Civilinė byla Nr. e2-3738-534/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25358-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.7., 2.2.4.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Kompiuterinis procesų valdymas“ atstovui adv.G.Ivoškai,

atsakovo UAB „Mano būstas Neris“ atstovui adv.pad.A.M.Griniui,

trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kompiuterinis procesų valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo. Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Kompiuterinis procesų valdymas“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas Neris“ žalos atlyginimą 5 299, 74 Eurus. Ieškovas nurodo faktines aplinkybes - 2022-07-07 Ieškovas pastebėjo, kad jam priklausančiose patalpose, esančiose (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – Patalpos), pastato cokoliniame aukšte, mėginant nuleisti unitazų, esančių patalpose, plane pažymėtose indeksais 16-5 ir 16-7, bakeliuose esantį vandenį, jis nenubėga, todėl įtariant, kad gali būti užsikimšęs nuotekų kanalizacijos vamzdis, buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri bandė ją išvalyti slėginiu plovimu naudojant vandentiekio sistemoje esantį vandenį. Dėl tokio pasirinkto būdo buvo vandeniu buvo užlieta nedidelė dalis grindų, esančių patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 16-1. 2022-07-08 Ieškovas pastebėjo, kad po to, kai viršutiniuose pastato aukštuose esančiose patalpose buvo naudojamasi kanalizacija, iš Ieškovui priklausančioje patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 16-7, esančio dušo kabinos trapo į dušo zoną ir vonios patalpą ėmė veržtis fekalijos, todėl vėl buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri naudodamasi motorizuotu gyvatuku atliko kanalizacijos valymą nuo Ieškovo patalpų iki spėjamos kanalizacijos pralaidumo strigties vietos (atstumas apie 24 metrus). Toks valymo būdas buvo nesėkmingas, nes avarinei tarnybai mėginant išsiaiškinti vietą (tašką), kurioje pastato, esančio (DUOMENYS NESKELBTINI), kanalizacija yra sujungta su bendraisiais kanalizacijos tinklais, paaiškėjo, kad prie sutarties, pasirašytos tarp Ieškovo ir Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“, pridėtame plane neteisingai (priešingai tikrovei) atvaizduoti kanalizacijos tinklai. Atsižvelgdami į tai, avarinės tarnybos darbuotojai susisiekė su UAB „Vilniaus vandenys“ specialistais, kad šie nurodytų vietą (tašką), kurioje namo, esančio (DUOMENYS NESKELBTINI), kanalizacija yra sujungta su bendraisiais kanalizacijos tinklais. Apžiūrėjus šalia namo pastato, esančio (DUOMENYS NESKELBTINI), esančius šulinius vieta (taškas), kuriame namo, esančio (DUOMENYS NESKELBTINI), kanalizacija yra sujungta su bendraisiais kanalizacijos tinklais, nebuvo surasta, todėl buvo padaryta prielaida, kad minėta vieta (taškas) gali būti pagal aukštį ir atstumą arčiausiai esančiame po paskutinės liūties užsikišusiame UAB „Grinda“ žinioje esančiame šulinyje, prijungtame prie Pavasario gatvės mišrių nuotekų šulinio. Atsižvelgiant į tai, tą pačią dieną (2022-07-08) buvo kreiptasi telefonu į UAB „Grinda“, kad ši išvalytų greta pastato esantį paviršinių vandens nuotekų (lietaus kanalizacijos) šulinį, tačiau dėl to, kad 2022-07-09 ir 2022-07-10 buvo savaitgalio dienos (atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis), UAB „Grinda paviršinių nuotekų šulinio valymą atliko tik 2022-07-11. Nepaisant to, problema nebuvo pašalinta. Laukiant, kol UAB „Grinda“ atliks darbus, tą pačią dieną (2022-07-08) telefonu Ieškovas susisiekė su namą administruojančia bendrove „Mano būstas“, kad būtų nustatytos avarijos priežastys ir išvalytas įtariamas nuotekų kamštis kanalizacijoje, tačiau nebuvo nustatyta nei kamščio susidarymo vieta, nei nuotekų šulinys, į kurį veda Ieškovui priklausančiose patalpose esantys nuotekų vamzdžiai.  2022-07-13 Ieškovo atstovui paskambino Atsakovo darbų vadovas ir pranešė, kad atvyks UAB „Skaidrola“ specialistai, kurie turėtų nustatyti avarijos priežastį. Nors Ieškovas neturi UAB „ Skaidrola" išvadų dėl nustatytos avarijos priežasties, tačiau Ieškovo atstovas, susisiekęs su UAB „Skaidrola“, sužinojo, kad UAB „Skaidrola“ specialistų nustatyta priežastis - sulūžęs pajungimo prie šulinio mechanizmas. 2022-07-14 Ieškovas, susiekęs su Atsakovu telefonu, išgirdo, kad analizuojama situacija, susijusi su avarija ir kad Ieškovas bus informuotas apie analizės rezultatus, tačiau iki pat 2022-07-21 Ieškovui mėginant pasitikslinti, kokių veiksmų Atsakovas imsis, kad būtų pašalinti avarijos padariniai ir atliktas sulūžusio mechanizmo remontas, Ieškovui buvo teigiama, kad ieškomas rangovas remonto darbams atlikti. 2022-07-21 12.46 val. Ieškovo atstovui paskambino Atsakovo atstovė I. Ž., kuri informavo, kad svarstoma, jog rangovas galėtų būti UAB "Skaidrola", tačiau jie dabar atostogauja ir, kaip paaiškėjo Ieškovui susisiekus su UAB "Skaidrola" vadovu, paaiškėjo, kad po atostogų UAB „Skaidrola“ galėtų pradėti darbus nebent rugpjūčio pradžioje, o darbai būtų atliekami per maždaug 7 dienas.

2022-07-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo užfiksuota, kad „Patalpos, adresu (DUOMENYS NESKELBTINI), yra pastato pirmame aukšte. Patalpų duris atrakino ir į patalpas įleido M. V.. Patalpose yra dvi patalpos, kuriose yra įrengti klozetai, ir vienoje dušas. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu patalpose yra jaučiamas nemalonus kvapas. Tualetuose, esantys klozetai yra prisipildę tamsaus vandens. Aplink klozetus yra purvo ir išbėgusių nuotekų pėdsakai. Dušo kabina yra prisipildžiusi tamsaus vandens. Koridoriuje, grindys yra išklotos laminatu. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu laminatas yra išbrinkęs, išsikraipęs ir subangavęs.“ 2022-07-25 12:00 prie pastato, esančio (DUOMENYS NESKELBTINI)buvo surengtas susitikimas, kuriame dalyvavo Atsakovo atstovai, UAB „Algrimitas“ (kaip paaiškino Atsakovo atstovai - galimo rangovo) atstovai, Ieškovo atstovai M. V. ir adv. G. I.. Susitikimo metu buvo aptarti problemos sprendimo pasiūlymai, kuriuos pateikė Atsakovo ir galimo rangovo atstovai, t. y. įgyvendinti laikiną sprendimą įrengiant vietinį šulinį ir fekalinį siurblį aukščiau pastato cokolinio aukšto lubų lygmens esančiame kanalizacijos šulinyje, o vėliau įgyvendinti nuolatinį nuotekų šalinimo sprengimą. Svarstant šių sprendimų įgyvendinimui būtinus atlikti žingsnius, paaiškėjo, kad darbų atlikimui būtina gauti Kultūros paveldo departamento leidimą, kuriuo Atsakovas įsipareigojo minėto susitikimo pasirūpinti. Atsakovo atstovė 2022-07-30 el. laišku informavo Ieškovą, kad „antradienį (08-02d.) planuojama pradėti darbus Jūsų name. Bus įrengtas laikinas sprendimas dėl blogai pajungto nuotekų vamzdyno. Numatoma darbų kaina 6 255 eur“, tačiau 2022-08-03 buvo pateikta patikslinta informacija, kad „darbai Jūsų name dar nėra pradėti, kadangi šioje vietoje nėra senų tinklų ir reikia prieš darbus išimti leidimą archeologiniams tyrimams. Informuojame, kad projektas iš archeologų perduotas dėl leidimo išdavimo kultūros paveldo departamentui. Apie sekantį etapą informuosime tik gavę atsakymą iš kultūros paveldo departamento.“ Atsakovo atstovė 2022-08-09 laišku apie situaciją pastate, kuriame yra Ieškovui priklausančios patalpos, pateikė informaciją, kad „Informuojame, kad darbai bus atlikti pagal faktą, kadangi atliekant apžiūrą su kamera, ji užstrigo ties vamzdžio posūkiu ir galimai tas vamzdis yra lūžęs. Darbus atliks įmonė Algrimitas, jie galėtų iš karto pradėti darbus, kai gausime leidimą iš Kultūros paveldo departamento, kadangi reikalingi archeologiniai tyrimai prie Jūsų namo. Po atliktų laikinų darbų, t.y. įrengus nuotekų šulinį ir į jį nuvedus nuotekų vamzdį, mūsų darbuotojai atvyks patikrinti kurie butai buvo prisijungę nelegaliai prie lietaus nuotekų šulinio ir mokestis bus paskirstytas jiems.“ 2022-08-10 Ieškovas sužinojo, kad Kultūros paveldo departamentas dar negavo prašymo dėl leidimo darbams. 2022-08-11 praktiškai visos Ieškovui priklausančios patalpos buvo užlietos srutomis. 2022-08-16 Kultūros paveldo departamento posėdyje leidimas, kad rangovas atliktų darbus, buvo išduotas. 2022-08-23 pradėti kanalizacijos remonto darbai. 2022-08-24 pradėjo veikti kanalizacija.

Ieškovas mano, kad jeigu Atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, t. y. administravęs pastatą, esantį (DUOMENYS NESKELBTINI)taip, kad būtų įgyvendintos priemonės, neleidžiančios kilti avarijai, Ieškovas nebūtų patyręs jokios žalos, taip pat, jeigu Atsakovas būtų laiku įgyvendinęs laikiną sprendimą dėl nuotekų vamzdyno sutvarkymo, Ieškovas nebūtų patyręs tokių nuostolių, kuriuos patvirtina toliau pateikiami dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad iš Ieškovo patalpose esančių unitazų ir dušo kabinos periodiškai liejosi nuotekos, Ieškovas patyrė žalos dėl pablogėjusios patalpų būklės, išlaidų dėl patalpų remonto, taip pat išlaidų, susijusių su darbų, skirtų laikiniems avarijos padarinių likvidavimo sprendimams įgyvendinti atlikimu, bei išlaidų, susijusių su faktiniu ir faktiniu situacijos vertinimu: pirma, Ieškovui teko patirti išlaidų, susijusių su užlietų jam priklausančių patalpų džiovinimu; antra, Ieškovui teko patirti išlaidų, susijusių su patalpų apdailos medžiagų ir gaminių įsigijimu bei dėl avarijos sugadintų paviršių ir medžiagų pašalinimu iš patalpų ir apdailos darbų atlikimu; trečia, Ieškovui teko patirti papildomų išlaidų elektros energijai, susijusių su džiovinimo įrangos naudojimu; ketvirta, Ieškovui teko patirti papildomų išlaidų, susijusių su antstolio atliktu faktinių aplinkybių avarijos vietoje konstatavimu (bei išlaidų, susijusių su jo interesų atstovavimu 2022-07-25 vykusio susitikimo su Atsakovo atstovais metu. Ieškovo patirtų nuostolių ir išlaidų suma sudaro 5 299, 74 Eur.

Iš 2022-08-03 ir 2022-08-09 Atsakovo laiškų akivaizdu, kad Atsakovas laiku nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą dėl leidimo organizuoti laikino nuotekų šulinio įrengimo darbus, nes atidėliojant veiksmus dėl laikinos nuotekų sistemos įrengimo buvo padaryta žala ne tik privatiems Ieškovo turtiniams interesams (Ieškovo turtas buvo sugadintas ir patirta nuostolių avarijos padarinių šalinimui ir iki avarijos buvusios Ieškovui priklausančių patalpų būklės atstatymui), bet ir viešasis interesas, nes buvo padaryta žala pastatui, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Apibendrinant faktines aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas 2022-07-14 – 2022-07-21 laikotarpiu bei 2022-07-27 – 2022-08-10 laikotarpiui nepateisinamai neatliko jokių veiksmų, kad užkirstų kelią situacijai blogėti, ir kad būtų įgyvendinti sprendimai, kurie užkirstų kelią situacijai blogėti, bei užtikrintų, kad avarinė situacija ateityje nepasikartotų. Dėl Atsakovo neveikimo Atsakovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė: tai yra „turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto.“ Pabrėžtina, kad Atsakovo 2022-08-09 išdėstyta pozicija dėl to, kad kai kurie butai „buvo prisijungę nelegaliai prie lietaus nuotekų šulinio ir mokestis bus paskirstytas jiems“, negali ir neturėtų būti laikoma nei aplinkybe, reikšminga vertinant Atsakovo atsakomybę už netinkamą veikimą organizuojant avarijos priežasčių nustatymą ir padėties, buvusios iki avarijos, atkūrimą, nei priežastimi, atleidžiančia atsakovą nuo atsakomybės už Ieškovo patirtus nuostolius. Antra vertus, jeigu byloje būtų nustatyta, kad adresu (DUOMENYS NESKELBTINI)esantis pastatas prie vandentiekio ir nuotakyno prijungtas be techninių sąlygų arba nesilaikant techninių sąlygų reikalavimų, ne pagal suderintą projektą, ir Atsakovas kaip pastato administratorius negalėjo to nežinoti ir neįvertinti kaip vienos iš galimų avarijos priežasčių, akivaizdu, kad tai būtų tik dar viena prielaida reikalauti Atsakovo atsakomybės už Ieškovo patirtą žalą.

Atsakovas UAB „Mano būstas Neris“ prašo ieškinį atmesti. Byloje yra nustatyta, jog Ieškovo kanalizacijos nuotekų vamzdžiai yra prijungti ne prie kanalizacijos nuotekų šulinio (Plane pažymėtas – „B“), o prie lietaus nuotekų šulinio (Plane pažymėtas – „A“). Atsakovui nagrinėjant bylai reikšmingas aplinkybes, buvo nustatyta, jog Plane pažymėtas vamzdis (Plane pažymėtas – „įvykio vieta“) nėra įtrauktas į ginčo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Atsakovas kaip namo administratorius neturi duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis vamzdis (kuris nėra įtrauktas į Aprašą) buvo prijungtas prie lietaus nuotekų šulinio (Plane pažymėtas – „A“). Pažymėtina, kad avarija įvyko lietaus kanalizacijos šulinyje (tai patvirtina byloje pateikti įrodymai). Ieškovas nurodo, kad „<...> Atsakovo atsakomybę sieja su neveikimu, t. y. su netinkamu administravimu, kuris šiuo atveju pasireiškė kaip delsimas organizuoti avarijos padarinių likvidavimą.“ Atsakovas nesutikdamas su Ieškovu teikia žemiau savo veiksmų eigą sprendžiant nuotekų kanalizacijos problemą: Plane yra pažymėta, kad lietaus nuotekų šulinys yra gatvėje, kurioje yra įdiegti lietaus nuotakyno inžineriniai tinklai bei Atsakovės turimais duomenimis, už jų priežiūrą, yra atsakinga Bendrovė. Tokią informacija yra deklaruojama ir viešai („UAB „Grinda“ atsakinga už Vilniaus miesto savivaldybei bei UAB „Grinda“ priklausančio lietaus nuotakyno inžinerinių tinklų eksploatavimą, remontą ir priežiūrą“). 

Atsakovas neturi duomenų kodėl ir dėl kokių priežasčių Ieškovo buto nuotekų šalinimo sistema buvo pajungta į Bendrovės prižiūrimą lietaus nuotekų šulinį (galimai toks susitarimas sudarytas su Bendrove), taip pat Atsakovas negali atsakyti ir už lietaus nuotekų šulinio trūkumus (šulinyje buvo įlūžęs perpylimo trišakis, dėl kurio Ieškovui ir buvo sukelta galima žala), todėl būtent Bendrovė turėjo įgyvendinti reikiamas priemones, jog Ieškovo butui nebūtų sukelta žala. Dėl šių priežasčių, Atsakovas vertina, kad jis kaip namo administratorius nėra tinkamas atsakovas byloje. Sutinkamai su CK 4.84 str. 8 d. bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta aptariant Atsakovo atliktų veiksmų eigą, Atsakovė atliko atitinkamus veiksmus, susijusius su ieškovo keliama avarijos likvidavimo problema. Atsakovė nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo ir pravalė vamzdyną, surašė 2022 m. liepos 07 d. atliktų darbų aktą Nr. V22-1810170, nurodydama iškilusią problemą ir reikalingus atlikti veiksmus. Taip pat žinoma, jog Atsakovė ieškojo rangovo remonto darbams atlikti ir galutiniame rezultate juos atliko. Taigi daugiau nei akivaizdu, jog Atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kurių galutinis rezultatas šulinio įrengimas. Pastebėtina ir tai, kad įrodymai byloje patvirtina, kad nuotekų kanalizacijos vamzdžio sulūžimo pastebėti nebuvo įmanoma, kadangi pagal esamus projektus bei schemas, ten vamzdyno negalėjo būti. Antra, remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos(tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo1 ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ nurodo, kad žala kildinama iš delikto. Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str.4 d. reglamentuoja, kad „Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais“.  CK 6.263 str. 1, 2 d. numatyta, jog “kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. UAB „Vilniaus vandenys“ pažymi, jog reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi būti įrodytos visos CK 6.246-6.249 str. įtvirtintos civilinės teisinės atsakomybės sąlygos – Atsakovo neteisėti veiksmai, Ieškovui padarytos žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-09 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 p., nurodo, jog „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Trečiasis asmuo, kaip nuotekų tvarkytojas, yra atsakingas už nuotekų tvarkymo infrastruktūrą tik Trečiajam asmeniui nuosavybės teise valdomuose tinkluose. Taigi, už atitinkamos infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą atsakingas objekto savininkas ar teisėtas jo valdytojas.

Tretysis asmuo UAB „Grinda“ prašo ieškinį atmesti. Ieškiniu UAB „Grinda“ byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, kadangi yra sudariusi sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus miesto lietaus nuotakyno eksploatacijos ir dėl ko, Atsakovo nuomone, teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos trečiojo asmens UAB „Grinda“ teisėms ir pareigoms.

UAB „Grinda“, susipažinusi su Ieškovo ieškiniu bei Atsakovo prašymu dėl siūlymo pakeisti atsakovą į tinkamą bei su juo pateiktais priedais, teikia atsiliepimą tik ta apimtimi, kuria teismo sprendimas gali turėti įtakos Bendrovės teisėms ir pareigoms, įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismui yra pateikiama trečiojo asmens UAB „Grinda“ pozicija dėl Ieškovo patirtos žalos priežastinio ryšio su UAB „Grinda“ eksploatuojamų magistralinių lietaus nuotakų tinklų būkle, nes dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių apie Atsakovo neveikimą ir (ar) netinkamą administravimą, UAB „Grinda“ neturi galimybės pasisakyti, kadangi ji nebuvo statinio, kuriame įvyko avarija (buvo užpiltos patalpos), statybos dalyvis, projekto rengėjas, ir (ar) administratorius.

Bendrovės darbuotojai 2023 m. balandžio 3 d. nuvyko minėtu adresu bei patikrino ties žemės sklypu, kuro adresas (DUOMENYS NESKELBTINI)m., esančio d 400 mm skersmens paviršinių nuotekų šulinį Nr. 65 ir Pavasario g. esantį lietaus surinkimo šulinėlį Nr. 67. Laiške prisegama tos vietovės principinė schema (pridedama) ir patikrintų šulinių nuotraukos (pridedama). Patikrinimo metu jokių išvadų iš (DUOMENYS NESKELBTINI)žemės sklypo į UAB „Grinda“ valdomą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nebuvo užfiksuota.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Atsakovo 2023-03-30 prašyme „Dėl siūlymo pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą“ pateiktoje schemoje (įvykio vieta A) ir per žemės sklypą pažymėta linija (įvykio vieta A) nėra tinklo rodmuo, dėl to jame esantys statiniai nėra prijungti prie UAB „Grinda“ valdomų paviršinių nuotekų tinklų, kas yra matoma iš tos vietovės principinės schemos. Sis sklypas (DUOMENYS NESKELBTINI), taip pat nėra Bendrovės abonentas. Bendrovė, taip pat nėra davusi jokių sutikimų ar derinusi kokių nors sprendinių buitinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tinklus. Pažymima, jog toks sprendinys, taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatoms bei darytų neigiamą poveikį aplinkai, kadangi nevalytos buitinės nuotekos patektų į Neries upę, Vilniaus mieste. Dėl šios priežasties, jei būtų kokie nors buitinių nuotekų pajungimai prie Vilniaus miesto centralizuotų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, tai jie būtų traktuojami, kaip savavališki prisijungimai ir įrengti neteisėtai. Taip pat, Bendrovė kreiptųsi į sklypo savininką bei administratorių dėl Bendrovei ir aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Bendrovė pažymi, jog minėto sklypo viduje yra vienas surinkimo šulinėlis (nuotrauka pridedama) į kurį pajungtos buitinės nuotekos. Atkreiptinas dėmesys, jog šulinėlis nėra skirtas surinkti paviršines nuotekas, o surenka vandenį tik nuo vandens kolonėlės. Iš šulinėlio išeinantis vamzdis kartu su buitinėmis nuotekomis už sklypo ribos pajungtas į mišrių nuotekų tinklus. Sklypo viduje esančius tinklus privalo eksploatuoti sklypo savininkas / panaudos gavėjas ar jo priskirtas administratorius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 37 punktas nurodo, kad Paviršinių nuotekų atidavimo riba - paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar jo kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (žemės sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Tuo remiantis, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, už kurios tvarkymą tenka atsakomybė paviršinių nuotekų tvarkytojui, prasideda M. K. Paco gatvės raudonųjų linijų ribose už suformuoto (DUOMENYS NESKELBTINI) sklypo.

Ieškiniu jokios UAB „Grinda“ galimos civilinės atsakomybės sąlygos neįrodinėjamos, ieškinio pagrindu nenurodomi galimai neteisėti Bendrovės veiksmai, galėję sukelti žalą Ieškovui, dėl kurių Atsakovas subrogacijos pagrindu galėtų pareikšti reikalavimus UAB „Grinda“, tokių veiksmų (ar neveikimo) UAB „Grinda“ ir neatliko. Atsakovo atsiliepime nurodoma pozicija dėl trečiojo asmens UAB “Grinda” procesinės padėties civilinėje byloje yra ta, kad Bendrovę į bylą prašoma įtraukti trečiuoju asmeniu Atsakovo pusėje, todėl manome, kad Atsakovas taip pat negali laikyti Bendrovės atsakinga už įvykį, nes Bendrovės dispozicijoje paviršiniu nuotekų sistemos priežiūra, o ne buitinių nuotekų eksploatacija, tačiau aplinkybes apie tariamus neteisėtus Bendrovės veiksmus (ar neveikimą) gali bandyti teigti kiti byloje dalyvaujantys asmenys, dėl to paaiškėjus kitoms aplinkybėms ar kitokiai Ieškovo/Atsakovo pozicijai, Bendrovė pasilieka teisę šiame atsiliepime į ieškinį pateikiamą poziciją keisti bei teikti papildomus atsikirtimus.

Tokiu būdu pareiškiame, kad UAB „Grinda“ eksploatuojami lietaus nuotekynės tinklai ieškovo nurodomomis datomis veikė tinkamai, jokių avarijų paviršinių nuotekų tinkluose užfiksuota nebuvo.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pripažįstama, kad deliktinė atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148- 248/2019, 77 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-684/2019). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Visų pirma, užbėgant už akių galimoms interpretacijoms dėl UAB „Grinda“ atsakomybės dėl šio konkretaus įvykio, pareiškiame, kad UAB „Grinda“ laikėsi ir laikosi CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Vykdydama šią pareigą, UAB „Grinda“, be kita ko, prižiūri ir eksploatuoja Vilniaus miesto magistralinių lietaus nuotakų tinklus ir užtikrina normaliųjų būseną ir funkcionavimą pagal tiesioginę jų paskirtį - ši pareiga apima valymo, remonto ir bet kokius kitus reikalingus veiksmus, siekiant išvengti, jog lyjant Vilniaus miesto gatvėse nesikauptų vandens perteklius. Taip pat svarbu paminėti, kad UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto magistralinių lietaus nuotakų tinklų statytojas, t. y., Bendrovė šių tinklų nėra įrengusi ir neturėjo jokios įtakos šių tinklų projektavimo sprendiniams.

Kasacinis teismas, taip pat, yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais — ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). UAB „Grinda“, susipažinusi su ieškiniu bei kitais procesiniais dokumentais, pareiškia, kad neturi teisinio suinteresuotumo šia byla, pagrindo tenkinti ieškinį nėra, todėl Uždarosios akcinės bendrovės „Kompiuterinis procesų valdymas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Remiantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju, yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1714-661/2020). Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus turtą vandeniu atlyginimo, turi įrodyti, kad atsakovas, būdamas namo administratorius netinkamai vykdė norminiuose aktuose numatytą funkciją - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Teismas ieškinį atmeta. Ieškovas atsakovo prievolę atlyginti žalą kildina iš aplinkybės, kad atsakovas, būdamas (DUOMENYS NESKELBTINI), namo administratorius, neįgyvendino priemonių, neleidžiančių kilti avarijai. Nurodo, kad ieškovas nebūtų patyręs jokios žalos, jeigu atsakovas būtų laiku įgyvendinęs laikiną sprendimą dėl nuotekų vamzdyno sutvarkymo. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, ieškinį atmeta, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais arba atiduoda tvarkyti. Nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, o pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-09 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 p. ir 12 p. numato:

11. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

12. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų techninė priežiūra vykdoma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, ir Statybos įstatymo nuostatomis.