Civilinė byla Nr.e2A-837-260/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06619-2016-1

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                  2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A-837-260/2017 pagal  atsakovės V. P. ir trečiojo asmens M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-10901-924/2017 dėl skolos priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. P., trečiasis asmuo M. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės V. P. 3060,38 Eur skolą, 111,38 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą  nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, 71 Eur žyminį mokestį, 51,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur  už informacijos paiešką viešuose registruose.

Ieškovė nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekia centralizuotą šilumą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė dėl nežinomų priežasčių su ieškove nėra atsiskaičiusi  už laikotarpiu nuo  2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. suteiktas paslaugas. Bendra šiuo laikotarpiu atsakovės skola už suteiktas paslaugas  butui su bendro naudojimo patalpomis sudaro 3060,38 Eur.

Atsakovė V. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį  nurodė, kad  su ieškovės reikalavimu sutiktų, jei ji skolą paskaičiuotų pagrįstai ir teisingai. Ieškovė to nepadarė, nes, kaip matyti iš jos 2016-05-23 gauto iš ieškovės buto apyvartos žiniaraščio, butui šildymo mokestį pradėjo skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 1 d., nors toks butas buvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre tik 2011 m. rugsėjo 13 d. Bendra priskaičiuota suma už tą laikotarpį  835,47 Lt, be to ieškovė nepagrįstai nuo 2011-09-01 iki 2012-04-30 papildomai priskaičiavo 337,88 Lt už butui priskirtą  šilumą bendro naudojimo patalpų šildymui. 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė atliko perskaičiavimą ir į sąskaitą  įtraukė papildomą 5296,61 Lt (1534 Eur) skolą, tačiau nei paskaičiavimo metodikos, nei detalizacijos nepateikė, jos nepavyko gauti ir nuvykus pas ieškovę. Taip pat, kaip matyti iš buto apyvartos žiniaraščio, ieškovei 2012-04-30 ir 2012-06-30 sumokėtos 1500 Lt ir 700 Lt sumų dalis nebuvo užskaityta, tarp įmokėtų ir užskaitytų sumų yra 160,96 Lt skirtumas. Įvertinus tai, atsakovė prašė sumažinti ieškinio sumą 6630,92 Lt (1920,45 Eur) suma, o taip pat nepriteisti delspinigių.

Ieškovė teismui pateiktame dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime  išdėstytais motyvais. Atsakovė nepagrįstai nurodo apie šilumos neva ydingą skaičiavimą nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., nes ieškiniu prašoma  priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., taip pat nepagrįstai atsakovė teigia, kad neteisingai buvo skaičiuojami mokesčiai už šildymą. 2012 metais atsakovės sumokėtomis sumomis buvo padengtos skolos už patiektą šildymą ir delspinigiai.

Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, jog ji nesutinka su ieškovės aiškinimu, kad į bylos nagrinėjimo ribas nepatenka skola, susidariusi iki 2012 m. sausio 1 d. Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2012 m. sausio 1 dienai buvo paskaičiuota 1546,13 Lt skola. Taip pat pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. P. ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ 3 015,54 Eur  skolą, 109,76 Eur  delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 125,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,33 Eur  bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas pripažino nustatytu, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2004 m. kovo 23 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė šiuo adresu 2007 m. balandžio 4 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ieškovė šiam butui su bendro naudojimo patalpomis tiekia centralizuotą šilumą. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (gauti, padalijus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įrašą apie butų padalijimą ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformavimą įregistravo 2011 m. rugsėjo 13 d. 2011 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo tretiesiems asmenims, Nekilnojamojo turto registre įrašas apie tai galioja nuo 2011 m. lapkričio 15 d. Atsakovė liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės, šildymo sistemą administruojančios bendrovės UAB Būsto administravimo agentūra prašymų, (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. rašto  pagrindais, ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. neskaičiavo šilumos tiekimo mokesčio buto Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, kuri nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl demontuotų šildymo prietaisų šioje buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu konstatavo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), remiantis teisės aktų nuostatomis, nėra laikomas atjungtu teisėtai nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos. Atsižvelgdama į tai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, mokestį už šilumos energiją skaičiuojant ir butui Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovų J. M. ir V. P. ieškinį dalyje dėl šios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalies panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą nutarė palikti nepakeistą. Ieškovė atliko perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Kadangi mokestis už šildymą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., atlikus perskaičiavimą, paskaičiuota skola atsakovei, susidariusi už šį laikotarpį (1 491,27 Eur), ji pateikta atsakovei 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitoje.

Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti skolą, susidariusią dėl ieškovės atlikto perskaičiavimo (pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą) ir pripažino, kad iš viso atsakovės skola ieškovei sudaro 3 015,54 Eur. Teismas vertino, kad ši skola susidarė tokiu būdu: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovei susidarė 1 712,11 Eur skola (1 409,48 Lt + 630,41 Lt (atsakovės ieškovei sumokėtos sumos, ieškovės priskirtos skolai mokėti) = 2 039,89 Lt; 2 039,89 Lt – 1 546,13 Lt (skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) = 493,76 Lt (atsakovės permoka ieškovei); 721,36 Lt + 993,25 Lt + 604,91 Lt + 232,12 Lt + 71,97 Lt + 370,35 Lt + 799,71 Lt + 875,48 Lt + 531,03 Lt + 535,76 Lt + 175,62 Lt (sudedamos skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d.) = 5 911,56 Lt; 5911,56 Lt – 493,76 Lt = 5 417,80 Lt ~ 1 569,10 Eur). Perskaičiuota suma už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją sudaro 1 446,44 Eur (5 141,81 Lt + 8,18 Lt + 15,93 Lt – 171,65 Lt = 4 994,27 Lt ~ 1 446,44 Eur). Iš viso atsakovės skola ieškovei laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją sudaro 3 015,54 Eur (1569,10 Eur  + 1 446,44 Eur = 3 015,54 Eur). Kadangi atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytų 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 1 d. sąskaitų už tiektą šilumos energiją, t.y. atsakovei praleidus skolos sumokėjimo terminą, teismas sprendė, kad 3 015,54 Eur dydžio skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vertindamas atsakovės bylos nagrinėjimo metu pareikštus atsikirtimus, sutiko su atsakovės nuomone, jog ieškovė į perskaičiuojamąjį laikotarpį nepagrįstai įtraukė 2009 m. spalio mėnesį ir dėl to paskaičiavo skolą ir už šį mėnesį, kadangi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 44,84 Eur skolos priteisimo. Tačiau kartu teismas nesutiko su kitais atsakovės argumentais dėl netinkamo skolos paskaičiavimo ir tenkintinų ieškovės reikalavimų. Teismas pripažino, jog atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad dėl perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo viešajame registre) susidariusi skola negali būti priskirta atsakovei, kadangi iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo viešajame registre 2011 m. rugsėjo 13 d. tokio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 23 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei. Taigi, nors butas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešajame registre tik 2011 m. rugsėjo 13 d., tačiau butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas, padalijus butą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuri Nekilnojamojo turto registre 2011 m. rugsėjo 13 d. įregistruota kaip butas Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos priklausė atsakovei. Atsižvelgiant į tai, skola už tiektą šilumos energiją buto Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, kuri vėliau buvo įregistruota kaip butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusi atlikus perskaičiavimą, gali būti priteista iš atsakovės kaip šilumos energijos vartotojos. Taip pat, teismo vertinimu, be pagrindo  atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrįstai šilumos kiekį šildymui (56,58119 MWh) padalino iš 3 989,33 kv.m. (daugiabučio pastato naudingas plotas), kada   padalinti reikėjo iš 4 045,25 kv.m. (toks daugiabučio pastato naudingas plotas nurodomas 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąraše). Teismas vertinimu, 3 989,33 kv. m. daugiabučio pastato naudingas plotas nurodytas Valstybės įmonės Registrų centro duomenyse, šiais duomenimis ir reikia vadovautis. Analogiškai teismas įvertino ir atsakovės teiginius, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuodama šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui butų / patalpų, esančių daugiabučiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), skaičių (17) padaugino iš šilumos energijos kiekio normatyvo karšto vandens temperatūros palaikymui (0,015), kada turėjo remtis 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašu, kuriame nurodyti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) butai / patalpos. Teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu, kadangi skola už tiektą šilumos energiją buvo perskaičiuojama nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., o atsakovės pateikiamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašas patvirtina tik 2009 m. gruodžio 1 d. pastate buvusių butų / patalpų skaičių. Taip pat teismas nesutiko su atsakovės nuomone, kad ieškovė, neteisėtai nepriskaičiavusi atsakovės mokėtinų įmokų už tiektą šilumos energiją, turėtų dėl savo kaltės prisiimti dėl perskaičiavimo atsiradusius nuostolius. Teismas sprendime nurodė, kad  jo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ieškinio sumą sumažinti 1920,45 Eur suma (iki 1 139,93 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo priteista 3015,54 eurų skola, 109,76 eurų delspinigių, 5 procentus dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, 122,33 eurų bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje atmesti bei priteisti apeliantų naudai iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., netinkamai vertino įrodymus, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl šių priežasčių priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismas neteisingai sprendime nustatė, jog atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydama ieškinio sumą sumažinti 1920,45 eurų suma. Tokia atsakovės pozicija pradžioje buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose dėl to, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindė vieninteliu buto apyvartos žiniaraščiu (el. b. l. 16), kuriame yra nurodytos tik priskaičiuotos ir perskaičiuotos pinigų sumos kiekvieną mėnesį nuo 2012-01-01 iki 2016-03-01, nepateikiant jokių tiesioginių dokumentų, jas pagrindžiančių bei pagrindžiančių jų paskaičiavimą, ir atsakovei darant prielaidą, kad ieškovė teisingai skaičiavo sumas už suteiktas paslaugas. Vėliau, ieškovė, įpareigota teismo, pateikė paaiškinimą (el. b. l. 125-126), kaip buvo paskaičiuota prašoma priteisti skola, susidariusi dėl ieškovo atlikto perskaičiavimo pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą bei pateikė į bylą šilumos paskirstymo paskaičiavimo (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. išklotines ir šilumos perskaičiavimo, atlikto 2012 m. rugpjūčio mėn. butui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-03 įpareigojimą. Ieškovei pateikus šiuos paskaičiavimus, atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu dėl to, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose yra neteisingai paskaičiuotas prašomos priteisti skolos dydis. Apeliantų nuomone, ieškovė neįrodė skolos dydžio ieškinyje nurodytu laikotarpiu, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo paskaičiuotas įsiskolinimo dydis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01, o šilumos paskirstymo paskaičiavimas, atlikto 2012 m. rugpjūčio mėn. butui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. pagal Valstybinės Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-03 įpareigojimą nėra teisingas. Ieškovė pagal CPK 178 str., turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Teismas neteisėtai sprendime nustatė, kokiu būdu susidarė priteistina 3015,54 eurų skola už šildymą. Ieškovas dublike nurodė, jog „šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas buto plotą dalinant iš namo ploto ir už bendro naudojimo patalpų šildymą nėra skaičiuojama“. Tokiu būdu, atmestinas teismo skaičiavimas, jog laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovei susidarė 1 712,11 eurų skola, juolab, akivaizdu, kad įvertinus ieškovo buto apyvartos žiniaraštyje nurodytų priskaičiuotų sumų dydį (pvz.: 2012m. sausio mėn. - 721,36 LT, vasario mėn. - 993,25 LT, gruodžio mėn. -799,71 LT, 2013 m. sausio mėn. - 875,48 LT ir t.t.), jis nėra/negalėtų būti už bendrojo naudojimo patalpų (dviejų aukštų namo vienos laiptinės) šildymą.

Teismas netyrė ir nevertino byloje visų surinktų įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 183 ir 185 straipsnius. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančio įrodymo – ieškovo sudaryto buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščio (el. b. l. 52-53). Priteisdamas skolą už šildymą, teismas sprendimą grindė kitu byloje esančiu įrodymu – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščiu (el. b. l. 16). Nurodytuose žiniaraščiuose akivaizdžiai skiriasi paskaičiuotos sumos už šildymą per tą patį laikotarpį, nors buto numeris nurodytas tas pats. Ieškovui nepaneigus buto apyvartos žiniaraštyje (el. b. l. 52-53) esančių paskaičiavimų, teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės skolą už šildymą.

Teismas, priteisdamas skolą už šildymą, netinkamai vertino ieškovo šilumos paskirstymo paskaičiavimą/perskaičiavimą, atliktą 2012 m. rugpjūčio mėn. butui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šiuose paskaičiavimuose nepagrįstai ieškovė rėmėsi tuo, kad name (duomenys neskelbtini) butų. Ieškovė, apskaičiuodama šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui turėjo (duomenys neskelbtini) butą dauginti iš 0,015 (šilumos energijos kiekio normatyvo). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtiname Šilumos paskirstymo metode Nr. (duomenys neskelbtini), Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas ne taip, kaip nurodė ieškovė, todėl ieškovės pateiktas paskaičiavimas atmestinas ir dėl šios priežasties. Nepagrįstai teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai atliko paskaičiavimus, laikydama, kad daugiabučio pastato naudingas plotas 3 989,33 kv. m., kada ieškovė nepateikė tai patvirtinančių duomenų iš Registrų centro apie gyvenamojo namo naudingą plotą, o turėjo remtis ieškovei 2009-12-08 pateiktu daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašu, kuriame nurodyti kiekvieno buto šildomi plotai bei viso namo bendras šildomas plotas – 4045,25 kv.m., nes tik daugiabučio namo savininkų bendrija žino visus name šildomus plotus, t. y. plotus, kurie prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos pagal namo šildomų plotų projektą. Teismas netyrė ir nevertino byloje ir kitų esančių įrodymų, t. y. šilumos paskirstymo pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vartotojams kiekvieno mėnesio (nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn.) išklotinių, kurios patvirtina, jog ieškovas visą nurodytą laikotarpį neteisingai skaičiavo šilumos kiekį buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymui, nes paskaičiuotą visą šilumos kiekį šildymui dalindavo iš namo ploto, kuris yra mažesnis, nei faktiškai šildomas namo plotas, t. y. buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą skaičiavo 154,13 kv. m, nors Vilniaus apygardos teismo 2013-12-18 sprendimu, kuris 2014-10-15 įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra nustatyta, jog AB Kauno energija turi perskaičiuoti atliktus paskaičiavimus buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą skaičiuojant 210,05 kv.m nuo 2009 m. spalio mėnesio.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog neįžvelgia ieškovės kaltės, pastarajai neskaičiuojant minėtų įmokų nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., todėl neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė dėl savo kaltės turėtų prisiimti dėl perskaičiavimo atsiradusius nuostolius. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei yra konstatuota, jog „AB „Kauno energija“ neturi teisinio pagrindo šilumos kiekio bendrų patalpų šildymui paskirstymui naudoti Metodo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šis metodas yra taikomas tik name esant butų, atsijungusių nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos, o butas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas teisėtai atjungtu nuo centralizuoto šildymo“. Be to, nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme, ieškovo atstovė patvirtino ieškovo kaltę, neskaičiuojant butui Nr. (duomenys neskelbtini) už šildymą.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais nepagrįstais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovė V. P. 2017 m. kovo 31 d. per EPP pateikė Kauno apygardos teismui prašymą prijungti prie bylos namo, esančio (duomenys neskelbtini), sunaudotos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio šilumos energijos  kiekio paskirstymo butams išklotines, kurias ieškovė AB „Kauno energija“  pateikė kitoje Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-162-894/2017, kurioje sprendžiamas ginčas dėl įsiskolinimo už ieškovės  suteiktas paslaugas butui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) name  ir kurias atsakovė gavo kaip toje byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo. Šių įrodymų atsakovė nebuvo gavusi rengiant apeliacinį skundą, tačiau išklotinėse nurodyti duomenys, atsakovės nuomone, patvirtina ieškovės nesąžiningumą, kadangi kitoje byloje teikiamose išklotinėse ir šioje byloje ieškovės pateiktose to paties laikotarpio išklotinėse nurodyti skirtingi duomenys apie butui Nr. (duomenys neskelbtini) tenkantį apmokestintą šilumos kiekį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų  apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.

Byloje atsakovės pateiktas prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme grindžiamas tuo, kad apie teikiamų šių įrodymų buvimą atsakovei tapo žinoma jau po apeliacinio skundo pateikimo, o jų pateikimo būtinybė iškilo sužinojus, kad ieškovė skirtingose bylose apie tą pačią aplinkybę – skolos už butui teiktą šilumą paskaičiavimą – teikia paskaičiavimus, kuriuose nurodomi duomenys nėra tapatūs. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie papildomi įrodymai, kurie yra pačios ieškovės teikiami apie  atsakovės skolą, reikalaujamą priteisti šioje byloje, turi reikšmę nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą ir  turi būti įvertinti sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija priima atsakovės pateiktus papildomus įrodymus.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino  ieškovės  reikalavimą priteisti iš atsakovės  skolą už šildymo paslaugas, tiektas atsakovės butui Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš dalies sutikdama su atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė byloje pateiktais įrodymais ne visai nepagrįstas išvadas, kadangi netinkamai taikė  procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus  įrodymus, dėl ko šio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. priimtas skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu dėl toliau nurodomų priežasčių.

Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje visų surinktų įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 183 ir 185 straipsnių nuostatas, teismas netyrė ir nevertino byloje esančio įrodymo – ieškovės sudaryto buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščio (el. b. l. 52-53), priteisdamas skolą už šildymą, teismas sprendimą grindė kitu byloje esančiu įrodymu – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščiu, sudarytu taip pat ieškovės (el. b. l. 16), kada nurodytuose žiniaraščiuose  akivaizdžiai skiriasi paskaičiuotos sumos už šildymą per tą patį laikotarpį. Iš tiesų, pirmajame  žiniaraštyje, kurį atsakovė gavo iš ieškovės ir pateikė byloje  su atsiliepimu, ir antrajame žiniaraštyje – pateiktame ieškovės su ieškiniu, nurodytos skirtingos  atsakovės įsiskolinimų sumos. Teismas, esant byloje tą pačią aplinkybę – skolą – pagrindžiantiems skirtingiems įrodymams, nemotyvavo, kaip to reikalauja  CPK 270 str. 4 d., kodėl nesivadovauja byloje atsakovės pateiktu įrodymu, jį atmeta.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė skolos dydžio, o šilumos paskirstymo paskaičiavimas, atliktas 2012 m. rugpjūčio mėn. butui Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. pagal Valstybinės Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-03 įpareigojimą nėra teisingas, taip pat, kad teismas, priteisdamas skolą už šildymą, netinkamai vertino ieškovės šilumos paskirstymo paskaičiavimą/perskaičiavimą, atliktą 2012 m. rugpjūčio mėn. butui Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiuose paskaičiavimuose nepagrįstai ieškovė rėmėsi tuo, kad name (duomenys neskelbtini) butų ir kad daugiabučio pastato naudingas plotas 3 989,33 kv. m. Iš tiesų, kad būtent toks pastato naudingas plotas nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenyse, atsakovei nesutinkant su tuo, ieškovė byloje įrodymų nepateikė. Kad ieškovė, atlikdama perskaičiavimą už laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. tiektą šilumą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuodama šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui kaip name esant (duomenys neskelbtini), galėjo tokius paskaičiavimus atlikti neteisingai, leidžia vertinti duomenys, pateikti tiek nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos  teismui, tiek ir atsakovės pateikti apeliacinės instancijos teismui  2017 m. kovo 31 d., t. y. šilumos paskirstymo pastato (duomenys neskelbtini) vartotojams išklotinėse nurodyti duomenys. Iš jų matyti, kad paskaičiuotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti buvo tikrai ne (duomenys neskelbtini) butų. Dėl to, kada pirmosios instancijos teismas tinkami neįvertino perskaičiavimo už laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. tiektą šilumą atsakovės butui, šio teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Visiškai pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai byloje pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė skolos dydžio ieškinyje nurodytu laikotarpiu, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo paskaičiuotas įsiskolinimo dydis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01, kad ieškovė pagal CPK 178 str. turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus pagrįstais pripažįsta dėl tokių priežasčių:

Ieškinyje ieškovė nurodė tik aplinkybę, kad atsakovė yra skolinga už jos butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01 paslaugas, skola sudaro 3060,38 Eur, ir  labai plačiai nurodė, kaip teisės aktai ir teismų praktika reglamentuoja buto savininko pareigą atsiskaityti už butui ir pastatui teikiamą šilumos energiją. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji prašo ieškinį patenkinti vadovaujantis ieškovės paminėtu įstatyminiu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei prieduose pateiktais rašytinais įrodymais apie neatsiskaitymą už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01 suteiktas paslaugas, prie ieškinio prideda priedą Nr. 4 – Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių dokumentų kopijas, 22 lapus. Tačiau pastarojo ieškinio priedo, kurį sudaro 22 lapai,  ieškovė su ieškiniu elektroninėje byloje nepateikė, jos pateiktas  ieškinys su kitais priedais yra  tik 16 lapų. Todėl, ieškovei pačiame ieškinyje nenurodžius aplinkybių, kuriomis ji grindžia reikalavimą priteisti skolą, nenurodžius, kokie įrodymai patvirtina jos nurodytą faktinį ieškinio pagrindą – skolos susidarymą, nurodžius tik kad remiasi ieškinio prieduose pateiktais konkrečiai neįvardintais  rašytinais  įrodymais, tokių nepateikus kaip ieškinio priedų, yra pagrindas vertinti, kad ieškovė  byloje pateikė ieškinį, neatitinkantį CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. reikalavimų, o teismas tokį ieškinį priėmė.

Atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad jai nesuprantami ieškovės reikalavimai, kad jie nepagrįsti paskaičiavimais, taip pat pareiškus nuomonę, kad ieškovė reikalauja priteisti skolą ne tik už nuo 2012 m. sausio 1 d. teiktas paslaugas, bet ir už ankstesnį laikotarpį, ieškovei triplike nurodžius, jog  atsakovė nepagrįstai nurodo apie skolos už šilumą neva ydingą skaičiavimą, nes ieškiniu prašoma  priteisti skolą susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., teismas bylą nagrinėjo iš esmės. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas pripažino, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti skolą, susidariusią dėl ieškovės atlikto perskaičiavimo (pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą) ir pripažino, kad iš viso atsakovės skola ieškovei sudaro 3 015,54 Eur, ši skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. Teismas taip pat nurodė, kaip jis paskaičiuoja tokio dydžio skolą, tačiau nenurodė, kokiais ieškovės pateiktais įrodymais tai daro. Tai leidžia vertinti, kad teismas bylą išnagrinėjo ne pagal ieškovės ieškinyje nurodytus pagrindus, t. y. pagal prašymą priteisti skolą už paslaugas tiektas nuo 2012 metų sausio 1 d.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau kartu pažeidė ir visą eilę kitų procesinių normų, neįvertino, kad  pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra išimtinė ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 str., 42 str. 1 d.), kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurio šioje byloje ieškovė aiškiai nenurodė, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir negali nei pats suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko arba faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), kad bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d.).

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, atsižvelgiant į tai, kad CPK 265 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga nustatyti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančias faktines bei teisines aplinkybes (CPK 265 str. 1 d.) ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 259 str., 263 str.), teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą panaikina. Konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, priėmė  CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį, kuriame nebuvo aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas, t. y. netinkamai identifikavo faktinį ieškinio pagrindą (ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis šis grindė savo reikalavimą), pripažindama, jog šio procesinio pažeidimo, atsižvelgiant į priešingos šalies, kuriai pareikštas reikalavimas, teises bylos nagrinėjimo metu pasinaudoti atitinkamomis teisminės gynybos priemonėmis, negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų pasiūlyti ieškovei pateikti ieškinį, atitinkantį  ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 2 p.  ir 3 p.), nurodant skolos susidarymo aplinkybes ir kaip skola buvo paskaičiuota. Ieškovei to nepadarius, teismas galėtų pasinaudoti  jam CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte jam suteikta teise ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovei pateikus ieškinį pilnai atitinkantį ieškinio turiniui keliamus reikalavimus,  teismas turėtų pasiūlyti atsakovei  pateikti naują atsiliepimą į ieškinį. Teismas neturėtų toleruoti atsakovės atstovės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą reikštų pasiūlymų atsakovei pačiai nuvykti į AB „Kauno energija“ ir susižinoti, kaip buvo paskaičiuota iš jos ieškiniu reikalaujama priteisti skola, privalėtų priminti ieškovei apie jos pareigą visus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės skolos dydį, pateikti pagal ieškovės ieškinį  užvestoje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal atsakovės V. P. ir trečiojo asmens M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-10901-924/2017 dėl skolos priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. P., trečiasis asmuo M. P., teisėjų kolegijai tapo žinoma, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama  civilinė byla Nr. 2-162-894/2017 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams N. M. ir J. M., trečiasis asmuo V. P., dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, kurioje ieškovė prašo priteisti skolą už  tiektą šilumą ir šilumos energiją karštam vandeniui paruošti buitinėms reikmėms butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi abiejose civilinėse bylose ta pati ieškovė reikalauja skolų už paslaugas teiktas butams, kurie anksčiau (iki  padalijimo 2011-09-13) buvo kaip vienas butas, svarstytina, ar nėra tikslinga šias bylas sujungti. Teisėjų kolegija atkreipia Kauno apylinkės teismo dėmesį  į tai, kadangi  Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą byloje Nr.e2-10901-924/2017 dėl skolos priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. P., trečiasis asmuo M. P. teismo posėdžiuose yra nurodęs, kad ieškovė galimai neteisingai paskirsto skolas tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir  buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų po šių butų atskyrimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Aušra Baubienė

Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis