Civilinė byla  Nr. 2-943-607/2018

                             Proceso Nr. 2-46-3-00107-2018-4

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1;                     

(S)

                                                                            2.6.10.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.4.1.11.4.3.

                                           TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

                                         SPRENDIMAS

                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                           2018 m. gegužės 11 d.

                                                                Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Juozui A. G.,

atsakovui S. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6539,45 Eur valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad S. M. T. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismas išanalizavęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-17 specialisto išvada Nr. 5-3/15 ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų  visumą, pripažino įrodyta, kad S. M., būdamas S. M. įmonės “Medinėja“ savininkas, atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų ir deklaracijų pateikimą, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie S. M. įmonės „Medinėja“  pajamas ir turtą, organizavo apgaulingą S. M. įmonės „Medinėja“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pažymi, kad Dėl S. M. įmonės „Medinėja“ savininko S. M. neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 6 539,45 Eur turtinę žalą, kurią privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nurodo, kad S. M. įmonė „Medinėja“ veiklos nevykdo, samdomų darbuotoju neturi. 2017-05-03 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, įmonei suteiktas likviduojamos įmonės statusas, todėl išieškoti iš S. M. įmonės „Medinėja“ apskaičiuotus mokesčius 6 539,45 Eur Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka nėra galimybės. Kadangi juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Ieškovo atstovas Juozas A. G. teisme ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad teikdamas ieškinį vadovavosi pateikta specialisto išvada dėl atsakovo įmonės „Medinėja“ ūkinės komercinės veiklos. Išvada surašyta atlikus finansinės veiklos tyrimą nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31. Iš viso žala padaryta valstybei yra 6 539,45 Eur. Teismai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį taip pat vadovavosi specialisto išvada, ji nėra nuginčyta. Išieškojimo negalima nukreipti į įmonę, nes įmonei suteiktas likviduojamos įmonės statusas, ji nebevykdo jokios veiklos. Asmuo, kuris turėtų atlyginti valstybei padarytą žalą yra įmonės savininkas S. M.. Valstybinė mokesčių inspekcija negali sumažinti žalos sumos atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį. Atsakovas tik gali prašyti, kad priteista suma būtų išdėstyta mokėti dalimis. Šiuo metu antstolio išieškoma 7532 Eur suma yra pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendį paskirta bausmė. Šioje civilinėje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių.

Atsakovas S. M. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad nesutinka su tokia specialisto išvada, nes mokesčius visada mokėjo. Nesutinka su padarytais paskaičiavimais. Mano, kad teisingai suskaičiuoti kažkokią padarytą žalą neįmanoma. Nesutinka kad yra skolingas. Nėra nei vieno fakto, vien tik abstraktūs pasakymai, kad neteisingai buvo panaudota paskola. Nebuvo nei vieno neteisėto pardavimo. Neturi jokių pajamų, negauna pašalpų. Šiuo metu jį finansiškai remia giminės. Darbo biržoje registruotis negali, nepriima, nes yra kaip dirbantis likviduojamoje įmonėje, nors ir negauna pajamų.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys įrodytas ir tenkintinas.

            Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų, nustatyta, kad  Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis neprisipažino įvykdęs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-11-18 nuosprendyje padarė išvadą, kad S. M., būdamas S. M. įmonės “Medinėja“ savininkas, atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų ir deklaracijų pateikimą, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie S. M. įmonės „Medinėja“  pajamas ir turtą, organizavo apgaulingą S. M. įmonės „Medinėja“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Teismas pripažino civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui teisę į ieškinio patenkinimą ir priteisė iš S. M. 6405,95 Eur žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi nuteistojo S. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendį pakeitė, panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai, ir iš S. M. priteista civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui 6405,95 Eur žalai atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Ieškovas Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo S. M. priteisti 6539,45 Eur valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti remdamasi minėtu teismo nuosprendžiu bei FNTT specialisto išvada. 2015-02-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/15 dėl S. M. įmonės „Medinėja“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota, kad: S. M. įmonė „Medinėja“ (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, priimto 2002-07-02, 23 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „ ... Lietuvos vienetas, < ...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, „ į laikotarpio nuo 2013-02-01 iki 2013-12-31 Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) 16 atvejų įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto panaudojimą: 18 laukelyje „ Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma (Lt, st)“ sumažino duomenis iš viso 54 718,51 Lt (39 129,49+ 15 589,02) (15 847,57 EUR), iš jų: 2013 metais 39 129,49 Lt (11 332,68 EUR), 2014 metais 15 589,02 Lt (4 514,89 EUR); 19 laukelyje „ Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma, Lt“ sumažino duomenis iš viso 9 814 Lt (2 842,33 EUR), iš jų 2013 metais 7 017 Lt (2 032,26 EUR), 2014 metais 2 797 Lt (810,07 EUR). Be to, S. M. įmonė „Medinėja“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, priimto 2002-03-05 14 straipsnio 2 dalies, 90 straipsnio reikalavimų. Į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) 17 atvejų įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ sumažino apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, iš viso 39 842 Lt (11 539,04 EUR), iš jų 2013 metais- 28 591 Lt, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 – 11 251 Lt; 29 laukelyje „ Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ sumažino duomenis apie pardavimo PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 8 367 Lt (2 423,25 EUR), iš jų 2013 metais 6 004 Lt (1 738,88 EUR), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 2 363 Lt (684,37 EUR); S. M. įmonė „Medinėja“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, priimto 2001-12-20, 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „ Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos“, į laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė ir per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną: laukelyje „Pajamos (įplaukos) iš viso“  sumažino pajamas 28 591 Lt (8 280 EUR), 63 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apmokestinamąjį pelną 28 591 Lt (8 280,53 EUR), 39 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokestį 4 289 Lt (1 242,18 EUR). S. M. įmonė „Medinėja“ (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926, priimto 2000-09-12 (2012-11-13 (2012-06-19 įstatymo Nr. IX-2079 redakcija), 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 neapskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į Garantinį fondą 109,44 Lt (31,69 EUR). Minėtoje specialisto išvadoje padaryta išvada, kad S. M. įmonė „Medinėja“ (savininkas S. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004-04-13, 40 straipsnio reikalavimo: „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais,“ nedeklaravo ir nesumokėjo įmokų ir mokesčių iš viso 6 539,45 EUR (22 579,44 Lt): gyventojų pajamų mokesčio 2 842,33 EUR (18 593,35 Lt), pridėtinės vertės mokesčio 2 423,25 EUR (8 367 Lt), pelno mokesčio 1 242,18 EUR (4 289 Lt), įmokų į Garantinį fondą 31,69 EUR (109,44). Iš ieškinio turinio matyti, kad pagal turimus VMI kompiuterinės duomenų bazės duomenis nustatyta, kad S. M. įmonė „Medinėja“ 1997-08-25 įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmonės kodas: 179764665, teisinė forma : individuali įmonė, buveinės adresas: Tauragės r., sav., Taurų k., įmonės veikla – medienos pjaustymas ir obliavimas veiklos kodas pagal EVRK – 16.10.00). Išraše iš kompiuterinės duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 S. M. įmonės „Medinėja“ savininkas ir vadovas buvo S. M.. 2018-01-15 VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis nei Įmonės, nei S. M. vardu registruoto turto nėra. S. M. įmonė nuo 2017-05-03 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Nuo 2017-04-19 S. M. įmonei „Medinėja“ VĮ „Registru centre“ suteiktas likviduojamos įmonės statusas.

            Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 6539,45 eurų valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu.

              Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA TROBOS“ v. A. G. , bylos 3K-3-493/2012; kt.)

Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnyje nustatyta, kad  atsakingam asmeniui pareiga atlyginti žalą kyla tuomet, kai konstatuojamas jo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp pastarųjų dviejų ir kaltės faktai. Civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju Tauragės  apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovą S. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nes jis apgaulingai tvarkė juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo valstybės patirtus nuostolius – valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis buvo sumažintas ir įmokos į garantinį fondą nesumokėtos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai, be kita ko įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiems poreikiams tenkinti. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybė (savivaldybės) negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai – sąžiningi mokesčių mokėtojai – atsiduria jiems nepalankioje padėtyje. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad mokesčių ir kitų privalomų įmokų nemokėjimas arba mokėjimas ne laiku pažeidžia viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai). Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymo įgaliota institucija. Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 32 straipsnio 4 dalimi mokesčių administratoriui (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai) suteikta teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką ir pagal savo kompetenciją ginti valstybės interesus, jis įpareigotas užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti.

Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, jeigu individualios įmonės atskaitomybės sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

  Nagrinėjamu atveju ieškovas padarytos žalos valstybės biudžetui atsiradimą sieja su atsakovo S. M. kaip įmonės vadovo neveikimu, nerūpestingumu ir pareigų nevykdymu, nes atsakovas S. M., būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, elgėsi nerūpestingai ir tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. Tauragės valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose nuo A klasės pajamų, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose bei pelno mokesčio deklaracijose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ko pasėkoje S. M. įmonė „Medinėja“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių. S. M. nesutiko su ieškinyje prašomos priteisti žalos dydžiu, teigė, kad jis nėra skolingas valstybei, kad paskaičiuota nesumokėtų mokesčių suma nėra tiksli ir žala paskaičiuota neteisingai. Tačiau byloje nustatyta ir atsakovas neginčijo, kad jis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 buvo įmonės ,,Medinėja“ savininkas ir kaip įmonės vadovas nevykdė tinkamai savo pareigų bei elgėsi aplaidžiai organizuojant ir tvarkant buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į byloje surinktus rašytinius įrodymus, S. M. laikytinas kaltu dėl savo veiksmų ir jų rezultato (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, jog valstybė patyrė turtinės žalos, kurią sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai. Vadinasi, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio normų turiniu, minėtam asmeniui kyla prievolė atlyginti valstybės patirtą žalą.

Baudžiamosiose bylose atsakovui – kaltinamajam tenka pareiga atlyginti padarytus nuostolius, nes tik jis pats kaltas, kad padarė nusikalstamą veiką.

           Nustatyta, jog atsakovas S. M. tyčia siekdamas išvengti mokesčių žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, turtą ir jų panaudojimą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-31 pateikė valstybės įgaliotai institucijai  - Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. tokiais veiksmais panaikino dalį turtinės prievolės – 6539,45 Eur, kurią sudaro 2842,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 31,69 Eur įmokų į garantinį fondą, 2423,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 1242,18 Eur pelno mokesčio, - mokėtinos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Padarytą žalą valstybei patvirtina 2015-02-17 specialisto išvada Nr. 5-3/15, kurioje konstatuota, kad S. M. įmonė ,,Medinėja” nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004-04-13, 40 straipsnyje numatytų pareigų laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais bei nedeklaravo ir nesumokėjo  valstybei 2842,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 31,69 Eur įmokų į garantinį fondą, 2423,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 1242,18 Eur pelno mokesčio, iš viso 6539,45 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad žala valstybės biudžetui atsirado dėl atsakovo S. M. neteisėtų veiksmų, ieškinys tenkintinas ir 6539,45 Eur žala priteistina iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos CPK 284 str. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas. Teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti galima, kai yra sunki atsakovo padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra galimybės mažinti žalos sumą atsižvelgiant į atsakovo sunkią materialinę padėtį, tačiau neprieštaravo ir pats nurodė, kad priteistos sumos mokėjimas galėtų būti išdėstytas. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo išsakytą nuomonę, į tai, kad įstatymas numato galimybę teismui savo iniciatyva išdėstyti sprendimo įvykdymą, įvertindamas atsakovui nuosprendžiu paskirtos baudos dydį, atsakovo turtinę padėtį, 6539,45 Eur žalos priteisimą iš atsakovo išdėsto 24 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principai nebus pažeisti, ieškovės interesai nebus iš esmės suvaržyti, o taip pat nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas.

           CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 196,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

            Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.  

            Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6539,45 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 45 ct) už valstybės biudžetui padarytą žalą, ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, įstaigos kodas 188729161, (a.s. (duomenys neskelbtini) bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000) naudai.

            Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 272 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 283,45 Eur, sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 6930.

            Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 196 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                             Daiva Žebelienė