Civilinė byla Nr. e2-674-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01071-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinės investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties, kuria prašymas patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinės investicijos“ finansinio reikalavimo dalį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mistero LT“ bankroto byloje atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mistero LT“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 9 d.
2. Atsakovės bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Kapitas“ (toliau – ir nemokumo administratorė) pateikė teismui prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriame prašė patvirtinti bankrutuojančios UAB „Mistero“ kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau netvirtinti kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ (toliau – ir kreditorė) 129 068,42 Eur finansinio reikalavimo dalies.
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ kreditorių finansinius reikalavimus pagal nemokumo administratorės pateiktą prašymą, ginčijamo kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ 129 068,42 Eur finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą, nustatė UAB „Tarptautinės investicijos“ terminą pateikti atsiliepimą į prašymą.
4. Kreditorė UAB „Tarptautinės investicijos“ pateikė prašymą patvirtinti atsakovės bankroto byloje 129 068,42 Eur finansinio reikalavimo dalį. Prašyme nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Tarptautinės investicijos“ ir UAB „Mistero LT“ sudarė paskyros perdavimo sutartį (toliau – ir paskyros sutartis), kuria kreditorei priklausanti (duomenys neskelbtini) paskyra buvo perduota naudotis skolininkei. Paskyros sutarties 2 punkte buvo sulygta, kad kreditorė yra vienintelė ir teisėta visų pinigų ir būsimų įplaukų, esančių paskyroje, savininkė. Paskyros sutarties 5 punkte buvo įtvirtinta, kad UAB „Mistero LT“ perves kreditorei paskyroje esančius pinigus pagal atskirus susitarimus. Atitinkamai iki 2021 m. sausio 1 d. paskyroje buvo susikaupusi kreditorei priklausanti 300 000 Eur suma. 2021 m. sausio 1 d. tarp UAB „Mistero LT“ ir kreditorės buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – ir paskolos sutartis), kuria atsakovei buvo suteikta 300 000 Eur, esančių paskyroje, paskola. Paskolos sutarties pagrindu atsakovei suteiktos paskolos suma nebuvo grąžinta. Atsakovė į savo banko sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) paskyros persivedė 258 807,99 Eur. Paskolos dalis (41 192,01 Eur) iš (duomenys neskelbtini) paskyros buvo pervesta 2021 m. balandžio 21 d. atliktu mokėjimo pavedimu atsakovei į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje Paysera LT, UAB. Atsakovės bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ kreditorei negrąžintos paskolos dalis pagal paskolos sutartį, sudaranti finansinio reikalavimo dalį, yra 83 917,90 Eur.
5. Kreditorė pažymėjo, kad ji turi reikalavimo teisę į paskolos sutartyje sulygtas palūkanas, kurios sudaro 18 647,44 Eur. Be to, atsakovė nėra sumokėjusi delspinigių, kurie apskaičiuoti už 6 mėnesius iki nutarties įsiteisėjimo dienos ir sudaro 3 104,96 Eur.
6. Prašyme nurodyta, kad kreditorę ir atsakovę siejo automobilių nuomos teisiniai santykiai, t. y. kreditorė nuomojo UAB „Mistero LT“ automobilius, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi automobiliais. Bankrutuojanti UAB „Mistero LT“ nėra atsiskaičiusi su kreditore už transporto priemonių nuomą. Kreditorė akcentavo, kad ji nerado turėtų ir šalių pasirašytų automobilių nuomos sutarčių egzempliorių, o atsakovės automobilių nuomos sutarčių egzemplioriai turėjo būti perduoti nemokumo administratorei buvusio vadovo. Kita vertus, kreditorės vertinimu, net ir nesant pateiktų automobilių nuomos sutarčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog automobilių nuomos teisiniai santykiai tarp kreditorės ir atsakovės nesusiklostė. Kreditorė nurodė, kad atsakovės skola, t. y. nesumokėtas automobilių nuomos mokestis, sudaro 23 398,12 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ prašymą dėl finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ bankroto byloje atmetė.
8. Teismas nustatė, kad paskolos sutartyje numatyta, jog paskolos davėja suteikia paskolos gavėjai iki 300 000 Eur paskolą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. šalys tiksliai nebuvo nusprendusios, kokio dydžio paskola bus suteikta UAB „Mistero LT“, todėl darė išvadą, jog jeigu paskolos sutartimi buvo skolinama (duomenys neskelbtini) paskyroje buvę kreditorės nurodyti 300 000 Eur, šalys paskolos sutartyje būtų nurodžiusios tikslią suteikiamos paskolos sumą. Be to, teismas pažymėjo, kad paskolos sutartyje šalys susitarė, jog paskolos davėja įsipareigoja išmokėti paskolą gavėjai dalimis per du metus nuo šalių susitarimo momento, todėl vertino, kad paskolos teisiniai santykiai nukreipti į ateitį, t. y. paskolos sutarties objektas nėra iki paskolos sutarties sudarymo atsakovei pervestos piniginės lėšos iš paskyros.
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad paskolos dalis (41 192,01 Eur) iš (duomenys neskelbtini) paskyros 2021 m. balandžio 21 d. atliktu mokėjimo pavedimu pervesta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje Paysera LT, UAB, tačiau nemokumo administratorė nurodė, jog atsakovė tokios banko sąskaitos neturėjo.
10. Teismas konstatavo, kad kreditorė neįrodė, jog paskolos sutartimi atsakovei suteikta 300 000 Eur paskola buvo išmokėta ir negrąžinta, t. y. piniginių lėšų iš (duomenys neskelbtini) paskyros pervedimas atsakovei negali būti laikomos paskolos suteikimu, todėl atmetė prašymą patvirtinti 83 917,90 Eur finansinio reikalavimo dalį. Teismas nurodė, kad nepatvirtinus 83 917,90 Eur finansinio reikalavimo dalies, nėra pagrindo patvirtinti išvestinių reikalavimų dėl 18 647,44 Eur palūkanų ir 3 104,96 Eur delspinigių.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorė nepateikė į bylą tarp jos ir atsakovės sudarytų automobilių nuomos sutarčių, o finansinio reikalavimo dalis grindžiama PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau teismas akcentavo, jog kreditorės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta tik suteikta paslauga („automobilio nuoma“), tačiau nėra detalizuota nei koks automobilis buvo nuomotas, nei kokiam terminui. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie tarp šalių sudarytas automobilio (ar automobilių) nuomos sutartis, nusprendė, jog vien kreditorės išrašytos PVM sąskaitos faktūros su nurodyta paslauga „automobilių nuoma“ nesudaro pagrindo pripažinti kreditorės reikalavimą pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Kreditorė UAB „Tarptautinės investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 129 068,42 Eur finansinio reikalavimo dalį atsakovės bankroto byloje; įpareigoti atsakovės bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ nemokumo administratorę pateikti 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) paskyros sąskaitos išrašą arba analogiško laikotarpio UAB „Mistero LT“ banko sąskaitos, esančios Paysera LT, UAB, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. 2025 m. balandžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė pripažino, kad banko sąskaita, kurios numerio paskutiniai skaičiai yra (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Atsakovei naudojantis kreditorės paskyra, joje esančios lėšos, kurios priklausė kreditorei, buvo pervedamos atsakovei į jai priklausančią banko sąskaitą, kurios numerio paskutinius skaičius sudarė būtent (duomenys neskelbtini).
12.2. Kadangi atsakovė perėmė naudoti kreditorės aktyvią (duomenys neskelbtini) paskyrą, kurioje esančių lėšų savininkė buvo kreditorė, iš paskyros į atsakovės banko sąskaitą nuo paskyros sutarties sudarymo momento (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki 2021 m. sausio 1 d. dalimis buvo pervesti iš viso 258 807,99 Eur, o 2021 m. balandžio 21 d. atsakovei į jos banko sąskaitą iš paskyros buvo pervesti 41 192,01 Eur. Paskyroje buvę ir pagal paskyros sutarties nuostatas kreditorei priklausę 300 000 Eur buvo pervesti atsakovei, kuriais naudodamasi atsakovė galėjo vykdyti prekybos veiklą, t. y. kreditorė atsakovei paskolino 300 000 Eur – tarp kreditorės ir atsakovės susiklostė piniginių lėšų paskolos teisiniai santykiai. Atsakovės kreditorei negrąžintos paskolos dalis, sudaranti finansinio reikalavimo dalį, yra 83 917,90 Eur.
12.3. Ne mažiau nei 41 192,01 Eur, priklausę kreditorei, iš paskyros buvo pervesti 2021 m. balandžio 21 d. atsakovei atliktu mokėjimo pavedimu į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje Paysera LT, UAB.
12.4. Kreditorės finansinio reikalavimo dalį sudaro ne tik negrąžinta paskolos dalis (83 917,90 Eur), tačiau ir delspinigiai bei palūkanos. Paskolos sutarties nuostatos numatė, kad kreditorė turi teisę į palūkanas bei delspinigius. Atitinkamai atsakovės nesumokėtos palūkanos sudaro 18 647,44 Eur, o už laiku negrąžintą skolą apskaičiuoti delspinigiai sudaro 3 104,96 Eur.
12.5. Nors kreditorė neturi automobilių nuomos sutarčių egzempliorių, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad automobilių nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Kreditorė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios įrodo finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą. Kreditorė turi 23 398,12 Eur pagrįstą finansinį reikalavimą.
12.6. Įvertinus tai, kad nemokumo administratorė į bylą neteikė atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje Paysera LT, UAB, išrašo arba 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 30 d. paskyros išrašo, galinčių patvirtinti, jog 2021 m. balandžio 21 d. 41 192,01 Eur, priklausę kreditorei, iš (duomenys neskelbtini) paskyros buvo pervesti atsakovei mokėjimo pavedimu į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje Paysera LT, UAB, kreditorė prašo išreikalauti minėtus duomenis iš nemokumo administratorės.
13. Atsakovės bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ nemokumo administratorė MB „Kapitas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. UAB „Mistero LT“ sąskaitų išrašai atskleidžia, kad UAB „Tarptautinės investicijos“ suteikė paskolą UAB „Mistero LT“ – nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. spalio 12 d. pervedė 113 965 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Paskolos sutartis Nr. 011“. Atsakovė nuo 2021 m. liepos 15 d. grąžino kreditorei 84 890 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Grąžinimas pagal paskolos sutartį Nr. 001“ ar „Paskolos sutartis Nr. 001 grąžinimas“.
13.2. Kreditorė paskolos suteikimą (piniginių lėšų perdavimą pagal paskolos sutartį) sieja su mokėjimais, gautais iš (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki paskolos sutarties sudarymo. Kreditorė nepateikė įrodymų, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje buvo 300 000 Eur.
13.3. Paskola negali būti prilyginama iki paskolos sutarties sudarytiems mokėjimams iš (duomenys neskelbtini) paskyros. Paskolos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad paskolos davėja per dvejus metus išmokės paskolos gavėjai iki 300 000 Eur, t. y. sutarties vykdymas yra nukreiptas į ateitį, o ne iki paskolos sutarties sudarymo buvusius šalių teisinius santykius.
13.4. Mokėjimus iš (duomenys neskelbtini) už pardavimus UAB „Mistero LT“ gauti pradėjo tik nuo 2020 m. spalio 8 d.
13.5. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar automobiliai buvo išnuomoti, koks nuomos terminas, kokia atsiskaitymo tvarka, t. y. nustatyti transporto priemonių nuomos faktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl apeliantės procesinio prašymo išreikalauti įrodymus
16. Apeliantė atskirajame skunde prašo išreikalauti iš atsakovės nemokumo administratorės 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) paskyros UAB „Mistero LT“ sąskaitos išrašą arba analogiško laikotarpio UAB „Mistero LT“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje Paysera LT, UAB, išrašą. Apeliantės vertinimu, sąskaitos išrašas patvirtintų, kad 2021 m. balandžio 21 d. iš (duomenys neskelbtini) paskyros buvo pervesti 41 192,01 Eur, priklausę kreditorei, į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje Paysera LT, UAB.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus, kuriais grindžiami byloje pareikšti reikalavimai ar atsikirtimai, tenka šaliai, kuri nori pagrįsti savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymus į bylą pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, nuostatas teismas rašytinius įrodymus išreikalauja tais atvejais, kai pats asmuo negali gauti konkretaus rašytinio įrodymo. Be to, prašymą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo, be kita ko, turi nurodyti aplinkybes, kurias konkretus įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės nemokumo administratorė į bylą pateikė atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ apie 2020 metais ir 2021 metais vykdytas finansines operacijas, taip pat atsakovei perduotos (duomenys neskelbtini) paskyros mokėjimų suvestines už 2020 metus. Nemokumo administratorė nurodė, kad duomenų apie atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje Paysera LT, UAB ji neturi.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorė nurodė, jog prašomų išreikalauti įrodymų neturi, taip pat į bylą pateikė ginčui aktualius įrodymus, kuriais disponuoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, vertina, kad nemokumo administratorė negali būti įpareigota pateikti įrodymus, kurių ji neturi. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą išreikalauti iš nemokumo administratorės įrodymus, kurių ji negali pateikti, o sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinami byloje šalių pateikti įrodymai.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1129-560/2025 atsakovei UAB „Mistero LT“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 9 d.
21. Bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ nemokumo administratorė MB „Kapitas“ pateikė prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje. Nemokumo administratorė prašė netvirtinti kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ 129 068,42 Eur finansinio reikalavimo dalies.
22. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, be kita ko, kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ 329 385,98 Eur finansinį reikalavimą, atsakovės bankroto byloje; ginčijamos kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ 129 068,42 Eur finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.
23. 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Tarptautinės investicijos“ ir UAB „Mistero LT“ sudarė paskyros perdavimo sutartį, kuria kreditorei priklausanti (duomenys neskelbtini) paskyra buvo perduota naudotis atsakovei.
24. 2021 m. sausio 1 d. tarp UAB „Mistero LT“ ir kreditorės sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėja UAB „Tarptautinės investicijos“ suteikė paskolos gavėjai UAB „Mistero LT“ iki 300 000 Eur paskolą (paskolos sutarties 1.1 papunktis). Paskolos sutarties 3.1 papunktyje sulygta, kad paskolos davėja UAB „Tarptautinės investicijos“ įsipareigojo išmokėti paskolą paskolos gavėjai UAB „Mistero LT“ dalimis per du metus nuo šalių susitarimo momento.
25. Kreditorė UAB „Tarptautinės investicijos“ 2021 m. gegužės 31 d. – 2024 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už automobilių nuomą. Pagal kreditorės pateiktą 2025 m. vasario 21 d. suvestinę, atsakovės skolą už automobilių nuomą sudaro 23 474 Eur.
26. Byloje kilo ginčas dėl kreditorės 105 670,30 Eur finansinio reikalavimo dalies, kurą sudaro 83 917,90 Eur negrąžinta paskola, 18 647,44 Eur palūkanų, 3 104,96 Eur delspinigių, bei dėl 23 398,12 Eur finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro nuomos mokestis už automobilius, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ prašymą dėl finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ bankroto byloje atmetė. Kreditorė UAB „Tarptautinės investicijos“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad, pirma, UAB „Tarptautinės investicijos“ atlikti mokėjimo nurodymai atsakovei nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. balandžio 21 d. patvirtina, jog tarp atsakovės ir kreditorės susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. kreditorė suteikė paskolą atsakovei, todėl kreditorė turi negrąžintos paskolos dalies dydžio finansinį reikalavimą ir, antra, PVM sąskaitos faktūros pagrindžia, kad tarp kreditorės bei atsakovės susiklostė automobilių nuomos teisiniai santykiai, todėl kreditorė turi nesumokėto nuomos mokesčio dydžio finansinį reikalavimą. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo
27. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
28. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
29. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
Dėl 105 670,30 Eur finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo
30. Apeliantės teigimu, rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė pripažino, kad banko sąskaita, kurios paskutiniai numerio skaičiai yra (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Apeliantė nurodo, kad atsakovei naudojantis kreditorės (duomenys neskelbtini) paskyra joje buvusios lėšos buvo pervedamos atsakovei į jai priklausančią banko sąskaitą nuo paskyros sutarties sudarymo momento (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki 2021 m. sausio 1 d. bei 2021 m. balandžio 21 d., t. y. kreditorė tokiu būdu atsakovei suteikė paskolą pagal šalių sudarytą paskolos sutartį – tarp kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Kreditorė teigia, kad atsakovės negrąžintos paskolos likutis yra 83 917,90 Eur.
31. Iš į bylą pateikto atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje AB „Swedbank“ išrašo apie finansines operacijas nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. mokėtojai „Amazon Payments Europe“ bei „Amazon Services L.L.C.“ atsakovei pervedė pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 258 807,73 Eur, mokėjimų paskirtyse nurodyta „Amazon Svcs“. Akcentuotina, kad apeliantė pagrįstai nurodo, jog atsakovės nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 1 d. atsakovė UAB „Mistero LT“ ir kreditorė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėja UAB „Tarptautinės investicijos“ suteikė paskolos gavėjai UAB „Mistero LT“ iki 300 000 Eur paskolą (paskolos sutarties 1.1 papunktis). Paskolos sutarties 3.1 papunktyje sulygta, kad paskolos davėja UAB „Tarptautinės investicijos“ įsipareigojo išmokėti paskolą paskolos gavėjai UAB „Mistero LT“ dalimis per du metus nuo šalių susitarimo momento.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad piniginių lėšų mokėjimai į atsakovės banko sąskaitą nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. neįrodo kreditorės paskolos suteikimo atsakovei fakto pagal paskolos sutartį. Pirma, kaip minėta, šalys paskolos sutarties 3.1 papunktyje sulygo, kad paskolos davėja UAB „Tarptautinės investicijos“ įsipareigojo išmokėti paskolą paskolos gavėjai UAB „Mistero LT“ dalimis per du metus nuo šalių susitarimo momento, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. Taigi, lingvistiškai aiškinant paskolos sutarties nuostatą darytina išvada, kad šalių paskolos teisiniai santykiai yra nukreipti į ateitį, t. y. paskolos dalykas turi būti sumokamas po paskolos sutarties sudarymo (2021 m. sausio 1 d.) per dvejus metus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad iki paskolos sutarties sudarymo į atsakovės banko sąskaitą atliktais mokėjimais buvo suteikiama (mokama) paskola pagal paskolos sutartį. Antra, paskolos sutarties 1.1 papunktyje numatyta paskolos suma iki 300 000 Eur, t. y. paskolos objektas nėra tiksliai fiksuota piniginių lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši paskolos sutarties nuostata pagrindžia, kad šalys neturėjo tikslo paskolos dalyku numatyti iki paskolos sutarties sudarymo į atsakovės banko sąskaitą sumokėtas pinigines lėšas, kurių tiksli suma šalims buvo žinoma. Kitaip tariant, tuo atveju, jeigu paskolos sutartimi būtų siekta paskolinti į atsakovės banko sąskaitą jau pervestas pinigines lėšas, šalys paskolos sutartyje būtų numačiusios konkretų paskolos dalyką, t. y. jau pervestų pinigų sumą. Trečia, nors kreditorė teigia, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. paskyros perdavimo sutarties sudarymo metu ji (duomenys neskelbtini) paskyroje, kuri buvo perduota naudotis atsakovei, turėjo 300 000 Eur, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. paskyros perdavimo sutartyje taip pat nėra nurodyta, jog atsakovei perduodamoje naudotis paskyroje yra kreditorei priklausantys 300 000 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog piniginių lėšų mokėjimų į atsakovės banko sąskaitą metu paskyroje buvo kreditorei priklausiančios piniginės lėšos.
34. Be to, nors apeliantė teigia, kad 41 192,01 Eur, priklausę kreditorei, iš (duomenys neskelbtini) paskyros 2021 m. balandžio 21 d. buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje Paysera LT, UAB, tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šį argumentą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, nemokumo administratorė nurodė, jog duomenų apie atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neturi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditorė neįrodė, jog 41 192,01 Eur buvo pervesti į atsakovės banko sąskaita ir tokiu būdu UAB „Tarptautinės investicijos“ suteikė paskolą atsakovei (CPK 178 straipsnis).
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorė neįrodė, jog nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. mokėtojų „Amazon Payments Europe“ bei „Amazon Services L.L.C.“ atliktais mokėjimų nurodymais į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos davėja UAB „Tarptautinės investicijos“ suteikė paskolą atsakovei. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje įrodymų, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei, nėra pagrindo pripažinti, jog piniginės lėšos, sumokėtos į minėtą sąskaitą iš paskyros, yra kreditorės suteikta paskola atsakovei. Apeliacinio proceso metu nenustačius teisinio pagrindo patvirtinti pagrindinį finansinį reikalavimą, kurį sudaro 83 917,90 Eur paskola, netvirtinami išvestiniai reikalavimai dėl 18 647,44 Eur palūkanų bei 3 104,96 Eur delspinigių, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su minėta finansinio reikalavimo dalimi, atmetami kaip nepagrįsti plačiau nepasisakant. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atliktų mokėjimų pavedimų pagrindu susiformavo atsakovės įsiskolinimas apeliantei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti kreditorės 105 670,30 Eur finansinio reikalavimo dalį atsakovės bankroto byloje.
Dėl 23 398,12 Eur finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo
36. Atskirajame skunde teigiama, kad nors kreditorė neturi automobilių nuomos sutarčių, sudarytų su atsakove, tačiau tai nepaneigia, jog automobilių nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė. Apeliantės įsitikinimu, į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrodo 23 398,12 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Tarptautinės investicijos“ atsakovei už automobilių nuomą nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras už bendrą 23 474 Eur sumą. Pagal kreditorės pateiktą 2025 m. vasario 21 d. suvestinę, atsakovės įsiskolinimas už automobilių nuomą sudaro 23 398,12 Eur.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktą).
39. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
40. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad byloje nėra pateiktos tarp kreditorės ir atsakovės sudarytos automobilių nuomos sutartys, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo tarp šalių sudaryti susitarimai dėl automobilių nuomos, jei buvo, tai kada, koks tų susitarimų turinys ir sąlygos, koks nuomos objektas, terminas, kaina, atsiskaitymo terminai ir tvarka. Taip pat byloje nėra pateikti įrodymai, kad, esant sudarytoms nuomos sutartims, jos buvo realiai vykdomos, t. y. jog kreditorė, kaip nuomotoja, perdavė atsakovei, kaip nuomininkei, automobilį (automobilius) laikinai valdytis ir naudotis, o atsakovė turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį. Kaip matyti iš pateiktų nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jos nėra pasirašytos nei kreditorės, nei atsakovės. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditorės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinį, konstatuoja, kad minėti įrodymai nėra pakankamai informatyvūs siekiant įrodyti kreditorės finansinio reikalavimo, kurį sudaro nuomos mokestis, pagrįstumą.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kreditorės vienašališkai išrašytos nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros nėra pakankamos spręsti, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ir jog kreditorė turi 23 398,12 Eur reikalavimą, kurį sudaro atsakovės nesumokėtas nuomos mokestis (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netvirtinti UAB „Tarptautinės investicijos“ finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 23 398,12 Eur nuomos mokestis pagal PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų nurodytą išvadą, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies pagrįstumu, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ pareikšto finansinio reikalavimo 129 068,42 Eur dalies, kurią sudaro 83 917,90 Eur negrąžintos paskolos, 18 647,44 Eur palūkanų, 3 104,96 Eur delspinigių bei 23 398,12 Eur nuomos mokesčio už automobilius, atsakovės bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ bankroto byloje, teisingai taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės UAB „Tarptautinės investicijos“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Atsakovės bankrutuojančios UAB „Mistero LT“ nemokumo administratorė MB „Kapitas“ teismui pateikė prašymą priteisti 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
45. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. liepos mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 935,08 Eur (2 337,70 Eur x 0,4). Taigi, šiuo atveju atsakovės patirtos 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra mažesnės, negu galima priteisti pagal Rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, atsakovei bankrutuojančiai UAB „Mistero LT“ iš kreditorės UAB „Tarptautinės investicijos“ priteisiamas 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mistero LT“, juridinio asmens kodas 305270465, iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinės investicijos“, juridinio asmens kodas 304929980, 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Vilija Mikuckienė
Vigintas Višinskis