Baudžiamoji byla Nr. 1-992-573/2017

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00030-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2.; 1.1.8.12; 1.2.20.5.1; 1.2.20.6.1; 2.12.1.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., 235 str. 1 d.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamoji L. Š. 2016-11-20 apie 17.20 val. būdama savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), telefonu melagingai pranešė Bendrojo pagalbos centro pareigūnui apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nurodydama, kad prieš valandą pastebėjo, kad pavogta mašina „Opel Astra“, stovėjusi daugiabučio namo kieme, bei kad giminės ar kiti asmenys ja išvažiuoti negalėjo, tai yra pranešė, kad buvo pavogtas jos mirusiam tėvui J. T. priklausęs automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d.

Be to, Kaltinamoji L. Š. 2016-11-20 apie 17.20 val. būdama savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), telefonu melagingai pranešė Bendrojo pagalbos centro pareigūnui apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nurodydama, kad prieš valandą pastebėjo, kad pavogta mašina „Opel Astra“, stovėjusi daugiabučio namo kieme, bei kad giminės ar kiti asmenys ja išvažiuoti negalėjo, tai yra pranešė, kad buvo pavogtas jos mirusiam tėvui J. T. priklausęs automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.

Kaltinamoji L. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad įtarime nurodytu laikotarpiu, tikslaus laiko nepamena, sesers E. T. paprašyta, su ja paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir pranešė, kad pavogtas tėvui, kuris jau miręs, priklausęs automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie namų, kieme. O iš tikrųjų taip nebuvo, niekas automobilio nevogė. Ji su seserimi E. T. važiavo tą vakarą pas draugus ir E. T. bevairuojant minėtą automobilį, jos užklimpo, nežinojo, ką daryti. Išlipę parvažiavo autobusu ir nusprendė pranešti apie automobilio vagystę, nes sesuo E. T. galvojo, kad ten, kur paliko mašiną, iš tiesų kažkas vėliau gali pavogti. Dėl to buvo pradėtas tyrimas ir tyrėjui davė melagingus parodymus apklausoje apie tą patį, kad minėtą automobilį pavogė, nors taip iš tikrųjų nebuvo. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi ir daugiau taip nebesielgs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 100-102).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-11-20 apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad 2016-04-19 mirė jos tėvas J. T.. Po mirties liko jam priklausantis automobilis „Opel Astra“, pilkos spalvos, kuriuo naudojosi sesuo E. T.. Paskutinį kartą ji matė automobilį stovintį prie namo, Kauno r., (duomenys neskelbtini), ties antrąja laiptine, 2016-11-19 apie 19.00 val., o 2016-11-20 17.00 val. automobilio jau nebuvo. Automobilio salone liko automobilio dokumentai, atsarginiai rakteliai. Parodė, kad apklausos metu jos sesuo E. yra girta ir jokių parodymų duoti nesugebės (b.l. 21).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-12-06 papildomai apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad 2016-11-19 kartu su seserimi E. T. grįžo iš kaimo su mirusiam tėvui priklausiusiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo E. T.. Automobilį paliko prie namo. Vėliau ji išgėrė alkoholinių gėrimų, E. T. negėrė, kadangi sekančią dieną turėjo eiti į darbą. Vėliau abi išvažiavo pas pažįstamus į (duomenys neskelbtini) kaimą, bevažiuojant laukų keliuku, automobilis užklimpo, tada jos išlipo iš automobilio. E. automobilį užrakino, užsignalizavo pulteliu. Abi nuėjo iki Zapyškio, iš ten grįžo namo. E. pyko, gėrė alkoholinius gėrimus ir liepė pranešti policijai, kad jos automobilį pavogė. Ji nežinojo, ką daryti, išsigando, kad automobilį tikrai kažkas nutemps iš laukų ir pavogs, o sesuo buvo visiškai girta, todėl 2016-11-20 vakare ji paskambino policijai ir pasakė, kad pavogė automobilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, E. buvo visiškai girta, todėl ji sakė, kad policijos pareigūnai išsiaiškintų su E. (b. l. 22).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-11-21 protokole-pareiškime E. T. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-19 12.00 val. iki 2016-11-20 12.00 val. nenustatyti asmenys pavogė automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 pagaminimo metų, pilkos spalvos, varomą dyzelinu, universalą, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie Kauno rajono, (duomenys neskelbtini)namo, nesaugojamoje, nefilmuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Padaryta 100 eurų turtinė žala (b.l. 11).

Veiką įrodo ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina:

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-11-21 apklaustos liudytojos E. T. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad automobilis buvo „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai - 2000 m., buvo registruota jos velionio tėvo J. T. vardu, varoma dyzelinu, pilkos spalvos, universalas. 2016-04-19 mirė jos tėvas, po jo mirties ji pradėjo naudotis minėtu automobiliu. Buvo du raktų komplektai, vienas signalizacijos pultelis. Vieni raktai su signalizacijos pultelių yra pas ją, o kiti raktai buvo palikti automobilio salone esančioje smulkių daiktų dėtuvėje. Taip pat dėtuvėje buvo palikti visi šio automobilio dokumentai, vairuotojo pažymėjimas išduotas jos vardu. 2016-11-19 12.00 val. kartu su seserimi L. Š. grįžo su automobiliu namo. Automobilį pastatė prie Kauno r., (duomenys neskelbtini) namo kampo. Nieko įtartino nepastebėjo. 2016- 11-20 12.00 val. išėjusi iš namų, pastebėjo, kad nėra automobilio. Apie dingimą pasakė sesei L.. Visą tą laiką, nuo tada kai pastatė automobilį, iki tada, kai jo pasigedo, buvo namuose, Kauno r., (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė 100 eurų. Kas galėjo pavogti automobilį ir kokiais būdais nežino ir neįtaria. Žala dėl vagystės padaryta jai (b.l. 14, 15).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-12-01 papildomai apklaustos liudytojos E. T. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2016-11-19 apie 12.00 val. pastatė savo naudojamą automobilį prie namo. 2016-11-20 apie 10.00 val. kartu su L. Š. sugalvojo važiuoti link Kauno r., Zapyškio sen. esančio (duomenys neskelbtini)kaimo. Ji vairavo automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o L. Š. sėdėjo šalia. Kad būtų arčiau, sugalvojo važiuoti tokiu keliuku per laukus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini)k. Tame keliuke užklimpo, automobilis nepajudėjo iš vietos. L. Š. ant jos labai supyko, kai suprato, kad toliau jau nevažiuos, jos susibarė. Išlipo iš automobilio. Ji turėtais rakteliais užrakino ir užsignalizavo automobilį. Tada jos abi nuėjo iki Zapyškio, iš kur namo grįžo autobusu. L. buvo išgėrusi, todėl jos visiškai susibarė. Ji jaudinosi dėl automobilio, todėl namuose išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo miegoti. Ką darė L., ji nežino. Sekančią dieną, t. y. 2016-11-21 per pietus į namus atvyko policijos pareigūnai, tik tada ji suprato, kad L. kažkodėl pranešė apie automobilio vagystę. L. trumpai jai nupasakojo, ką sakė pareigūnams, todėl ir ji, dar gerai nesuvokdama, kas atsitiko, tą patį papasakojo, nenorėjo, kad sesuo turėtų nemalonumų. Tuo viskas ir baigėsi. 2016-11-29 jai paskambino tyrėjas ir pasakė, kad automobilis surastas. Tada ji suprato, kad reikia pasakyti visą tiesą ir savo noru atvyko papildomai apklausai. Tvirtina, kad automobilis nebuvo pavogtas, dėl to jokia žala nepadaryta, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Dėl pranešimo policijai gavosi kažkoks nesusipratimas, čia jos su seserimi L. konflikto pasekmė (b. l. 16).

2017-03-07 raštu Nr.41D(K)-331, kuriuo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininkas N. Ž. pateikė tyrimui 2016-11-20 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą L. Š. pranešimo dėl autotransporto vagystės, skaitmeninę garso įrašo kopiją (b. l. 26-27).

2017-03-09 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurioje įrašas apie 2016-11-20 17 val. 13 min. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotą L. Š. pranešimą dėl autotransporto vagystės, padaryta skambučio garso įrašo pokalbio stenograma (b. l. 28-32).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-11-21 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme (b.l. 41-44).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52719-16, 2016-11-24 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini)k. ir automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-40).

Kaltinamosios kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat įrodo 2016-11-20 įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 19), 2016-03-21 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas (b. l. 20).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji L. Š. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tuo padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d., bei davė melagingus parodymus, tuo padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., todėl kaltinamosios veikos kvalifikuotos teisingai ir pagrįstai.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji L. Š. neteista (b. l. 77-78), bausta administracine tvarka (b. l. 79-84), dirba (b. l. 85), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 87), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruota nuo 2015-02-27, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 89). Pagal 2017-02-07 specialisto išvadą L. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 95).

Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, prašo leisti baudą sumokėti per vienerius metus, nes šiuo metu ji laukiasi kūdikio ir gimus vaikui reikės papildomų pinigų (b. l. 106-108).

Kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis, kadangi ji visiškai atitinka BK 41 str. numatytus bausmių skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, jos turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmę, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti L. Š. paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

L. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. paskirti 5 MGL, tai yra 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. paskirti 5 MGL, tai yra 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 9 MGL, tai yra 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti galutinę bausmę - 6 MGL dydžio, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

L. Š. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                        Dainius Ročys