Civilinė byla Nr. e2-77-586/2017
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00603-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1
(S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 31 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius,
sekretoriaujant J. B.,
dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovui advokatui Gediminui Žliobai,
atsakovui E. B., jo atstovui advokatui Alvydui Butai,
institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti 2012-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje priteisto išlaikymo dydį (padidinti); priteisti iš E. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. B. ir H. B. po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti atsakovo E. B. ir nepilnamečių vaikų H. B. ir H. B. bendravimo tvarką:
1. E. B. su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. bendrauja kiekvieną antradienį, pasiimdamas juos iš darželio/mokyklos ir tą pačią dieną pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Bendravimas su I. B. turi būti suderintas raštu prieš vieną dieną (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis);
2. E. B. su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš vaikų mokymosi/auklėjimo vietos penktadienį ir parveždamas juos sekmadienį iki 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu tą ar kitą dieną nepilnamečiai vaikai turi užsiėmimus/būrelius ir pan. E. B. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Visi derinimai atliekami raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki susitikimo;
3. E. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 12 val. iki antros dienos 19 val.), apie vaikų paėmimą informuoja I. B. iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Nepilnamečiai vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ir į ją grąžinami;
4. E. B. su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. sutinka naujuosius metus nuo porinių metų gruodžio 31 d. 12 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 19 val., apie vaikų paėmimą informuoja I. B. iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Nepilnamečiai vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ir į ją grąžinami;
5. E. B. per savo gimtadienį turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B.. Jeigu tą dieną nepilnamečiai vaikai turi būti mokymosi/auklėjimo įstaigoje, lankyti užsiėmimus/būrelius ir pan., E. B. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.;
6. E. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. kiekvienų metų jų (vaikų) kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu I. B. informuojama ne mažiau nei prieš vieną mėnesį;
7. E. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. kiekvienų metų jų (vaikų) kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus ne ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui. Bendravimas su I. B. suderinamas ne mažiau nei prieš vieną mėnesį;
8. E. B. susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - tėvo darbo grafikas, vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan., E. B. su vaikais negali bendrauti. Jei nepilnamečiai vaikai serga, E. B. negali paimti jų iš namų ar trukdyti jų gydymo proceso;
9. I. B. turi teisę prašyti E. B. grąžinti nepilnamečius vaikus į kitą jos nurodytą vietą - tėvų namus Kalotėje, jei numatytą grąžinimo dieną nepilnamečių vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nebus pilnamečių juos prižiūrėti galinčių asmenų. Apie grąžinimo vietos pasikeitimą I. B. informuoja E. B. ne vėliau kaip prieš 2 dienas;
10. E. B. ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu, E. B. užtikrina I. B. galimybes telefonu susisiekti su atsakovu ar nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B., pateikia informaciją apie nepilnamečių vaikų buvimo vietą;
11. E. B. pageidaujant, I. B. informuoja jį apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančių ar besimokančių vaikų numatomų atostogų pradžią it trukmę, teikia informaciją apie vaikų susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti.
Nurodė, kad sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji sutiko su atsakovo pasiūlymu teikti 300 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui tik dėl to, kad atsakovas prisiėmė vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2008 m. vasario 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 08-102975-VA, BAB Snoras 2008 m. balandžio 9 d. klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080409LL990004 bei AB DNB banko 2008-04-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 2303-2008-39687. Šiuo metu visi kreditoriniai įsipareigojimai yra visiškai padengti. Nurodė, kad praėjus trejiems metams po išlaikymo priteisimo, paaugus vaikams, iš esmės pasikeitė jų poreikiai, taip pat pasikeitė atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Nurodė, kad vieno nepilnamečio vaiko maitinimui ji skiria 101 Eur per mėnesį, buities ir higienos priemonėms skiria 14 Eur per mėnesį, vaiko gydymui skiria 28 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei visiems sezonams skiria 56 Eur per mėnesį, nepilnamečio vaiko mokslams (mokymosi priemonėms, mokyklai ir būreliams) skina 58 Eur per mėnesį, nepilnamečio vaiko laisvalaikiui (dovanos, gimtadieniai, pramogos) skiria 34 Eur per mėnesį, nepilnamečio vaiko kambario apstatymui ir atnaujinimui skiria 9 Eur per mėnesį, nepilnamečio vaiko teisės į būstą užtikrinimui (komunaliniai mokesčiai, telefonas) skiria 45 Eur per mėnesį, viso, vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria 345 Eur. Ieškovė 2015 metais gaudavo vidutiniškai 585,30 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), neturi jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi jokių santaupų, kurias galėtų panaudoti padidėjusiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Mano, kad atsakovui padengus visus kreditorinius įsipareigojimus, jo finansinė padėtis pagerėjo, jis gali daugiau skirti lėšų vaikų išlaikymui.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog išlaikymą reikėtų padidinti, tačiau ne tokia suma, kokią nurodo ieškovė. Mano, kad ieškovės nurodyti skaičiavimai, jog ji kiekvienam vaikui išlaikyti kas mėnesį išleidžia po 345 Eur, o abiem vaikams viso 690 Eur, neatitinka tikrovės, nes, ieškovės pajamos 585 Eur, atsakovas moka 174 Eur išlaikymą, o tai reiškia, kad jeigu ieškovė išleidžia 690 Eur vaikų išlaikymui, tai pačiai iškovei poreikiams tenkinti lieka tik 70 Eur kas mėnesį. Mano, kad yra atotrūkis tarp realybės ir pateiktų ieškovės skaičiavimų, nes ieškovė vienų metų patirtas vidutines vaikų išlaikymo išlaidas apskaičiuoja naudojant kelių metų duomenis, tokiu būdu dirbtinai pakeliant patirtų mėnesio išlaidų vidurkį. Nesutinka, kad į vaikų poreikius būtų įtraukti komunaliniai mokesčiai (dujos, elektros energija, internetas, televizija ir kt.). Nurodė, jog sutinka, kad vaikui augant, jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja, tačiau ne iki tokio dydžio, kaip nurodo ieškovė. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis lyginant su 2012 metų situacija, kai tarp šalių buvo nutraukta santuoka ir susitarta dėl išlaikymo vaikams dydžio teikimo, iš esmės nepasikeitė. Nei viena iš šalių neįgijo nekilnojamojo turto, šalių pajamos išliko tapačios. Atsakovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai", jo vidutinės pajamos yra 1020 Eur per mėnesį. Atsakovas 2005-09-02 su AB Swedbank yra sudaręs kredito Nr. 05-057783-FA, pagal kurią kas mėnesį turi prievolę vidutiniškai grąžinti po 90 Eur. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, nes ji maksimaliai riboja atsakovo bendravimą su vaikais, daugeliu atveju yra perteklinė.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vaikų poreikiai auga, jie patys renkasi ką lankyti šokių, dailės būreliai, baseinas, tačiau visur mokslas ir būreliai yra mokami. Vaikų išlaikymui ji išleidžia daugiau nei pusę savo algos. Atsakovas papildomai yra nupirkęs drabužių, avalynės, yra davęs 100 Lt vaikams, sūnus gavo mobilaus ryšio telefoną, tačiau jį pametė, matė dukters nuotrauką su dviračiu. Jos finansinė padėtis yra pagerėjusi, nes nebereikia nuomotis būsto, gyvena pas sugyventinio tėvus. Mano, kad atsakovo finansinė padėtis taip pat pagerėjo, nes jis yra padengęs kreditus.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gediminas Žlioba ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, jis turi butą, o ieškovė uždirba mažiau, neturi nekilnojamojo turto.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad vaikai dažnai būna ir pas jį, todėl ir jis patiria papildomas išlaidas, nes jie eina į teatrą, kirpyklą, jodinėja žirgais, važinėja dviračiais. Paaiškino, kad ieškovė rūbų vaikams, jiems svečiuojantis pas jį neįdeda, dėl ko jis perka rūbus, avalynę, nes jie reikalingi ir norint kur nors išsivesti, ir būnant kieme, taip pat kitas higienos priemones, maistą. Paaiškino, jog vaikams pirko dviračius, paspirtuką, pastoviai yra duodami pinigai tiek jo paties, tiek senelių po 5, 10 Eur. Vaikai dovanų ar pirkinių namo nesiveža, nes mama neleidžia. Nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra pasikeitusi, nes atlyginimas nepadidėjo, vidurkis 950-1000 Eur, moka vartojamąjį kreditą paimtą automobiliui įsigyti. Paaiškino, kad jo uždarbio 200-300 Eur yra kintama dalis, kuri priklauso nuo darbo grafiko ir kitų priežasčių. Turi sužadėtinę, kuri šiuo metu laukiasi. Mano, jog vaikų poreikiams ieškovės skiriama suma į mėnesį yra per didelė, kadangi ne visos išlaidos yra realiai pagrįstos, be to, jis pats prie vaikų išlaikymo ženkliai prisideda, o priteisus prašomą ieškovės sumą, reikštų, kad vaikams būnant pas jį, nieko negalėtų pirkti, dovanoti, išsivažiuoti kur nors ir pan., nes paprasčiausiai neliktų pinigų.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Alvydas Buta prašė ieškinį tenkinti iš dalies, papildomai paaiškino, kad atsakovas tikrai neuždirba dvigubai daugiau, jo uždarbis 950-1000 Eur, o ieškovė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad jos uždarbis pakilo iki 650 Eur. Be to, atsakovo butas įgytas 2005 metais, į tai buvo atsižvelgta priimant 2012-12-14 sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad ieškovė, teismo posėdžio metu pareiškusi, kad pusę savo atlyginimo išleidžia vaikams, pasakė tiesą, nes nerealu, kad jauna moteris savo poreikiams per mėnesį skirtų 70 Eur.
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė V. D. paaiškino, kad buvo susitikę su abiem šalimis kartu, ir kartu suderino bendravimo tvarką su vaikais. Paaiškino, kad pritaria, jog išlaikymo suma vaikams turėtų būti padidinta, tačiau dėl konkrečios sumos nepasisako, palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad 2012-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2068-904/2012 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta, jog E. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. B. ir H. B., mokamą po 300,00 Lt (86,88 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pradedant mokėti nuo prašymo padavimo dienos – 2012-11-05 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, paskiriant I. B. (B.) vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja bei sutarta dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarka.
Nuo 2015-11-30 I. B. bei jos vaikų H. B. ir H. B. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kretinga. H. B. ir H. B. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje – darželyje. Prie bylos pridėtas 2014-08-22 akinių receptas H. B., pridėta VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažyma, kad 2014-07-29 H. B. atlikta planinė plastinė ausų operacija, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma, kad I. B. lankė psihlogo konsultacijas 2014-02-08, 2014-02-25 ir 2014-03-04. VĮ Registrų centras duomenimis I. B. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. VĮ „Regitra“ duomenimis I. B. vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VĮ Registrų centro duomenimis I. B. dirba Registrų centro Klaipėdos filialo Užsakymų priėmimo ir išdavimo skyriuje ir vidutinis jos darbo užmokestis 585,30 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos atlyginimas padidėjo, vidutinis darbo užmokestis 650 Eur.
Iš gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad E. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda. VĮ Registrų centras duomenimis E. B. 2005-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris yra suvaržytas hipoteka. E. B. vardu nėra įregistruotų įmonių, 2007-09-05 įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir akcininkas yra E. B.. E. B. dirba UAB „Lietuvos geležinkeliai“, vidutinis jo darbo užmokestis 1014,10 Eur. E. B. turi kreditorinių įsipareigojimų AB bankui „Hansabankas“, mėnesinė įmoka kintanti, didėjanti, 2016-01-01 jos dydis 89,74 Eur, galutinė įmoka 2019-03-15 - 98,20 Eur.
Iš „Swedbank“, AB pažymos nustatyta, kad I. B. ir E. B. įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2008-02-07 kredito sutartį, iš AB DNB banko pažymos nustatyta, kad I. B. ir E. B. įvykdė visus įsipareigojimus ir įsipareigojimų neturi, iš BAB bankas „Snoras“ pažymos nustatyta, kad I. B. yra pilnai atsiskaičiusi su banku ir daugiau įsipareigojimų BAB bankui „Snoras“ neturi.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Šioje byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaikas tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas, dalyvavo pokalbyje ir kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotoja V. D. suderino bendravimo tvarką su vaikais, patikslinta teismo posėdyje, kuri priimtina abiem šalims ir ginčo tarp šalių neliko, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–454/2014).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo).
Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo išaugo vaikų poreikiai, pasikeitė šalių turtinė padėtis, nes atsakovui padengus visus kreditorinius įsipareigojimus, jo finansinė padėtis pagerėjo, jis gali daugiau skirti lėšų vaikų išlaikymui.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaiką turi būti vykdoma nuolat ir reguliariai, o tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti.
Ieškovė nurodė, jog per mėnesį vaikų išlaikymui reikalinga skirti 690,00 Eur, pateikė nepilnamečių vaikų poreikių skaičiuotę, tačiau ne visos išlaidos yra realiai pagrįstos, kai kurie kvitai pridėti 2012 metų, 2013 metų ar 2014 metų. Bylos duomenimis šalių vaikams šiuo metu 8 ir 12 metų, lanko mokyklą, nėra jokių duomenų, kad jie lankytų papildomus užsiėmimus, būrelius, už kuriuos būtų mokama. Byloje duomenų, kad vaikai turi sveikatos problemų, jiems būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra, išskyrus H. B. išrašytą akinių receptą bei atliktą plastine ausų operaciją.
Teismas, įvertinęs vaikų poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėtį ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2005-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis Minijos g. 124-43, Klaipėda. Atsakovas nurodė, kad jo sužadėtinė laukiasi, dėl ko turės dar vieną išlaikytinį, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 1014,10 Eur. Iš jų 173,77 Eur moka išlaikymą vaikams. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, išlaikytinių daugiau neturi, sveikatos problemų neturi. Duomenų apie registruotas transporto priemones byloje nėra.
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nėra įregistruota transporto priemonių. Ieškove gyvena Kretingoje, pas sugyventinio tėvus, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Bylos duomenimis ieškovės vidutinis darbo užmokestis 585,30 Eur, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jos atlyginimas padidėjo ir vidutinis darbo užmokestis 650 Eur.
Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė už ieškovės, tačiau objektyviai šalių turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 2012-12-12, o vaikai užaugo, vaikų poreikiai taip pat pasikeitė, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, taip pat į tai, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, gauna pastovias pajamas, jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga, išlaikytinių neturi, taigi finansiškai pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, į tai, kad rūpinasi vaikais, kurie dažnai būna pas atsakovą, ir tuo metu jiems taip pat reikalingas išlaikymas, maitinimas, higienos priemonės, į tai, kad jie kartu pramogauja, lanko renginius, taip pat į tai, kad atsakovas perka vaikams rūbus, avalynę, laisvalaikio priemones – dviračius, paspirtuką ir pan., vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad iš atsakovo priteistina 150,00 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui, šiuo metu atitiktų augančių vaikų interesus, atsakovo turtinę padėtį ir užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių vaikų minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.
Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).
Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).
Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).
Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2d. 1 p.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (80 proc. už turtinį reikalavimą ir 100 proc. už neturtinį reikalavimą) iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 31,00 Eur žyminis mokestis ir 720,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos CPK 87 str., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str.).
Iš atsakovo priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2012-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2068-904/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
nepilnamečių vaikų H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016-04-04, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti I. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo E. B. ir nepilnamečių vaikų H. B. ir H. B. bendravimo tvarką:
1. E. B. su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. bendrauja bet kurią darbo dieną pasirinktinai, atsižvelgdamas į vaikų ir savo užimtumo grafikus ir prieš 1-3 dienas suderinęs susitikimo laiką ir vietą su vaikų mama I. B., vaikus grąžinant iki 19.00 val.;
2. E. B. su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio 18.00 val., pasiimdamas ir atveždamas juos į šalių sutartą vietą kiekvienu konkrečiu atveju. E. B. užtikrina savo bendravimo su vaikais metu vaikų dalyvavimą tuo metu vyksiančiuose užsiėmimuose. Pasikeitus aplinkybėms, šalys informuoja vieni kitą prieš 1-3 dienas;
3. E. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 12 val. iki antros dienos 19 val.), apie vaikų paėmimą informuoja I. B. prieš 1-3 dienas, tarpusavyje suderinę vaikų pasiėmimo bei grąžinimo vietą bei laiką;
4. E. B. su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B. sutinka naujuosius metus nuo porinių metų gruodžio 31 d. 12 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 19 val., apie vaikų paėmimą informuoja I. B. prieš 1-3 dienas, tarpusavyje suderinę vaikų pasiėmimo bei grąžinimo vietą bei laiką;
5. E. B. per savo gimtadienį turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B.. Jeigu tą dieną nepilnamečiai vaikai turi būti mokymosi/auklėjimo įstaigoje, lankyti užsiėmimus/būrelius ir pan., E. B. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Apie vaikų paėmimą informuoja I. B. prieš 1-3 dienas, tarpusavyje suderinę vaikų pasiėmimo bei grąžinimo vietą bei laiką;
6. Mokinių vasaros atostogų metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, numatomą atostogų laiką suderinus su I. B. prieš mėnesį laiko. I. B. neprieštarauja bendru tėvų susitarimu papildomai leisti vaikams bendrauti su tėvu 1-2 savaites vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į tėvų užimtumo grafikus, iš anksto suderinus laiką ir terminą;
7. E. B. bendrauja su vaikais vaikų kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu iki 3 dienų laikotarpiui, laiką suderinus su I. B. prieš 2-3 dienas;
8. Vaikams sergant, t, y. esant akivaizdiems ligos požymiams, vaikai slaugomi namuose. Tėvas turi galimybę sergančius vaikus aplankyti vaikų gyvenamojoje vietoje;
9. Vaikų pasiėmimo bei gražinimo vietą bei laiką šalys įsipareigoja tarpusavyje susiderinti iš anksto prieš 1-3 dienas;
10. E. B. ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu, E. B. užtikrina I. B. galimybes telefonu susisiekti su atsakovu ar nepilnamečiais vaikais H. B. ir H. B., pateikia informaciją apie nepilnamečių vaikų buvimo vietą;
11. E. B. pageidaujant, I. B. informuoja jį apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančių ar besimokančių vaikų numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaikų susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti.
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 751 Eur (31,00 Eur žyminis mokestis ir 720,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) (Lietuvos Respublikos CPK 87 str., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str.).
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur žyminį mokestį, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Grąžint ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur permokėtą žyminį mokestį (sumokėtą 2016-03-21, įmokos kodas 5660, „Swedbank“ AB), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vandalinas Vainius