Civilinė byla Nr. e2A-73-794/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42600-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Staliksera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ,,If P&C Insurance AS”, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Staliksera“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovas ,,If P&C Insurance AS”, veikiantis per Lietuvos filialą (tolau – ,,If P&C Insurance AS“), ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Staliksera“ 2 847,03 EUR žalos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 4 d. ieškovas ir UAB „Pietro Filipi Lithuania“ sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų buvo apdraustos UAB „Pietro Filipi Lithuania“ investicijos į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2016 m. spalio 5 d. iš UAB „Pietro Filipi Lithuania“ atstovų gavo pranešimą, jog dėl aukščiau esančiose patalpose įvykusio gaisro ir jo gesinimo buvo padaryta žala prekių asortimentui, įrangai ir patalpoms. Ieškovas pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu, išmokėjo UAB „Pietro Filipi Lithuania“ 2 796,21 EUR draudimo išmoką, kurią turėtų atlyginti atsakovė, kaip patalpų, kuriose įvyko gaisras, valdytoja.
- Atsakovė UAB „Staliksera“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, tačiau prašė jį atmesti tuo atveju, jei nepasitvirtintų atsakovės kaltė dėl gaisro kilimo. Tuo atveju, jei teismas nustatytų atsakovės kaltę dėl gaisro kilimo, prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą trijų mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad pripažįsta, jog gaisras įvyko Prekybos ir pramogų centre ,,Ozas“ (toliau – PPC Ozas) patalpose, kuriose yra atsakovei priklausantis soliariumo salonas „Equador“. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje Nr. 3-7-1926 nurodyta, jog tik spėjama gaisro kilimo priežastis – soliariumo įrangos gedimas, todėl, atsakovės vertinimu, nėra visiškai aišku, ar gaisras kilo būtent dėl atsakovės kaltės ar kitų priežasčių.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB ,,Staliksera“ ieškovui ,,If P&C Insurance AS“ 2 847,03 EUR žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 847,03 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 64,00 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB ,,Staliksera“. Teismas nusprendė išdėstyti sprendimo vykdymą trijų mėnesių laikotarpyje, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 949,01 EUR.
- Teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, teikdama soliariumo paslaugas, todėl dėl netinkamo atsakovės naudojimosi savo turtu, buvo padaryta kietiems asmenims žala.
- Teismas įvertinęs atsakovės ir nuomotojo UAB „Ozantis“ nuomos sutartį nustatė, kad sutarties 16.4 punktu nuomotoja, t. y. UAB „Ozantis“, įsipareigojo apdrausti prekybos centrą nuo žalos, galinčios atsirasti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gaisro ar stichinių nelaimių. Iš byloje pateikto ieškovo elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, jog UAB „Ozantis“ savo turtą buvo apdraudusi „AIG Europe Limited“, kuris buvo įsipareigojęs kompensaciją išmokėti tik už sugadintą PPC Ozas turtą, o nuomininkų turtas nebuvo laikomas draudimo objektu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ozantis“ turtas buvo apdraustas pagal draudiko „AIG Europe Limited“ pasiūlytas draudimo sąlygas, kurių 16.1 punkte numatyta, jog nuomotoja, t. y. UAB „Ozantis“, yra atsakinga už savo įgaliotų atstovų ar vadovybės atstovų tyčinius veiksmus, kai nuomotojui padaroma žala sveikatai ar gyvybei arba nematerialinio pobūdžio žala. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo priežastis buvo gaisras atsakovės valdomose patalpose dėl soliariumo įrangos gedimo, teismas padarė išvadą, kad ji nepatenka į „AIG Europe Limited“ draudimo sąlygas, kuomet kilęs įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Tokiu būdu teismas nematė pagrindo teigti, jog „AIG Europe Limited“ turėjo pareigą išmokėti atsakovei draudimo išmoką.
- Teismas konstatavo, jog kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti egzistuoja visos sąlygos, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnį atsakovės kaltė preziumuojama, ji netinkamai valdė ir naudojo jai priklausantį turtą – soliariumo įrangą, dėl kurios gedimo kilo gaisras ir buvo padaryta žala UAB „Pietro Filipi Lithuania“, kuriai ieškovas, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką, taip patirdamas žalą.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
- Atsakovė UAB ,,Staliksera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškovas neįrodė, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovės kaltės, nes gaisras yra siejamas su soliariumų įrangos gedimu.
- Byloje nėra įrodymų apie atsakovės aplaidumą rūpinantis įranga ar patalpomis. Gaisro kilimo faktas nepriklausė nuo atsakovės valios. Pirmosios instancijos teismas nepaisė šių reikalavimų ir nenustatė nei atsakovės pareigų pažeidimo, nei nerūpestingo elgesio. Atsakovė įranga rūpinosi pagal gamintojo rekomendacijas.
- Atsakovės nuomone, pagal nuomos sutarties 16.4 punktą, UAB ,,Ozantis“ (nuomotojas) įsipareigojo apdrausti prekybos centrą nuo žalos, galinčios atsirasti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gaisro ar stichinių nelaimių. Vadinasi, nuomotojas įsipareigojo apdrausti visą prekybos centrą. Atsakovės nuomone, žalą atlyginti turi UAB ,,Ozantis“ draudikas ,,AIG Europe Limited“.
- Ieškovas If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovė nenurodė kitų galimų šaltinių, dėl kurių galėjo būti užlietos ieškovo apdraustos patalpos, todėl neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad nėra kalta dėl žalos atsiradimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad soliariumo įrenginys buvo tinkamai prižiūrėtas, nuolat tikrinamas.
- Turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip patalpų/įrenginio savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Todėl nustačius, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovei priklausančio soliariumo įrenginio gedimo, teismas padarė teisingą išvadą, kad žala padaryta dėl atsakovės netinkamo naudojimosi savo turtu.
- Žala nepaenka į ,,AIG Europe Limited“ draudimo sąlygas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent ,,AIG Europe Limited“ turėjo atlyginti gaisro metu padarytą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
- Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
- Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2016 m. liepos 4 d. ieškovas ir UAB „Pietro Filipi Lithuania“ sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe ir gaisro, buvo apraustos UAB „Pietro Filipi Lithuania“ investicijos į patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 5 d. ieškovas gavo UAB „Pietro Filipi Lithuania“ pranešimą, kad 2016 m. spalio 4 d. apdraustam turtui padaryta žala, dėl aukščiau esančiose patalpose įvykusio gaisro ir jo gesinimo buvo aplieta parduotuvė „Pietro Filipi“. Ieškovas įvertino, jog UAB „Pietro Filipi Lithuania“ padaryta žala sudaro 2 796,21 EUR, ir pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlygino jam 2 796,21 EUR žalą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas patyrė 50,82 EUR žalos administravimo išlaidų už draudiminio įvykio reguliavimą. Sumokėjęs draudimo išmoką ieškovas 2016 m. spalio 18 d. ir spalio 27 d. prašymais kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. spalio 9 d. rašte Nr. 3-7-1926(8.212.-7) nurodyta, kad spėjama gaiso kilimo priežastis – soliariumo įrenginio gedimas. Soliariumo įrenginys buvo atsakovės nuomojamose PPC Ozas patalpose. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui patirtą žalą, nėra.
- Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteistas žalos atlyginimas. Apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovė kalta dėl kilusio gaisro, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės pareigų pažeidimo bei nerūpestingo elgesio.
- CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
- Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
- Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju tai yra apeliantės, patalpų nuomininkės (teisėtos valdytojos) pareiga.
- Byloje nustatytos ir apeliantės neginčijamos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. spalio 9 d. Pažymoje apie kilusį gaisrą nurodytos aplinkybės, kad gaisro priežastis – galimai soliariumo įrenginio gedimas. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra ginčo, jog gaisrą sukėlęs soliariumas buvo atsakovei priklausančiame salone ,,Equador“, įsikūrusiame gaisro patalpoje. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovės aplaidaus elgesio, kadangi ji įrenginius prižiūrėjo pagal gamintojo rekomendacijos. Vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jos kaltės. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą nei nurodyta pirmosios instancijos teismo išvadą, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog įranga buvo rūpinamasi, jos priežiūra vykdoma pagal gamintojo rekomendacijas ar kitus tokio pobūdžio įrangai keliamus reikalavimus. Byloje apskritai nėra jokių duomenų apie soliariumo įrenginių priežiūrą, kada buvo atlikti paskutiniai patikrinimai, kokios priežiūros reikalauja šie įrenginiai (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Apeliantė taip pat neįrodė, kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliantės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo asmens standarto, ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatytos visos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos.
- Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog žalą turi atlyginti patalpų savininkė UAB ,,Ozantis“, tačiau pabrėžtina, kad apeliantės ir UAB ,,Ozantis“ įsipareigojimų vykdymas pagal nuomos sutartį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
- Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 64 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys), taigi atsakovė privalo sumokėti nustatytą 64 EUR žyminį mokestį. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas priteisti žalą bei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida (sutampa su ieškinio reikalavimu) ir toks prašymas nenagrinėjamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Jūra Marija Strumskienė
Vilija Mikuckienė
Vaclovas Paulikas