Byla Nr. T-330-1083/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35962-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 2.10.12.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ atstovei B. G.,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. G. gynėjai advokatei Vaivai Savickienei ir atstovei pagal įstatymą (mamai) A. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (toliau – Viešoji įstaiga) teikimą dėl D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo

nustatė:

1.       Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi D. G., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas uždraustas veikas būnant nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2.       Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. kovo 19 d. gautas Viešosios įstaigos teikimas, kuriuo siūloma D. G. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3.       Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos atstovė B. G. patvirtino teikime nurodytas aplinkybes, jį palaikė bei paaiškino, kad šiuo metu D. G. taikomas medikamentinis gydymas, jis turi vartoti vaistus – gerti piliules 2 kartus per dieną. Vaistai skirti jo emocijų valdymui ir miego gerinimui. D. G. nustatytu laiku atvyksta pas gydytoją, tačiau tai jis daro tik lydimas mamos. Savarankiškai D. G. vienas pats negalėtų atvykti pas gydytoją, nes dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam sunku orientuotis vietovėse, esančiose toliau nuo jo gyvenamosios vietos. D. G. psichikos sutrikimai yra įgimti, jie nėra pagydomi, reikalauja dėmesio ar gydymo, nes dėl sveiktos sutrikimų D. G. gali būti lengvai įtakojamas kitų asmenų (su tuo susiję ir jo veikos). Šiuo metu D. G. būsena stabili, nei pagerėjusi, nei pablogėjusi, tačiau jis nesuvokia savo psichikos sutrikimų ir nėra jiems kritiškas, o savo padarytai veikai jis kritiškas formaliai, negali paaiškinti savo elgesio motyvų ir priežasčių. Anksčiau, iki priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, D. G. nebuvo gydytas iš esmės, jis tik atvykdavo pas gydytojus dėl savo neįgalumo pratęsimo. Šiuo metu D. G. nėra pajėgus tęsti gydymo savarankiškai, būtina jo kontrolė, nes kitaip, nekontroliuojant D. G. gydymosi proceso yra rizika, kad jis vaistus pradėtų vartoti nereguliariai ir jo psichikos būklė pablogėtų, jis atkristų, o įtakojamas kitų asmenų galėtų padaryti naujas uždraustas veikas. Atsižvelgdama į tai, Viešosios įstaigos atstovė prašo pratęsti D. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

4.       D. G. atstovė pagal įstatymą (mama) A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. G. kartu su ja nustatytu laiku nuvyksta į gydymo įstaigą, vienam jam nuvykti pas gydytojus būtų per sunku. Šiuo metu sūnaus būsena yra stabili, bet kartais jam sunkiau suvaldyti savo emocijas – jis gali jas suvaldyti, bet jam reikia daugiau pastangų nei kitiems asmenims. D. G. nėra agresyvus. Sūnus supranta, kad pasielgė negerai. Kartais jis savarankiškai išgeria vaistus, bet kartais jam reikia priminti, nes jis pamiršta. D. G. taikomas gydymas yra priimtinas, jis noriai vyksta į gydymo įstaigą, tam nesipriešina. Anksčiau (vaikystėje) D. G. sveikatos būklė buvo sunkesnė, dėl šiuo metu taikomo gydymo sūnaus sveikatos būklė pagerėjo. Bet šiuo metu sūnaus būsena dar ne tokia, kad jis sugebėtų gydytis savarankiškai. Ji neprieštarauja tam, kad sūnui būtų pratęstas šiuo metu taikomas gydymas, nes gydymas jam yra būtinas.

5.       Prokuroras prašė teikimą tenkinti, gynėja neprieštaravo priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimui.

6.       Teikimas tenkinamas.

7.       Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8.       Iš pateikto teikimo, psichikos būsenos patikrinimo akto, Viešosios įstaigos atstovės, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė atstovės pagal įstatymą (mamos) A. P. paaiškinimų teisme bei kitos bylos medžiagos matyti, kad D. G. nuo vaikystės nustatytas sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Šie sutrikimai yra įgimti, jie nepagydomi. Jis išklausė 10 klasių kursą, tačiau rašyti, skaityti, skaičiuoti nemoka. Yra gydytas stacionare dėl apsinuodijimo alkoholiu, benzodeziapinais. Pas gydytoją ir socialines darbuotojas lankosi paskirtu laiku, jį lydi mama, nes dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam sunku orientuotis vietovėse, esančiose toliau nuo jo gyvenamosios vietos. Pats nei socialinių, nei sveikatos problemų D. G. neišsako, jis nesuvokia savo psichikos sutrikimų ir nėra jiems kritiškas. D. G. gali valdyti savo emocijas, bet tam jam reikia daugiau pastangų, nei kitiems asmenims. Pagal savo sveikatos būklę D. G. šiuo metu nėra pajėgus tęsti gydymą savarankiškai, būtina jo kontrolė, nes kitaip, nekontroliuojant D. G. gydymosi proceso yra rizika, kad jis vaistus pradėtų vartoti nereguliariai ir jo psichikos būklė pablogėtų, jis atkristų, o įtakojamas kitų asmenų galėtų padaryti naujas uždraustas veikas.

9.       Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad D. G. nesuvokia savo psichikos sutrikimų ir nėra jiems kritiškas, teismas konstatuoja, jog D. G. pavojingumas tiek jam pačiam, tiek visuomenei nėra išnykęs. Be to, D. G. stebėjimo laikotarpis dar yra per trumpas tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog D. G. pats savanoriškai galėtų tęsti jam būtiną gydymą. Tokiu būdu D. G. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęsiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ teikimą tenkinti.

Pratęsti D. G. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas