Administracinė byla Nr. I-2922-473/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00877-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 33). Skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad 2016-06-15 iš Utenos policijos komisariato areštinės buvo konvojuotas į Zarasų rajono apylinkės teismą. Konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų, o teismo posėdžio salėje jam nebuvo nuimti antrankiai. Dėl nežmoniško konvojavimo ir jo laikymo su antrankiais teismo posėdžio salėje pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmus, depresiją, didelę neturtinę žalą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Utenos AVPK) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 10–12) nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Utenos AVPK areštinės 2016 m. birželio 15 d. 8.42 val. ir grąžintas iš Zarasų rajono apylinkės teismo posėdžio 2016 m. birželio 15 d. 17 val. Minėtą dieną pareiškėjas buvo konvojuojamas tarnybiniu automobiliu Nr. CCN 083, kuris pritaikytas konvojavimui, todėl antrankiai pareiškėjui buvo nuimti. Tarnybiniame automobilyje yra įrengti saugos diržai, todėl pareiškėjas galėjo juos užsisegti. Dėl laikymo su antrankiais teismo posėdžio salėje Utenos AVPK nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo pastate nėra įrengtos patalpos konvojuojamiesiems asmenims laikyti, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems posėdžių salėse nėra įrengtų smūgiams atsparių stiklo atitvarų. Posėdžių salėse ant langų nėra metalinių grotų. Dėl šių priežasčių, antrankiai nuimti nebuvo. Teismo posėdžio metu, pirmininkaujantis teisėjas turi teisę pareikalauti nuimti antrankius (Konvojavimo taisyklių 223.2 punktas), todėl skundo dalyje dėl žalos, kuri kildinama iš pareigūnų veiksmų pareiškėją laikant su antrankiais Zarasų rajono apylinkės teisme posėdžio metu, atlyginimo prašo nenagrinėti.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Utenos AVPK atstovas nedalyvavo. Utenos AVPK apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 28).
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų ir jo laikymo su antrankiais teismo posėdžio salėje. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Iš atsakovės atstovo Utenos AVPK pateikto A. P. kortelės išrašo matyti, kad pareiškėjas 2016-06-15 buvo konvojuotas iš Utenos AVPK į Zarasų rajono apylinkės teismą ir atgal (b. l. 13-18); konvojuojamas buvo automobiliu, kurio valst. Nr. CCN (b. l. 19).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta, konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 p. – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Tai reiškia, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tai yra, kad buvo vežamas automobilyje, kuriame nėra saugos diržų, būtų kreipęsis į pareigūnus, taip pat nėra duomenų, kad tokia teisė pareiškėjui buvo ribojama (b. l. 22). Be to, Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad automobilyje, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas nurodytą dieną, saugos diržai buvo, todėl pareiškėjas galėjo juos užsisegti. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo atsakovės atstovo argumentu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad jam 2016-06-15 Zarasų rajono apylinkės teisme vykusio posėdžio metu nebuvo nuimti antrankiai.
Konvojavimo taisyklių 195 straipsnyje nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių metu pareigūnai yra pavaldūs teismo posėdžio pirmininkui, taigi nuimti pareiškėjui antrankius buvo galima tik gavus jo leidimą. Kad atsakovės atstovas nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų pareiškėjas nepateikė. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai tyčia siekė sukelti pareiškėjui nepatogumus, jį pažeminti ar kaip kitaip jį išskirti iš kitų į teismo posėdžius konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, buvo laikytasi Konvojavimo reikalavimų, kurie jiems yra privalomi. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Utenos AVPK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, šios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su neturtine žala, atsiradusia naudojant antrankius teismo posėdžių metu, negali būti vertinama administracinio proceso tvarka. Dėl minėto teismo posėdžio metu priimto sprendimo nuimti ar nenuimti antrankių, pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. T-41/2014).byloje nesprendžiama dėl pareiškėjo argumentų apie antrankių naudojimą teismo posėdžiuose.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.). Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Utenos AVPK vykdyto jo konvojavimo 2016-06-15 neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 ir 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė