Civilinės bylos Nr. A2-2-381/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.9; 124.4.; 130.3.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus dėl Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo – J. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu nutarė išieškoti iš J. D.: 1) į valstybės pajamas - 12 447 140 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių ir delspinigių, dokumentų vertimo išlaidas – 128 675 rublius (iš viso 12 575 815 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių); 2) į valstybės pajamas 628 790 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių dydžio valstybinę rinkliavą ir 2 400 rublių teismo išlaidų. 

Pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą ir pripažino bei leido vykdyti Lietuvos Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą (bylos Nr. 2T-39/2010).

Suinteresuotas asmuo J. D. Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. birželio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-39/2010. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario  22 d. nutartį priėmė veikdamas kaip pirmosios instancijos teismas, kadangi proceso įstatymai dėl šios nutarties apskundimo nenumato apeliacijos teisės. Prašymą pareiškėjas grindė teismo byloje paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), konkrečiai tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo įgaliojimų spręsti pagal prigimtį administracinėje byloje priimto užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimo, taip pat tuo, kad šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-374/2010). Pareiškėjas nurodė, jog trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, jis sužinojo tik gavęs 2012 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos ministerijos atsakymą į paklausimą Nr. (1.23)7R-1898.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2T-39/2010 dėl Baltarusijos Respublikos Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui buvo paduota keliasdešimt prašymų dėl Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo priimtų sprendimų pagal faktines aplinkybes labai panašiose bylose pripažinimo ir leidimo vykdyti. Daugelio iš jų nagrinėjimas buvo sustabdytas iki tol, kol kasacinis teismas suformavo praktiką šiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-374/2010 nutarė, jog teisiniai santykiai, iš kurių ieškovas kildina reikalavimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti yra administracinio – mokestinio pobūdžio, todėl prašomas pripažinti teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje kategorijai ir negali būti pripažįstamas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Po šios kasacinio teismo nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme nuosekliai laikomasi suformuotos teisės taikymo taisyklės ir atsisakoma pripažinti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo priimtus sprendimus bylose, kuriose reikalavimai kildinti iš mokestinių teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2T-125/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2T-147/2011; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2T-146/2010; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2T-71/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog dar ir iki šios kasacinio teismo nutarties priėmimo Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu nebuvo vieninga. Esant tokioms aplinkybėms, atsirado pagrįstų abejonių dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties civ. byloje Nr. 2T-39/2010, kuria civilinio proceso tvarka pripažinta ir leista vykdyti iš mokestinių teisinių santykių grindžiamus reikalavimus, kaip neatitinkančios nei tuo metu formuojamos praktikos analogiškose bylose, nei vėliau aukštesnės pakopos teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, teisingumo.

Nutartis, kuria pripažintas užsienio teismo sprendimas ir jį leista vykdyti, naikintina,  prašymas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą atmestinas.

Atnaujinus procesą byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias tokių bylų nagrinėjimo taisykles, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, šiuo atveju – esminę reikšmę turinti teisės taikymo klaida, pasireiškianti netinkamu teisinių santykių (mokestiniai, o ne civiliniai), iš kurių buvo kildinami reikalavimai užsienio teisme, kurio sprendimą prašoma pripažinti, pobūdžio nustatymu, kas galėjo nulemti neteisingą procesinio sprendimo byloje priėmimą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Kolegijos nuomone, analizuojamoje proceso teisės normoje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neturėtų būti aiškinamas siaurai, t. y. tik kaip konkrečioje teisės normoje įtvirtintos aiškios taisyklės, kuri bylai turi esminę reikšmę, netaikymas ar netinkamas taikymas. Teisės normos – tik vienas iš teisės atspindžių. Jų (ne)taikymą, visų pirma, lemia pamatinių nuostatų - teisės principų, kurie įkūnija normas, turinio tinkamas nustatymas ir vertybių, kurias gina šie principai, įvertinimas. Jeigu nustatoma, kad byloje priimtas rezultatas iš esmės neteisingas materialiąja prasme ar neatitinka teisės į teisingą teismą principo, net ir nesant konkrečių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, procesą reikia atnaujinti CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu ir pakartotinai išnagrinėti bylą, kadangi teismas nepasiekė tikslo, dėl kurio jis ir yra sukurtas – teisingai, t. y. pagal teisę, o ne tik pagal konkrečias teisės normas išspręsti bylą.

Lygiateisiškumas, teisėti lūkesčiai, taip pat kiti teisės principai paprastai nėra pažeidžiami, kai teismai pagal tapačias ar labai panašias faktines aplinkybes suformuoja kitokias nei iki tol teisės taikymo taisykles, jeigu yra laikomasi teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuotų teisminių precedentų keitimo taisyklių. Priešingu atveju reikėtų pripažinti, kad teisė yra sustabarėjusi, negyva, suformuotos teisės taikymo taisyklės nekeičiamos, o teismai teisei turi suteikti tokį turinį, koks kadaise jiems buvo suteiktas teismų praktikoje. Tuomet teisė nebeatitiktų nuolat besikeičiančių gyvenimo realijų ir savo tikrosios paskirties, būtų apribota galimybė plėtoti teisę. Taigi, teisminių precedentų pakeitimai yra teisės taikymo bei jos vystymosi sudėtinė dalis. Tačiau tuo atveju, kai aukštesnės pakopos teismas priima priešingą procesinį sprendimą kitoje pagal faktines aplinkybes analogiškoje byloje, kurioje dalyvauja viena iš tų pačių šalių, ir vėliau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi naujai suformuotos pozicijos, teismas suinteresuotų asmenų pareiškimu turėtų dar kartą teisiškai įvertinti, ar teisingai yra atliktas teisinių santykių kvalifikavimas, ar nėra akivaizdžiai pažeistos asmens, kuriam yra nepalankus teismo baigiamasis aktas ir kuris nepasinaudojo apeliacijos (kasacijos) teise, teisės bei teisėti interesai. Tokia išvada darytina ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės būtų panaikintas, jeigu asmuo, kurio atžvilgiu priimtas jam nepalankus sprendimas, būtų pasinaudojęs apeliacijos (kasacijos) teise.

Byloje ginčas kilo dėl Baltarusijos Respublikos, valstybės, nesančios Europos Sąjungos nare, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas. Taigi nagrinėjamu atveju Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo klausimas spręstinas pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis) numatytas sąlygas. Tarptautinė sutartis yra sudaryta siekiant vykdyti bendradarbiavimą teisinės pagalbos ir teisinių santykių srityje (Sutarties preambulė), ja Susitariančiosios Šalys įsipareigojo dėl teisinės gynybos ribų – vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai bei juridiniai asmenys kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba, kaip ir pastarosios Susitariančiosios Šalies piliečiai (Tarptautinės sutarties 1 str.), bei Susitariančiųjų Šalių valstybės institucijų viena kitai teikiamos teisinės pagalbos, jos apimties bei tvarkos. Pagal Tarptautinės sutarties nuostatas: abiejų Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais, teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose (Tarptautinės sutarties 2 str. 1 d.); teisinė pagalba apima teismo sprendimų civilinėse bylose, nuosprendžių civilinio ieškinio dalyje, vykdomųjų užrašų pripažinimą ir vykdymą (Tarptautinės sutarties 3 str.); abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, bei įsiteisėjusius teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui (Tarptautinės sutarties 52 str.). Aptariamos Sutarties antrosios dalies „Specialioji dalis“ I skyriaus normos reglamentuoja teisinę pagalbą ir teisinius santykius civilinėse ir šeimos bylose. Reglamentuojama teismų kompetencija (Tarptautinės sutarties 20 str.), atleidimas nuo teismo išlaidų (Tarptautinės sutarties 21 str.), išdavimas dokumentų apie asmeninę, šeimos, turtinę padėtį (Tarptautinės sutarties 22 str.), teisnumas ir veiksnumas (Tarptautinės sutarties 23 str.), pripažinimas neveiksniu (Tarptautinės sutarties 24, 25 str.), pripažinimas nežinia kur esančiu, paskelbimas mirusiu ir mirties fakto nustatymas (Tarptautinės sutarties 26 str.), santuokos sudarymas, sutuoktinių asmeniniai ir turtiniai santykiai, santuokos nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia (Tarptautinės sutarties 27-29 str.), tėvų ir vaikų tarpusavio teisiniai santykiai (Tarptautinės sutarties 30-33 str.), įvaikinimas (Tarptautinės sutarties 34 str.), globa ir rūpyba (Tarptautinės sutarties 35-38 str.), turtiniai teisiniai santykiai (Tarptautinės sutarties 39-41 str.), paveldėjimas (Tarptautinės sutarties 42-51 str.), sprendimų pripažinimas ir vykdymas (Tarptautinės sutarties 52-60 str.). Aiškinant Tarptautinėje sutartyje vartojamos sąvokos „civilinė byla“ apibrėžtį, lemiamą reikšmę turi materialinis teisinis ginčo pobūdis (prašomu pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimu išnagrinėto ginčo materialinis teisinis pobūdis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, kuriuo teismas nutarė išieškoti iš J. D. muito mokesčius ir delspinigius. Iš Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo turinio matyti, kad J. D. už neteisėtą automobilio gabenimą per muitinės teritoriją buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir įpareigotas sumokėti muito mokesčius bei susidariusius delspinigius (b. l. 8-10). Tai reiškia, kad pareiškėjai, remdamiesi dvišale sutartimi, prašo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą, kuris priimtas taikant administracinio pobūdžio sankcijas suinteresuotam asmeniui, o ne sprendimą, priimtą civilinėje byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas ankstesnį pareiškėjų prašymą, netinkamai kvalifikavo teisinių santykių, iš kurių kildintas reikalavimas Baltarusijos Respublikos teisme nagrinėtoje byloje, pobūdį ir 2010 m. vasario 22 d. nutartimi nepagrįstai pripažino bei leido vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-374/2010 nutarė, jog teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti yra administracinio – mokestinio pobūdžio, todėl prašomas pripažinti teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje kategorijai ir negali būti pripažįstamas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Minėtos bylos ratio decidendi atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (byloje tie patys pareiškėjai prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl muito mokesčių, delspinigių ir teismo išlaidų išieškojimo iš fizinio asmens). Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nagrinėjamoje byloje ir buvo priimta iki minėtos kasacinio teismo nutarties, tai neeliminuoja teismo pareigos teisingai, t. y. pagal teisę išspręsti kiekvieną bylą. Teisingas bylos išsprendimas apima ir tinkamą teisinių santykių, iš kurių buvo kildinami reikalavimai užsienio teisme, kvalifikavimą. Iš administracinių teisinių santykių užsienio teisme kilę ir išspręsti reikalavimai negali būti užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje dalyku, todėl negali patekti į Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją. 

Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-39/2010 dėl Baltarusijos Respublikos Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti ir priimti naują nutartį - pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus dėl Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje atmesti (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio ketvirtąja dalimi ir 371 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, 812 straipsnio pirmąja dalimi,

n u t a r i a:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-39/2010 dėl Baltarusijos Respublikos Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti.

Pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus dėl Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai:                                                                      Artūras Driukas

                                                                                                        Marytė Mitkuvienė

                                                                                                        Egidijus Žironas