Civilinė byla Nr. e2S-1781-775/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11273-2021-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       3.1.18.2.11; 3.3.2.5

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-18426-962/2021 pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovui D. N. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. O. 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. N., kuriame prašė teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26922-192/2009 nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formą ir iš atsakovo D. N. priteisti nepilnamečiam sūnui M. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtą 300 Eur sumą, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. O., taip pat priteisti M. O. iš atsakovo D. N. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius (36x300 Eur = 10 800 Eur) dydžio išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 7 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. O.. Ieškovė prašė teismo taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. O. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26922-192/2009 susitarto išlaikymo dydis po 86,55 Eur (300 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neužtikrina sūnaus poreikių, o išlaikymo 1/6 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), skaičiuojant pagal buto vertės dalį ir paskutinį nustatytą išlaikymo dydį 10 400 LT / 300 LT = 34,7 mėn., užteko tik 34 mėnesių ir 7 savaičių arba 2 metų 10 mėnesių ir 20 dienų laikotarpiui (nuo 2009 m. lapkričio 23 d. išlaikymo formos pakeitimo iki 2012 m. spalio 13 d.). Atsakovas nuo 2012 m. vaikui išlaikymo neteikia.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės J. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną papildomą materialinį išlaikymą (prie 1/6 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 86,55 Eur kasmėnesinio materialinio išlaikymo, priteisto 2009 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26922-192/2009) iš atsakovo D. N. nepilnamečiam sūnui M. O., gimusiam (duomenys neskelbtini)) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. liepos 8 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. O..

3.       Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, nurodė, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną papildomą išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas sprendimas byloje, galimai būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes šiuo metu iš atsakovo 2009 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26922-192/2009 priteistas 86,55 Eur (300 litų) dydžio išlaikymas, taip pat išlaikymas 1/6 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo teismo nutarties, kuria iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei vienuolika metų, sprendė, kad priteisto 86,55 Eur kasmėnesinio išlaikymo nepakanka patenkinti net minimaliems vaiko, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, poreikiams. Teismas nurodė, kad byla yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau aplinkybių, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalingos lėšos, įrodinėti nereikia, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo sūnui laikiną išlaikymą yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad visų reikalavimų pagrįstumo (tame tarpe ir išlaikymo dydžio) klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas sprendė, kad būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 230 Eur kas mėnesį, todėl prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam sūnui laikiną papildomą išlaikymą po 150 Eur (prie 86,55 Eur kasmėnesinio materialinio išlaikymo, priteisto 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas D. N. prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašo teismo išreikalauti iš (duomenys neskelbtini), mediatorės I. K. įrodymus apie tai, kada D. N. buvo išsiųstas pranešimas apie gautą ieškovės J. O. prašymą vykdyti mediaciją, taip pat sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties vykdymą iki tol kol bus išnagrinėtas šis skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                      Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovas nurodo, jog iš mediatoriaus jokio pranešimo apie inicijuotą procesą įstatymo numatyta tvarka jam pranešta nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) mediatorės I. K. pateikta pažyma negali būti laikoma įrodymu, kad privalomąja mediacija šioje byloje buvo pasinaudota. Vien mediatorės I. K. pateikta pažyma negali būti laikoma pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovui buvo išsiųstas pranešimas. Nesant atsakovui išsiųsto pranešimo, kuriuo jam buvo pranešta apie privalomąją mediaciją, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, o ne spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išimtinai rėmėsi tik ieškovės vienintele nurodyta aplinkybe (nors ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o tiksliau sąmoningai nuslėpė nuo teismo tam tikras aplinkybes apie eilę metų siunčiamą vaikui ne tik M. O., bet ir kitam vaikui U. O. – M. broliui išlaikymą, tuo klaidindama teismą), kad atsakovas nuo 2012 metų materialiai neteikia vaikui jokio išlaikymo. Todėl, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, nepagrįstai sprendė, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės J. O. ieškinyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d. M. O. išlaikymui per (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1 172,04 Eur suma, nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d. U. O. išlaikymui per (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 080 Eur suma. Per (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. sausio 22 d. M. O. ir brolio U. O. išlaikymui buvo pervesta 4 863,04 Eur. Per (duomenys neskelbtini) į U. O. sąskaitą buvo pervesta 7 750 Eur. Ir per (duomenys neskelbtini) M. O. ir U. O. išlaikymui buvo pervesta 9 154,33 Eur. Viso per visą šį laikotarpį vaikams buvo pervesta 24 371,37 Eur. Todėl akivaizdu, kad ieškovė nepateikdama teismui šių aplinkybių, ne tik klaidina teismą, bet ir šmeižia atsakovą, kad vaikams nuo 2012 metų iki šiol nebuvo siunčiamas joks materialinis išlaikymas. Prie atskirojo skundo pridedami (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymai, (duomenys neskelbtini) pinigų siuntimo kvitai ir kt. Iš pateiktų perlaidų matyti, kad siuntėjas yra S. Z., kuris yra atsakovo mamos N. Z. sutuoktinis. Kadangi atsakovas pats neturi galimybės šių perlaidų padaryti, be to, jo materialinė padėtis yra sunki, todėl šeimoje atsakovas yra susitaręs, kad vaikams išlaikymą už atsakovą persiųs S. Z.. Šią aplinkybę teismo posėdyje galės patvirtinti ir pats S. Z., kuriam visos atsakovo buvusios šeimos su ieškove aplinkybės yra žinomos.

1.3.                      Atsakovas yra sudaręs santuoką ir augina mažametį sūnų E. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Be to, kartu su atsakovu gyvena jo žmonos R. N. nepilnametis sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ne tik su atsakovu ir jo sutuoktine gyvena, bet ir valgo, vaiką reikia aprengti, juo rūpintis bei skirti tam tikrą lėšų sumą.

1.4.                      Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikia teismui 2014 m. kovo 5 d. el. paštu susirašinėjimo laišką tarp M. O. brolio U. O. ir S. Z., iš kurio matyti, kad vaikams buvo siunčiami brangūs siuntiniai su jiems skirtais daiktais, o taip pat ir (duomenys neskelbtini) kortelė, į kurią pagal pateiktus įrodymus buvo siunčiami vaikams pinigai. Pinigai, kurie buvo išsiųsti į U. O. sąskaitą buvo skirti ne vien U., bet ir jo broliui M., t. y. abiems vaikams, tame tarpe ir M. O. reikmėms. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, kad nepilnamečio vaiko M. O. net minimalūs poreikiai nėra užtikrinami, yra nepagrįstas.

1.5.                      Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje vaikams U. O. ir M. O. atitekusios 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo 62 400 Lt (kas sudaro 18 072,28 Eur), o ne 10 400 Lt (kas šiai dienai sudaro 3 012,04 Eur) kiekvienam vaikui kaip teigia ieškovė. Todėl, nepanaikinus skundžiamos nutarties bus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, kadangi visą laiką sūnui M. O. buvo teikiamas išlaikymas, o ieškovė aplinkybes apie atsakovo sūnui teiktą išlaikymą nuslėpė. Atsakovo vertinimu, jo vaikui teiktas išlaikymas užtikrina ne tik minimalius poreikius, bet ir jo visapusišką poreikių patenkinimą, be to, mano, kad vaiko motina taip pat turi pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

6.       Ieškovė J. O. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo D. N. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2021 m. liepos 12 d., atsakovas atskirąjį skundą teismui pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 23 d. Pagal atsakovo pateiktą informaciją EPP sistemoje matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas kreipėsi į advokatę V. N. ir pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kurioje netgi nurodė civilinės bylos numerį. Remiantis tuo preziumuojama, kad atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. žinojo apie iškeltą civilinę bylą ir jos turinį. Negana to, atsakovo atstovė V. N. tą pačią dieną po pasirašytos atstovavimo sutarties buvo prisijungusi prie EPP sistemos ir pateikė teismui atstovavimo sutartį, todėl laikytina, kad atsakovas yra praleidęs 7 dienų terminą atskirajam skundui pateiki, dėl ko jis turi būti atmestas.

2.2.                      Skundžiama teismo nutartimi nustatytas laikinas 150 Eur dydžio išlaikymas tik iš dalies atitinka vaiko interesus. Nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos situacija tarp šalių nepasikeitė, atsakovas nedėjo jokių pastangų, kurios sudarytų teisinį pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui ar pakeitimui.

2.3.                      Atsakovo atskirajame skunde dėstomos faktinės aplinkybės neatitinka realaus faktinio pagrindo ir klaidina teismą. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, per savo atstovus kreipėsi į atsakovą dėl visų kilusių klausimų išsprendimo taikiu būdu, tačiau ieškovę atstovaujančios kontoros advokato padėjėjui susisiekus su atsakovu, pastarasis kategoriškai atsisakė kilusį ginčą spręsti taikiai, todėl į pagalbą buvo nuspręsta pasitelkti mediatorę I. K., kuri taip pat ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau jokio atsakymo niekas niekada nebuvo gavęs. Todėl darytina išvada, jog pats atsakovas buvo nerūpestingas ir visiškai nedėjo pastangų ginčą išspręsti taikiai.

2.4.                      Atsakovo teiginiai apie neva teikiamą išlaikymą yra melagingi, kadangi, pats atsakovas visiškai nebendrauja su savo vaikais. Atskirojo skundo priedai patvirtina, kad didžioji dalis įmokų buvo atlikta kaip dovana, tai yra prie mokėjimo paskirties nurodytas žodis (duomenys neskelbtini), taip pat didžioji dalis piniginių lėšų buvo perversta U. O., kuris yra (duomenys neskelbtini) gimimo ir jau yra pilnametis daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus ir yra pats atsakingas už savo lėšų priežiūrą ir naudojimą, todėl visi mokėjimai pervesti į U. O. banko sąskaitą yra nesusiję su M. O.. Atlikus skaičiavimus, remiantis prie atskirojo skundo pridėtais priedais, į M. O. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d. buvo pervesti tik 1 645 CAD (1 097 Eur), kas reiškia, jog per truputį daugiau nei metus M. O. į mėnesį dovanojimo pagrindu gaudavo po 87 Eur, tačiau ieškovei nežinant apie šias lėšas, pinigai buvo išleisti pramogoms ir kitiems ne pirmo būtinumo dalykams, taip pat M. O. yra gavęs krepšį, kepurę, marškinėlius ir telefoną, todėl atsakovo samprotavimai apie neva teiktą išlaikymą per atsakovo motinos vyrą, kuris siuntė lėšas į U. O. sąskaitą, apie kurią ieškovė nieko nežinojo, yra nepagrįsti ir atmestini. Vien ta aplinkybė, kad pinigai buvo pervedami į neaiškias sąskaitas, negali būti laikoma pakankamu pagrindu daryti išvadą, kad atsakovas teikė(-ia) išlaikymą savo vaikui M. O., kadangi teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11199-584/2009 buvo nurodyta, jog nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja buvo paskirta motina J. O., todėl lėšos skirtos vaiko išlaikymui turi būti pervedamos į ieškovės sąskaitą. Atsakovo deklaratyvus teiginiai apie teiktą išlaikymą per trečiuosius asmenys yra nepagrįsti ir melagingi. Atsakovas dėl kažkokių asmeninių nesutarimų su ieškove, nevykdė savo pareigos, buvo neatsakingas ir nerūpestingas, todėl M. O. buvo paliktas pats spręsti kur ir kaip panaudoti dovanojimo pagrindu gautus 1 097 Eur, kurie buvo padovanoti atsakovo motinos vyro, savo nuožiūra. Ieškovė apie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą nieko nežinojo ir niekada nebuvo informuota. Ieškovė viena išlaikė sūnų, kadangi, atsakovas po vaikų išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini), niekada su jais nebendravo ir jokio išlaikymo neteikė.

2.5.                      Atsakovas yra sugriovęs tėvo autoritetą ir išvystęs savo vaikams atstūmimo sindromą, kadangi niekada, po vaikų išvykimo į užsienį, tiesiogiai neteikė jokio išlaikymo. Ieškovei kreipusis į teismą atsakovas visais įmanomais būdais bando nuslėpti realią situaciją, prisidengdamas motinos vyro dovanojimo pagrindu siųstomis nedidelėmis lėšomis, nenori pripažinti savo, kaip tėvo prievolės nevykdymo pasekmių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskirojo skundo ribose.

8.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė atskirąjį skundą, praleidęs 7 dienų terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucija šį skundą priėmė. Pažymėtina, kad atnaujindamas praleistą procesinį terminą teismas neprivalo nurodyti jokių tokio sprendimo motyvų, klausimas išsprendžiamas rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 dalis), kuri nėra skundžiama. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad, gavęs praleidus terminą pateiktą skundą ir jį priėmęs teismas, nors to tiesiogiai ir nenurodydamas, išsprendė ir termino skundui pateikti atnaujinimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino papildomo materialinio išlaikymo priteisimo – tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Prieš vertindamas atskirojo skundo argumentų pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas išsprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimą.

11.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. 

12.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: įvairių laikotarpių mokėjimus, skirtus U. O., M. O. ir J. O., atliktus S. Z., taip pat D. K. gimimo liudijimą ir el. laiško kopiją. Kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas anksčiau pateikti įrodymus neturėjo galimybės, o kadangi mokėjimus M. O. ir J. O. patvirtinantys įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, kitai bylos šaliai buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atliktus mokėjimus U. O. patvirtinantys įrodymai, el. laiškas ir  D. K. gimimo liudijmas nėra susiję su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako prijungti. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad tai neatima apelianto teisės teikti minėtus dokumentus pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, bei prašyti tokius dokumentus prijungti prie bylos, kaip pagrindžiančius vienokias ar kitokias su byloje spręstinais klausimais susijusias bei teisiškai reikšmingas aplinkybes.

13.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. O. ieškinio dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo užtikrinimui prašė teismo taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. O. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26922-192/2009 susitarto išlaikymo dydis po 86,55 Eur (300 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neužtikrina sūnaus poreikių, o išlaikymo 1/6 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), skaičiuojant pagal buto vertės dalį ir paskutinį nustatytą išlaikymo dydį 10 400 LT / 300 LT = 34,7 mėn., užteko tik 34 mėnesių ir 7 savaičių arba 2 metų 10 mėnesių ir 20 dienų laikotarpiui (nuo 2009 m. lapkričio 23 d. išlaikymo formos pakeitimo iki 2012 m. spalio 13 d.). Nurodė, jog atsakovas nuo 2012 m. vaikui išlaikymo neteikia. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną papildomą materialinį išlaikymą (prie 1/6 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 86,55 Eur kasmėnesinio materialinio išlaikymo, priteisto 2009 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26922-192/2009) iš atsakovo D. N. nepilnamečiam sūnui M. O., gimusiam (duomenys neskelbtini)) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. liepos 8 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. O.. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atsakovas, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta atsižvelgiant tik į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą, kad atsakovas nuo 2012 m. vaikui neteikia išlaikymo. Apeliantas nurodo, kad visą laiką sūnui M. O. buvo teikiamas išlaikymas, o ieškovė aplinkybes apie atsakovo sūnui teiktą išlaikymą nuslėpė. Atsakovo vaikui teiktas išlaikymas užtikrinama ne tik minimalius poreikius bet ir jo visapusišką poreikių patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka, toliau pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.

14.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, o ne spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nebuvo tinkamai pasinaudota privalomąją mediaciją. Apeliacinės instancijos teismas šio apelianto atskirojo skundo argumento nevertina, nes jis nėra reikšmingas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15.       CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

16.       CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). 

17.       Siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra sprendžiamas vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo klausimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas nepertraukiamas, pastovaus dydžio teikiamas išlaikymas. Atsakovas prie atskirojo skundo pateikė įrodymus apie atliktus mokėjimus M. O., tačiau šie įrodymai patvirtina, kad mokėjimai buvo atliekami iki 2021 m. kovo mėnesio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2021 m. kovo 22 d. iki  ieškovės kreipimosi į teismą (2021 m. liepos 8 d.) jis iš viso teikė išlaikymą sūnui M. O., todėl siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir pastovų vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuo teismo nutarties, kuria iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei vienuolika metų, todėl 86,55 Eur kasmėnesinio išlaikymo nepakanka patenkinti net minimaliems (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikiams. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, orientacinis kriterijus sprendžiant dėl laikino vaikų išlaikymo dydžio yra minimalioji mėnesinė alga, todėl šiuo konkrečiu atveju priteistas 150 Eur (prie priteistų 86,55 Eur) laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, proporcingumo ir prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus. 

18.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas nustatys tikruosius pasikeitusius vaiko poreikius, tėvų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, taip pat įvertins aplinkybes dėl kitų išlaikytinių ir pan. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir ieškinio reikalavimų įvykdymą. Todėl apelianto prašymo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties vykdymą iki tol kol šis skundas bus išnagrinėtas patenkinimas paneigtų pačių laikinųjų apsaugos priemonių esmę. CPK nenumato galimybės sustabdyti teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės teismo nutartimi gali būti tik pakeistos arba panaikintos.

20.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

21.       Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas procese sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, teismas dėl viso ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis ir kokia apimtimi laimėjo ginčą, todėl paskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.

23.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Edita Šliumpienė