Baudžiamoji byla Nr. 1S-192-954/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39312-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 61-10, taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. sausio 20 d.) – 2 metai 9 mėnesiai 26 dienos.

3.       Komisija 2021 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 61-10, kuriuo nutarė A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtinkinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 

5.       Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos nustatant baudžiamojo poveikio priemones.

5.1.                      Skunde nurodo, jog apylinkės teismas vertino tik aplinkybes susijusias su jo asmenybe, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir be jokių argumentų padarė išvadą, esą nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo autoriaus nuomone, teismas atmesdamas Komisijos nutarimą neatsižvelgė į aplinkybių visumą, jį teigiamai charakterizuojančių, tai yra, kad yra atlikęs nemažą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, nuo 2020 m. lapkričio 19 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, yra keturiolika kartų skatintas, pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir jas sėkmingai baigia, dengia finansinius įsipareigojimus, kas rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veikų.

5.2.                      Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai neįvertino daugelio Komisijos itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, tai yra, kad jau yra įvykdęs jam pasiūlytas socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, turi suformavęs aiškius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieško sprendimų, atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei - 36 balų, toks kriterijus formaliai duoda pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo teigiamą skirtos bausmės poveikį bei tai, jog atitinka nustatytas sąlygas reikalingas lygtinio paleidimo taikymui.

5.3.                      Taip pat skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, apelianto nuomone, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose įrodo, kad nusikalstamas elgesys laisvėje nėra jam priimtinas. Nuteistojo teigimu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomenių sankcijų ir priemonių taisyklių“. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomeninės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymą. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas veikė priešingai šioms rekomendacijoms ir nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio byloje. Nėra jokių svarių aplinkybių patvirtinančių būtinumą jam bausmės atlikimą tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs (BK 41 straipsnio 2 dalis).

5.4.                      Skundo autoriaus teigimu, vien ta aplinkybė, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat apelianto nuomone negalima neatsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teisingumo Teismo sprendimus, kuriuose pasisakoma, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priskirtinas prie alternatyvių bausmės priemonių. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos, todėl lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybe. Anot skundo autoriaus, skundžiama apylinkės teismo nutartis privalo būti panaikinta ne tik jo skunde paminėtais motyvais (kaip prieštaraujanti aukštesnės instancijos teismų praktikai, ir kaip jo konstitucinę teisę į teisingą teismą pažeidžianti dėl nemotyvuotumo), tačiau gali būti panaikinta ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva kitais, skunde nepaminėtais, motyvais.

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. B. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino A. B. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

8.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 36 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

9.       Bylos duomenys patvirtina, jog A. B. individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, kad jam nuo 2020 m. lapkričio 19 d. suteiktas leidimas išvyki be sargybos ar palydos, o nuo 2020 m. lapkričio 26 d. perkeltas gyventi už pataisos įstaigos ribų, paprastoje grupėje. Per visą bausmės laikotarpį yra keturiolika kartų paskatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerą elgesį ir gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, pareikšta padėka, prieš terminą panaikintos drausminės nuobaudos, be to 3 kartus buvo išleistas trumpalaikių (trijų parų) atostogų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis A. B. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu A. B. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

10.       Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. B., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai: pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, buvo įtakotas asocialios grupės, priteistos skolos, problemų sprendimo įgūdžiai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta nors ir žema – 36 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir reikšmingas skaičius (16 balų) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis A. B., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

11.       Nors nuteistasis A. B. skunde nurodė, kad jo elgesys bausmės atlikimo vietoje yra teigiamas ir nėra jokių kliūčių taikyti lygtinio paleidimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Be to, pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už ką net devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors A. B. skatintas 14 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, iš lengvosios grupės grąžintas į paprastąją, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymima, jog nuteistasis A. B. paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda, padarė kiek daugiau nei prieš metus laiko, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2020 m. kovo 27 d., kai buvo prieš terminą panaikinta nuobauda.

12.       Teismas iš esmės sutinka su skundo teiginiais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi būti vertinami nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, neatliktas bausmės dalis, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nusikaltimo pavojingumas apylinkės teismo nebuvo sureikšmintas, jis įvertintas visų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvada, dėl negalimumo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį atleidimą iš pataisos įstaigos, nebuvo nulemta nusikaltimo pavojingumu, o yra pagrįsta konkrečių aplinkybių visuma.

13.       Atsakant į skundo argumentus dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, EŽTT praktikos, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, skunde paminėtos rekomendacijos yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Be to, akcentuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

14.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                   Algirdas Giedraitis

                                                  Jurga Vasiliauskienė

                                                  Aušra Vingilė