Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-22][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-3762-809-2020].docx
Bylos nr.: eI2-3762-809/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 300121001 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                                     Administracinė byla Nr. eI2-3762-809/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01827-2020-5

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

img1 

 

     

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

 

             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo N. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

       n u s t a t ė :

 

                      Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gegužės 8 d. raštą Nr. R-2717, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimo dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnyba iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimą (toliau – ir Pareiškimas).

                      Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą dėl pakartotinio pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. darbingumo lygio vertinimo. 

           Atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, kad jo pareiškimą dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo nagrinės tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateiks tinkamus dokumentus, pagrindžiančius pilnamečio sūnaus N. G. atstovavimą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu nenagrinėti Pareiškimo dėl pakartotinio pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. darbingumo lygio vertinimo ir laiko jį nepagrįstu, neteisėtu, todėl naikintinu.

            Pareiškėjas akcentuoja, jog Pareiškimu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ne kaip savo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. atstovas (jokių nuorodų pareiškime apie N. G. atstovavimą nebuvo), tačiau gindamas savo asmeninius interesus, nes pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnus N. G. pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo, remiantis (duomenys neskelbtini) išduota Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) m. DL pažyma), kurioje nurodyta, jog laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo netekimas.

            Nurodo, jog atsakovas netinkamai vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-173 patvirtintų Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 6.3 punktu. Atsakovo Sprendimų kontrolės skyrius yra įgaliotas ir įpareigotas nagrinėti asmenų prašymus ir skundus bei atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

           Pažymi, kad 2016 metais atsakovo Sprendimų kontrolės skyrius analogiško pobūdžio pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti ir, atlikęs tyrimą pagal jo pateiktą skundą, 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. SS-1104 Dėl N. G. darbingumo lygio ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio padidino ieškovui nustatytą darbingumo lygį iš (duomenys neskelbtini) procentų į (duomenys neskelbtini) procentus ir sutrumpino nedarbingumo lygio nustatymo terminą pakeičiant jį iš nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

           Pareiškime pareiškėjas išdėstė įrodymais ir specialistų išvadomis pagrįstas abejones dėl (duomenys neskelbtini) m. DL Pažymoje nurodyto N. G. darbingumo lygio pagrįstumo ir teisingumo bei joje nurodytų N. G. ligų diagnozių pagrįstumo ir teisingumo, o kartu ir dėl Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos teisingumo ir pagrįstumo, bei laikotarpio, kuriam nustatytas darbingumo lygis.

           Pažymi, kad atsakovo išduota (duomenys neskelbtini) m. DL pažyma gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes – pareigą mokėti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui dėl jo pripažinimo nedarbingu iki sūnaus pensijinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas turi pareigą pareiškėjo Pareiškimą išnagrinėti ir per 20 darbo dienų pateikti atsakymą pareiškėjui.

 

             Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

             Nurodo, jog  pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2020 m. balandžio 15 d. prašymą ir informuoti apie priimtą sprendimą negali būti įgyvendintas ir dėl tos priežasties, kad prašymo dalykas yra susijęs su ypatingos kategorijos asmens duomenimis, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga ir kurių tvarkymas galimas tik esant teisėtam pagrindui. 

             Pažymi, kad Sprendimas neatlikti pakartotinio N. G. darbingumo lygio vertinimo motyvuojamas ir tuo, kad tapataus pobūdžio ginčas jau buvo spręstas 2016 m. balandžio 7 d. Tarnybinio pranešimo Nr. TP-110 pagrindu, sprendimų pagrįstumas buvo tikrintas ir gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos 2017 m. liepos 25 d. pranešimą. Šiuo metu atsakovo priimtų sprendimų vertimas antikorupciniu aspektu yra atliekamas ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcinėje komisijoje. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, įgaliotas spręsti dėl pakartotinio asmens darbingumo lygio vertinimo, kreipėsi į Tarnybos administraciją su išvada, kad, vadovaujantis Nuostatomis, administracinės procedūros inicijavimas dėl N. G. atžvilgiu nustatyto darbingumo lygio, nėra tikslingas.

             Pažymi, jog pareiškėjo reikalavimas yra pateiktas piktnaudžiaujant suteikta teise kreiptis į teismą dėl pažeisto įstatymų saugomo intereso gynimo, nes atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) reglamentuoto įpareigojimo užtikrinti pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą.

             Trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog sutinka su atsakovo pozicija.

   Akcentuoja, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2e-12475- 984/2020, kurioje N. G. yra ieškovas dėl jo kaip neįgalaus nuo vaikystės (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo iš jo tėvo/atsakovo A. G.. N. G. teigimu, sunkaus laipsnio neįgalumas jam buvo nustatytas dar esant (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3346-871/2011 2013 m. kovo 21 d. sprendimu nutraukė N. G. tėvų santuoką bei išsprendė santuokos nutraukimo teisines pasekmes ir, atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens neįgalumo laipsnį, priteisė jo išlaikymui iš atsakovo A. G. po 348 Eur (1200 Lt) per mėnesį.

Pažymi, jog N. G. tapus pilnamečiu ir įstojus mokytis į (duomenys neskelbtini) kolegiją, atsakovas nebeskyrė jam jokio išlaikymo, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-1395-603/2017, ir įvertinęs, jog jo sveikatos būklė dėl turimos genetinės patologijos pablogėjo iki slaugos, jam mokantis kolegijoje bus mokama neįgaliųjų studentų socialinė stipendija bei tikslinė išmoka kas mėnesį, priteisė N. G. iš atsakovo A. G. iki mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje po 350 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Nuo (duomenys neskelbtini) pasibaigus jo studijoms kolegijoje, jam nebeskiriama nei socialinė stipendija, nei tikslinė išmoka neįgaliesiems, be to, ir atsakovas A. G. jam nebeskiria jokios paramos net būtiniausiems vaistams įsigyti. N. G. nurodo, jog jo mama šiuo metu visiškai viena rūpinasi jo sveikatos būkle bei slauga, todėl nebegali dirbti pilnu etatu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nebegalėdamas susimokėti už nuolat vartojamus vaistus, vėl buvo priverstas kreiptis į teismą dėl jo išlaikymo iš atsakovo A. G. priteisimo, kuris yra turtingas žmogus. A. G. jau virš (duomenys neskelbtini) metų vienasmeniškai ((duomenys neskelbtini) procentų akcijų) valdo įmonę, kurios įstatinis kapitalas yra (duomenys neskelbtini) Eur, o metinė apyvarta yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Eur be PVM; tai stambaus verslo įmonė, iš kurios atsakovas A. G. kasmet išsimoka sau ženklius dividendus. Teisme taip pat buvo nustatyta, jog A. G. turi turi pajamų ir iš individualios veiklos. Be to, A. G. valdo dar vieną įmonę, kurioje jis taip pat yra vienintelis akcininkas. Trečiojo suintreresuoto asmens vertinimu, A. G. pajamos viršija (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, todėl išlaikymą jam galėtų mokėti nepatirdamas jokios žalos. Tačiau A. G. ne tik kad geranoriškai niekuo nepadeda bei neišlaiko, nesidomi jo sveikatos būkle, tačiau dar ir jam kenkia, rašydamas skundus įvairioms tarnyboms, dėl ko jau ne kartą buvo persvarstytas jo neįgalumas, o vėliau ir darbingumo lygis Tarnyboje. Dėl šios priežasties jam tekdavo kaskart iš naujo pateikinėti Tarnybai vis naujas gydytojų specialistų išvadas apie jo sveikatos būklę. Paskutinį kartą, (duomenys neskelbtini) m. Tarnyba įpareigojo jį atlikti visas jam priklausančias (duomenys neskelbtini) lygio gydytojų specialistų konsultacijas (šių konsultacijų eilė net po 6 mėnesius į priekį), tačiau ir po pakartotinių patikrinimų, Tarnyba jam nustatė tą patį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) proc. DL) neįgalumo laipsnį. Nuo (duomenys neskelbtini) m. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) laipsnis ((duomenys neskelbtini) proc. DL) - (duomenys neskelbtini).

Anot trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškėjas A. G. skųsdamas N. G. invalidumo laipsnį įvairioms tarnyboms, tikisi išvengti mokėti jam išlaikymą. Pareiškėjas N. G. (duomenys neskelbtini) m. nustatyto neįgalumo neginčijo, nes jo neįgalumą pripažino.

Nurodo, jog A. G. dar 2017 m. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1395-603/2017 nagrinėjimo eigoje fiktyviai pardavė savo gyvenamąjį namą kaimynui ir susimažino savo 100 proc. valdomoje įmonėje sau atlyginimą iki minimalaus atlyginimo per mėnesį, taip pat melagingai teigė, kad jo įmonė yra „ant bankroto ribos“, be to, nuo teismo slėpė savo nedarbines pajamas - vien tam, kad nemokėti jam paramos vaistams įsigyti, tačiau teismas A. G. nepatikėjo.

Nurodo, jog ir šiuo metu išlaikymo priteisimo byloje atsakovas A. G. suskubo skųsti Tarnybos sprendimą dėl jo neįgalumo. Atsakovas mieliau moka po 120 Eur už darbo valandą savo advokatų kontorai, atstovaujančiai jį teismuose, nei skiria nors mažiausią išlaikymą N. G.. Taip pat atsakovas A. G. moka privatiems konsultantams už tai, kad jie neigtų jo ligas, iškreiptų jo diagnozes, jų laipsnį ir ligų priežastis.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis teikiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus.

 

k o n s t a t u o j a :

 

             Skundas atmestinas.

 Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. rašto Nr. R-2717, kuriuo nuspręsta  nenagrinėti pareiškėjo A. G. 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimo dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Pareiškimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. G. yra trečiojo suinteresuoto asmens N. G. tėvas. N. G. yra (duomenys neskelbtini) asmuo ((duomenys neskelbtini) tapo (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Tarnybą dėl pakartotinio pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. darbingumo lygio vertinimo. Šiuo pareiškimu pareiškėjas prašė Tarnybos atlikti pakartotinį N. G. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą, nukreipiant N. G. pilnam sveikatos būklės ištyrimui ir diagnozių patikrinimui pas sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini) lygio specialistus.

            Tarnyba 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. R-2717 informavo pareiškėją, kad jo pareiškimą dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo nagrinės tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateiks tinkamus dokumentus, pagrindžiančius pilnamečio sūnaus N. G. atstovavimą.

 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1395-603/2017) buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis ir iš atsakovo A. G. ieškovo N. G. naudai buvo priteista 350 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, paramos sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

             Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12475-984/2020 pagal ieškovo (trečiojo suinteresuoto asmens) N. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo priteisimo.

              Tarnybos (duomenys neskelbtini) išduotoje Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) m. DL pažyma) nurodyta, kad  N. G. pakartotinai atlikus darbingumo lygio vertinimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, (duomenys neskelbtini) procentai netekto darbingumo; darbingumo lygio priežastis: „(duomenys neskelbtini)“.

            Tarnybos išduotoje Specialiųjų poreikių nustatymo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. G. nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

 

           Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. \

            Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

              Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 straipsnio 4 dalis). Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais (20 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau - ir Tvarkos aprašas).

           Tvarkos aprašo 35 punktas reglamentuoja, kad Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, pasikeitus asmens sveikatos būklei ar darbingumo lygio priežastims, asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, vykdant ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos - Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą ir jeigu atlikus Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai. Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimas yra reglamentuotas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašu (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas), patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-11 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 28 d.). Kontrolės tvarkos aprašo 4.3 papunktis apibrėžia periodinės neplaninės kontrolės (toliau - ir neplaninė kontrolė) sąvoką. Neplaninė kontrolė – Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo pavedimu atliekamas Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, neįgaliųjų specialiųjų poreikių ir jų lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo, neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išdavimo patikrinimas, kai kyla abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo, dėl paaiškėjusių svarbių sprendimui priimti aplinkybių, gautos informacijos, asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos skundo, pranešimo ar siekiant patikrinti NDNT teritorinio skyriaus veiklą, taip pat vertinimų praktikos vienodinimo tikslais.

           Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl neplaninės kontrolės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neplaninės kontrolės atlikimas, t. y. pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimas dėl pakartotinio pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G. darbingumo lygio vertinimo, negali būti tapatinamas su teisės subjektų interesais kitame civilinio pobūdžio ginče, be to, tai susiję su ypatingos kategorijos asmens duomenimis, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga ir kurių tvarkymas galimas tik esant teisėtam pagrindui. Todėl ginčijamu Sprendimu Tarnybos pagrįstai buvo pareiškėjui nurodyta, jog jam atstovaujant (duomenys neskelbtini) asmenį – sūnų N. G. nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis yra reikalingas įgaliojimas ir tik pateikus dokumentus, liudijančius tinkamą atstovavimą, pareiškėjo prašymas bus galima nagrinėti.

           Atkreiptinas dėmesys į tai, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad tapataus pobūdžio ginčas (N. G. nustatyto darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių patikrinimas pagal neplaninės kontrolės procedūrą jau buvo spręstas Tarnyboje 2016 m. balandžio 7 d. Tarnybinio pranešimo Nr. TP-110 pagrindu, be to, ankstesnių sprendimų pagrįstumas buvo tikrintas ir gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos 2017 m. liepos 25 d. pranešimą.

           Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnybos Sprendimas yra motyvuotas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jis atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

          Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis teikiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus.

          Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Minėtu punktu numatyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas. Jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tačiau, teismo vertinimu, savo teisių gynyba naudojant įstatymo leidžiamas procesines priemones visiškai atitinka sąžiningo proceso principus, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjo realizavimas savo konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisinėmis.

            Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

          

Teisėjos                                                                                Egidija Puzinskaitė

 

 

                                                                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                                                                                                                 Eglė Žulytė-Janulionienė

 


Paminėta tekste:
  • 2A-1395-603/2017