužo gabalais,o įskilo į du gabalus,kurių vienas daug mažesnis už kitą ir kurias (galima padaryti objektyvesnę prielaidą) nėra protinga utilizuoti nepanaudojus.Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl visiško žalos atlyginimo yra nesąžiningas(CK 1.5 str.).
14. CMR konvencijos 8 str. 1 d. numato, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę.CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytos įpareigojančio pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad vežėjo papildomi veiksmai – savo diržų davimas siuntėjui, kai jis neturi pareigos pakrauti krovinį ir jį sutvirtinti,kai krovinio pakrovimas ar sutvirtinimas nėra akivaizdžiai neteisingi ar keliantys akivaizdžias abejones dėl taip pakrauto krovinio transportavimo saugumo, ir, kai toks krovinys neviršija leistinų matmenų, reikštų vežėjo didesnius negu minimalūs atidumo, rūpestingumo standartus, kurie pagal CMR konvenciją vežėjui nėra privalomi.  Vežėjas, priėmęs krovinį pervežti, pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkto nuostatas tampa visiškai atsakingas už krovinio praradimą, sugadinimą, taip pat ir už pavėluotą jo pristatymą. Tačiau ši vežėjo atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta, jei vežėjas įrodytų, kad egzistavo bent viena iš aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte ir / ar 4 punkte.
15. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytos aplinkybės, kai vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą, tame tarpe, kai dėl siuntėjo netinkamų veiksmų arba aplaidumo; dėl siuntėjo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo. Krovinys sugadintas dėl ieškovo netinkamų veiksmų arba aplaidumo (CMR konvencijos 17str.2p.).
16. Teismas padarė išvadą, kad krovinio vežėjas-atsakovas padarė viską ką padarytų protingas ir sąžiningas prekių vežėjas vykdydamas sutartį:priėmė jam pakrautą krovinį iš  gavėjo nurodytos pakrovimo vietos neturėdamas jokio pagrindo tikrinti supakuoto krovinio būklės įpakavimo,ar toje situacijoje įtarti,jog krovinys negali būti vežamas tokio įpakavimo. Tai reiškia,kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio kokybės pagal CMR 17 str.2p.nuostatą,kadangi jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu,kai siuntėjas niekaip neįsitikino,kad jo supakuotos prekės(siuntėjo netinkami veiksmai ir aplaidumas),dėl galimų įpakavimo defektų,kai siuntėjas pats nepatikrino krovinio įpakavimo kokybės. Krovinys buvo atvežtas sudužęs po pirmo pakrovimo, o antro pakrovimo metu įpakuotas jau su įskilimu, t.y. su defektu,kuris turi savybę didėti,kai krovinys vežamas vibruoja, bet to numatyti ir išvengti be siuntėjo ir gavėjo nurodymų negalima.Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės taip pat pagal CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) pp. nuostatą,taikant kartu su 18 str. 2 p., pagal kurį tam, kad pradėtų galioti rizikos veiksnio egzistavimo prezumpcija, jog buvo susidariusios aplinkybės, kai krovinio paruošimas ir pakrovimas, sudėjimas galėjo būti žalos kroviniui priežastis, nes tai pagal faktines aplinkybes yra vienintelis paaiškinimas. Pakraunant prekes už jų kokybę buvo atsakingas siuntėjas ir riziką dėl to prisiėmė pagal sutartį gavėjas.
17. Vežėją atleidžiamas nuo atsakomybės ir pagal CMR konvencijos 17 str. 4 p. d) pp. nes atsakovas įrodė, kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūrėdamas ir panaudodamas jam suteiktą gavėjo specialią įrangą, ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas (CMR konvencijos 18 str. 4 p.),kai krovinys buvo vežamas transporto priemone,kuriai  specialios įrangos nebuvo būtina ir ieškovas neįrodė netinkamo vežimo režimo,ko pasekoje būtų sužalotas krovinys.

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

18. Ieškovas UAB “Veritas ana” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas.
19. Ieškovas nurodė, kad CMR konvencijos 17 str. 1 d. numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio

praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama. Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu.

20. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antroje pasikrovimo vietoje (Suvalkai) krovinys buvo pakrautas jau sugadintas (viena plokštė įskilusi), o tokią išvadą teismas daro remdamasis atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis. Tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms - atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos yra darytos 2015-03-06 dieną (tai matyti iš datos ant fotonuotraukų), o atsakovo vairuotojas L. M. 2015-03-06 paaiškinimuose nurodė, kad su kroviniu iš antros pasikrovimo vietos į UAB“Transekspedicija” teritoriją atvyko 2015-03-05 ir tik tuomet pamatė, kad viena plokštė skilo per visą perimetrą, kas rodo, kad fotonuotraukos darytos jau atvykus į Lietuvos Respubliką, o ne krovinio pasikrovimo metu, taip pat, kad tokia krovinio būklė buvo ne jo pasikrovimo, o krovinio pristatymo metu. Kita vertus, net pats atsakovas nesigynė aplinkybe, kad krovinys jam buvo pakrautas jau sugadintas, jokių įrašų apie krovinio defektus ar sugadinimus buvusius jo pasikrovimo metu nėra ir CMR važtaraštyje, ikiteisminiame susirašinėjime atsakovas šios aplinkybės taip pat nebuvo nurodęs, apie tai nenurodoma ir atsakovo vairuotojo paaiškinimuose, pateiktuose atsakovo vadovui. CMR konvencijos 9 str. 2 d. numato, jog jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.
21. Atsakovo vairuotojas aktyviai dalyvavo pakrovimo metu, todėl atsakovas negali išvengti atsakomybės remdamasis aplinkybe, kad krovinį pakrovė siuntėjas. Tai šalina galimybę vežėjui remtis aplinkybe, kad krovinį krovė siuntėjas ir tai nulėmė jo sugadinimą. To nekeičia faktas, kad sutartimi vežėjui nebuvo numatyta krovinio pakrovimo pareiga. Byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų, kad atsakovo atlikti veiksmai pakrovimo metu (tvirtinimas krovinio diržais) nebuvo priežastiniame ryšyje su krovinio sugadinimu.
22. Krovinys buvo kraunamas remiantis įprastine praktika tokių krovinių vežimuose, t.y. neegzistavo jokia ypatinga rizika ar didelis neapdairumas, kas reikalaujama nustatyti siekiant taikyti bet kurią CMR konvencijos 17 str. 4 d. išimtį.  Pirmos instancijos teismas nenurodė kokių tokio pobūdžio krovinio pakrovimo taisyklių, standartų ar praktikoje nusistovėjusių reikalavimų nebuvo paisoma, t.y. kokia buvo pakrovimo klaida ir kas jos buvimą patvirtina.
23. Net ir laikant, kad krovinys nebuvo tinkamai supakuotas, o pakrovimo būdas kėlė grėsmę saugiam krovinio pristatymui, tai iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovui, kaip savo srities profesionalui nebuvo jokių objektyvių kliūčių pastebėti tokius trūkumus ir padaryti atitinkamus įrašus CMR važtaraštyje arba, negalint saugiai krovinio nuvežti esant tokiam pakrovimo būdui - atsisakyti tai daryti. Kadangi atsakovas jokių įrašų su pastabomis CMR važtaraštyje neatliko (tiek dėl krovinio supakavimo, tiek dėl jo pakrovimo būdo), laikoma, kad krovinio pakuotė buvo tinkama, krovinys pakrautas tinkamai, taip pakrautą krovinį atsakovas prisiėmė vežti savo rizika, o tuo pačiu - kad negali atsakomybės išvengti CMR konvencijos 17 str. 4 b ir c papunkčių pagrindu.
24. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsakovą nuo atsakomybės atleido taikydamas CMR

konvencijos 17 str. 4 d. d) punktą: ši CMR konvencijos nuostata numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos dėl natūralių kai kurių krovinio savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad krovinys prarastas dėl natūralių jo savybių, todėl teismo nuoroda į šią CMR konvencijos nuostatą nepagrįsta. Nepagrįsta teismo išvada, kad antroje pasikrovimo vietoje pakrauta ir sugadinta granito plokštė gali būti naudojama pagal paskirtį - kaip matyti iš fotonuotraukų, šiai plokštei nuskilo esminė plokštės dalis, ieškovas tokių išmatavimų plokštę užsakė konkrečiam klientui, t.y. ji pagal paskirtį negali būti panaudojama.

24. Teismas nepagrįstai priteisė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, nes atsakovas nepagrindė, jog   visas šias išlaidas patyrė šioje civilinėje byloje.

25. Atsakovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir nurodė, kad Ieškovas netinkamai įpakavo Krovinį – plokštės nebuvo sutvirtintos tarpusavyje, jos nebuvo pritvirtintos prie stovo (CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punktas). Ieškovas (jo atstovas) pats pakrovė, sudėjo Krovinį, ko pasekoje netinkamas sutvirtinimas ir pakrovimas sąlygojo Krovinio nukritimą, vibraciją, dėl ko krovinys sudužo, o viena plokštė skilo (CMR konvencijos 17 str. 4 d. c) punktas). Krovinio sugadinimas buvo nulemtas Krovinio disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė – Krovinį pakrauti, supakuoti ir sutvirtinti nurodymus davė Krovinio siuntėjai, jie taip pat tuos veiksmus atliko. Antroje pakrovimo vietoje, žinant, kad toks pakrovimo būdas ir pritvirtinimas sąlygoja Krovinio sudužimą, Ieškovas davė tuos pačius nurodymus krauti Krovinį tuo pačiu būdu, ant to paties stovo ir pritvirtinti beveik tuo pačiu būdu (CMR Konvencijos 17 str. 2 d.).
26. Pagal aiškiai ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tokiais atvejais vežėjui (Atsakovui) užtenka įrodyti ryšį tarp žalos ir CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų aplinkybių1. Vežėjui tai įrodžius, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi .
27. Nagrinėjamu atveju, Atsakovas įrodė tiek CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkte b) ir c) papunkčiuose nurodytas aplinkybes, tiek CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytas aplinkybes ir tikėtiną priežastinį ryšį tarp žalos Kroviniui ir nurodytų aplinkybių.
28. Krovinio įpakavimas yra siuntėjo pareiga. Šalys nebuvo susitarusios, kad krovinio pakavimą vykdys vežėjas (atsakovas), todėl kaip ir bet koks kitas krovinys, jis turėjo būti pateiktas gabenimui tinkamai jį įpakavus. Sutartimi atsakovas įsipareigojo tik pristatyti transporto priemonę ir nugabenti krovinį iki nurodytos iškrovimo vietos. Vežėjas šiuos savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Vežėjas nėra atsakingas už tinkamos transportuoti pakuotės parinkimą, jos patvarumą ir tinkamumą konkrečioms gabenamoms prekėms.  Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad granito plokštės yra specifinis krovinys, kurio gabenimui reikalingas atitinkamas įpakavimas, priešingu atveju pervežimo metu krovinys gali būti sugadintas. Krovinio įpakavimas ir iš to kylanti rizika tenka būtent siuntėjui (gavėjui), kuris pats žino krovinio specifiką, jo savybes ir atitinkamai parenka tinkamą pakuotę. Krovinys nebuvo tinkamai supakuotas, sutvirtintas. Akivaizdu, kad siuntėjas turėjo nuspėti ir žinoti, kad toks akmens plokščių tvirtinimas nėra tinkamas, jos gali nukristi, arba nuo vibracijos sutrūkinėti. krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir siuntėjas prisiėmė su tuo susijusią riziką.
29. Ieškovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad atsakovas įrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunktyje nurodytą rizikos faktorių bei pagrindė priežastinį ryšį tarp to faktoriaus ir atsiradusios žalos, todėl jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės.
30. Teismas pagrįstai nustatė bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgtina į tai, kad viena sąskaita nebuvo įkelta į EPP sistemą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo argumentais.

Dėl šalių kaltės ir priežastinio ryšio

32. Ginčo sprendimui reikšminga CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 d. nuostata, kuri numato, kad vežėjas atsako už krovinio sugadinimą ar praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento,  bei 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodyti pagrindai, dėl kurių vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės.
33. CMR Konvencijos 17 str. 4 d. numatyta, kad „pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.
34. CMR Konvencijos 17 str. 2 d. numatyta, kad „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti".
35. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, nes:

a)ieškovas netinkamai įpakavo Krovinį - plokštės nebuvo sutvirtintos tarpusavyje, jos nebuvo pritvirtintos prie stovo (CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punktas);

b)ieškovas (jo atstovas) pats pakrovė, sudėjo Krovinį, ko pasekoje netinkamas sutvirtinimas ir pakrovimas sąlygojo Krovinio nukritimą, vibraciją, dėl ko krovinys sudužo, o viena plokštė skilo (CMR konvencijos 17 str. 4 d. c) punktas);

c)Krovinio sugadinimas buvo nulemtas Krovinio disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė - Krovinį pakrauti, supakuoti ir sutvirtinti nurodymus davė Krovinio siuntėjai, jie taip pat tuos veiksmus atliko. Antroje pakrovimo vietoje, žinant, kad toks pakrovimo būdas ir pritvirtinimas sąlygoja Krovinio sudužimą, Ieškovas davė tuos pačius nurodymus krauti Krovinį tuo pačiu būdu, ant to paties stovo ir pritvirtinti beveik tuo pačiu būdu (CMR Konvencijos 17 str. 2 d.).

36. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad atsakovas norėdamas šioje byloje paneigti savo kaltės prezumpciją turi įrodinėjimo naštą. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią iš vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado būtent dėl 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, užtenka įrodyti, kad šie faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis, todėl atmestini Ieškovo argumentai, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog abi sąlygos (ar bent viena iš jų) buvo pagrindinė krovinio sugadinimo priežastis. Apeliantas neigia atsakovo nurodomas aplinkybes, nurodydamas, kad galimai krovinys sudužo dėl netinkamo vežimo, stabdymo, išcentrinės jėgos ar kitų aplinkybių, tačiau nepateikia tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o taip pat faktų ar kitų argumentų, iš kurių matytųsi, kad netinkama pakuotė ar krovinio pakrovimas ir sudėjimas, o taip pat krovinio siuntėjo nurodymai negalėjo ir nebuvo žalos atsiradimo priežastimi.
37. Nagrinėjamu atveju krovinio įpakavimas buvo siuntėjo (ieškovo) pareiga. Šalys Sutartyje nebuvo susitarusios, kad krovinio pakavimą vykdys atsakovas, todėl kaip ir bet koks kitas krovinys, jis turėjo būti pateiktas gabenimui tinkamai jį įpakavus. Sutartimi atsakovas įsipareigojo tik pristatyti transporto priemonę ir nugabenti krovinį iki nurodytos iškrovimo vietos. Vežėjas šiuos savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė.
38. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad granito plokštės yra specifinis krovinys, kurio gabenimui reikalingas atitinkamas įpakavimas, priešingu atveju pervežimo metu krovinys gali būti sugadintas. Krovinio įpakavimas ir iš to kylanti rizika tenka būtent siuntėjui (gavėjui), kuris pats žino krovinio specifiką, jo savybes ir atitinkamai parenka tinkamą pakuotę. Siuntėjas, žinodamas Krovinio specifiką ir puikiai suprasdamas, kad gabenamas Krovinys nestabilus, transporto priemonėje bus vibracija, turėjo parinkti kitas plokščių sutvirtinimo, įpakavimo priemones. Iš to seka, kad krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir siuntėjas prisiėmė su tuo susijusią riziką.
39. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punkte ir CMR konvencijoje 17 straipsnio 4 punkte nurodytų ypatingų rizikos faktorių taikymo, turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp konkrečios CMR konvencijoje 17 straipsnio 4 punkte nurodytos aplinkybės, šiuo atveju netinkamos pakuotės, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu.
40. Ieškovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad Atsakovas įrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunktyje nurodytą rizikos faktorių bei pagrindė priežastinį ryšį tarp to faktoriaus ir atsiradusios žalos, todėl jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės.
41. CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c) papunktyje nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.
42. Kasacinio teismo konstatuota, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencij os 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. <...>. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. <. ..> turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu"(2000 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000).
43. Pagal CK 6.815 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą krovinių pervežimo sutartims taikomą taisyklę, krovinį pakrauna (iškrauna) vežėjas arba siuntėjas (gavėjas) vežimo sutartyje nustatyta tvarka, laikydamiesi atitinkamų transporto šakų kodeksų ir kitų teisės aktų nustatytų taisyklių. Kelių Transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Sutarties nuostatos, tiek faktinis šalių elgesys krovinio pakrovimo metu, patvirtina aplinkybę, kad krovinio pakrovimo ir išdėliojimo veiksmus atliko krovinio siuntėjas. Sutarties 1.9 punkte konkrečiai nurodyta, kad už krovinio įpakavimą, pakrovimą, sutvirtinimą ir sudėjimą buvo atsakingas krovinio užsakovas, šiuo atveju Ieškovas, t.y. vežėjas (Atsakovas) sutartimi neįsipareigojo pakrauti, iškrauti ar sudėlioti krovinį, o taip pat faktiniai vairuotojo paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis pats nekontroliavo pakrovimo ir/ar krovinio išdėliojimo, nedavė jokių nurodymų ir neorganizavo tokių veiksmų. Ieškovo pateiktame 2015-06-29 el.laiške „Veritas A. T.", pats siuntėjas nurodo, kad plokštės diržais tvirtino siuntėjo darbuotojai, kadangi vairuotojas nežinojo, kaip plokštės tvirtinamos ant stovo.
44. Atmestinas ieškovo argumentas, kad aktyvus atsakovo atstovo (vairuotojo) dalyvavimas pakrovime, reiškia, kad faktiškai jis krovė krovinį. Nustatyta, kad vairuotojas neorganizavo pakrovimo, o ir Sutartyje nėra šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo. Vairuotojas atliko tam tikrus pagalbinius veiksmus, nes Krovinio siuntėjas laikėsi pozicijos, kad pats vairuotojas neišmano tokio Krovinio krovimo būdo ir tvirtinimo mechanizmo.
45. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad po pirmo pakrovimo krovinys buvo sugadintas dėl to, kad iširo stovas, nes stovo dalys nebuvo sutvirtintos tarpusavyje, o plokštės nepritvirtintos prie stovo, krovinys nuvirto ir plokštės sudužo. Pagrįstai konstatuotas ir ryšys tarp pakrovimo, išdėstymo ir krovinio sugadinimo.
46. Antras krovinio įpakavimas ir antrojo krovinio atvežimas tokios būklės, kokia buvo įpakuota patvirtina, kad viskas priklauso nuo tinkamo krovinio įpakavimo ir sudėjimo. Kad kroviniai turi būti tinkamai įpakuoti kad juos saugiai galima būtų atvežti patvirtina paties ieškovo pateiktos fotonuotraukos iš kitų siuntėjų įpakuotų analogiškų krovinių.
47. Atsakovas yra vežėjas ir iš jo galima reikalauti profesionalių pervežimo paslaugų, tačiau nepagrįsta ir neteisėta reikalauti žinoti įvairių krovinių, prekių pakrovimo specifikos, tokio krovinio savybių (kad ir pvz. prie kokio greičio vibracija sąlygoja granito plokščių suskilimą, granito, kaip tokios medžiagos tankumą ir atsparumą vibracijai ir pan.) ir išdėstymo reikalavimų ir taikyti vežėjui netinkamo pakrovimo ir išdėstymo pasekmes, kai Sutartimi jis neprisiėmė pareigos Krovinį pakrauti ir tvirtinti.
48. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad LR Kelių transporto kodekso 32 straipsnis (nuostata apie tai, kad vežėjas tokiu atveju privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas) reiškia, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (2013-01-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-97/2013). LR Kelių transporto kodekso 32 str. nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai.
49. Atsakovas įvykdė tinkamai savo pareigą išoriškai patikrinti krovinio išdėstymą ir savybes. Atsakovas įvykdė Ieškovo reikalavimus apjuosti plokštes dviem diržais, tačiau negali būti laikomas atsakingu už tai, kad atsakovas nepasirūpino saugesniu plokščių pakrovimu ir išdėstymu.
50. Ieškovas, matydamas, kad toks pakrovimo, išdėstymo būdas yra nesaugus ir kad yra netinkama pakuotė iš esmės atliko tuos pačius plokščių pakavimo, pakrovimo, išdėliojimo veiksmus ir davė nurodymus Atsakovui gabenti plokštes į Lietuvą.
51. Atsakovas įrodė ir teismas tinkamai konstatavo, kad už Krovinio pakrovimą yra atsakingas ieškovas ar jo atstovai (Krovinio siuntėjai) ir kad atsižvelgiant į krovinio sugadinimų pobūdį egzistuoja labiau tikėtinas priežastinis ryšys tarp krovinio netinkamo pakrovimo, išdėstymo transporto priemonėje ir Krovinio sugadinimo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad „krovinio vežėjas-atsakovas padarė viską ką padarytų protingas ir sąžiningas prekių vežėjas vykdydamas sutartį: priėmė jam pakrautą krovinį iš gavėjo nurodytos pakrovimo vietos neturėdamas jokio pagrindo tikrinti supakuoto krovinio būklės įpakavimo, ar toje situacijoje įtarti jog krovinys negali būti vežamas tokio įpakavimo. Tai reiškia ,kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio kokybės pagal CMR 17 str. 2 p. nuostatą ,kadangi jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, kai siuntėjas niekaip neįsitikino, kad jo supakuotos prekės(siuntėjo netinkami veiksmai ir aplaidumas),dėl galimų įpakavimo defektų, kai siuntėjas pats nepatikrino krovinio įpakavimo kokybės".

Dėl žalos dydžio

52. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumemntu, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 3 plokštės būtų utilizuotos ir jų neįmanoma panaudoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas turėtų atlyginti visą plokščių įsigijimo sumą. Teismas pagrįstai nustatė, kad trečia plokštė buvo skilusi, tačiau nesudužo į smulkius gabalus, todėl nepaneigta, kad tokią plokštę galima panaudoti ir/parduoti pigesne kaina. Laikytina, kad Krovinys nebuvo prarastas, o jis buvo sugadintas, todėl žalos atlyginimas yra vykdomas pagal CMR Konvencijos 25 straipsnį, t.y. krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, o krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t.y, tiek kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė parduoti tiek sudužusias plokštes, tiek trečią tik suskilusią plokštę, taip bandydamas sumažinti žalos dydį.
53. Priešieškinys patenkintas pagrįstai, nes ieškovas turi pareigą apmokėti šią sąskaitą, kadangi atsakovas atliko pervežimą, ir net antroje pakrovimo vietoje užklausė, ką daryti su sudužusiu Kroviniu, o ieškovas nurodė sudužusias plokštes gabenti į Lietuvą ir taip pat pakrauti kitas 2 plokštes ir jas taip pat atgabenti. Ieškovo nurodymas buvo įvykdytas. Atsakovui nėra svarbu, ką jis gabena, todėl net tuo atveju, jei buvo gabenamos pagal Ieškovo nurodymą sudužusios plokštės, Ieškovas už tokį pervežimą turi sumokėti.

                                                        Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo ir advokato teisinių palsaugų sutartis pasirašyta 2014-11-07  iki bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio mėnesį nepaneigia aplinkybės, kad pagal nurodytą sutartį buvo atsakovas buvo atstovaujmas ir nagrinėjamoje byloje, ir kitais atvejais. Po nagrinėjamos bylos iškėlimo teismui buvo pateiktos dvi sąskaitos advokato teisinei pagalbai apmokėti: a) 2016-01-31 PVM sąskaita-faktūra Serija EPL NR.2016-002 - už atsiliepimo civ.byloje byloje UAB „Transekspedicija" ir UAB „A. V." parengimą, civ. byla Nr. e2-782- 723/2016 - 605,00 Eur suma; b) 2016-01-31 PVM sąskaita-faktūra Serija EPL NR.2016-003 - už priešieškinio civ.byloje Nr. e2-782-723/2016 byloje UAB „Transekspedicija" ir UAB „A. V." parengimą, 242 Eur suma. Nepaneigta, kad atsakovas atsiliepimą ir priešieškinį siuntė teismui popieriniu variantu, tai į EPP sistemą nebuvo įkelti visi priedai, todėl Ieškovas galimai vienos sąskaitos 605,00 Eur sumai nemato.
26. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo (apelianto) priteisitina 900 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.,

                                                                  n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m, gegužės 16 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Transekspedicija" iš ieškovo UAB „A. V."  900 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pranešėjas                                                   Andrius Ignotas

Kolegijos teisėjos                                                                                       Jūra Marija Strumskienė

          Alma Urbanavičienė