Civilinė byla Nr. e2-1437-845/19

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28551-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3; 2.7.1.1; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,

dalyvaujant ieškovo atstovams J. M., adv. Dariui Sauliūnui ir adv. padėjėjui Ignui Žimkui,

atsakovo UAB „BMK leidykla“ atstovams adv. Justui Viliui ir adv. Vytautui Mizarui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lengvas būdas“ patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Novelita“, UAB „BMK Leidykla“ ir V. Ž. dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas „Lengvas būdas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą: iš UAB „BMK Leidykla“ 12.000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, iš UAB „Novelita“ 6000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, iš V. Ž. 2000 Eur ir 5 proc. metines palūkanas; taip pat prašė priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su Jungtinės Karalystės bendrove Allen Carr‘s Easyway (International) limited sudarytų sutarčių pagrindu Lietuvos Respublikoje platina į lietuvių kalbą išverstas knygas ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ (toliau – kūriniai). Nurodytomis sutartimis ieškovui suteikta išimtinė teisė išversti, spausdinti, išleisti ir pardavinėti kūrinius lietuvių kalba; ieškovas šių kūrinių atžvilgiu, yra išimtinių licencijų licenciatas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme bei šio įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektas, galintis reikalauti kompensacijos už autoriaus turtinių teisių pažeidimą. Pažymėjo, jog nuo 2010-10-18 iki 2016-11-15 ieškovo vadovas buvo V. Ž., nuo 2016-11-15 juo yra J. M. Nurodė, jog atsakovas V. Ž. 2016 metais (iki lapkričio 15 d.) vienu metu dirbo ir UAB „Lengvas būdas“ vadovu, ir kitos leidyklos UAB „Novelita“ projektų vadovu, o nuo 2017 m. liepos 20 d. tapo UAB „Novelita“ vadovu. 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovo vadovas J. M. UAB „Vagos prekyba“ knygyne „Ozas“, esančiame prekybos centre „Ozas, įsigijo kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“; šio knygyno vedėja T. B. nurodė, kad šių knygų tiekėjas yra UAB „Novelita“, o ne UAB „Lengvas būdas“. Atitinkamai 2017 m. rugsėjo 8 d. J. M. iš UAB „Ukmergės senasis knygynas“, Ukmergėje, įsigijo kūrinius – ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ bei 2017 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Knygų orbita“, Kaune, įsigijo kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kurios tiekėjas taip pat buvo UAB „Novelita“. Lyginant šiuos UAB „Vagos prekyba“ , UAB „Ukmergės senasis knygynas“ ir UAB „Knygų orbita“ parduotus kūrinius su originaliais ieškovo užsakymu pagamintais kūriniais matomi akivaizdūs išmatavimų, popieriaus tipo ir apdailos skirtumai. Kadangi ieškovo vadovui buvo žinoma, kad ieškovas kūrinius užsakydavo spausdinti spaustuvėje UAB „Spindulio spaustuvė“, jis kreipėsi į pastarąją ir 2017-09-19 gavo atsakymą, kad nurodyti kūriniai nebuvo spausdinti UAB „Spindulio spaustuvė“.  Pažymėjo, jog aiškinantis šių neteisėtų kūrinių kopijų kilmę paaiškėjo, kad UAB „Novelita“ šias kūrinių kopijas užsakė pagaminti UAB „BMK Leidykla“ spaustuvėje. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašas, kuriame girdimas ieškovo vadovo J. M. ir UAB „BMK Leidykla“ pardavimų vadybininkės L. J. pokalbis, taip pat 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „BMK Leidykla“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra UAB „Novelita“ už kūrinių spausdinimą. Atkreipė dėmesį tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d., pasitraukęs iš ieškovo vadovo pareigų, atsakovas V. Ž. po savaitės 2016 m. lapkričio 23 d. ir toliau derino knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ maketo pakeitimus su maketuotoju A. Š.. Taigi akivaizdu, jog buvo daromos neteisėtos kūrinių kopijos. Išaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovas 2018 m. sausio mėn. kreipėsi į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų UAB „Novelita“ ir V. Ž. neteisėtų veikų, numatytų BK 192 str. (literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas), tačiau prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors ieškovas teikė skundus dėl prokuratūros nutarimų, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak ieškovo, UAB „BMK Leidykla“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros UAB „Novelita“ , taip pat UAB „Spindulio spaustuvė“ ekspertizė patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus neteisėtai atgaminant kūrinius, be to, ir patys kūriniai, įsigyti UAB „Vagos prekyba“ knygyne „Ozas“, UAB „Ukmergės senasis knygynas“, Ukmergėje ir UAB „Knygų orbita“, Kaune. Pažymėjo, jog atsakovas V. Ž. pasisavino kūrinių maketus ir neturėdamas autoriaus turtinių teisių turėtojo leidimo, atgamino kūrinius. Tuo tarpu atsakovas UAB „BMK leidykla“ taip pat veikė tyčia, pažeisdama savo, kaip profesionalaus verslininko, veikiančio knygų spausdinimo rinkoje, veiklos standartus. Atsakovui žinoma, kad knygos, įskaitant kūrinius, gali būti atgaminamos tik turint autoriaus, jo pasirinktos leidyklos arba jo teisėto licenciato leidimą. Tuo tikslu yra sudaromos atskiros rašytinės sutartys dėl kūrinių spausdinimo, tačiau UAB „BMK leidykla“ nesudarė jokios rašytinės sutarties dėl ginčo kūrinių spausdinimo. Atkreipė dėmesį, jog prie 2014-04-09 bendradarbiavimo sutarties Nr. EŠ20140409-1 buvo sudaryti priedai dėl kiekvienos atskiros knygos spausdinimo. Tokie priedai buvo sudaromi tiek 2014-04-09, tiek 2018-02-13; šie priedai su užsakovais buvo sudaromi tik tais atvejais, kai įsitikinama, kad užsakovui priklauso užsakomo spausdinti kūrinio autoriaus turtinės teisės. Taigi UAB „BMK Leidykla“ suvokė, kad pažeidė autoriaus turtinės teisės. Be to, atgaminant bet kokį kūrinį, ant kiekvieno egzemplioriaus paprastai visada yra nurodoma spaustuvė, kuri atliko atgaminimą; šiuo atveju atsakovas UAB „BMK leidykla“ leidinio metrikoje nurodė, kad jis atspausdintas UAB „Spindulio spaustuvė“. Tai tik patvirtina, jog ne tik UAB „Novelita“ ar V. Ž. žinojo, kad neturi teisių atgaminti kūrinius, tai žinojo ir atsakovas UAB „BMK leidykla“. Pažymėjo, jog autorių teisių pažeidėjas laikomas kaltu, kol jis pats neįrodė savo nekaltumo. Taigi, atsakovų UAB „BMK leidykla“, UAB „Novelita“ ir V. Ž. kaltė yra preziumuojama. Pasak ieškovo, pastarieji veikė tyčia. Pabrėžė, jog V. Ž. organizavo visą neteisėtą kūrinių atgaminimą, pasinaudodamas šešis metus turėtu ieškovo direktoriaus statusu ir veikdamas kaip UAB „Novelita“ projektų vadovas, o nuo 2017 m. liepos 20 d. kaip UAB „Novelita“ vadovas. Tuo tarpu UAB „BMK leidykla“ sąmoningai nesudarė su UAB „Novelita“ rašytinės sutarties; taigi atsakovas nebuvo atsargus ir rūpestingas, be to, kūrinių metrikose nurodė originalių leidinių spaustuvę (UAB „Spindulio spaustuvė“), sąmoningai siekdamas nuslėpti neteisėtą kūrinių atgaminimą. Pažymėjo, jog ieškovas pagal ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. įgijo teisę į kompensaciją. ATGTĮ 77–83 straipsniuose įtvirtinta griežta pažeidėjo kaltės prezumpcija. Kadangi atsakovas UAB „BMK Leidykla“ yra leidykla, kuriai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo reikalavimai, prieš išspausdindama kūrinius, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, ar kūriniai yra originalūs. Tuo tarpu atsakovas nereikalavo iš atsakovo UAB „Novelita“ pateikti licencinių sutarčių, reikalingų nustatyti ar atsakovas UAB „Novelita“ turi teisę atgaminti kūrinius, nesudarė su ieškovu rašytinės sutarties dėl kūrinių atgaminimo, netikrino, ar atsakovas V. Ž. veikė kaip ieškovo atstovas, neteisėtai atgamintų Kūrinių metrikose apgaulingai nurodė originalių leidinių spaustuvę (UAB „Spindulio spaustuvė“); taigi atsakovas UAB „BMK leidykla“ veikė tyčia. Pabrėžė, jog „BMK Leidykla“ iš kūrinių metrikos aiškiai matė, kad šių kūrinių leidybos teisės Lietuvoje priklauso ieškovui UAB „Lengvas būdas“, o ne atsakovui UAB „Novelita“. Taigi atsakovas žinojo ir suprato, kad vienintelis teisėtas būdas atgaminti kūrinius yra sudaryti atitinkamą rašytinę sutartį su ieškovu. Pažymėjo, jog atsakovas UAB „Novelita“ taip pat veikė tyčia, nes, žinodamas, jog neturi teisės atgaminti ar platinti kūrinius, kreipėsi į atsakovą UAB „BMK Leidykla“ dėl neteisėtų kūrinių kopijų atgaminimo, kurias vėliau platino. Dėl prašomos priteisti žalos dydžio nurodė, jog pagal atsakovo UAB „BMK Leidykla“ pateiktus į bylą dokumentus matoma, kad atsakovas UAB „BMK Leidykla“ nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13 atspausdino 490 vnt. kūrinių „Lengvas būdas mesti rūkyti“, o laikotarpiu nuo 2016-12-12 iki 2017-09-13 atspausdino 120 vnt. Kūrinių „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“. Remiantis atsakovo UAB „Novelita“ į bylą pateiktu 2015-12-08 krovinio važtaraščiu LB 102, didmeninės kūrinių „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir “Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ kainos yra atitinkamai 5,79 Eur ir 6,37 Eur. Taigi, minimali numanoma tiesioginė turtinė žala dėl atsakovo UAB „BMK Leidykla“ neteisėto kūrinių kopijų atgaminimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes siekia 3 601,50 Eur (2837,10 Eur (490 x 5,79) + 764,40 Eur (120 x 6,37)). Atitinkamai, minimali numanoma tiesioginė turtinė žala dėl atsakovo UAB „Novelita“ neteisėto kūrinių kopijų platinimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat laikytina 3 601,50 Eur. Pažymėjo, jog atsakovo UAB „BMK Leidykla“ turtinė padėtis yra labai gera, nes jo apyvarta 2016 m. siekė 1 – 2 milijonus eurų, o 2017 m. nuo 500 000 Eur iki 1 000 000 Eur.  Tuo tarpu UAB „Novelita“ turtinė padėtis nėra gera, nes apyvarta 2016 m. siekė 5 – 10 tūkstančių eurų, o 2017 m. 10 – 20 tūkstančių eurų; be to, UAB „Novelita“ 2018-12-03, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, buvo iškelta bankroto byla, tačiau dėl šiurkščių autorių teisių pažeidimų nėra pagrindo mažinti iš atsakovo UAB „Novelita“ priteistinos kompensacijos dydžio. Atkreipė dėmesį, jog dėl atsakovų UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ veiksmų ieškovas patyrė tokią žalą, kurios iš esmės neįmanoma apskaičiuoti, į kurią įeina: ieškovo praradimai dėl to, kad sumažėjo originalių kūrinių pardavimai; ieškovo monopolinės padėties parduodant kūrinius praradimas, lėmęs jo galimybės išlaikyti aukštesnes originalių kūrinių kainas netekimą (autorių teisių subjektas neteko įtakos kainodaros procesui); rinkos sujaukimo nuostoliai - dėl neteisėtų kūrinių kopijų atsiradimo rinkoje natūraliai sumažėjo teisėtų kopijų paklausa, pakenkta teisių turėtojo reputacijai,  susilpnėjo tolesnės kūrinių naudojimo galimybės. Pasak ieškovo, atsakovas UAB „Novelita“ neteisėtas kūrinių kopijas platino itin stambiu mastu visoje Lietuvoje; atsakovo UAB „Novelita“ užsakymu atsakovas UAB „BMK Leidykla“ atgamino 610 vnt. kūrinių. Remiantis atsakovo UAB „BMK Leidykla“ pateiktomis sąskaitomis faktūromis neteisėtos kūrinių kopijos buvo atgaminamos laikotarpyje nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13, taigi pažeidimai tęsėsi 10 mėnesių. Be to, atsakovas UAB „BMK Leidykla“ 2015-09-18 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BMLE0016783 atsakovui UAB „Novelita“ už „knygos“ spausdinimą. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio dokumentą, lieka nepaneigta galimybė, kad UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ jau anksčiau neteisėtai buvo atgaminusios šiuos kūrinius. Pažymėjo, jog atsakovo UAB „Novelita“ pažeidimai tęsėsi 15 mėnesių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė priteisti iš atsakovų UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ po 12 000,00 Eur kompensacijos. Tuo tarpu iš atsakovo V. Ž., kaip fizinio asmens 2 000,00 Eur kompensaciją. Pažymėjo, jog jeigu nebūtų neteisėto kūrinių atgaminimo bei platinimo, ieškovui nebūtų kilusi žala; taigi priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra akivaizdus.

Atsakovas UAB „BMK Leidykla“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog V. Ž. 2016 m. lapkričio mėnesį, kaip ieškovo vadovas, kreipėsi į atsakovą ir užsakė pagaminti po 50 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas mesti alkoholį“ bei pateikė dokumentus patvirtinančius UAB „Lengvas būdas“ teises į ginčo knygas. Atsakovo buvusi darbuotoja G. K. priėmė pastarojo užsakymą ir, įsitikinusi jo turimomis teisėmis, atliko spausdinimo darbus. Pažymėjo, jog V. Ž. nurodė, jog ieškovas ir UAB „Novelita“ vykdo bendrus projektus, todėl už šį konkretų užsakymą mokės UAB „Novelita“. Taigi atsakovas sąskaitą išrašė ir pateikė apmokėti UAB „Novelita“, kuri už atliktus spausdinimo darbus atsiskaitė. Pažymėjo, jog V. Ž. buvo ieškovo vadovas nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d., ieškovo vadovų pasikeitimas buvo išviešintas tik 2016 m. gruodžio 8 d.; V. Ž. vienu metu dirbo keliose bendrovėse, kurios buvo atsakovo klientėmis, t.y. buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai tarp bendrovių, kuriose dirbo V. Ž., ir atsakovo. Pabrėžė, jog komerciniai santykiai tarp šių subjektų prasidėjo nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Taigi, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti V. Ž. teiginiais, todėl nematė pagrindo kiekvieno užsakymo pateikimo metu tikrinti, ar jis vis dar atstovauja atitinkamiems subjektams. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas kilo dėl galimo autorių išimtinių turtinių teisių į ginčo knygas pažeidimo. Tam, kad būtų nustatytas galimas autorių išimtinių turtinių teisių pažeidimas, pirmiausiai, turi būti išsiaiškinama, ar tariamai kaltinamas pažeidimu asmuo, atliko veiksmus, kurie patenka į kokių nors išimtinių turtinių teisių turinį, t. y., ar toks asmuo naudojo kūrinį kokiu nors būdu, kurį apima kokia nors autoriaus turtinė teisė. Pažymėjo, kad atsakovas bylos faktinių aplinkybių kontekste vykdė spaustuvės veiklą, t.y. grynai techninio pobūdžio spausdinimo darbus, atsakovas neužsiėmė leidybos veikla. Ginčas, kaip rodo faktinės bylos aplinkybės, yra susijęs su ginčo knygų leidyba. Pasak atsakovo, jis neatliko kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į kokios nors autorių išimtinės turtinės teisės turinį, ypač kai bylos kontekste aktuali yra tik viena autoriaus turtinė teisė – kūrinio išleidimo teisė. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, kūrinio išleidimu knyga užsiėmė atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž., todėl jie laikomi kūrinio naudotojais išleidimo, kaip autorių turtinės teisės, prasme; jie pripažintini kūrinio naudotojais. Nurodė, kad kūrinio atgaminimo veiksmai, kaip kūrinio naudojimo būdas, patenkantis į autoriaus turtinės atgaminimo teisės turinį, yra tuomet, kai atgaminami yra jau išleisti ar viešai paskelbti kūriniai (jų egzemplioriai ar kopijos). Tuo tarpu bylos kontekste, kūrinys buvo išleidžiamas knyga, t. y. pirmiausiai turėjo būti pagaminta knyga. Šie pagaminimo (spausdinimo) darbai, kaip techninio pobūdžio darbai, buvo užsakyti atskiros sutarties pagrindu (rangos darbų pagrindu) pas atsakovą, kuris atlikdamas spausdinimo darbus, neatliko kūrinio išleidimo. Pažymėjo, kad autorių teisių turėtojai turtines teises išleisti ir atgaminti kūrinį suteikia leidykloms, o ne spaustuvėms. Pastarosios, paprastai, pasitelkiamos leidyklų atlikti fizinius (techninius) veiksmus. Tokiu atveju leidykla, kreipdamasi į spaustuvę ir užsakydama spausdinimo paslaugas įgyvendina kūrinio išleidimo teis. Spaustuvė neturėtų būti laikoma savarankiškai naudojanti autorių teisių atgaminimo teisę, kadangi atsižvelgiant į jos techninį vaidmenį, ši įgyvendindama turimas leidyklos autorių turtines teises atspausdina kūrinio egzempliorius, juos kaip materialius objektus, iš karto perduoda leidyklai bei gauna atlyginimą, kuris padengia žaliavas (popierių, rašalą), įrangos dėvėjimąsi bei žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Atsižvelgiant, kad spaustuvė spausdina kūrinius (pagamina knygas) be siekio juos platinti neapibrėžtam asmenų ratui, negali savarankiškai spręsti kaip įgyvendinti autorių turtinę išleidimo teisę, taip pat į tai, kad spausdinimo veiksmus atlieka leidyklos naudai, laikytina, kad spaustuvė neužsiima nei išleidimu, nei jau esančių egzempliorių ar kopijų atgaminimu. Pastaruosius veiksmus atlieka tik leidykla. Tai, kad atsakovas neatliko jokių kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į autoriaus turtinių teisių turinį, rodo ir tai, kad atlikdamas spausdinimo veiksmus V. Ž., atsakovas jo nurodymais bei teikė grynai techninio pobūdžio paslaugas. Taigi, atsakovas nesinaudojo autorių turtinėmis teisėmis ir neatgamino ginčo knygų, o atliko tik techninius spausdinimo veiksmus, t. y. veikė pagal spausdinimo darbų sutartį, o ginčo knygų išleidimo veiksmus atliko V. Ž., veikdamas kaip UAB „Novelita“ atstovas. Ieškovas nurodė, kad turėjo būti sudaromos atskiros rašytinės sutartys dėl kūrinių spausdinimo, tačiau įstatymai nenumato privalomos rašytinės formos spausdinimo paslaugų teikimo atveju. Be to, rinkoje yra įprasta sudaryti žodinės formos sutartis, pvz. spausdinant ar kopijuojant kūrinius spausdinimo ir kopijavimo centruose, kurie yra prieinami plačiajai visuomenei. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. balandžio 9 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Novelita“ yra dėl sutartyje nurodytų knygų leidybos, o ne spausdinimo. Nurodyta sutartis neturi nieko bendro su ginčo knygomis ar jų spausdinimu. Taip pat nurodė, kad atsakovas spausdintų ginčo knygų maketus gavo iš V. Ž. ir atliko tik spausdinimą maketų, neatliekant jokių modifikacijų jame. Kadangi atsakovas negali būti laikomas atgaminančiu ginčo knygas bei nesinaudojo autorių turtinėmis teisėmis, laikytina, kad nėra civilinės atsakomybės kilimo pagrindo – neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovui sužinojus apie ieškovo teisių pažeidimą ir V. Ž. neteisėtus veiksmus, atsakovas nedelsiant nutraukė komercinius santykius su šiuo subjektu, elgėsi sąžiningai bei bendradarbiavo su ieškovu siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes. Taigi atsakovo veiksmuose nėra tyčios. Atsakovas nesutiko su žalos apskaičiavimu; jo gautos pajamos iš ginčo knygų spausdinimo sudarė 1323,92 Eur, t. y. beveik tris kartus mažesnė suma nei ieškovo nurodytoji. Dėl atsakovo turtinės padėties nurodė, jog 2017 m. atsakovas turėjo 48 372 Eur nuostolių, o 2016 metais net 71 752 Eur nuostolių. Pasak atsakovo, 12 000 Eur kompensacija yra neproporcingai didelė.

Atsakovas BUAB „Novelita“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Novelita“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 3 d.; 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismas įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“.

Atsakovas V. Ž. teismo nustatytu termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo UAB „BMK Leidykla“ atstovai teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovai BUAB „Novelita“ ir V. Ž. apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, iki posėdžio pradžios pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir CPK 246 str., teismas išnagrinėjo bylą pastariesiems nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2007 m., 2010 m., 2014 m. ir 2016 m. sudarė su Jungtinės Karalystės bendrove Allen Carr‘s Easyway (International) limited sutartis, kuriomis ieškovui buvo suteikta išimtinė licencijos teisė leisti, spausdinti, perspausdinti, skirstyti ir parduoti į lietuvių kalbą išverstas knygas ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ (toliau – kūriniai) (II t., e.b.l. 41-96); šias aplinkybes patvirtina ir 2017-10-30 bendrovės Allen Carr‘s Easyway (International) raštas (e.b.l. 30-31). Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2010-11-09 iki 2016-12-08 ieškovo vadovu buvo atsakovas V. Ž., o laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki šiol ieškovo vadovo pareigas eina J. M.; Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo V. Ž., kaip direktoriaus, įgaliojimų pabaiga nurodyta 2016-11-15 (III t., e.b.l. 33-37). Taip pat iš Juridinių asmenų registro matyti, jog atsakovas V. Ž. laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2018-12-04 buvo UAB „Novelita“ direktorius (II t., e.b.l. 188-190).

Taip pat byloje nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovo vadovas J. M. UAB „Vagos prekyba“ knygyne „Ozas“, esančiame prekybos centre „Ozas, įsigijo kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“; šio knygyno vedėja T. B. nurodė, kad šių knygų tiekėjas buvo UAB „Novelita“ (e.b.l. 19-21); 2017 m. rugsėjo 8 d. J. M. iš UAB „Ukmergės senasis knygynas“, Ukmergėje, įsigijo kūrinius – ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ bei 2017 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Knygų orbita“, Kaune, įsigijo kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kurios tiekėjas taip pat buvo UAB „Novelita“ (e.b.l. 22-26). Ieškovo atstovo paaiškinimais, fotonuotraukomis (e.b.l. 101-106) bei priedais (prijungtos prie bylos knygos ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“) nustatyta, jog lyginant UAB „Vagos prekyba“, UAB „Ukmergės senasis knygynas“ ir UAB „Knygų orbita“ parduotus kūrinius su originaliais ieškovo užsakymu pagamintais kūriniais, pastebėti išmatavimų, popieriaus tipo ir apdailos skirtumai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas kreipėsi į UAB „Spindulio spaustuvė“, kuri 2017-09-19 atsakyme nurodė, kad ieškovo nurodyti kūriniai nebuvo nei užsakyti, nei spausdinti UAB „Spindulio spaustuvė“. Iš UAB „Spindulio spaustuvė“ 2017-09-19 atsakymo ieškovui matyti, jog 2011-2013 metais UAB „Spindulio spaustuvė“ pagal ieškovo užsakymus ir pasirašytas sutartis spausdino knygas „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“, kurios atitiko tam tikras specifikacijas (e.b.l. 27-28); tuo tarpu ieškovo direktoriaus pateiktų nurodytų knygų specifikacija ir charakteristikos neatitiko originalių UAB „Spindulio spaustuvė“ spausdintų leidinių; pastebėti šie skirtumai: 1) skiriasi leidinių popieriaus rūšis ir spalva: originaliuose leidiniuose buvo naudotas purus knyginis gelsvo atspalvio popierius vidiniams puslapiams bei vienpusio kreidavimo puskartonis viršeliui, o galimai neteisėtai atgamintos knygos atspausdintos ant balto ofsetinio popieriaus, todėl skiriasi ir leidinių storis; 2) skiriasi viršelių apdaila: originaliuose leidiniuose viršelis laminuotas matine plėvele bei turi UV dalinio lako bei sidabro folijos elementus. Pateiktos knygos padengtos soft laminatu bei neturi UV dalinio lako bei sidabro folijos elementų.

Taip pat byloje nustatyta, jog galimai neteisėtų kūrinių kopijas užsakė pagaminti UAB „Novelita“ pas atsakovą UAB „BMK Leidykla“; tai patvirtina garso įrašas, kuriame girdimas ieškovo vadovo J. M. ir UAB „BMK Leidykla“ pardavimų vadybininkės L. J. pokalbis (e.b.l. 95-100), 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „BMK Leidykla“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra UAB „Novelita“ už knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ spausdinimą (II t., e.b.l. 19).

Taip pat byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, jog atsakovas UAB „BMK Leidykla“ laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13 atspausdino 490 vnt. knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“, o laikotarpiu nuo 2016-12-12 iki 2017-09-13 - 120 vnt. knygų „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ (III t., e.b.l. 59-70, 83). Sąskaitų išrašai nuo 2016-01-01 iki 2019-02-05 patvirtina, jog buvo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovui UAB „BMK Leidykla“ iš UAB „Novelita“ ir V. Ž. sąskaitų (III t., e.b.l. 95-100); taip pat SEB banko raštas patvirtina, jog 2016-01-28, 2017-04-19 ir 2018-10-16 buvo atlikti mokėjimai iš UAB „Novelita“ sąskaitos į atsakovo UAB „BMK Leidykla“ sąskaitą (III t., e.b.l. 105).

Taip pat nustatyta, jog UAB „Novelita“ prekiavo ALLEN CARR knygomis „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ 2016-02-02 Konsignacijos Sutarties ir jos priedų pagrindu (IV t., e.b.l. 151-157), išrašė sąskaitas už 2016-2018 metus UAB „Vagos prekyba“, UAB „Antakalnio pelėda“, UAB „Knygų orbita“ bei kitoms įmonėms (IV t., e.b.l. 3-74; 79-126; 129-140); taip pat išrašė krovinio važtaraščius (IV t., e.b.l. 141-150; 158-160; V t., e.b.l. 3-92).

Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovas 2018-01-31 kreipėsi į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai suklastotų knygų platinimo pagal BK 192 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., tačiau 2018-02-15 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus m. apylinkės teismas 2018-05-24 nutartimi nurodytą nutarimą paliko galioti (I t., e.b.l. 34-38).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d. nurodyta, kad išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą. Pagal šios dalies 7 punktą, kreipiantis į teismą galima reikalauti sumokėti kompensaciją; to paties įstatymo 83 str. 4 d. nustato, kad vietoje faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) už autorių teisių pažeidimą, atlyginimo šio įstatymo 77 str. 1 d. numatyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas.

Byloje konstatuota, jog ieškovas yra sudaręs su Allen Carr‘s Easyway (International) limited licencines sutartis, kuriomis jam suteikta išimtinė teisė šių sutarčių galiojimo terminu spausdinti, perspausdinti, išleisti ir parduoti į lietuvių kalbą išverstas knygas ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ (toliau – kūriniai) (e.b.l. 30-31, II t., e.b.l. 41-96). Taigi ieškovas nurodytų kūrinių atžvilgiu yra išimtinių licencijų licenciatas ATGTĮ prasme bei pagal ATGTĮ  83 str. 4 d. turintis teisę reikalauti kompensacijos už autorinių teisių pažeidimą.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą: iš UAB „BMK Leidykla“ - 12.000 Eur, iš UAB „Novelita“ - 6000 Eur ir iš V. Ž. - 2000 Eur. Pasak ieškovo, atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž. neteisėtai užsakė pagaminti kūrinius „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ spaustuvėje UAB „BMK Leidykla“; atsakovas UAB „BMK Leidykla“, gavęs nurodytus užsakymus, nepatikrinęs V. Ž. įgaliojimų, ginčo kūrinius atspausdino.

Tuo tarpu atsakovas UAB „BMK Leidykla“ teigė, jog šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vykdė tik spaustuvės veiklą, t. y. grynai techninio pobūdžio spausdinimo darbus, jis neužsiėmė leidybos veikla, o tik vadovaudamasis kliento užsakymu atspausdino knygas. Taigi, atsakovas neatliko kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į autorių išimtinės turtinės teisės turinį; pasak atsakovo, kūrinių išleidimu užsiėmė atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž., kurie ir laikomi kūrinio naudotojais.

Sprendžiant dėl atsakovo UAB „BMK Leidykla“ atsakomybės šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo veiklos tikslai – prekyba, gamyba; paslaugų teikimas ir kita veikla (II t., e.b.l. 124-127); internetinėje svetainėje Rekvizitai.Lt nurodyta, jog UAB „BMK leidykla“ veiklos sritys yra: gamyba, spauda, laikraščiai, žurnalai, spaustuvės ir leidyba. Taigi šie duomenys neabejotinai suponuoja išvadą, jog atsakovas pagal teisinį statusą yra ne tik spaustuvė, bet ir leidykla; juolab, kad atsakovo pavadinimas sudaro taipogi faktinį pagrindą teismui spręsti, jog įmonė nėra tik spaustuvė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl leidyklos, kaip tinkamo atsakovo autorių teisių gynimo bylose, yra nurodęs, kad leidyklai, kaip juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir atitinkamai autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl, priėmusi tam tikrą kūrinį išleisti, leidykla turi pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2009). 

Taigi, atsižvelgiant į atsakovo UAB „BMK Leidykla“ teisinį statusą bei suformuotą nuoseklią nacionalinių teismų praktiką, teismas sprendžia, jog atsakovui kaip leidyklai kilo pareiga prieš atliekant užsakymą įsitikinti, ar V. Ž., kuris pateikė ginčo kūrinius spausdinimui, buvo suteiktos leidybos teisės; taip pat atsakovas turėjo pareigą įsitikinti ir, ar atsakovui UAB „Novelita“ buvo perduotos leidybos teisės. Byloje konstatuota, jog išimtinė teisė spausdinti ginčo kūrinius priklauso tik ieškovui. Kadangi atsakovas UAB „BMK Leidykla“ savo veikloje susidūrė su autorių teisių objektais – kūriniais (knygomis), jam kilo pareiga patikrinti, ar asmenys, prašantys atlikti spausdinimo darbus, veikė teisėtai. Svarbu pabrėžti, jog atsakovo V. Ž., kaip direktoriaus, įgaliojimų pabaiga juridinių asmenų registre nurodyta 2016-11-15 (III t., e.b.l. 33-37); tuo tarpu iš atsakovo UAB „BMK Leidykla“ vidinės užsakymų valdymo sistemos matyti, jog 2016-11-23 ir 2016-12-06 V. Ž. atliko ginčo knygų užsakymus ieškovo ir bendrovės „Novelita“ vardu (VI t., e.b.l. 23, 29), nors pastarojo įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Be to, įvertintina ir tai, jog šalys nebuvo sudarę sutarties dėl ginčo kūrinių spausdinimo. Nors atsakovas UAB „BMK Leidykla“ teigė, jog pasitikėjo V. Ž., nes tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai, paremti pasitikėjimu, teismo vertinimu, tokio pobūdžio teiginiai nėra pakankami atleisti atsakovą nuo pareigų tinkamo vykdymo (patikrinti V. Ž. įgaliojimus) jau vien atsižvelgiant į pateikto užsakymo dalyką (autorių teisių objektas - knygos). Be to, sprendžiant dėl atsakovo UAB „BMK Leidykla“ atsakomybės, teismas negali ignoruoti byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ginčo knygų metrikose leidėju nurodytas ieškovas, o spaustuvė – Spindulio. Nors atsakovo atstovai teismo posėdyje teigė, jog tai tik techninė klaida, teismo tokio pobūdžio teiginiai neįtikino; pažymėtina, jog atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantys veiklą nuo 2011 metų; taigi jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas priėmė tik užsakymą atspausdinti knygas savaime neatleido jo nuo pareigų tinkamo vykdymo.  

Be to, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės tiek ATGTĮ, tiek CK prasme, teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažįsta ir tai, jog byloje esanti 2014-04-09 Bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „Novelita“ ir UAB „BMK Leidykla“ bei jos priedai patvirtina, jog šalys dėl spausdinimo darbų įprastai sudarydavo rašytines sutartis (III t., e.b.l. 71-82; V t., e.b.l. 115-117). Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje rašytinė sutartis dėl spausdinimo darbų sudaryta nebuvo, motyvuojant tuo, jog tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Taigi UAB „BMK Leidykla“ neįsitikino, ar UAB „Novelita“ veikė teisėtai, teikdama užsakymus dėl ginčo kūrinių spausdinimo. Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl UAB „BMK Leidykla“ atsakomybės, svarbu įvertinti 2014-04-09 Bendradarbiavimo Sutarties turinį, o būtent, jog šalys Sutarties 1.1 punktu sulygo bendradarbiauti spausdinant autorinės teisės objektus – kūrinius, tai yra knygas, brošiūras ir kitus leidinius; Sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog atsakovas – leidykla užsiima knygų ir kitų leidinių leidyba, tiesiogiai sudaro sutartis su autoriais ir užsakovais; Sutarties 3.5 punkte nustatyta, jog leidykla užtikrina, jog perduodamo leidinio versija yra gauta teisėtai ir nepažeis autoriaus turtinių ir neturtinių teisių. Tokio pobūdžio Sutarties sąlygų turinys ir jos priedai suponuoja išvadą, jog atsakovas sudarinėjo sutartis dėl kūrinių spausdinimo, įsipareigodamas užtikrinti, jog leidiniai bus pateikti teisėtai, kadangi suvokė atsakomybę už galimą autorinių teisių pažeidimą. Tuo tarpu dėl ginčo knygų spausdinimo rašytinės sutartys sudarytos nebuvo, tai patvirtina ir šalių susirašinėjimas, ir jų paaiškinimai, duoti teismo posėdyje (VI t., e.b.l. 65-66). Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad ginčo knygų spausdinimas vertintinas tik kaip rangos darbų atlikimas ir tai neįpareigojo jo užtikrinti, jog prašomi atspausdinti ginčo kūriniai gauti teisėtai, vertinti kaip siekis išvengti atsakomybės ir prieštaraujantys paties atsakovo veiklos tikslams.

Nors atsakovas UAB „BMK Leidykla“ teigė, jog tik priėmė užsakymą atspausdinti knygas, teismas atkreipia pastarojo dėmesį į tai, jog 2014-04-09 Bendradarbiavimo sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo atlikti knygų spausdinimo darbus, tačiau Sutarties 3.5 punktu įsipareigojo užtikrinti, jog perduodamo leidinio versija yra gauta teisėtai ir nepažeis autoriaus turtinių ir neturtinių teisių; taip pat Sutarties 1.5 punkte numatė, jog kiekvieno kūrinio atgaminimui pasirašomas atskiras priedas. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, jog atsakovas net ir vykdydamas kūrinių spausdinimo darbus, kuriuos jis įvardijo kaip rangos, privalėjo būti rūpestingas ir atidus dėl perduodamo autoriaus teisių objekto teisėtumo.

Be to, atsakovas UAB „BMK Leidykla“ teigė, jog neatliko kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į autorių išimtinės turtinės teisės turinį, nes kūrinių išleidimu užsiėmė atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž., kurie laikytini kūrinio naudotojais; teismas tokią atsakovo poziciją vertina kaip prieštaraujančią kasacinio teismo praktikai. LAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011 pažymėjo, jog kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu, taip pat reikalauti teisėtumo įrodymų iš tokią teisę jam suteikusiojo. Sprendžiant dėl autorių teisių pažeidimo, autorių teisių objekto naudojimas be autoriaus teisių subjekto leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas). Jis visada ex fac­to reiš­kia žalos padary­mą, nes dėl kiek­vie­no ne­tei­sė­to kū­ri­nio pa­nau­do­ji­mo tei­sių subjek­tas pra­ran­da pa­ja­mas, ga­li bū­ti pakenk­iama jo re­pu­ta­ci­jai, var­dui, o tei­sių pa­žei­dė­jas pa­si­pel­no iš to, kad ne­mo­ka tei­sių turėto­jui nustaty­to li­cen­ci­nio at­ly­gi­ni­mo už įgy­ja­mas kū­ri­nio nau­do­ji­mo teises. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantys veiklą nuo 2011 metų, taigi jam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo žinoti, jog jam perduota ginčo kūrinių versija buvo gauta teisėtai ir, kad nurodytų kūrinių spausdinimas nepažeis ieškovo, kaip išimtinio licenciato, teisių. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog netikrino V. Ž. įgaliojimų, kadangi juo pasitikėjo. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad atsakovas UAB „BMK Leidykla“ atliko neteisėtus veiksmus.

Sprendžiant dėl atsakovų BUAB „Novelita“ ir V. Ž. atsakomybės, svarbu pažymėti, jog V. Ž. tuo metu, kai kreipėsi į atsakovą UAB „BMK Leidykla“ dėl ginčo kūrinių spausdinimo, jau veikė ne kaip ieškovo atstovas; V. Ž., kaip direktoriaus, įgaliojimų pabaiga juridinių asmenų registre nurodyta 2016-11-15 ir jam tai buvo žinoma(III t., e.b.l. 33-37). Taigi, V. Ž. organizavo ginčo kūrinių spausdinimą, neturėdamas tam įgaliojimų ir veikdamas, kaip UAB „Novelita“ projektų vadovas, o nuo 2017 m. liepos 31 d. kaip UAB „Novelita“ vadovas (II t., e.b.l. 188-190); atsakovui UAB „Novelita“ taip pat nebuvo suteiktos teisės į ginčo kūrinių spausdinimą ar atgaminimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog tiek V. Ž., tiek UAB „Novelita“, pateikdami užsakymą dėl ginčo kūrinių spausdinimo, veikė neteisėtai - neturėdami tam įgaliojimų. Svarbu įvertinti, jog V. Ž., kuris šešis metus buvo ieškovo vadovu, neabejotinai žinojo, jog išimtinės teisės spausdinti ginčo kūrinius priklauso tik ieškovui. Taigi atsakovų BUAB „Novelita“ ir V. Ž. neteisėtų veiksmų faktas byloje konstatuotas.

Dėl kompensacijos dydžio ir jo nustatymo kriterijų aiškinimo bei taikymo (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p.) kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018). Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, numanomą žalą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kaip pažeidimo trukmė ir dėlto kilę padariniai, kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais.

Be to, sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Jose nustatyta, kad kompensacijos dydį visų pirma lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ATGTĮ 83 straipsnyje, kurioje nurodyta, kad, esant paprastam neatsargumui, kompensacija nedidinama, o kvalifikuotos kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) atveju gali būti didinama iki dviejų kartų, tačiau ne būtinai du kartus, t. y. kompensacija gali būti didinama pavyzdžiui 1,1, 1,5 ar 1,7 karto ar maksimaliai, tačiau tiek, kad kompensacija atlyginimo ir prevencijos tikslų prasme būtų adekvati ir teisinga.

 Pažymėtina, jog individualizuojant atsakovo UAB „BMK Leidykla“ kaltės laipsnį, teismas visų pirma įvertina jo atliktų veiksmų pobūdį (atspausdino autorių teisių objektus) ir teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog atsakovas, atlikdamas ginčo kūrinių spausdinimo darbus, žinojo, jog jų leidėjas buvo ieškovas, nes tai nurodyta knygų metrikoje; nepaisant tai, atsakovas pasitikėjo buvusiu ilgalaikiu bendradarbiavimu ir netikrino nei V. Ž., nei UAB „Novelita“ įgaliojimų pateikiant autorių teisių objektus spausdinimui. Be to, teismas negali ignoruoti ir klaidingos informacijos pateikimo ginčo knygose, nurodant, jog spausdino „Spindulio spaustuvė“, o ne UAB „BMK Leidykla“. Tokio pobūdžio aplinkybės suponuoja teismui išvadą, jog atsakovas, užsiimdamas ne tik spausdinimo, bet ir leidybos veikla, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai. Taigi jo kaltės forma pasireiškė neatsargumu. Nors atsakovas teigė, jog jam kaip spaustuvei nekilo pareiga domėtis dėl turtinių teisių turėjimo, teismas atkreipia pastarojo dėmesį į tai, jog jo teisinis statusas, kuris apėmė ne tik spausdinimo, bet ir leidybos darbus, įpareigojo pastarąjį kiekvienu atveju patikrinti ar perduodami kūriniai, jų versijos gauti teisėtai, ar jis nepažeis autoriaus turtinių ir neturtinių teisių.

Tuo tarpu sprendžiant dėl V. Ž. kaltės laipsnio, svarbu įvertinti, jog pastarasis suprato ir žinojo, jog jo įgaliojimai, kaip ieškovo vadovo, baigėsi 2016-11-15; pažymėtina, jog ieškovo vadovu jis buvo šešerius metus ir jam puikiai buvo žinomas 2007 m., 2010 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių, sudarytų su Jungtinės Karalystės bendrove Allen Carr‘s Easyway (International), turinys, kuriomis ieškovui buvo suteikta išimtinė licencijos teisė leisti, spausdinti, perspausdinti, skirstyti ir parduoti į lietuvių kalbą išverstas knygas ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovas V. Ž. 2016-11-23 derino knygos ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ maketavimo darbus su maketuotoju A. Š., nurodydamas, jog reikia spalvas paderinti, kad būtų panašu (e.b.l. 13-16); iš 2019-08-29 A. Š. atsakymo matyti, jog pastarasis knygos „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ viršelio maketo korekcijas atliko 2016-12-05 V. Ž. užsakymu (VI t., e.b.l. 58-64). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog V. Ž. aiškiai suvokė, jog neturi nei teisės leisti ginčo kūrinių, nei teikti užsakymų UAB „Novelita“ vardu, tačiau siekė atlikti nurodytus veiksmus ir juos atliko. Be to, sprendžiant dėl V. Ž. kaltės laipsnio, teismas įvertina ir aplinkybę, jog ginčo knygų metrikose leidėju nurodytas ieškovas, o spaustuvė – Spindulio. Tai tik patvirtina, jog pastarasis suvokė, kad veikė, neturėdamas tam įgaliojimų ir pažeidžiant ieškovo išimtines teises. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog V. Ž. veikė tyčia.

Tuo tarpu sprendžiant dėl UAB „Novelita“ kaltės laipsnio, svarbu pažymėti, jog neteisėtų veiksmų atlikimo metu jos vardu veikė V. Ž., kaip projektų vadovas, o nuo 2017 m. liepos 31 d., kaip įmonės vadovas. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog UAB „Novelita“ vardu neteisėtus veiksmus atliko V. Ž., todėl teismas sprendžia, jog įmonės kaltė pasireiškė neatsargumu.

Nustatant kompensacijos dydį, reikšmės taip pat turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko kasdien tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinamas principas, kad iš neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas teigė, jog UAB „BMK Leidykla“ vykdomas pažeidimas truko 10 mėnesių, kadangi sąskaitos buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13, iš viso - 13 sąskaitų. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka, kadangi V. Ž., pateikdamas užsakymą atsakovui UAB „BMK Leidykla“, jau faktiškai neturėjo įgaliojimų kaip ieškovo vadovas (jie baigėsi 2016-11-15). Tuo tarpu UAB „BMK Leidykla“ nurodytų aplinkybių nepatikrino, nors turėjo pareigą tai padaryti. Ieškovo teigimu, atsakovų UAB „Novelita“ ir V. Ž. vykdomas pažeidimas tęsėsi 15 mėnesių, kadangi tai patvirtina sąskaitos, išrašytos už nurodytą laikotarpį. Sprendžiant dėl padarinių, svarbu įvertinti ieškovo atstovo – vadovo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, jog ginčo kūriniai buvo platinami visoje Lietuvoje, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Tokio pobūdžio duomenys liudija, jog rinka buvo pažeista, nes ginčo kūriniai buvo išplatinti neteisėtai, dėl ko ieškovas prarado tam tikrą dalį pajamų.

Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, vertinama pažeidėjo turtinė padėtis – ar kaltas asmuo gali padengti žalą. Priteistos kompensacijos tikslas yra pinigais jam atlyginti nuostolius, o ne finansiškai sužlugdyti asmenį ar įmonę arba iš esmės jį paveikti taip, kad asmuo taptų nemokus ar nepajėgus įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Nepaisant to, sprendžiant dėl asmens turtinės padėties, pažymėtina, kad atlyginimas negali būti toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iš esmės reikštų asmens atleidimą nuo žalos atlyginimo, arba būtų pernelyg didelis, kad jis būtų asmeniui finansiškai nepakeliamas ir iš viso neįgyvendinamas iš jo turto. Kompensacijos suma turi būti nukreipiama į kreditoriaus praradimų atlyginimą, nebūtinai iš karto atlyginamo dydžio, bet įmanomo padengti skolininko turtu, turimomis arba būsimomis lėšomis ar kitokiu turtu, pvz., ji gali būti išdėstoma vykdymo procese ilgesniam laikui, tačiau svarbu, kad asmuo būtų pajėgus įvykdyti šį įpareigojimą. 

Vertinant atsakovo UAB „BMK Leidykla“ turtinę padėtį, svarbu pažymėti, jog UAB „BMK Leidykla“ pelno (nuostolių) ataskaitos ir sutrumpinto balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 nustatyta, jog pastarojo pelnas už finansinius metus sudarė 92.881,00 Eur, o turtas už finansinius metus 185.372,00 Eur (VI t., e.b.l. 19-21). Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus.   

LITEKO duomenimis, 2018-11-20 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Novelita“ bankroto bylą, 2018-12-03 nutartis įsiteisėjo. Taigi akivaizdu, jog šis atsakovas yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo UAB „Novelita“ atstovas bankroto administratorius siekė sudaryti su ieškovu taikos sutartį, pripažindamas 6000 Eur skolą, nors ir būdamas finansiškai nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, jog teismas 2019-08-20 nutartimi taikos sutarties tarp ieškovo ir BUAB „Novelita“ netvirtino, nes tai prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Įmonių bankroto įst. 10 str. 7 d. 3 p.) ir viešam interesui (CK 6.984 str. ). Be to, teismui nesuprantama bankroto administratoriaus pozicija dėl 6000 Eur skolos pripažinimo, kai įmonė yra visiškai nemoki, ir buvo kreiptasi net dėl supaprastinto bankroto bylos iškėlimo (LITEKO duomenys).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas paskaičiavo kompensaciją pagal didmeninę ginčo knygų kainą ir vertino ją kaip minimalią žalą. Ieškovas rėmėsi 2015-12-08 krovinio važtaraščiu LB 102, iš kurio matyti, jog didmeninės kūrinių „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir “Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ kainos buvo atitinkamai 5,79 Eur ir 6,37 Eur (IV t., e.b.l. 160). Tokiu būdu ieškovas prašė priteisti iš UAB „BMK Leidykla“ ir BUAB „Novelita“ 3 601,50 Eur (2837,10 Eur (490 x 5,79) + 764,40 Eur (120 x 6,37)) numanomos tiesioginės turtinės žalos, o iš atsakovo V. Ž., kaip fizinio asmens, 2 000,00 Eur kompensaciją. Teismo vertinimu, 3 601,50 Eur žalos dydis paremtas objektyviu kriterijumi; byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, jog atsakovas UAB „BMK Leidykla“ laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13 atspausdino 490 vnt. knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“, o laikotarpiu nuo 2016-12-12 iki 2017-09-13 - 120 vnt. knygų „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“, iš viso – 610 vnt. (III t., e.b.l. 59-70, 83). Tuo tarpu V. Ž., veikdamas UAB „Novelita“ vardu, pateikė užsakymą dėl ginčo kūrinių spausdinimo, tai patvirtina sąskaitų išrašai dėl atliktų mokėjimų atsakovui UAB „BMK Leidykla“ iš UAB „Novelita“ ir V. Ž. sąskaitų (III t., e.b.l. 95-100, 105).

Vienu iš kriterijų nustatant kompensacijos dydį, yra ir paties kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi nustatyti pakankamą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai ar jos daliai atsirasti. Dėl to teismas turi tirti ir vertinti tiek pažeidėjo veiksmus, tiek kitas bylos aplinkybes. Kitos aplinkybės priklauso nuo konkrečių teisių pažeidimo. Tai gali būti kreditoriaus veiksmai ar kaltė – ar jis, nustatęs pažeidimus, elgėsi rūpestingai ir ekonomiškai, t. y. be didelių delsimų ėmėsi priemonių, kad neteisėti veiksmai būtų nutraukti ir toliau nedaroma, nedidinama žala. Kitu atveju yra pagrindas vertinti, kad kreditoriaus veiksmai sudarė sąlygas arba buvo nuostolių padidėjimo priežastis ir dėl to kompensacija gali būti mažesnė(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovas, sužinojęs apie galimus jo teisės pažeidimus, o būtent: 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovo atstovas įsigijęs UAB „Vagos prekyba“ knygyne „Ozas“ kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“, 2017 m. rugsėjo 8 d. įsigijęs ginčo kūrinių UAB „Ukmergės senasis knygynas“ bei 2017 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Knygų orbita“ ir, nustatęs, jog jų tiekėjas buvo atsakovas BUAB „Novelita“, kreipėsi į UAB „Spindulio spaustuvė“ tikslu išsiaiškinti, ar ji atliko ginčo kūrinių spausdinimo darbus. 2017-09-19 atsakyme spaustuvė nurodė, kad ieškovo nurodyti kūriniai nebuvo nei užsakyti, nei spausdinti UAB „Spindulio spaustuvė“ (e.b.l. 27-28). Taigi, gavęs tokio pobūdžio informaciją, ieškovas 2018-01-31 kreipėsi į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai suklastotų knygų platinimo pagal BK 192 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., tačiau 2018-02-15 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; Vilniaus m. apylinkės teismas 2018-05-24 nutartimi nurodytą nutarimą paliko galioti (I t., e.b.l. 34-38). Ieškovas į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2018-09-14. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas elgėsi rūpestingai ir operatyviai ėmėsi veiksmų galimiems jo teisių pažeidimams pašalinti. Taigi, kreditoriaus delsimo teismas nenustatė.  

Tokiu būdu, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuotas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, teismas sprendžia, jog iš atsakovo UAB „BMK Leidykla“ priteistina kompensacijos suma ieškovui yra 4000 Eur. Teismo vertinimu ši suma yra proporcinga padarytam pažeidimui; be to, įvertintina ir tai, jog pažeidimas truko 10 mėnesių, pažeidimas pasireiškė neatsargumu, pažeidimą atliko juridinis asmuo, atsakovo gautos pajamos iš ginčo knygų spausdinimo sudarė 1323,92 Eur; įvertintina ir atsakovo turtinė padėtis - įmonė veikia pelningai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo prašoma 12000 Eur suma yra neadekvati padarytam pažeidimui, todėl mažintina.

Tuo tarpu sprendžiant dėl priteistinos sumos iš BUAB „Novelita“ , teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jos vardu veikė V. Ž.; jos kaltė pasireiškė neatsargumu, pažeidimas tęsėsi 15 mėnesių; įmonė yra nemoki, jai yra iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011), todėl teisinga, protinga ir pagrįsta priteisti iš atsakovo BUAB „Novelita“ ieškovui 1000 Eur dydžio kompensaciją. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog skolininko turtinė padėtis yra sunki, savaime neatleidžia jo nuo atsakomybės; šios bylos kontekste svarbu tai, kad ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Taigi, 1000 Eur suma atitiktų atsakovo turtinę padėtį, įvykdyto pažeidimo trukmę ir jo kaltės laipsnį.

Nors ieškovas teigė, jog pagal 2015-09-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BMLE0016783 egzistuoja galimybė, kad atsakovas ir UAB „Novelita“ jau anksčiau neteisėtai atgamino ginčo kūrinius, teismas juos vertina kaip nepagrįstus, nes įrodymais CPK 177 straipsnio prasme yra tik žinios apie faktus, tuo tarpu spėlionės, samprotavimai nėra įrodymai. Pažymėtina, jog iš nurodytos sąskaitos turinio nėra aišku, už kokią knygą ji buvo išrašyta (V t., e.b.l. 118). Taigi, ši sąskaita nėra pakankama faktui konstatuoti, jog atsakovas UAB „Novelita“ nurodytu laikotarpiu atgamino ginčo kūrinius.

Sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio iš V. Ž., teismas mano, jog prašoma priteisti 2000 Eur suma yra proporcinga ir adekvati jo padarytam teisės pažeidimui. Pažymėtina, jog jo kaltė pasireiškė tyčia, jis veikė žinodamas, jog neturi įgaliojimų teikti užsakymų dėl ginčo knygų spausdinimo. Atsakovas atsiliepimo teismui neteikė, todėl teismas neturi duomenų apie jo turtinę padėtį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad skolininkas privalo mokėti atitinkamai 5 ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, iš atsakovo V. Ž. ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovų UAB „BMK Leidykla“ ir BUAB „Novelita“ – 6 proc. metinės palūkanos atitinkamai nuo priteistų 4000 Eur ir 1000 Eur sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Patenkinus ieškinį iš dalies, šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas nagrinėjamojoje byloje patyrė 2483 Eur bylinėjimosi išlaidų (638 Eur žyminio mokesčio ir 1845 Eur atstovavimo išlaidų).

Ieškovo ieškinys atsakovo UAB „BMK Leidykla“ atžvilgiu patenkintas 33 proc., todėl iš pastarojo ieškovui priteistina 819,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog advokato išlaidas teismas vertina kaip pagrįstas ir protingas, atsižvelgiant į jo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str.).   

Ieškovo ieškinys V. Ž. atžvilgiu patenkintas 100 proc., tačiau įvertinus priteistos kompensacijos dydį (2000 Eur), teismas sprendžia, jog protinga ir teisinga prašomą priteisti 2483 Eur sumą sumažinti iki 1241 Eur.

Ieškovo ieškinys BUAB „Novelita“ atžvilgiu patenkintas 17 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 422 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB „BMK Leidykla“ prašė priteisti 5124,88 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovui priteistą sumą (4000 Eur) iš atsakovo bei EŽTT praktiką, jog priteista kompensacija būtų efektyvus atlyginimas asmeniui už teisės pažeidimus, o bylinėjimosi išlaidos būtų adekvačios, teismas sprendžia, jog atstovavimo išlaidos, patirtos atsakovo, yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 2500 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo atmestų reikalavimų dalį (67 proc.), jam iš ieškovo priteistina 1675 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, jog teisinės gynybos priemonės turi būti efektyvios ir asmeniui neturi būti uždėta per didelė našta Europos Konvencijos 13 straipsnio prasme (Portanier v. Malta, no. 55747/16, 27 August 2019, § 55-56).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 40,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 14 Eur. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „BMK Leidykla“, į.k.: 302689180, ieškovo UAB „Lengvas būdas“, į.k.: 300905761, naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius Eur) kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 819,40 Eur (aštuonis šimtus devyniolika Eur ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Novelita“, į.k.: 302720170, ieškovo UAB „Lengvas būdas“, į.k.: 300905761, naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 422 Eur (keturis šimtus dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a.k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Lengvas būdas“, į.k.: 300905761, naudai 2000 Eur (du tūkstančius Eur) kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1241 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“, į.k.: 300905761, atsakovo UAB „BMK Leidykla“, į.k.: 302689180, naudai 1675 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovų BUAB „Novelita“, V. Ž. ir UAB „BMK Leidykla“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 40,69 Eur (keturiasdešimt Eur ir 69 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja                                Lijana Visokavičienė