(S)

                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1;

3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P., atsakovės UAB „KLP Transport“ atstovui T. S., trečiojo asmens V. B. atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „KLP Transport“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. B., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą,  pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „KLP Transport“ prašo priteisti iš atsakovės 2825,09 Eur turtinės žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. sausio 25 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino stulpą. Surinktoje žalos administravimo medžiagoje nustatyta, jog dėl eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo yra atsakingas transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio patirtą žalą nukentėjusiam asmeniui, išmokėdama 2456,60 Eur draudimo išmoką. Be to, įvykį administravusiam atstovui užsienyje ieškovė sumokėjo 368,49 Eur atstovavimo išlaidas už draudžiamojo įvykio administravimą. Išmokėjusi draudimo išmoką ir atlyginusi draudžiamojo įvykio administravimo išlaidas, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės, kurios vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, atlyginti išmokėtas dėl eismo įvykio sumas, t. y. 2825,09 Eur žalos atlyginimą. 

3. Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad byloje reiškia regresinį ieškinį. Reikalavimas reiškiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai atsakingas už eismo įvykį asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Austrijos policijos surinkti duomenys patvirtina vairuotojo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Įvykį mačiusi liudytoja matė, kad vairuotojas važiavo atbuline eiga, sukėlė eismo įvykį ir nuvažiavo. Liudytoja iškvietė policiją. Vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, privalėjo naudotis galinio matymo šoniniais veidrodžiais, būti atidus, pastabus, atsakingai manevruoti, rūpintis, kad išvengtų eismo įvykio, nepadarytų žalos kitam asmeniui, po eismo įvykio privalėjo apie įvykį pranešti policijai. Policijos iškvietimas Austrijoje kainuoja, todėl mano, kad vairuotojas nuvažiavo, nenorėdamas mokėti 36 Eur policijos iškvietimo mokesčio. Partneris Austrijoje atliko eismo įvykio administravimą, t. y. registravo įvykį, rinko informaciją apie žalos dydį, įvertino objektų rinkos kainą, paskaičiavo nusidėvėjimą, surinko medžiagą iš policijos, todėl susidarė įvykio administravimo išlaidos, kurias ieškovė išmokėjo partneriui Austrijoje. Ieškinio senatį skaičiuoja nuo to momento, kai pilnai atsiskaitė su parneriu Austrijoje, išmokėdamas dėl eismo įvykio susidariusias sumas, pagrindinę prievolę įvykdė 2019-01-23, ieškinys pateiktas 2020-01-23, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė UAB „KLP Transport“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydama, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Mano, kad ieškovės prašomos priteisti draudžiamojo įvykio administravimo išlaidos yra nepagrįstos, neaišku, koks partnerio Austrijoje konkretus darbas buvo atliktas (b. l. 36-38).

5. Atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad iš byloje esančių duomenų negalima tvirtinti, jog vairuotojas subjektyviai suvokė padaręs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Austrijos policija neatliko tyrimo, kuris patvirtintų vairuotojo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Neįrodyta, kad vairuotojas žinojo apie policijos iškvietimo mokestį ir norėjo išvengti šio mokesčio. Vilkiko svoris yra apie 20 tonų, plotis – 2,45 metrai, ilgis – 13,60 metrų, dėl vilkiko masės, gabaritų, važiuodamas atbuline eiga prieblandoje, darydamas sukimo manevrą vairuotojas galėjo nepamatyti, nepastebėti lengvos konstrukcijos skydelio, ženklo. Įvykio vietoje nėra šaligatvio, apgadinti daiktai stovi važiuojamoje kelio dalyje. Po įvykio jokie priekabos apgadinimai nenustatyti. Prašo atmesti ieškinį.    

Ieškinys atmestinas.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos, padarytos eismo įvykiu, atlyginimo priteisimo. Ieškovė regresinį reikalavimą grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir aplinkybe, jog atsakovei priklausančią transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs trečiasis asmuo V. B. sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė su ieškovės reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad ieškovė neįrodė, jog vairuotojas suvokė padaręs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę valdant eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovės bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (b. l. 4-5). Iš į bylą pateiktos žalos administravimo medžiagos matyti, kad eismo įvykis Austrijoje buvo užfiksuotas 2016 m. sausio 25 d., 6.55 val., eismo įvykį padarė atbuline eiga važiavęs sunkvežimis, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (LT), eismo įvykio metu apgadinta elektros spinta, nuverstas kelio ženklo stovas; dėl eismo įvykio buvo apskaičiuota 2456,60 Eur žalos išmoka bei 368,49 Eur tvarkymo mokestis (b. l. 7-17, 23-33). Iš ieškovės partnerio Austrijoje pateiktų sistemos duomenų matyti, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui 2018-11-15 buvo išmokėta 2456,60 Eur draudimo išmoka (b. l. 86-87). Mokėjimo nurodymas, sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė apmokėjo partneriui Austrijoje už suteiktas žalos, padarytos eismo įvykiu, administravimo paslaugas, t. y. atliko mokėjimus 2456,60 Eur (mokėjimo data: 2019-01-23), 168,49 Eur (mokėjimo data: 2019-01-23), 200 Eur (mokėjimo data: 2017-06-29) sumomis (b. l. 6, 80-85). Iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, nuotraukų, registracijos liudijimų matyti, kad krovinys įvykio dieną buvo pristatytas transporto priemone VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-76).

8. Pasisakydamas dėl ginčo santykiui aktualaus teisinio reglamentavimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, kad draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudiką mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad būtų pagrindas atsisakyti ją mokėti (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas, o konkrečios išimties taikymo sąlygų egzistavimą kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti ginčą nagrinėjantis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

9. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Maksimaliai apdairaus ir atidaus transporto priemonės vairuotojo standarto taikymas šiuo atveju neatitiktų aptariamos normos, nustatančios nedraudiminius įvykius, išimtinio pobūdžio, reikštų, kad visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, išgirdęs bent menkiausią garsą, nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, yra pagrindas spręsti, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, paneigtų civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslą ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis, todėl teismas turi taikyti pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartą. Įrodyti egzistavus nurodytoms aplinkybėms turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

10. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Austrijos Respublikos policijos įstaigos eismo įvykio medžiagos, pridėtos nuotraukos, eismo įvykis Austrijoje buvo užfiksuotas 2016 m. sausio 25 d., 6.55 val., eismo įvykis padarytas prieblandoje, esant asfaltuotai šlapiai važiuojamajai kelio daliai, kritulių nebuvo; 2016 m. sausio 25 d., 7.30 val., liudininkė paskambino į vietinę tarnybą ir pranešė, kad matė, kaip sunkvežimis su lietuvišku numeriu (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš Suttnerstra?e (pietų kryptis) važiavo atbuline eiga, važiuodamas kliudė EWW elektros paskirstymo spintą ir nulenkė kelių eismo ženklą, tada vairuotojas nuvažiavo rytine kryptimi (b. l. 14-16, 30-32). Iš Austrijos teisėsaugos institucijoms eismo įvykio liudytojos pateiktų parodymų turinio matyti, kad liudytoja vairuotojo nematė, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog vairuotojas objektyviai žinojo ar suprato sukėlęs eismo įvykį. Į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų netipiškus vairuotojo veiksmus, kaip reakciją į sukeltą eismo įvykį (pvz., sustojimą ir išlipimą iš automobilio situacijai apžiūrėti, replikas siekiančių sustabdyti ar atkreipti dėmesį asmenų atžvilgiu, staigų greičio padidinimą ir pan.). Priešingai, liudytoja parodė, kad sunkvežimis važiavo atbuline eiga, važiuodamas kliudė EWW elektros paskirstymo spintą, nulenkė kelių eismo ženklo stovą ir nuvažiavo rytine kryptimi. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių Austrijos policijos įstaigos atliktą išsamų tyrimą ir neginčijamai nustatytą aplinkybę, kad vilkiko vairuotojas suvokė padaręs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, jog vairuotojui buvo skirta administracinė nuobauda už pažeidimo padarymą.

11. Teismui pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo V. B., sukėlęs aptariamą eismo įvykį, kategoriškai neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, trečiojo asmens teigimu, įvykio metu nebuvo jokių nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis būtų turėjęs sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis vairavo transporto priemonę, būdamas blaivus, pailsėjęs, ramiai nusiteikęs, transporto priemonė įvykio metu buvo tvarkinga, jos valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Jo vairuota transporto priemonė neturi galinio vaizdo veidrodėlio, o per šoninius vaizdo veidrodėlius vaizdo vilkiko priekabos gale galėjo nematyti, todėl nematė nei paties eismo įvykio, nei juo sukeltų padarinių (b. l. 88-92). Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad trečiasis asmuo yra patyręs vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, jis neturėjo priežasčių sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį jis sužinojo, kai atsakovė gavo ieškinį.

12. Iš eismo įvykio medžiagos (b. l. 14-16, 30-32) matyti, kad įvykis įvyko sausio mėnesį, anksti ryte, prietemoje, esant šlapiai kelio dangai, todėl spręstina, kad gamtinės sąlygos galėjo turėti įtakos tam, kad transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, nematė elektros paskirstymo spintos bei kelių eismo ženklo stovo. Pažymėtina, kad įvykio vietoje nėra šaligatvio, minėti apgadinti daiktai stovi kelio važiuojamojoje dalyje, tad vairuotojas negalėjo pajusti ir krestelėjimo, kuris galimas užvažiavus transporto priemonės, priekabos ratais ant šaligatvio. Nuotraukoje matyti, kad kelio ženklo stovas nulenktas iki pat žemės, tačiau neišrautas iš pagrindo apačioje. Toks kelio ženklo stovo lenkimas rodo, kad atbuline eiga važiavęs sunkiasvoris krovininis automobilis lengvos konstrukcijos stovą lenkė lėtai važiuodamas po truputį tol, kol nulenkė iki žemės. Jei transporto priemonės greitis būtų didesnis, būtų padarytas smūgis į stovą, kurį vairuotojas būtų galėjęs jausti, tokiu būdu jį išraunant iš įtvirtinimo pagrindo. Be to, aptariamu atveju nelogiškas būtų vairuotojo elgesys, suvokus padarius eismo įvykį, judėti ir toliau lenkti stovą iki pat žemės, tokiu būdu didinant žalą kito asmens turtui.

13. Ieškovės atstovė teigia, kad vilkiko vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, privalėjo naudotis galinio matymo šoniniais veidrodžiais ir matyti už vilkiko priekabos esančius daiktus, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, jog vilkiko judėjimo atbuline eiga trajektorija, išsidėstymas kelyje buvo toks, kad vairuotojas per galinio matymo šoninius veidrodžius neabejotinai turėjo matyti už transporto priemonės esančius objektus. Bylos duomenimis nustatyta, kad vilkikas judėjo atbuline eiga, manevravo, tad vilkiko vairuotojas, esant tam tikram sukimo momentui, skersuojantis priekabai, esant taip vadinamai „aklai zonai“, per galinio matymo šoninius veidrodžius galėjo nematyti elektros paskirstymo spintos bei kelių eismo ženklo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo vairavo sunkiasvorę, didelių gabaritų transporto priemonę, kas taip pat apsunkino galimybę jam geriau matyti už automobilio esančius objektus, o ir apgadinti daiktai yra lengvos konstrukcijos, nedidelio svorio, lyginant jų ir vilkiko gabaritus bei svorį. Didelių gabaritų transporto priemonė nėra tokia jautri kontaktams, manevravimo metu tokia transporto priemonė, jos priekaba gali skleisti pašalinius garsus, todėl spręsti, kad bet koks kontaktas vilkiko vairuotojui turėjo būti akivaizdus, nėra pagrindo. Šiuo aspektu reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog po eismo įvykio būtų fiksuoti transporto priemonės VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos priekabos, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, būtų reiškiamos atsakovės pretenzijos vilkiką vairavusiam ir eismo įvykį sukėlusiam trečiajam asmeniui. Teismo vertinimu, esant reikšmingam kontaktui su apgadintais daiktais turėtų būti apgadinama (įlenkiama, įbrėžiama, deformuojama ir kt.) galinė priekabos dalis, atskiri priekabos konstrukciniai elementai.

14. Ieškovės atstovė nurodė, kad policijos iškvietimas Austrijoje kainuoja 36 Eur sumą, todėl vairuotojas nuvažiavo, kad nereikėtų jam mokėti 36 Eur policijos iškvietimo mokesčio, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, kad policijos iškvietimo į eismo įvykio vietą mokesčio sumokėjimo našta tenka eismo įvykį padariusiam vairuotojui. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad aptariamo mokesčio sumokėjimo našta greičiausiai tektų draudimo bendrovei, dengsiančiai visas su eismo įvykiu susijusias išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad policijos iškvietimo mokestis aptariamu atveju apskritai buvo mokamas. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog vilkiko vairuotojas galėjo turėti motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Vilkiko valdytojo atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, o pačiam vilkikui jokios užfiksuotos žalos nebuvo padaryta. Kita vertus, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmės yra itin reikšmingos (tiek administracinės, tiek ir civilinės atsakomybės prasme), dėl ko profesionalus vairuotojas įprastomis sąlygomis negali turėti intereso pasišalinti iš įvykio vietos, o duomenų, kad sąlygos nebuvo įprastos (pvz., transporto priemonė buvo vairuojama neblaivaus ir/ ar tokios teisės neturinčio asmens, ir/ ar buvo netvarkinga, ir/ ar neturinti civilinės atsakomybės draudimo, ar pan.) byloje nėra.

15. Atsižvelgiant į šio sprendimo 10 – 14 punktuose nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovės teiginiai, jog vilkiko vairuotojas suprato ar turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį, iš kurio vietos neteisėtai pasišalino, yra grindžiama ne faktinėmis įvykio vietos aplinkybėmis, o prielaida, orientuota į maksimalaus transporto priemonės vairuotojo atidumo ir rūpestingumo standartą. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad vilkiko vairuotojas ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir suprato ar privalėjo suprasti, jog įvykis įvyko, ir pasišalindamas iš eismo įvykio vietos sukūrė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas nepripažinti eismo įvykio draudiminiu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

16. Trečiasis asmuo pasisakė dėl reikalingumo taikyti byloje ieškinio senatį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių kilusiems atgręžtinio reikalavimo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

17. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

18. Nacionalinė draudimo įmonė įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtą žalą, kai transporto priemonė, kuri šią žalą sukėlė, yra registruota tos nacionalinės draudimo įmonės valstybėje. Nagrinėjamu atveju eismo įvykį Austrijoje sukėlė Lietuvos Respublikoje registruota ir ieškovės bendrovėje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu drausta transporto priemonė, eismo įvykiu padarytos žalos administravimą atliko ieškovės partneris Austrijoje.

19. Pagal Lietuvoje egzistuojančią teismų praktiką, ieškovės partneriui Austrijoje subrogacijos pagrindu atlyginus nukentėjusiam asmeniui dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, ieškovei teisė reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką iš atsakovės atsiranda nuo to momento, kai ji draudimo išmokos sumą sumokėjo savo partneriui Austrijoje. Taigi, nuo šio momento ieškovė įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis yje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-165-686/2017). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymo, banko sąskaitos išrašo duomenys (b. l. 6, 83-85) patvirtina, kad ieškovė išmokėjo 2456,60 Eur draudimo išmokos sumą partneriui Austrijoje 2019 m. sausio 23 d., todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios išmokos momento, t. y. pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kai ieškovė įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei. Ieškinys teisme gautas 2020 m. sausio 23 d., todėl spręstina, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.  

20. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21, 22, 57-59). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

21. Trečiasis asmuo, veikiantis atsakovės pusėje, pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1050 Eur teisinių paslaugų išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.; b. l. 78, 94, 95, 99-101). Trečiojo asmens pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus trečiojo asmens atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, spręstina, kad trečiojo asmens patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, o trečiasis asmuo veikia procese atsakovės teisėmis ir pareigomis, įvertinus teisinių paslaugų turinį, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos 1050 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

22. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovės priteistinos valstybei 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:        

Ieškinį atmesti.

Priteisti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, buveinė Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Priteisti valstybei iš ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, buveinė Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Danas Lisas