Civilinės bylos Nr. 2-1453/12
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00642-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 121.17.; 126.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatoma“ ir J. R. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti R. K. firmai „Floribunda“ bankroto bylą, civilinėje byloje pagal ieškovų R. I. ir E. M. ieškinį atsakovei R. K. firmai „Floribunda“ dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Bobcatoma“ ir J. R. .
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. I. ir E. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovei R. K. firmai „Floribunda“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi skirti UAB „Leximus“ (t. 1, b.l. 2-5, 47). Ieškovai nurodė, kad jie pas atsakovą dirbo iki 2011 m. birželio 30 d. Atsakovas ieškovams neišmokėjo darbo užmokesčio už 2011 m. birželio mėnesį, taip pat nesumokėjo po 30 Lt už viršvalandinį darbą 2011 m. gegužės mėnesį, po 130 Lt už viršvalandinį darbą 2011 m. birželio mėnesį bei kompensacijų už nepanaudotas atostogas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. birželio 30 d., kurių sumų negali nurodyti, nes neturi duomenų apie savo darbo užmokestį.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Bobcatoma“ prašo R. K. firmai „Floribunda“ iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“ (t. 1, b.l. 65-67). Trečiojo asmens teigimu, atsakovas yra nemokus, nes nesumoka jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu priteisto 20 800,58 Lt įsiskolinimo, 136,01 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 914 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. R. prašo R. K. firmai „Floribunda“ iškelti bankroto bylą, nes atsakovas laiku nemokėjo su darbo santykiais susijusių išmokų, ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“ (t. 2, b.l. 5-9).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti R. K. firmai „Floribunda“ bankroto bylą (t. 2, b.l.65-66). Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovas nuosavybės teise turėjo 525 176 Lt vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 294 913 Lt, iš jų 227 963 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos. Pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 135 389 Lt, debitoriniai įsiskolinimai - 174 521,14 Lt. Atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondui 2012 m. balandžio 10 d. skolingas 34 331,63 Lt, valstybės (savivaldybės) biudžetui neskolingas, tačiau įmonės savininkės skola valstybės, savivaldybės biudžetui sudarė 2 078,46 Lt. 2008 m. spalio 23 d. duomenimis atsakovo administracinių patalpų vertė - 326 000 Lt, įmonės savininkė R. S. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei 2.52 ha žemės sklypą, kurių vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centras 2009 metų duomenis: žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 6700 Lt, o pastatų – 8791 Lt. Todėl bendra atsakovo ir jo savininkės turto vertė sudaro 540 667 Lt. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl įsiskolinimo ir jo dydžio, todėl daryti išvadą, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovais ir jiems yra skolingas, teismas neturi pakankamo pagrindo. Trečiasis asmuo J. R. nekonkretizavo, kokios išmokos sudaro 3 518,48 Lt įsiskolinimą, nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl šio įsiskolinimo sumokėjimo, todėl konstatuoti, jog atsakovas vengia atsiskaityti su darbuotoju, yra nemokus, teismui nėra pakankamo pagrindo. Teismo teigimu, nors trečiasis asmuo UAB „Bobcatoma“ pateikė duomenis apie atsakovo 20 800 Lt skolą, kuri priteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, tačiau įrodymų, kad UAB „Bobcatoma“ buvo pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių priteisto įsiskolinimo išieškojimui. Atsakovas 2012 m. vasario 29 d. trečiajam asmeniui UAB „Bobcatoma“ sumokėjo 10 000 Lt, todėl trečiojo asmens reikalavimas atsakovui yra ženkliai sumažėjęs. Teismas konstatavo, kad įmonės pradelstų įsiskolinimų dydis neviršija pusės į R. K. firmos „Floribunda“ balansą įrašyto turto vertės, todėl daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki ir jai iškelti bankroto bylą nėra pagrindo.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Bobcatoma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (t. 2, b.l. 73-76). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovo pateikti duomenys vertintini kritiškai, nes iš oficialios UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad atsakovas turi net kelis kartus daugiau įsiskolinimų negu nurodė pirmosios instancijos teismui, t.y. 2012 m. balandžio 27 dienai atsakovo atžvilgiu įregistruoti turto areštai bendrai 550 024,95 Lt sumai. Tai reiškia, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai gerokai viršija jo pateiktuose teismui dokumentuose nurodytus įsiskolinimų dydžius.
- Atsakovo finansiniuose dokumentuose pateikta informacija yra galimai netiksli, nes iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog kreditoriui UAB „Storent“ įmonė neva yra skolinga 4008,90 Lt, kai tuo tarpu iš UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktos informacijos duomenimis minėtai bendrovei atsakovas yra skolingas 29 564 Lt.
- Atsakovo nurodytas jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra kelis kartus areštuotas. Todėl teismo teiginys, kad turto yra pakankamai, t.y. įmonės pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertintinas kritiškai. Pagal oficialiai skelbiamus duomenis atsakovui turtint 550 024,95 Lt dydžio pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, o jo turtui, anot atsakovo, esant vertam apie 540 667 Lt dydžio sumai, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kas suponuoja išvadą, kad įmonė galimai yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
- Neaišku, kodėl teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas valstybės biudžetui neskolingas, kai skolų administravimo sistemoje nurodyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos naudai 124 198,73 Lt sumai (išieškotina suma 65 542,29 Lt pagal 2011 m. spalio 19 d. vykdomąjį dokumentą ir 58 656,44 Lt pagal 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį dokumentą).
- Teismo skundžiamojoje nutartyje nurodyti teiginiai, jog UAB „Bobcatoma“ nepateikė teismui įrodymų, kad buvo pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, o tai leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių priteisto įsiskolinimo išieškojimui, vertintini kritiškai, nes visiškai neaišku, kaip ėmimasis atitinkamų išieškojimo veiksmų yra susijęs su bankroto bylos kėlimu ar nekėlimu.
- Nurodyti netikslumai leidžia manyti, kad atsakovo į bylą pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai yra pagrįsti, patikimi, tikslūs ir atspindi realią bei objektyvią įmonės finansinę būklę, o įmonė yra galimai nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Trečiasis asmuo J. R. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b.l. 110-112). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas skundžiamojoje nutartyje neužsimena apie atsakovo nemokumo vertinimą, netiria visų objektyvių duomenų, viešai skelbtinos informacijos ir atsisako iškelti bankroto bylą neištyrus reikšmingiausių įrodymų. Pagal oficialiai ir viešai skelbiamus duomenis, informacinius pranešimus, atsakovo skoliniai įsipareigojimai gerokai viršija pusę jos turimo turto, t.y. turto vertė 540 667 Lt, o įsipareigojimai arba pradelstos skolos – 550 024,95 Lt. Pradelstų ir antstoliams vykdytinų skolų sumos taip pat labai didelės, jau vien valstybinėms institucijoms įsiskolinimai sudaro 124 198,73 Lt.
- Ieškovai ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas nuo 2011 m. nemoka darbo užmokesčio, todėl reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas ne tik atsakovo nemokumo būsena, tačiau ir kita aplinkybe – vėlavimu išmokėti darbuotojams atlyginimus. Tačiau teismas šios aplinkybės neanalizavo ir dėl jos nepasisakė, nors bankroto byla atsakovui galėtų būti iškelta ir šiuo pagrindu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybės atsiskaityti su darbuotojais.
- Trečiasis asmuo teigia, kad yra dar viena savarankiška sąlyga iškelti bankroto bylą, numatyta Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Atsakovo pripažinimas, kad dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės atsiskaityti su darbuotojais, leidžia pagrįstai manyti, kad yra dar vienas bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrindas, nes jis pranešė, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas šios aplinkybės taip pat neanalizavo ir dėl jos nepasisakė.
- Teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio, neatsižvelgė, kad pagal atsakovo pelno (nuostolio) ataskaitas atsakovas jau ne vienerius metus dirba nuostolingai.
Lietuvos apeliaciniam teismui rengiantis nagrinėti atskiruosius skundus, 2012 m. liepos 18 d. gautas trečiojo asmens UAB „Bobcatoma“ pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriuo prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties. Nurodė, kad proceso šalys susitarė dėl atsakovo įsiskolinimo UAB „Bobcatoma“ atžvilgiu padengimu, todėl trečiasis asmuo atsisako pateikto atskirojo skundo. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jam yra žinomos procesinės atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Trečiojo asmens UAB „Bobcatoma“ atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens UAB „Bobcatoma“ atskirąjį skundą nutrauktinas.
CPK 308 straipsnio 1 dalis suteikia apeliantui teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Proceso teisės normos, reglamentuojančios su atskiraisiais skundais susijusius klausimus, nenumato kitokių taisyklių, todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, taikomos aukščiau nurodytos bendrosios teismo neįsiteisėjusių sprendimų apskundimo taisyklės (CPK 338 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Bobcatoma“ atsisakymą nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Teisėjų kolegija nenustatė, kad trečiojo asmens UAB „Bobcatoma“ atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens UAB „Bobcatoma“ atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 308 str. 1 ir 2 d.).
Dėl J. R. atskirojo skundo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Trečiasis asmuo J. R. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde teigia, kad bankroto byla neiškelta neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Taigi, ginčo esmė – ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo pagrindus, taip pat ar tinkamai vertino įrodymus nustatant įmonės (ne)mokumo būseną (CPK 185 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
ĮBĮ 4 straipsnyje yra išvardintos sąlygos, iš kurių bent vienai esant kreditoriai turi teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Nagrinėjamai bylai aktuali viena iš šių sąlygų - įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis nustato sąlygas, iš kurių bent vienai esant įmonei bankroto byla iškeliama. Nagrinėjamai bylai yra aktualios dvi savarankiškos bankroto bylos iškėlimui sąlygos – įmonės nemokumas ir vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
Įmonės nemokumas ĮBĮ prasme reiškia tokią įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su netinkamu atsakovo finansinės būklės ir pradelstų įsipareigojimų bei šių abiejų rodiklių santykio nustatymu, o taip pat keliamas klausimas ir dėl kito pagrindo bankroto bylai iškelti – vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais - neįvertinimo pirmosios instancijos teisme.
Ši byla jau buvo nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme – bankroto byla atsakovui buvo iškelta, tačiau apeliacinės instancijos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi toks procesinis sprendimas buvo panaikintas ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (t. 1 b.l. 205-207). Šioje nutartyje buvo nurodyta iš naujo aiškintis atsakovo mokumą. Po to į bylą su savo savarankišku reikalavimu, kildinamu iš darbo santykių, dėl bankroto bylos iškėlimo įstojo apeliantas.
Teismas gali iškelti bankroto bylą tuo atveju, jeigu yra pagrindas teigti, jog įmonė yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. ,,UAB ,,Kauno dinamo“, bylos Nr. 3K-3-1002/2000). Pažymėtina, kad tikrąją įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti bankroto bylos metu išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, nustačius tikslią realią įmonės turto vertę. Teismas gali iškelti bankroto bylą, jei tam yra tam tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal šalių pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) vis tik viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesinių sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, priėmimui, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Be to, siekiant nustatyti santykį tarp turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų itin reikšminga pastarųjų reali apimtis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su apelianto teiginiais, kad teismas formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, neatsižvelgė, kad byloje yra duomenų apie atsakovo turimo turto areštus ir iš turto vykdomus išieškojimus, į paties atsakovo poziciją, kad įmonė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
Jau po minėtos apeliacinės instancijos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties pirmosios instancijos teismas papildomai pateikė paklausimą Panevėžio apskrities VMI ir VSDFV Panevėžio skyriui apie atsakovo įsiskolinimus, byloje taip pat yra išrašai iš Nekilnojamojo turto registro CDB apie atsakovo ir jos savininkės turtą (pastebėtina, kad iš esmės šie duomenys jau ir anksčiau buvo byloje). Teismas 2012 m. kovo 29 d. raštu taip pat įpareigojo atsakovą iki 2012 m. balandžio 10 d. pateikti atsakovo 2012 m. balandžio 1 d. balansą, taip pat duomenis apie debitorius, kreditorius, atsiskaitymo terminus, įkeistą turtą, kitus įsipareigojimus, pateikti atsiliepimą (t. 2 b.l. 33). Atsakovas pateikė paaiškinimus tik apie dalinį atsiskaitymą su kreditoriais (t. 2 b.l. 61-64), kitų duomenų, atsiliepimo nepateikė.
Teismas nustatinėjo įmonės ir jos savininkės turimą nekilnojamąjį bei iš dalies kilnojamąjį turtą viešų registrų duomenų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylą prašoma iškelti įmonei, todėl teismas be pagrindo į vertintino turto masę skundžiamoje nutartyje įtraukė jos savininkės turto vertę ir nustatė, kad bendra turto vertė yra 540 667 Lt. Teisminėje praktikoje yra nustatyta, kad į individualios įmonės savininko turtą gali būti nukreipiamas išieškojimas bankroto procedūrų eigoje, tačiau tai nereiškia, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo klausimą šis turtas vertintinas kaip įmonės turtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teisminėje praktikoje individualios įmonės savininkas bankroto byloje turi būti traukiamas bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Iš bylos duomenų taip pat neaišku, koks yra realiai įmonės trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (balanse nurodyta jo vertė 124 330 Lt), kokia reali galimybė atgauti balanse nurodytas 165 000 Lt skolas.
Vertindamas pradelstus įmonės įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tais pačiais duomenimis, kuriuos buvo pateikęs atsakovas nagrinėjant bylą pirmąjį kartą
– 135 389 Lt (t. 1 b.l. 171) su gautais patikslintais duomenimis iš Panevėžio apskrities VMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus (t. 2 b.l. 36, 37). Tačiau šių duomenų tikrumas itin abejotinas, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 2 b.l. 81-94), t.y. iš UAB „Creditinfo Lietuva“ teikiamos informacijos galima spręsti, kad atsakovo atžvilgiu įregistruoti turto areštai virš 500 000 Lt sumai. Iš byloje esančių viešo registro duomenų matyti, kad atsakovo (o taip pat ir jo savininkės) turtas areštuotas ne vieno antstolio. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-3696-828/2012 ir Nr. 2-884-755/2012. Iš šiose bylose priimtų procesinių sprendimų matyti, kad iš atsakovo vykdomas išieškojimas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą dėl 42 655 EUR skolos (civilinė byla Nr. 2-3696-828/2012), taip pat yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 92 574,40 Lt sumokėto avanso iš atsakovo priteisimo (civilinė byla Nr. 2-884-755/2012). Taigi, teismo iš esmės nėra išaiškintos aplinkybės, susijusios su pradelstais atsakovo įsipareigojimais kreditoriams.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai nustatyta atsakovo turto apimtis, pradelstų įsipareigojimų dydis, dėl ko negalima buvo padaryti pagrįstos išvados apie įmonės (ne)mokumą ĮBĮ prasme. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę, formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, neatsižvelgė, jog byloje yra duomenų apie atsakovo turimo turto areštus ir iš turto vykdomus išieškojimus. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą.
Šiuo atveju byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytus aiškintinus klausimus ir į tai, kad atsakovas iš esmės neįvykdė 2012 m. kovo 29 d. rašte nurodytų įpareigojimų, t.y. nepateikė papildomų duomenų ir atsiliepimo, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo taikyti ĮBĮ nustatytas sankcijas įmonės savininkei (juo labiau, kad minėtame rašte tokią įstatymo nuostatą teismas išaiškino), paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes rašytinio proceso tvarka, atsakovui neteikiant reikalaujamų duomenų ir rašytinių paaiškinimų, tinkamai (ne formaliai) išsiaiškinti esamą tikrąją įmonės padėtį jos (ne)mokumo prasme nėra galimybės. Pastebėtina, kad atsakovas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė atsiliepimo, paneigiančio atskirajame skunde nurodomas aplinkybes.
Juo labiau, kad bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas dėl vėlavimo sumokėti darbo užmokestį. Ieškovai buvo pateikę paaiškinimus teismui, kad atsakovas su jais atsiskaitė tik iš dalies (t. 2, b.l. 46), atsakovas nurodė, kad su ieškovais atsiskaitė visiškai (t. 2, b.l. 69). Teismas nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo šioje dalyje yra ginčas. Tačiau atsakovas pripažino 1 268,68 Lt darbo užmokesčio skolą J. R. (apeliantui) (t. 2, b.l. 61). Teismas nurodė, kad J. R. nekonkretizavo, kokios išmokos sudaro įsiskolinimą, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovą dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia įsiskolinimo fakto, tuo tarpu aplinkybės, dėl kokių priežasčių (ar dėl paties trečiojo asmens, ar dėl atsakovo kaltės) jis nesumokamas, neišaiškintos. Taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad atsakovui buvo iškeltos ir išnagrinėtos dvi civilinės bylos dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Taigi, iš esmės nėra išaiškintos ir aplinkybės, susijusios su aptariamo pagrindo bankroto bylos iškėlimui (ne)buvimu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto atskirasis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis naikintina, bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 308 straipsniu, 336-338 straipsniais,
n u t a r i a :
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatoma“ atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.
Apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatoma“ pradėtą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutraukti.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Alvydas Poškus
Donatas Šernas